Byla 2A-526/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilisas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Dinaka“ ieškovo BUAB „Dilisas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“, naudai 899,14 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui 2009 m. balandžio 21 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą DIN Nr. 00001628 16 521,65 Lt sumai. Ieškovas atsakovui 2009 m. rugsėjo 2 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: DIL-00808 2 799,19 Lt sumai; DIL-00809 3 760,10 Lt sumai; DIL-00810 4 595,68 Lt sumai; DIL-00811 7 018,85 Lt sumai. Atsakovo skola pagal nurodytas sąskaitas sudarė 18 173,82 Lt. 2009 m. rugsėjo 10 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo buvo taikytas dalinis tarpusavio įskaitymas. Atsakovas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų iš esmės neginčijo, tik nurodė, jog joms neturėtų būti taikomas pridėtinės vertės mokestis. Teismas, vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovo argumentai dėl PVM tarifo apmokestinimo yra nepagrįsti ir nėra pagrindo taikyti 0 procentų PVM tarifą.

7Spręsdamas šalių ginčą teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, tarp tų pačių šalių vyko ginčas Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-454-660/2010, tačiau 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas į teismo posėdį neatvykus ieškovui. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas pripažino skolos ieškovui likutį dėl 899,14 Lt ir šią sumą įsipareigojo sumokėti.

8Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 899,14 Lt skolos (CK 6.38 str.).

9Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Dinaka“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis 2009 m. rugsėjo 10 d. aktu dėl skolos suderinimo ne apeliantas yra skolingas ieškovui, o atvirkščiai – ieškovas yra skolingas apeliantui 2 255 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino PVM sumokėjimo aplinkybes. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad apeliantas kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių pripažino skolos likutį ir šią sumą įsipareigojo sumokėti.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Dilisas“ prašo atmesti apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Jokių naujų įrodymų apie neva ieškovo skolą apeliantui kartu su apeliaciniu skundu nepateikta, o su skundu pateikti nauji dokumentai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Be to, šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Paduodamas aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą apeliantas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą, pažeidžia proceso koncentruotumo, ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Apelianto skunde išdėstyta pozicija yra pagrįsta ne faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, o apelianto subjektyviu požiūriu, todėl jam turėtų būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

14teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas pateikė atsakovui 2009 m. balandžio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija DIN Nr. 00001628 16 521, 65 Lt sumai (b. l. 46), o atsakovas ieškovui pateikė keturias 2009 m. rugsėjo 2 d. išrašytas sąskaitas - faktūras DIL-00808, DIL-00809, DIL-00810 ir DIL-00811 atitinkamai 2 799,19 Lt, 3 760,10 Lt, 4 595,68 Lt, 7 018,85 Lt sumoms (b. l. 47-50). Vėliau, 2009 m. rugsėjo 10 d. šalys pasirašė aktą Dėl skolų suderinimo, kuriame konstatuota, kad šalys sutaria, kad atsakovas skolingas ieškovui 18 173,85 Lt, t. y. 15019,68 + PVM, o ieškovas atsakovui 17 274,68 Lt. Akte Dėl skolų suderinimo nustatyta, kad skirtumas tarp šalių skolų viena kitai dydžio yra 899,14 Lt, t. y. atsakovas skolingas ieškovui, jeigu skaičiuojama, kad atsakovo ieškovui suteiktos paslaugos yra apmokestinamos standartiniu pridėtinės vertės mokesčio 21 procento dydžio tarifu. Taigi iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl to ar ieškovo atsakovui išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose Nr. DIL-00808, DIL-00809, DIL-00810 ir DIL-00811 pagrįstai buvo įtrauktas mokėtinas 21 procento dydžio Pridėtinės vertės mokestis ir atitinkamai jį įskaičiavus apskaičiuotos galutinės mokėtinos sumos už atsakovo suteiktas krovinių vežimo paslaugas.

18Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą.

19Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, privalantis sumokėti PVM į biudžetą pagal 71 straipsnio 6 dalies nuostatas, privalo jį sumokėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumento, kuriame nepagrįstai išskirtas PVM, išrašymo.

20Iš į bylą pateiktų įrodymų, t. y. 1). 2009 m. rugpjūčio 20 d. Transporto užsakymo-sutarties, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0000369 ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros DIL-00808, 2). 2009 m. rugpjūčio mėnesio susitarimo dėl krovinių vežimo, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0000372 ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros DIL-00809, 3). 2009 m. rugpjūčio 20 d. Transporto užsakymo-sutarties, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0000369 ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros DIL-00810 bei 4). 2009 m. rugsėjo 02 d. Transporto užsakymo-sutarties, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0000371 ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros DIL-00811spręstina, kad UAB „Dilisas“ teikė BUAB „Dinaka“ krovinių vežimo Europos Sąjungos teritorijoje paslaugas. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 punktą - standartinis PVM tarifas – 21 procento PVM tarifas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog įvertinus aukščiau minėtus įrodymus, t. y. PVM sąskaitas – faktūras DIL-00808, DIL-00809, DIL-00810 ir DIL-00811 ir prie bylos prijungtus šias PVM sąskaitas – faktūras patvirtinančius krovinių vežimo dokumentus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo suteiktoms paslaugoms galėtų būti pritaikytas 0 procentų PVM tarifas remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 45 straipsnio nuostatomis.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

22Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis apskaičiuodamas atsakovui suteiktas krovinių vežimo paslaugas pritaikė joms standartinį – 21 procento PVM tarifą ir tinkamai apskaičiavo mokėtinas sumas.

23Atitinkamai atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Atsakovo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis –nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą netenkintinas. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantas, pasinaudodamas apeliacijos teise, piktnaudžiavo įstatymo jam suteiktomis teisėmis.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

26Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 6. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui 2009 m. balandžio 21 d. išrašė... 7. Spręsdamas šalių ginčą teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę,... 8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškinys yra... 9. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Dinaka“ prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Dilisas“ prašo atmesti... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo... 17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo... 18. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad... 19. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 20. Iš į bylą pateiktų įrodymų, t. y. 1). 2009 m. rugpjūčio 20 d.... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad... 23. Atitinkamai atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 24. Atsakovo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą...