Byla 2S-2181-611/2012
Dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. V. dėl neteisėto diskriminacijos vykdymo Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai B. V. dėl neteisėto diskriminacijos vykdymo Panevėžio apygardos teisme civilinės bylos Nr.2-849-278/2011 nagrinėjimo metu ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą 250 000 Lt, kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. pažeidė ieškovo teises ir vykdė diskriminaciją civilinės bylos Nr.2-849-278/2011 nagrinėjimo metu bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt teisingą atlyginimą už teisių pažeidimą ir diskriminacijos vykdymą ieškovo atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo metu.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškovo A. B. ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2-849-278/2011, kuria A. B. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismui, antstolei R. M. dėl neturtinės žalos priteisimo ir kt. reikalavimų, paliktas nenagrinėtu, yra apskundęs atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, byla yra išsiųsta į apeliacinę instanciją- Lietuvos apeliacinį teismą, t.y. minėtas sprendimas yra neįsiteisėjęs. Teismas pažymėjo, kad pateiktas procesinis dokumentas faktiškai reiškia reikalavimą įvertinti civilinėje byloje, kurioje galutinis procesinis dokumentas dar nėra įsiteisėję, teismo procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų bei nutarčių revizavimą bei kvestionavimą.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

71. teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes nenurodė, į kurią Lietuvos instituciją kreiptis teisminės gynybos.

82. Nutartyje nėra motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog atskirasis skundas dėl 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-849-278/2011 dar nėra išnagrinėtas apeliacine tvarka. Teigia, kad su ieškiniu kaip rašytinis įrodymas pateikta 2012 m. balandžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2-367/2012 patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis yra panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

12CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymų nustatyta tvarka. Taigi procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nustatytų procesinio pobūdžio aplinkybių. Taigi ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl materialinės teisės aspektai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nevertintini. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111,135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Todėl pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi patikrinti, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos (CPK 137 str. 2 d.).

13Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nutarė, kad ieškovo keliamas ginčas nenagrinėtinas teisme, nes ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą įvertinti neįsiteisėjusius teismo procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus.

14Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ieškiniu prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl ieškovo nurodomų asmenų veiksmų atliktų Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-849-278/2011. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-849-278/2011 ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismui, antstoliai R. M. dėl neturtinės žalos priteisimo ir kitų reikalavimų paliko nenagrinėtu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis teismo sprendimas, skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, yra įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi patenkino A. B. atskirąjį skundą ir skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikino. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai 2012 m. spalio 25 d. nutartimi padarė išvadą, kad ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą įvertinti neįsiteisėjusius teismo procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus, nes ieškovo nurodomos civilinės bylos nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 5 d. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio vienintelė teismo nurodyta kliūtis ieškinį nagrinėti teisme buvo reiškiamas reikalavimas dėl neįsiteisėjusios teismo nutarties. Dėl nurodytų motyvų yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyto pagrindo atsisakyti priimti ieškinį nėra. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

15Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje atsakovais be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, taip pat patraukė Panevėžio apygardos teismą ir teisėją B. V.. Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šiuo klausimu, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai