Byla e2-49-732/2016
Dėl servituto žemės sklypui nustatymo

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,

2sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

3dalyvaujant ieškovo AB LESTO atstovei A. D.,

4atsakovės R. V. atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

5tretiesiems asmenims V. K., Ž. K.,

6išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB LESTO) ieškinį atsakovei R. V., tretiesiems asmenims V. K., Ž. K. dėl servituto žemės sklypui nustatymo ir

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti R. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau – žemės sklypas), pagal UAB „Remonto ir statybos projektas” parengtą „Žemės sklypo planą” LKS koordinačių sistemos taškuose a ( - ), b ( - ), c ( - ), d ( - ) 32,0 kv. m. (trisdešimt dviejų kvadratinių metrų) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį AB LESTO teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti pagal išduotas prijungimo sąlygas Nr. TS-47240-13-0618 bei projektavimo darbų užduotį Nr. PU-47240-13-0618 projektuojamą 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad atsakovei R. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą įregistravo nuo 1999-05 04, jame taip pat yra įregistruotos daiktinės teisės, t.y. kelio servitutai. Ieškovas, vykdydamas LR Elektros energetikos įstatymu jam, kaip skirstomųjų tinklų operatoriui, nustatytą pareigą, taip pat siekdamas plėtoti savo skirstomuosius tinklus, pagal trečiojo asmens V. K. 2013-07-31 ieškovui pateiktą paraišką išdavė jai Prijungimo sąlygas pastato - pirties ( - ) elektros įrenginių prijungimui prie ieškovės elektros tinklo. Pagal Prijungimo sąlygas ieškovas įsipareigojo suprojektuoti ir sumontuoti reikiamo skerspjūvio 0,4 kV kabeliu liniją (KL) prijungiant ia nuo 0,4 kV OL L - elektros tinklo 100/32, iš S-409, ant V. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) adresu ( - ), ribos, su savininkais suderintoje vietoje, suprojektuoti ir sumontuoti komercinės apskaitos skydą (KAS), su 10 A trifaziu įvadiniu automatiniu jungikliu. 2011-10-07 rangos sutarties Nr. 40400/511778 pagrindu ieškovas pateikė UAB „Remonto ir statybos projektas“ projektavimo užduotį, pagal kurią pastarasis turėjo parengti V. K. pastato - pirties ( - ) prijungimo prie ieškovo elektros tinklo projektą, tačiau UAB „Remonto ir statybos projektas“ 2013-12-10 pranešė ieškovui, jog nėra galimybės toliau vykdyti projektavimo darbus, kadangi privataus sklypo savininkė R. V. nesutinka dėl projektuojamos KL tiesimo per jai priklausantį žemės sklypą. Bendrovė, remdamasi šiuo pranešimu ir vadovaudamasi Prijungimo sutarties 4.5.3 punktu, telefonu, o vėliau ir 2014-11-07 raštu Nr. 47010-949 kreipėsi į V. K. su prašymu susitarti su žemės sklypo savininke dėl leidimo projektuoti ir montuoti KL bei servituto jos žemės sklypui nustatymo. 2014-11-11 prašymu V. K. raštu pranešė ieškovui, jog jai nepavyko susitarti su kaimyninio sklypo savininke. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti jai LR Elektros energetikos įstatymu nustatytą pareigą prijungti vartotojo elektros įrenginius prie savo skirstomųjų tinklų, taip pat siekdama tinkamai įvykdyti jos prisiimtus Prijungimo sutarties įsipareigojimus bei nepažeisti kitų asmenų teisių bei interesų, daug kartų kalbėjosi su atsakove telefonu, taip pat 2015-08-24 raštu kreipėsi j žemės sklypo savininkę R. V. dėl leidimo tiesti projektuojamą KL per jai priklausantį sklypą. Prie rašto atsakovei buvo pridėtas numatomos tiesti KL trasos brėžinys, tačiau atsakovė raštu atsisakymo nepateikė, tačiau žodžiu dar kartą atsisakė pasirašyti servituto nustatymo sutartį. Ieškovas, vadovaudamasis LR Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, jog skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikima arba įstatymu nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą ir esant situacijai, kai žemės sklypo savininkė-atsakovė nepagrįstai nesutinka, jog per jos sklypą būtų tiesiama KL, būtų tikslinga žemės sklypo daliai, KL apsaugos zonų ribose nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovui tiesti, eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti žemės sklype esančius požeminius inžinerinius tinklus.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinyje yra nurodyta, kad planuoja patiesti tik apie 22 m ilgio kabelių liniją, iš jų tik apie 16 m bus tiesiama per atsakovei priklausantį žemės sklypą, ir tai iš esmės nepablogins atsakovės sklypo būklės, nes požeminis elektros kabelis bus tiesiamas uždaru būdu, nepažeidžiant žemės sklypo paviršiaus. Teigė, kad kitokios galimybės tiesti kabelių liniją nėra, nes V. K. žemės sklypas yra apsuptas atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

10Atsakovė R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje servituto nustatymo būtinumas siejamas tik su ieškovo prisiimtų įsipareigojimų ir sudarytų sutarčių vykdymu, su įsipareigojimu įrengti požeminį elektros kabelį iki V. K. žemės sklypo ribos, t.y. su ateityje norimu įrengti, o ne jau suformuotu nekilnojamojo turto objektu, kuris galėtų būti vertinamas kaip viešpataujantis daiktas. Dėl minėto, aplinkybių sąlygojančių servituto nustatymo būtinumą nėra. Paaiškino, kad V. K., kaip viešpataujančio daikto (žemės sklypo) savininkas, iš atsakovės nieko neprašė, nesitarė ir nereikalavo. Teigia, kad ieškovas klaidina teismą tvirtindamas, kad atsakovė atsisakė pasirašyti servituto nustatymo sutartį, kadangi 2015-09-16 ieškovui buvo pranešta, kad atsakovė sutiktų pasirašyti šią sutartį, jei ji būtų atlygintinė, taip pat buvo pateiktas ieškovui tokios sutarties projektas. Tačiau ieškovas pateiktos sutarties nepasirašė, kas įrodo, kad sutartis dėl servituto nustatymo atsakovės žemės sklypui liko nepasirašyta dėl pačio ieškovo kaltės. Be to, ieškovas netiksliai apskaičiavo servituto plotą, kadangi laikantis požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonų, atsakovės, kaip žemės savininko, teisės faktiškai bus apribotos didesniame, 44 kv. plote.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad AB “Energijos skirstymo operatorius” nėra tinkama šalis. Nurodė, kad V. K. turi būti ieškovė, tačiau ši nieko neprašo. Teigė, kad V. K. priklausantis pastatas – pirtis negali būti vertinamas kaip viešpataujantis daiktas, todėl aplinkybių sąlygojančių servituto nustatymo būtinumą nėra. V. K. siūlė, kad ši gali pasinaudoti kitais būdais turėti savo žemės sklype elektros energiją, tokiais kaip elektros generatoriai, saulės baterijos, vėjo jėgainės ir t.t. Taip pat teigė, kad teismų praktikoje suformuota, kad servitutas turi būti atlygintinas, nustatyta atlygintinumo preziumpcija. Paaiškino, kad atsakovė bandė tartis su ieškovu dėl atlygintino servituto ir atsakovės paskaičiavimu suma turėtų būti 300 EUR per metus.

12Tretysis asmuo teismo V. K. posėdžio metu paaiškino, kad jai priklauso pastatas – pirtis, tačiau negali tinkamai juo naudotis, kadangi visiems įrengimos darbams, o po to pastato naudojimui reikalinga elektros energija. Teigė, kad nori gyventi šiuolaikiškai, t.y. naudoti elektros energiją apšvietimui, maisto gaminimui ir kt. patogumams.

13Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Ž. K. paantrino V. K., kad pastato negali toliau įrenginėti, kadangi tam reikalinga elektros energija. Teigė, kad gali naudoti elektros generatorių, tačiau jis kelia labai didelį triukšmą. Paaiškino, kad bandė ieškoti su atsakove kompromisų, tačiau taikiai susitarti nepavyko, kadangi atsakovė jo vengė.

14Liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad jis yra AB “Energijos skirstymo operatorius” darbuotojas, kuris kuravo minėtą projektą. Tačiau jo įgyvendinimas yra apsunkintas dėl atsakovės vengimo susitarti taikiai. Patvirtino, kad kitų kebelių linijos tiesimo būdų nėra. Paaiškino, kad darbų atlikimas požeminių būdu, atsakovei esminių apribojimų nesudarys.

15Liudytoju apklaustas D. L. – UAB „Remonto ir statybos projektas“ darbuotojas paaiškino, kad kabelis pagal projektą bus vedamas palei kelią, iš 22 m, tik 16 m. ties per atsakovei priklausantį sklypą. Kabelis bus tiesiamas apie 70-80 cm gylyje. Nenurodė jokių apribojimų atsakovės atžvilgiu, tik patikino, kad viršum nutiestos kabelių linijos transporto priemonės galės važiuoti.

16Ieškinys tenkintinas visiškai.

17Byloje nustatyta, kad ieškovas, pagal V. K. pateiktą paraišką Nr. 47240-13-0618, išdavė jai prijungimo sąlygas Nr. TS-47240-13-0618 pastato – pirties ( - ) sav., elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų, pagal kurias ieškovas įsipareigojo suprojektuoti ir sumontuoti reikiamo skerspjūvio 0,4 kV kabeliu liniją (KL) prijungiant ją nuo 0,4 kV OL L- elektros tinklo 100/32, iš S-409, ant V. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiu adresu ( - ) sav., ribos, su savininkais suderintoje vietoje, suprojektuoti ir sumontuoti komercinės apskaitos skydą (KAS), su 10 A trifaziu įvadiniu automatiniu jungikliu. Šalys 2013-08-08 sudarė Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinkle paslaugos sutartį Nr. 47240-13-0618, pagal kurią V. K. sumokėjus sutartyje nustatytą prijungimo paslaugos mokestį, ieškovas pradėjo organizuoti prijungimo paslaugai įgyvendinti reikalingus projektavimo darbus. Ieškovas V. K. pateikė UAB „Remonto ir statybos projektas“ projektavimo darbų užduotį Nr. PU-47240-13-0618, pagal kurią ir vadovaujantis prisijungimo sąlygomis, minėta įmonė parengė pastato – pirties elektros įrenginių prijungimui prie ieškovo elektros tinklų ( - ) sav., projektą. Tačiau minėta įmonė 2013-12-10 pateikė ieškovui raštą, kuriuo pranešė, kad negali atlikti toliau projektavimo darbų, nes nesusitaria su privataus sklypo savininke - atsakove R. V., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir kuri nesutinka dėl projektuojamos kabelių linijos tiesimo per jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti jam LR Elektros energetikos įstatymu nustatytą pareigą prijungti vartotojo elektros įrenginius prie savo skirstomųjų tinklų, taip pat siekdamas tinkamai įvykdyti prisiimtus prijungimo sutarties įsipareigojimus, kalbėjosi su atsakove telefonu, taip pat 2015-08-24 kreipėsi į ją raštu Nr. 47010-677 dėl leidimo tiesti projektuojamą kabelių liniją per jai priklausantį sklypą, tačiau taikiai susitarti nepavyko. Atsakovė nesutinka, kad būtų nustatytas žemės sklypui servitutas, teigia, kad reikalaujamo servituto nenustatymas nesukelia V. K. jokių objektyvių kliūčių naudotis minėtu žemės sklypu pagal jo paskirtį bei, kad yra alternatyvūs sprendimai turėti žemės sklype elektros energiją.

18LR Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

19Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, suteikiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (LR CK 4.111 str. 1 d.). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (LR CK 4.124 str. 1 d.). Pagal LR CK 4.128 str. 1 d. servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie objektyviai būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

20Pagal LR CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl servituto nustatymo pagrįstumą, atsižvelgtina į teismų praktikos nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-246/2005).

21Šiuo atveju tokio servituto nustatymas neigiamai atsakovės neįtakotų. Prašomo nustatyti servituto pobūdžio (būtent požeminiams inžinieriniams tinklams nutiesti), atsakovės nuosavybės teisė būtų apribojama labai minimaliai ir jokių kitų esminių suvaržymų dėl tokių tinklų buvimo jos žemės sklypo valdoje ji ateityje nepatirtų. Ir nors nuosavybės teisė yra itin saugoma (nuosavybės neliečiamumo principas įtvirtintas LR Konstitucijoje), tai nereiškia, kad nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio. Išimtiniais atvejais nuosavybės teisių ribojimas yra pateisinamas. Per atsakovės nuosavybės teise priklausantį sklypą, o tiksliau jo dalį, nutiesta kabelių linijos tiesimo trąsa iki V. K. sklypo ribos būtų 22 m, o remiantis teismo posėdžio metu liudytojo D. L. parodymu, per atsakovei priklausantį sklypą kabelių linija tęstųsi tik 16 m bei nurodė, kad planuojama kloti uždaru būdu, palei kelią, nevykdant jokių paviršinių žemės kasimo darbų ir dėl to nenukentėtų žemės paviršiuje augantys augalai ar kelias. Ieškovo teigimu, išduodamas prisijungimo sąlygas, pasirinko mažiausiai ribojantį kitų asmenų teisėtus interesus bei techniškai paprasčiausią ir ekonomiškiausią V. K. į pastatą - pirtį elektros tinklo prijungimo variantą. Tiek ieškovo darbuotojas A. Ž., tiek minėto projekto rengėjas D. L. patikino, kad kabelis bus apsaugotas, apie 1 m gylyje, todėl vėliau būtų taikomi tik minimalūs apribojimai, tokie kaip smūginių darbų vengimas. Kabelių linija, pratiesta požeminiu būdu, neardant žemės sklypo paviršiaus, kur toks pratiesimas būtų apie 16 m per atsakovės žemės sklypą, jai bei jos žemės sklypui iš esmės jokių neigiamų padarinių nesukeltų.

22Bylos medžiaga, liudytojų parodymais nustatyta, kad V. K. priklausančiame žemės sklype kitu būdu tiesti kabelių linijos nėra galimybės, kadangi V. K. žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas atsakovės žemės sklypo. Byloje esantys duomenys patvirtinantys, kad jog kabelinės linijos trąsa yra suprojektuota šalia esamo keliuko, nuo esamos žemos įtampos oro linijos L-100, atramos Nr. 100/32 iš transformatorinės pastoties S-409, per žemės sklypą, kadastrinis numeris Nr. ( - ), priklausantį D. K., žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), priklausantį P. K., E. K., A. K. ir P. K.. Iš visų šių žemės sklypų savininkų ieškovas yra gavęs pritarimą, taip pat su jais pasirašytos servituto nustatymo sutartys. Žemės sklypams, plane pažymėtiems atkarpomis tarp taškų 1-2 ir 3-4 yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2014-12-10 sutikimas Nr.40ST-(14.40.5.)-133 tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes manytina, jog yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas servituto nustatymui. Teismo sprendimu tokio nenustačius, V. K. nėra jokios galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujančio daikto pagal paskirtį, o pagal projektavimo darbų užduotį – tiesti kabelių liniją apeinant atsakovės žemės sklypą, kaip minėta, nėra. Taigi ieškovas, kaip skirstomųjų tinklų operatorius, negalėtų tinkamai įgyvendinti įstatymu jam nustatytos pareigos – prijungti vartotojui (V. K.) elektros įrenginius, taip pat negalėtų užtikrinti vartotojui teisę gauti elektros energiją. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje servituto nustatymo žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), būtinumas yra visiškai akivaizdus, nes to nepadarius, ieškovas neturės teisės tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti pagal išduotas prijungimo sąlygas Nr. TS-47240-13-0618 bei projektavimo darbų užduotį Nr. PU-47240-13-0618 projektuojamą 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją bei V. K. ir Ž. K. realiai negalės tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu pastatu - pirtimi. Pažymėtina, kad tretieji asmenys nesinaudoja pastatu būtent dėl to, kad jame nėra elektros, o pabaigti numatytus pastato-pirties įrengimo darbus, kaip jie patys teigė, akivaizdu, kad reikalinga elektra. Atsakovės atstovas siūlė alternatyvius sprendimus turėti V. K. valdomame žemės sklype elektros energiją, tokius kaip elektros generatoriaus pastatymą, vėjo jėgainę. Tačiau pažymėtina, kad generatorius veikiamas vidaus degimo variklio, kuris naudoja energiją, išsiskiriančią iš uždarame degimo skyriuje degančio kuro, sukelia didelį triukšmą, todėl abejotina ar atsakovei būtų tinkamas toks pastatyto generatoriaus nuolatos keliamas triukšmas. Taip pat ir su vėjo jėgainės keliamu triukšmu. Pripažintina, kad toks pasiūlytas alternatyvus sprendimo būdas nėra racionalus.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius LR CK 4.129 str. pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

24Tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Tačiau tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto , yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Atsakovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo priteisti jai periodinę ar vienkartinę kompensaciją, nenurodė kokius ji nepatogumus ar nuostolius ji patirs nustačius prašomą servitutą, o tik minėjo, kad buvo tartasi, t.y. jos atstovas buvo paruošęs sutarties dėl servituto nustatymo projektą ieškovui, nurodęs 300 EUR sumą per metus. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pateiktas projektas yra techniškai paprasčiausias, ekonomiškiausias ir mažiausiai pažeidžiantis atsakovės interesus. Servitutas - 32 kv. metrų, požeminis elektros kabelis bus tiesiamas uždaru būdu, nepažeidžiant žemės paviršiaus, darbai, susiję su servituto įgyvendinimu atliekami suinteresuoto asmens lėšomis, kas nepažeidžia atsakovės interesų. Tačiau teismas negali sutikti, kad servitutas būtų neatlygintinas, nes bet kokiu atveju atsakovė patiria savo nuosavybės - žemės apribojimus. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės1992-05-12 nutarimu Nr. 343 19 punkte nustatyta požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona yra po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų, kas galimai apribotų galimybę atsakovei naudotis dalimi žemės sklypo. Tokiu būdu teisinga ir sąžininga priteisti iš ieškovo vienkartinę kompensaciją daikto savininkui - atsakovei vienkartinę 300 EUR kompensaciją (LR CK 1.5 str., 4.129 str.).

25Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl netinkamos šalies, neva tai ieškovas neturi teisės reikšti tokį reikalavimą nustatyti servitutą. Tačiau pagal pateiktą sutartį dėl elektros įrenginių prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų, operatoriaus (ieškovo) nuosavybė yra elektros tinklai, kabeliai, kurie bus tiesiami atsakovės žemės sklypo dalyje ir tik ieškovas, kuriam inžineriniai tinklai priklauso, gali reikalauti nustatyti servitutą, kad ieškovas galėtų požeminę elektros kabelių liniją tiesti, prižiūrėti, remontuoti.

26Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 31 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio ir 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 31 EUR bylinėjimosi išlaidų.

27Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

28Ieškinį patenkinti visiškai.

29Nustatyti R. V., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau – žemės sklypas), pagal UAB „Remonto ir statybos projektas” parengtą „Žemės sklypo planą” LKS koordinačių sistemos taškuose a ( - ), b ( - ), c ( - ), d ( - ) 32,0 kv. m. (trisdešimt dviejų kvadratinių metrų) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti pagal išduotas prijungimo sąlygas Nr. TS-47240-13-0618 bei projektavimo darbų užduotį Nr. PU-47240-13-0618 projektuojamą 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją.

30Priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į.k. 304151376, vienkartinę kompensaciją už suteiktą servitutą atsakovei R. V., a.k. ( - ) 300 EUR (tris šimtus eurų), sumokant šią sumą per 10 dienų po sprendimo įsiteisėjimo.

31Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. ( - ) ieškovo naudai 31 EUR (trisdešimt vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio.

32Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,... 2. sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,... 3. dalyvaujant ieškovo AB LESTO atstovei A. D.,... 4. atsakovės R. V. atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,... 5. tretiesiems asmenims V. K., Ž. K.,... 6. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo... 7. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti R. V. nuosavybės teise... 8. Nurodė, kad atsakovei R. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą įregistravo... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais... 10. Atsakovė R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą. Papildomai... 12. Tretysis asmuo teismo V. K. posėdžio metu paaiškino, kad jai priklauso... 13. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Ž. K. paantrino V. K., kad pastato... 14. Liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad jis yra AB “Energijos skirstymo... 15. Liudytoju apklaustas D. L. – UAB „Remonto ir statybos projektas“... 16. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pagal V. K. pateiktą paraišką Nr.... 18. LR Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad... 19. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 20. Pagal LR CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė... 21. Šiuo atveju tokio servituto nustatymas neigiamai atsakovės neįtakotų.... 22. Bylos medžiaga, liudytojų parodymais nustatyta, kad V. K. priklausančiame... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 24. Tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar... 25. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu kėlė klausimą... 26. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikdamas... 27. Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 268 str., 270 str., teismas... 28. Ieškinį patenkinti visiškai.... 29. Nustatyti R. V., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui,... 30. Priteisti iš ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į.k.... 31. Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. ( - ) ieškovo naudai 31 EUR (trisdešimt... 32. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui...