Byla e2A-790-252/2016
Dėl servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-49-732/2016 pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. V., tretiesiems asmenims V. K., Ž. K. dėl servituto nustatymo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti atsakovei R. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v. (toliau ir – žemės sklypas), pagal UAB „Remonto ir statybos projektas” parengtą „Žemės sklypo planą” LKS koordinačių sistemos taškuose a ( - ), b ( - ), c ( - ), d ( - ) 32,0 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį AB „Lesto“ teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti pagal išduotas prijungimo sąlygas Nr. ( - ) bei projektavimo darbų užduotį Nr. ( - ) projektuojamą 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją; o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovė R. V. nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota nuo 1999-05-04, o žemės sklype taip pat yra įregistruotos daiktinės teisės, t.y. kelio servitutai. Ieškovė, vykdydama Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (toliau – Elektros energetikos įstatymas) jai, kaip skirstomųjų tinklų operatorei, nustatytą pareigą, taip pat siekdama plėtoti savo skirstomuosius tinklus, pagal trečiojo asmens V. K. 2013-07-31 ieškovei pateiktą paraišką išdavė jai Prijungimo sąlygas pastato – pirties ( - ) elektros įrenginių prijungimui prie ieškovės elektros tinklo.
  3. Pagal Prijungimo sąlygas ieškovas įsipareigojo suprojektuoti ir sumontuoti reikiamo skerspjūvio 0,4 kV kabeliu liniją (KL) prijungiant ją nuo 0,4 kV OL L – elektros tinklo 100/32, iš S-409, ant V. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k.v. adresu ( - ) r., ribos, su savininkais suderintoje vietoje, suprojektuoti ir sumontuoti komercinės apskaitos skydą (KAS), su 10 A trifaziu įvadiniu automatiniu jungikliu.
  4. 2011-10-07 rangos sutarties Nr. ( - ) pagrindu ieškovė pateikė UAB „Remonto ir statybos projektas“ projektavimo užduotį, pagal kurią pastaroji turėjo parengti V. K. pastato – pirties ( - ) r. prijungimo prie ieškovo elektros tinklo projektą, tačiau UAB „Remonto ir statybos projektas“ 2013-12-10 pranešė ieškovei, jog nėra galimybės toliau vykdyti projektavimo darbus, kadangi privataus sklypo savininkė R. V. nesutinka dėl projektuojamos KL tiesimo per jai priklausantį žemės sklypą. Bendrovė, remdamasi šiuo pranešimu ir vadovaudamasi Prijungimo sutarties 4.5.3 punktu, telefonu, o vėliau ir 2014-11-07 raštu Nr. ( - ) kreipėsi į V. K. su prašymu susitarti su žemės sklypo savininke dėl leidimo projektuoti ir montuoti KL bei servituto jos žemės sklypui nustatymo. 2014-11-11 prašymu V. K. raštu pranešė ieškovui, jog jai nepavyko susitarti su kaimyninio sklypo savininke.
  5. Ieškovė, siekdama įgyvendinti jai Elektros energetikos įstatymu nustatytą pareigą prijungti vartotojo elektros įrenginius prie savo skirstomųjų tinklų, taip pat siekdama tinkamai įvykdyti jos prisiimtus Prijungimo sutarties įsipareigojimus bei nepažeisti kitų asmenų teisių bei interesų, daug kartų kalbėjosi su atsakove telefonu, taip pat 2015-08-24 raštu kreipėsi į žemės sklypo savininkę R. V. dėl leidimo tiesti projektuojamą KL per jai priklausantį sklypą. Prie rašto atsakovei buvo pridėtas numatomos tiesti KL trasos brėžinys, tačiau atsakovė raštu atsisakymo nepateikė, bet žodžiu dar kartą atsisakė pasirašyti servituto nustatymo sutartį. Ieškovė, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d., nustatančia, jog skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymu nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą ir esant situacijai, kai žemės sklypo savininkė nepagrįstai nesutinka, jog per jos sklypą būtų tiesiama KL, būtų tikslinga žemės sklypo daliai, KL apsaugos zonų ribose nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovei tiesti, eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti žemės sklype esančius požeminius inžinerinius tinklus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ tenkino visiškai.
  2. Nustatė, kad R. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v., pagal UAB „Remonto ir statybos projektas” parengtą „Žemės sklypo planą” LKS koordinačių sistemos taškuose a( - ), b ( - ), c ( - ), d ( - ) 32,0 kv. m. (trisdešimt dviejų kvadratinių metrų) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti pagal išduotas prijungimo sąlygas Nr. ( - ) bei projektavimo darbų užduotį Nr. ( - ) projektuojamą 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją.
  3. Priteisė iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ vienkartinę 300 Eur kompensaciją už suteiktą servitutą atsakovei R. V., sumokant šią sumą per 10 dienų po sprendimo įsiteisėjimo.
  4. Teismas sprendė, kad nustatant servitutą atsakovės nuosavybės teisė būtų apribojama labai minimaliai ir jokių kitų esminių suvaržymų dėl tokių tinklų buvimo jos žemės sklypo valdoje ji ateityje nepatirtų. Per atsakovės nuosavybės teise priklausantį sklypą, o tiksliau jo dalį, nutiesta kabelių linijos tiesimo trąsa iki V. K. sklypo ribos būtų 22 m (teismo posėdžio metu liudytojas D. L. parodė, kad kabelių linija tęstųsi tik 16 m), kabelių liniją planuojama kloti uždaru būdu, palei kelią, nevykdant jokių paviršinių žemės kasimo darbų, dėl ko nenukentėtų žemės paviršiuje augantys augalai ar kelias. Be to, pagal teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, kabelis būtų apsaugotas, apie 1 m gylyje, todėl vėliau būtų taikomi tik minimalūs apribojimai, tokie kaip smūginių darbų vengimas. Kabelių linija, pratiesta požeminiu būdu, neardant žemės sklypo paviršiaus, kur toks pratiesimas būtų apie 16 m per atsakovės žemės sklypą, jai bei jos žemės sklypui iš esmės jokių neigiamų padarinių nesukeltų.
  5. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog V. K. priklausančiame žemės sklype kitu būdu tiesti kabelių linijos nėra galimybės, kadangi V. K. žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas atsakovės žemės sklypo. Byloje esantys duomenys patvirtinantys, jog kabelinės linijos trąsa yra suprojektuota šalia esamo keliuko, nuo esamos žemos įtampos oro linijos L-100, atramos Nr. ( - ) iš transformatorinės pastoties ( - ), per žemės sklypą, kadastrinis numeris Nr. ( - ), priklausantį D. K., žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), priklausantį P. K., E. K., A. K. ir P. K.. Iš visų šių žemės sklypų savininkų ieškovas yra gavęs pritarimą, taip pat su jais pasirašytos servituto nustatymo sutartys. Žemės sklypams, plane pažymėtiems atkarpomis tarp taškų 1-2 ir 3-4 yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2014-12-10 sutikimas Nr.( - ) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
  6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas servituto nustatymui, juo labiau kad tretieji asmenys nesinaudoja pastatu būtent dėl to, kad jame nėra elektros. Nenustačius tokio servituto, V. K. nėra jokios galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujančio daikto pagal paskirtį. Kartu ieškovė, kaip skirstomųjų tinklų operatorė, negalėtų tinkamai įgyvendinti įstatymu jai nustatytos pareigos – prijungti vartotojui (V. K.) elektros įrenginius, taip pat negalėtų užtikrinti vartotojui teisę gauti elektros energiją.
  7. Skundžiamame sprendime teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pasiūlymas V. K. statyti elektros generatorių ar vėjo jėgainę nėra adekvatus ir racionalus elektros energijos gavimo būdas nagrinėjamu atveju.
  8. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo priteisti jai periodinę ar vienkartinę kompensaciją, nenurodė kokius nepatogumus ar nuostolius ji patirs nustačius prašomą servitutą. Tik atsakovės atstovas buvo paruošęs sutarties dėl servituto nustatymo projektą ieškovei, kuriame buvo nurodyta 300 Eur dydžio per metus kompensacija atsakovei. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateiktas projektas yra techniškai paprasčiausias, ekonomiškiausias ir mažiausiai pažeidžiantis atsakovės interesus; kad servitutas bus 32 kv.m; kad požeminis elektros kabelis bus tiesiamas uždaru būdu, nepažeidžiant žemės paviršiaus; kad darbai, susiję su servituto įgyvendinimu atliekami suinteresuoto asmens lėšomis, kas nepažeidžia atsakovės interesų; kad servitutas negali būti neatlygintinas, nes bet kokiu atveju atsakovė patiria savo nuosavybės – žemės apribojimus (elektros kabelių linijos apsaugos zona galimai apribotų galimybę atsakovei naudotis dalimi žemės sklypo), sprendė, jog teisinga ir sąžininga iš ieškovės daikto savininkui – atsakovei priteisti vienkartinę 300 Eur kompensaciją

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. V. atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė įsitikinusi, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintą asmeninės nuosavybės neliečiamumo principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 str. 1 d. įtvirtintus civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, CK 4.37 str. nuostatas bei visiškai be pagrindo padarė išvadą apie servituto nustatymo būtinumą bei reikalingų sąlygų jam nustatyti egzistavimą.
  3. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog V. K. priklausančiame žemės sklype kitu būdu tiesti kabelių linijos nėra galimybės, kadangi priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad greta projektuojamos 0,4 kV požeminės elektros kabelių linijos yra įrengta žemos įtampos 0,4 kV elektros perdavimo oro linija, kuriai jau nustatytos elektros perdavimo apsaugos zonos, todėl nėra jokio būtinumo tiesti antrą elektros perdavimo liniją po žeme ir dar daugiau riboti jos nuosavybės teises. Taigi V. K. ir Ž. K. realiai gali būti aprūpinami elektra esama oro linija pastačius papildomą elektros linijos stulpą. Tai leistų šiems asmenims tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančia pirtimi.
  4. Kartu apeliantė pabrėžia, jog reikalaujamo servituto nenustatymas nesukels trečiajam asmeniui V. K. jokių objektyvių kliūčių naudotis žemės sklypu ir pirtimi pagal jų paskirtį, aprūpinant juos elektra oro linija. Be to, šiuo atveju galimi kiti, negu kad servituto nustatymas, alternatyvūs sprendimai turėti šiame žemės sklype elektros energiją (elektros generatoriai, saulės, vėjo jėgainės ir t.t.), kuriuos Molėtų rajono apylinkės teismas iš esmės be jokių rimtų motyvų atmetė.
  5. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jai nustatytos kompensacijos dydžio. Pažymi, kad derybose ir teisminio proceso metu, iš esmės neprieštaravo servituto nustatymui, tačiau pageidavo už savo teisių suvaržymą periodinės 300 Eur kompensacijos per metus, tuo tarpu Molėtų rajono apylinkės teismas priteisė tik vienkartinę 300 Eur kompensaciją. Teismas neatsižvelgė į tai, kad servitutas nustatomas skersai įvažiavimo į jos namų valdą, kad servitutas siejamas su didesnio pavojaus šaltiniu ir jo trukmė neribota, kad viešpataujančiojo daikto savininkas iš komercinio sandorio jau turėjo ir ateityje turės nuolatines pajamas, kad iš esmės siekiama nustatyti servitutą nesant jokio būtinumo ir esant galimybei aprūpinti elektra trečiuosius asmenis elektros energija kitu būdu.
  6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1222. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).

1323. Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

1424. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tuo atveju, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

1525. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

1626. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, ieškovė pagal V. K. pateiktą paraišką Nr. ( - ) išdavė jai prijungimo sąlygas Nr. ( - ) pastato – pirties ( - ) r. sav., elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų, pagal kurias ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir sumontuoti reikiamo skerspjūvio 0,4 kV kabelių liniją (KL) prijungiant ją nuo 0,4 kV OL L – elektros tinklo ( - ), iš ( - ), ant V. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k.v., esančiu adresu ( - ) r. sav., ribos, su savininkais suderintoje vietoje, suprojektuoti ir sumontuoti komercinės apskaitos skydą (KAS), su 10 A trifaziu įvadiniu automatiniu jungikliu. Šalys 2013-08-08 sudarė Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinkle paslaugos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią V. K. sumokėjus sutartyje nustatytą prijungimo paslaugos mokestį, ieškovas pradėjo organizuoti prijungimo paslaugai įgyvendinti reikalingus projektavimo darbus.

1727. Ieškovė V. K. pateikė UAB „Remonto ir statybos projektas“ projektavimo darbų užduotį Nr. ( - ), pagal kurią, o taip pat vadovaujantis prisijungimo sąlygomis, minėta įmonė parengė pastato – pirties elektros įrenginių prijungimui prie ieškovės elektros tinklų ( - ) r. sav., projektą. Tačiau minėta įmonė 2013-12-10 pateikė ieškovei raštą, kuriuo pranešė, kad negali atlikti toliau projektavimo darbų, nes nesusitaria su privataus sklypo savininke – atsakove R. V., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v., ir kuri nesutinka dėl projektuojamos kabelių linijos tiesimo per jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovė, siekdama įgyvendinti jai Elektros energetikos įstatymu nustatytą pareigą prijungti vartotojo elektros įrenginius prie savo skirstomųjų tinklų, taip pat siekdama tinkamai įvykdyti prisiimtus prijungimo sutarties įsipareigojimus, kalbėjosi su atsakove telefonu, taip pat 2015-08-24 kreipėsi į ją raštu Nr. ( - ) dėl leidimo tiesti projektuojamą kabelių liniją per jai priklausantį sklypą, tačiau susitarti nepavyko. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygų, pagrindžiančių servituto nustatymo būtinybę, visuma.

1828. Pažymėtina, kad servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas ir juo suteikiama teisė naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu). Taigi akivaizdu, o tą skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad servituto nustatymas tiesiogiai riboja daikto savininko teises, dėl ko aplinkybių, dėl kurių būtų įmanoma naudotis viešpataujančiu daiktu normaliomis sąlygomis neapribojant kitų objektų savininkų teisių ir interesų. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto naudotis savininkui priklausančiu daiktu, tačiau su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2008-03-21nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo.

1929 Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad prašomo servituto nustatymo būtų galima išvengti, kadangi tretieji asmenys elektros energija gali būti aprūpinti oro linija. Tokią poziciją atsakovės atstovas buvo išreiškęs ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo šios aplinkybės nebuvo analizuotos ir plačiau nagrinėtos, t.y. teismas nesiaiškino, ar greta projektuojamos 0,4 kV požeminės elektros kabelių linijos išties yra įrengta žemos įtampos 0,4 kV elektros perdavimo oro linija, kuriai jau nustatytos elektros perdavimo apsaugos zonos, ir nuo kurios yra galimybė tiekti elektros energijos į V. K. žemės sklypą.

2030. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pirmos instancijos teismas visiškai nesidomėjo ir neklausė ieškovo apie galimybę teikti trečiajam asmeniui elektros energiją jau esama oro linija, nesiaiškino kokie kaištai gali būti tiekiant elektros energiją ne požeminėmis linijomis, o oro linija ir kt., todėl kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad yra neišsiaiškinta kita galimybė teikti elektros energiją ir kad servituto nustatymas nėra vienintelis būdas aprūpinti elektros energija tretįjį asmenį.

2131. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino ir nenustatė aplinkybių, susijusių su galimybe elektros energiją tretiesiems asmenims tiekti oro linija, kas iš esmės galėtų eliminuoti būtinumą nustatyti ieškovės prašomą servitutą ir atsakovės žemės sklype įrengti 0,4 kV požeminę elektros kabelių liniją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.).

2232. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei skirtinos kompensacijos dydį iš esmės nemotyvavo, kodėl yra nustatoma būtent 300 Eur dydžio vienkartinė kompensacija, kuo ji pagrindžiama ir dėl kokių argumentų nėra tenkinamas atsakovės atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytas reikalavimas už servituto nustatymą atsakovei iš ieškovės priteisti periodines kompensacijas kasmet mokant po 300 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo procesinio sprendimo, nustatant kompensacijos dydį atsakovei, nebuvo atsižvelgta į įrengiamų inžinerinių tinklų kaštus bei į tai, kad V. K. pagal Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. ( - ) operatoriui sumokėjo daugiau nei 1000 Eur.

2333. Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2434. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. prašo... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Molėtų rajono apylinkės... 13. 23. Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 14. 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir... 15. 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi... 16. 26. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, ieškovė pagal... 17. 27. Ieškovė V. K. pateikė UAB „Remonto ir statybos projektas“... 18. 28. Pažymėtina, kad servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės... 19. 29 Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad prašomo servituto nustatymo... 20. 30. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pirmos... 21. 31. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 22. 32. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios... 23. 33. Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės... 24. 34. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti...