Byla 2-2160/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1518-611/2013 pagal ieškovo A. V. B. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1518-611/2013 pagal ieškovo A. V. B. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2011 m. liepos 26 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110726V990026 (toliau ? Obligacijų sutartis), taikyti restituciją ir pripažinti ieškovo sumokėtą 49 999,15 Lt sumą ieškovo lėšomis ieškovo mokėjimo sąskaitoje Nr. ( - ) BAB banke SNORAS, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau ? IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis.

5Nurodė, kad, pasitikėdamas banko vadybininku, su atsakovu sudarė Obligacijų sutartį, pagal kurią įsigijo 500 vnt. obligacijų, kurių bendra suma 49 999,15 Lt. Tuo pačiu metu jis pasirašė ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (toliau ? Aptarnavimo sutartis), kurios 3 punkte nurodyta, jog: „Klientui yra žinoma, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių investicijų draudimas“. Ieškovas nebuvo supažindintas su AB banko SNORAS 500 000 000 Lt obligacijų emisijų Baziniu prospektu ir Galutinėmis sąlygomis (toliau ? atitinkamai Prospektas ir Galutinės sąlygos) bei su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant. Tik 2011 m. lapkričio mėnesį, sustabdžius atsakovo veiklą, paaiškėjo, kad banko obligacijos nėra saugi investicija, kadangi jos neapdraustos. Tokiu būdu ieškovui tapo aišku, kad sudarant ginčo sutartį atsakovas veikė nesąžiningai – neatskleidė tikrosios finansinio produkto draudimo apimties ir taip pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau ? FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies nuostatas, kurios įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams visą reikalingą informaciją, įspėti apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones, išsiaiškinti kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, jo finansinę padėtį ir tikslus. Negavęs iš atsakovo duomenų apie tikrąsias sudaromo sandorio aplinkybes, ieškovas neturėjo galimybės jų įvertinti, todėl ginčijamą sutartį sudarė esant esminiam suklydimui. Sutartis vertintina ir kaip sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Obligacijų pasirašymo sutartis taip pat buvo sudaryta dėl apgaulės.

6Atsakovas ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. B. ieškinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė šios bylos dalimi. Ieškovo A. V. B. ieškinį teismas atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. liepos 26 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant šią sutartį šalys sudarė 2011 m. liepos 26 d. Obligacijų pasirašymo sutartį dėl 500 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų pirkimo už 49 999,15 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra komercinis bankas, t. y. kredito įstaiga, iki 2011 m. lapkričio 16 d. turėjusi teisę teikti licencines finansines paslaugas. Atsakovas yra finansų įmonė, todėl jo finansinių paslaugų teikimui taikomas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau - FĮĮ). Ieškovas yra neprofesionalus rinkos dalyvis (FĮĮ 2 str. 30 d.), o santykyje su atsakovu ? neprofesionalus klientas (FPRĮ 3 str. 22 d.). FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis atsakovą, veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintoją ir finansų maklerį, įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 dalis įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 1.6 straipsnyje yra įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija, todėl FPRĮ 22 straipsnyje nurodytos atsakovo pareigos labiau sietinos su ekonominių rizikų atskleidimu, o ne su teisės aktų normų aiškinimu.

9Teismas nurodė, kad ieškovas atsisakė pateikti atsakovui informaciją apie save, kad tokios informacijos nepateikimo pasekmės jam buvo išaiškintos, kad obligacija pagal teisės aktus priskiriama prie nesudėtingų finansinių priemonių (FPRĮ 22 str. 10 d., Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr.1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 58 p.). Teismo nuomone, į bylą pateikti ieškovo ir atsakovo darbuotojo telefoninių pokalbių garso įrašai, jų išklotinės leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovas išreiškė susidomėjimą pirkti atsakovo obligacijas, pasidomėjo ar gali susipažinti su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis atsakovo internetiniame puslapyje ir buvo patikintas apie tokios galimybės egzistavimą, taip parodydamas ketinimą susipažinti su minėtais dokumentais prieš sudarant ginčo sutartį. Teismo nuomone, pokalbių išklotinės taip pat rodo, kad ieškovas turėjo kelias dienas apmąstymui prieš pasirašant ginčo sutartį, o sudarė ją dėl atsakovo mokamų gerokai didesnių palūkanų nei ieškovo turėto indėlio atveju. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad atsakovo darbuotojas informavo, jog obligacijos yra garantuojamos atsakovo turtu, o apie indėlių ir investicijų draudimą pagal IĮIDĮ kalbos nebuvo. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovas savo parašu patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau ? Aprašymas) ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau –Santrauka). Aprašyme yra atskleidžiama su obligacijų įsigijimu susijusi atsakovo, kaip emitento, nemokumo rizika, o Santraukoje yra detaliai paaiškinama, kokiu atveju ir kokiu dydžiu taikomas draudimas. Nei Obligacijų sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, jog obligacijos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas.

10Teismas laikė, kad Aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, todėl šios sutarties specialiojoje dalyje esanti nuoroda, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nereiškia, jog visi banko įsipareigojimai yra apdrausti.

11Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovas neįrodė, jog žodžiu aiškiai ir suprantamai paaiškino ieškovui, kad obligacijos nėra draudžiamos pagal IĮIDĮ, tačiau atsakovas pateikė ieškovui dokumentus, atskleidžiančius rizikas ir draudimo netaikymą obligacijoms. Ieškovas neįrodė, kad draudžiamumas pagal IĮIDĮ jam buvo esminė sąlyga. Aplinkybė, jog ieškovas neperskaitė visų jam pateiktų dokumentų ir dėl to susidarė klaidingą įsivaizdavimą apie sumokėtų lėšų saugumą, yra ieškovo nerūpestingo ir neapdairaus elgesio pasekmė. Teismas pripažino neįrodytu ieškovo teiginį, kad atsakovo pateikti dokumentai sudarė jam pagrindą suklysti ir tikėtis, jog obligacijos yra apdraustos indėliu draudimu.

12Kadangi atsakovo ieškovui pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo nemokumo rizika ir draudimo taikymo sąlygos, kadangi teisės aktai nedraudžia atsakovui pateikti rizikų išaiškinimą standartizuota forma, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas suklydo dėl sudarytos sutarties esmės (esminių sąlygų). Ieškovas, sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį ir neįsigilindamas į galimas rizikas bei sutarties sąlygas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Tai, kad ieškovas tikėjosi, jog atsakovas nebankrutuos, teismo nuomone, nepateisina ieškovo neatidumo ir nerūpestingumo, tuo labiau, jog pagal į bylą pateiktus viešo registro duomenis ieškovas yra verslininkas. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas suklaidino ieškovą. Ieškovo klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų įsivaizdavimas dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės (CK 1.90 str., 1.91 str.). Byloje esantys duomenys teismui taip pat nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo atsakovo apgautas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliantas (ieškovas) A. V. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškinį tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo nepagrįstai nepripažino, kad būtent atsakovo darbuotojas siūlė pirkti obligacijas. Pokalbio su banko darbuotoju išklotinės rodo, kad ieškovas, turėdamas banke terminuotą indėlį pagal taupymo programą „Laiptai“, visiškai nesidomėjo obligacijomis, nes po pirmo pokalbio telefonu 2011 liepos 14 d., kada atsakovo darbuotojas siūlė įsigyti banko obligacijų, ieškovas vėl sulaukė antro skambučio liepos 25 d. Atsakovo darbuotojas ragino paskubėti įsigyti obligacijas, nes obligacijų pasirašymo terminui buvo likę tik keletas dienų.
  2. Teismo argumentas, kad „obligacijų įsigijimo sutartyse, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, jog obligacijos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas“ patvirtina, jog atsakovas nuslėpė aplinkybes, kurias vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais turėjo atskleisti kitai šaliai. Tokia atsakovo veikla laikytina apgaule (CK 1.91 str. 5 d.). Taip pat teismas neteisingai teigia, kad „ieškovas neperskaitė visų jam pateiktų dokumentų ir dėl to susidarė klaidingą įsivaizdavimą apie sumokėtų lėšų saugumą“. Ieškovas teismo proceso metu būtent ir parodė, kad buvo suklaidintas tos pačios formuluotės, kuri buvo įrašyta sutartyje pagal taupymo programos „Laiptai“ priedą „Mokėjimo sąskaitos sutartis“ 10 punktą ir obligacijų pirkimo „Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties“ skirsnio „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punktą. Juose esančios formuluotės yra identiškos, o būtent „...banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Obligacijų pirkimas buvo įvykdytas, kai buvusios lėšos pagal sąskaitos sutartį „Laiptai“ buvo užskaitytos kaip obligacijų pirkimas.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Aptarnavimo sutarties sąlyga, jog banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, esanti tik blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ 3 str. 4 d., nurodančią, kad draudėjo (banko) išleisti skolos vertybiniai popieriai nėra draudimo objektas. Cituojama sutarties sąlyga nenukreipia į konkretų įstatymą (IĮIDĮ). Aptarnavimo sutarties 3 punkto sąlygos turinys specialiai suformuluotas siekiant suklaidinti klientą bei nenurodant ir neatskleidžiant IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalies nuostatos turinio.
  4. Teismo teiginys, jog „ ieškovas neperskaitė visų jam pateiktų dokumentų ir dėl to susidarė klaidingą įsivaizdavimą apie sumokėtų lėšų saugumą...“ yra neteisingas ir klaidinantis. Ieškovas teismo proceso metu atskleidė, jog Aptarnavimo sutartyje rado nuostatą, kad jam suteikta Neprofesionalaus kliento kategorija, o šios sutarties 3.6 punkte buvo nurodyta, kad neprofesionalių klientų kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis. Dėl šios priežasties yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas suklydo dėl sudarytos sutarties esmės.
  5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „...ieškovas, sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį ir neįsigilindamas į galimas rizikas ir sutarties sąlygas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas”. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad banko atstovas neišaiškino svarbios sutarties sąlygos ? dėl investicijų draustumo, o būtent, jog obligacijos nėra apdraustos kaip terminuoti indėliai. Ši aplinkybė neatskleista jokiuose banko pateiktuose dokumentuose. Tai, kad obligacijos nėra VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taiko draudimo objektas yra vienas iš esminių skirtumų, lyginant jas su indėliu, ir šis skirtumas būtinai turi būti atskleistas bei akcentuojamas prieš siūlant naują produktą.
  6. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ne ieškovas buvo obligacijų pasirašymo iniciatorius, o banko atstovas, siūlydamas pakeisti esamą „Laiptų“ programos sutartį į obligacijų sutartį ir įtikinėdamas apie puikų naują banko produktą. Būtent šiuo atveju susidarius tokioms aplinkybėms, kai nuslopinamas kliento budrumas, gali būti taikomas CK 1.91 straipsnis, kuris reglamentuoja sandorių, turinčių tam tikrų valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Šioje byloje yra pagrindas daryti išvadą, kad sudarydamas ginčo sutartį ieškovas turėjo klaidingų prielaidų apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes, kad atsakovas savo veiksmais darė įtaką taip, jog ieškovas negalėjo suvokti esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Toks ieškovo suklydimas laikytinas esminiu.

14Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovo ar jo darbuotojų tyčinius nesąžiningus veiksmus/neveikimą, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė, todėl tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, nebuvo pagrindo. Kadangi atsakovas mokė savo darbuotojus, jų kvalifikacijos kėlimo metu aiškiai ir išsamiai atkleidė informaciją apie obligacijas ir su jų įsigijimu susijusią riziką, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra ilgametis verslininkas, todėl jam turi būti taikomi didesni apdairumo ir atidumo standartai nei paprastai fiziniam asmeniui. Atsakovas suteikė ieškovui galimybę tinkamai ir visiškai įvertinti sudaromos Obligacijų sutarties riziką bei įvykdymo galimybes, t. y. įvykdė visus veiksmus, kuriuos pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus privalėjo vykdyti pasirašydamas Aptarnavimo sutartį su neprofesionaliu klientu bei sudarydamas ginčijamą sandorį. Atskirojo skundo argumentai apie neva atsakovo nutylėtą informaciją yra visiškai nepagrįsti. IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad atsakovo obligacijoms taikoma indėlių draudimo išimtis (netaikomas indėlių draudimas), o ginčo šalys susitarimu negalėjo pakeisti imperatyvių teisės normų taikymo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki Obligacijų sutarties sudarymo ieškovas teiravosi ar derėjosi su atsakovu tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų atsakovo produktų. Sąlyga dėl draudimo apsaugos ieškovui tapo reikšminga tik po to, kai atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas suklydo dėl esminio sandorio elemento, egzistavusio sandorio sudarymo metu. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, esą jį suklaidino/apgavo Aptarnavimo sutarties Specialiosios dalies priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punktas, kuriame buvo nurodyta, jog siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, o ne ginčijamo sandorio priedas ar jo sudedamoji dalis. IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalis įpareigojo atsakovą informuoti apie draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (ar) įsipareigojimai investuotojams, todėl minėto Aptarnavimo sutarties priedo 3 punkto konstrukcija negali būti laikoma klaidinančia.

15Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įvertinus tai, jog ieškovo menamas suklydimas yra susijęs su įstatymo nežinojimu (CK 1.6 str.), akivaizdu, kad tariamas suklydimas (net jei jis ir būtų įrodytas) buvo nulemtas paties ieškovo didelio neatsargumo ar nerūpestingumo (įstatymų nežinojimo, neįsigilinimo į sutarties sąlygas). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčo sutarties sudarymo ieškovas teiravosi ar derėjosi su atsakovu tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų, todėl indėlių ir investicijų draudimo netaikymas banko obligacijoms ginčo sutarties su atsakovu sudarymo metu ieškovui nebuvo esminė sąlyga. Įstatymo nežinojimas negali būti prilyginamas esminiam suklydimui ir pakankama priežastimi sutarčiai pripažinti negaliojančia. FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintoje normoje įstatymų leidėjas nenumatė pareigos finansų makleriui klientą konsultuoti ir įspėti apie finansų priemonės atžvilgiu taikomas ar netaikomas garantijas, numatytas IĮIDĮ. Dėl šios priežasties atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu FPRĮ 22 straipsnyje numatytas pareigas, juo labiau, kad Aptarnavimo sutarties priede ? Santraukoje yra išsamiai ir aiškiai nurodoma visa IĮIDĮ 13 straipsnyje numatyta informacija. Atsakovo nemokumo niekas (įskaitant ir banko darbuotoją, atstovavusį bankui sudarant ginčo sutartį su ieškovu) negalėjo numatyti. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad bankas suteikė ieškovui visą reikalingą informaciją ir tinkamai vykdė pareigas, numatytas FPRĮ 22 straipsnyje, IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalyje. Prieš ginčo sutarties sudarymą atsakovas atskleidė informaciją ieškovui, ieškovas ne kartą bendravo su atsakovo darbuotoju telefonu, teiravosi apie galimybę susipažinti su papildoma informacija apie banko obligacijas internete, todėl ieškovo veiksmuose negalima konstatuoti suklydimo (CK 1.90 str.). Ieškovas suprato arba turėjo suprasti visas su sudaroma sutartimi susijusias aplinkybes. Aptarnavimo sutarties 3 punkte nėra nurodoma nei kokie konkretūs banko įsipareigojimai klientui yra draudžiami, nei iki kokios sumos banko įsipareigojimai yra apdrausti, nei kita informacija, kuri leistų daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad indėlių draudimas yra taikomas ir atsakovo skolos vertybiniams popieriams.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas pripažinti obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo BAB banko SNORAS klientas nuo 2010 m. gruodžio 15 d. (1 t., 12, 13 b. l.). 2011 m. liepos 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9944440, pagal kurią bankas suteikė ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, o ieškovas su tuo sutiko (1 t., 6 b. l.). Vadovaujantis šia Aptarnavimo sutartimi ieškovas tą pačią dieną, t. y. 2011 m. liepos 26 d., su atsakovu sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 500 vnt. obligacijų iš banko SNORAS obligacijų emisijos už bendrą 49 999,15 Lt sumą (1 t., 14 b l.). Ginčijamos sutarties 1.22 punkte numatyta, jog, pasirašydamas šią sutartį, ieškovas patvirtina, kad visos nurodytos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, o ieškovas su jomis sutinka ir jos išreiškia ieškovo valią, kad prieš pasirašydamas šią sutartį ieškovas buvo supažindintas su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, su kuriomis jis sutiko, taip pat, kad ieškovas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes (1 t., 14 b. l.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia tuo pagrindu, kad ši sutartis sudaryta iš esmės suklydus, t. y. ieškovui esant įsitikinusiam, kad obligacijos yra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

19Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra profesionalus investuotojas, kad ginčo sutartis sudaryta Aptarnavimo sutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankui pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, kaip paslaugų teikėjui, kyla pareiga prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, suteikęs ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, bankas prisiima prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str., 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas 2011 m. liepos 26 d. Aptarnavimo sutarties priede Nr. 1-F „Duomenys apie klientą (fizinį asmenį)“ (1 t., 129 b. l.) atsisakė suteikti informaciją apie savo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, atleidžia atsakovą nuo pareigos įvertinti finansinių priemonių ir siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui, tačiau neturi įtakos atsakovo informavimo pareigai, numatytai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje (CPK 185 str.; FPRĮ 22 str. 7 d., 9 d.).

20Vertinant, ar atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovui visą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, aktualus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovas minėtą pareigą vykdė tinkamai. Nei Obligacijų sutartyje, nei Aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad obligacijos nėra draudžiamos; priešingai – Aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ įtvirtinta nuostata jog ,,banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (1 t., 122 b. l.). Ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliantui, kaip neprofesionaliam klientui, manyti, kad jo išperkamos obligacijos yra apdraustos (CPK 185 str.).

21Atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo įteiktas Aprašymas, kurio 8 punkte nurodyta, jog investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Apeliantas, pasirašydamas Aptarnavimo sutartį patvirtino, kad šį Aprašymą gavo. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar minėtas Aprašymas apeliantui buvo įteiktas, jis nelaikytinas tinkamu informavimu, kadangi minėtame Aprašyme ieškovas nėra tiesiogiai, aiškiai informuojamas, jog obligacijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu būdu, kad jam paliekama savarankiškai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimą žinių, įgūdžių ir patirties lygį ir galimybę savarankiškai atlikti tinkamą su investavimu susijusių rizikų įvertinimą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012). Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovas buvo supažindintas su Prospektu. Šiai aplinkybei įrodyti nepakanka to, kad informacija apie visas rizikas buvo pateikta Prospekte, kuris buvo išviešintas, o apelianto patvirtinimas ginčo sutartyje apie tai, jog pasirašydamas ginčo sutartis susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, siekiant įrodyti susipažinimo su šiais dokumentais aplinkybę.

22Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ieškovui suteikta informacija apie obligacijoms būdingą riziką buvo neaiški ir neišsami (CPK 185 str.). Šios aplinkybės nepaneigia faktas, kad ieškovas, pasirašydamas sutartis, neskaitė Aptarnavimo sutarties priedų. Nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra buvęs ne tik juridinio asmens vadovu, tačiau ir likvidatoriumi bei valdybos nariu, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra dirbęs investavimo ar artimoje šiai sričiai srityje, todėl pripažintina, jog negalėjo savarankiškai įvertinti aplinkybių dėl ginčo sutarties sudarymo rizikos. Be to, kaip minėta, apelianto pasirašytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pagrindu apeliantui buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija.

23Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad sąlyga, susijusi su obligacijų draudimu, nėra esminė, apsisprendžiant sudaryti sutartį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia dėl esminio ieškovo suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.).

24Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

25Atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovui lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamos sutarties, jo teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, yra pagrindas spręsti, jog, taikant restituciją, ieškovo už obligacijas sumokėtos lėšos – 49 999,15 Lt grąžinamos į ieškovo mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORAS, iš kurios buvo sumokėta už perkamas obligacijas (CK 6.145, 6.147 str.).

26Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės ? ieškovo ieškinys tenkinamas. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį, kurie neturi reikšmės tam, kad byla būtų išspręsta teisingai.

27CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovas už ieškinio, dubliko parengimą bei pasirengimą bylą nagrinėti teisme ir atstovavimą šioje civilinėje byloje patyrė 1 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė mokėjimą patvirtinančius duomenis (1 t., 188, 189 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 1 300 Lt išlaidų suma. Duomenų, kad ieškovas patyrė išlaidų apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas, o trečiasis asmuo byloje veikia atsakovo pusėje, šiam asmeniui jo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nepriteistinos.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

30Ieškinį tenkinti.

31Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 26 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110726V990026, sudarytą tarp ieškovo A. V. B. ir atsakovo AB banko SNORAS, taikyti restituciją ir grąžinti 49 999,15 Lt į A. V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

32Priteisti ieškovui A. V. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas: 112025973) 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 5. Nurodė, kad, pasitikėdamas banko vadybininku, su atsakovu sudarė Obligacijų... 6. Atsakovas ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi civilinę bylą... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. liepos 26 d. sudarė... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas atsisakė pateikti atsakovui informaciją apie... 10. Teismas laikė, kad Aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, todėl... 11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovas neįrodė, jog žodžiu... 12. Kadangi atsakovo ieškovui pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo... 13. Apeliantas (ieškovas) A. V. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį... 14. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą... 15. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į... 16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo BAB banko SNORAS klientas nuo 2010 m.... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje... 19. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra profesionalus... 20. Vertinant, ar atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, tinkamai įvykdė... 21. Atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo įteiktas Aprašymas, kurio 8 punkte... 22. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ieškovui suteikta informacija... 23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad sąlyga,... 24. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 25. Atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis... 26. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas,... 27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir... 30. Ieškinį tenkinti.... 31. Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 26 d. Obligacijų pasirašymo... 32. Priteisti ieškovui A. V. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovo...