Byla 2A-887-254/2016
Dėl avanso ir netesybų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8483-528/2015 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei M. M. dėl avanso ir netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 8 000 Lt (2 316,96 Eur) avansą, 5 000 Lt (1 448,10 Eur) baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: 2014 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti iš atsakovės bet kokios paskirties žemės sklypą (-us), į kurį (-iuos) atsakovei bus atkuriamos nuosavybės teisės pagal Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Kauno miesto skyriaus išvadas. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 3 punktą ieškovas sumokėjo atsakovei 8 000 Lt avansą. Šalys susitarė, kad pardavėjai vienašališkai atsisakius parduoti turtą, ji įsipareigoja grąžinti 8 000 Lt avansą ir sumokėti pirkėjui 5 000 Lt baudą, kas šalių susitarimu yra laikoma tinkamu pirkėjo nuostolių atlyginimu. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, įskaitant pateikti ieškovui notariškai patvirtintą įgaliojimą, kad jis galėtų atlikti veiksmus, susijusius su jos nuosavybės teisės į žemės sklypą (-us) atkūrimu bei įregistravimu.

6Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad, prieš sudarant 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariąją sutartį, šalys buvo sudarę 2013 m. gegužės 22 d. sutartį, kuria ieškovas pažadėjo atsakovei padėti atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nors, ieškovui reikalaujant, atsakovė sumokėjo jam 4 000 Lt. Dėl šių aplinkybių atsakovė žemės sklypą pardavė kitam asmeniui. 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariąją sutartį šalys pasirašė tik formaliai, todėl sutarties skiltyje „Pinigus gavau“ esantis apeliantės parašas nepatvirtina 8 000 Lt jai perdavimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

9Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo iš 2014 m. gruodžio 2 d. sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią šalys susitarė šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas sutartą 8 000 Lt sumą už turtą avansu sumokėjo sutarties pasirašymo dieną, o atsakovė įrašu ant preliminarios sutarties patvirtino, kad šią pinigų sumą gavo. Pagal sutarties 5 punktą, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 60 dienų nuo atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypus įregistravimo VĮ Registrų centre, nes preliminari sutartis buvo sudaryta, kai pardavimo objektas – žemės sklypas dar nebuvo suformuotas. Atsakovė įsipareigojo, vienašališkai atsisakius parduoti sutartyje nurodytą turtą, grąžinti ieškovui 8 000 Lt avansą ir sumokėti 5 000 Lt baudą. Be to, ji buvo įsipareigojusi pateikti ieškovui notariškai patvirtintą įgaliojimą, kad jis galėtų vykdyti su jos nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimu bei įregistravimu susijusius veiksmus. Kadangi atsakovė sutartimi sutartų įsipareigojimų neįvykdė, teismas pripažino, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę ir privalo grąžinti ieškovui avansą ir sumokėti baudą.

10Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė prieš dieną iki šalių preliminarios sutarties sudarymo, t. y. 2014 m. gruodžio 1 d., sudarė su P. M. iš esmės analogišką preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti tą patį kaip ir ieškovui žemės sklypą, pagal tas pačias NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus išvadas. Atsakovė 2014 m. gruodžio 9 d. išdavė P. M. notariškai patvirtintą įgaliojimą dėl jos atstovavimo visais klausimais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu pagal minėtas išvadas. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neketino vykdyti su ieškovu pasirašytos preliminariosios sutarties.

11Teismas nurodė, kad atsakovė neneigia savo parašo ir rankraštinio įrašo ginčo sutartyje dėl 8 000 Lt avanso gavimo, bet nurodo, kad ne jai ieškovas sumokėjo pinigus, o ji ieškovui sumokėjo 4 000 Lt. Tačiau nei atsakovė, nei jos iniciatyva teisme apklausta liudytoja A. K. negalėjo paaiškinti, už ką ir kodėl atsakovė mokėjo ieškovui 4 000 Lt, nes ieškovas šią aplinkybę neigė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

141. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovui nevykdžius šalių pasirašytos 2013 m. gegužės 22 d. sutarties, atsakovė turėjo ieškoti kito pirkėjo ir su P. M. sudarė 2014 m. gruodžio 1 d. preliminarią žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Su ieškovu 2013 m. gegužės 22 d. sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, todėl jis po 2014 m. gruodžio 1 d., kuomet buvo gauta NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus išvada, galėjo sudaryti pagrindinę sutartį ar reikalauti ją sudaryti, o ne sudaryti naują 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau teismas tinkamai nesiaiškino ginčo sandorių sudarymo aplinkybių bei tikrųjų sandorio šalių ketinimų.

152. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir pinigai perduoti būtent sutarties pasirašymo dieną. Kadangi ieškovas apeliantei pinigų neperdavė, todėl sandoris, kaip turintis valios trūkumų, turėjo būti pripažintinas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu. Be to, apeliantei neigiant, kad ji gavo nurodytą pinigų sumą, ieškovas privalėjo įrodyti, jog pinigus perdavė. Kadangi ieškovas to neįrodė, apeliantė neturi pareigos grąžinti ieškovui 8 000 Lt avansą ir sumokėti baudą.

163. Atsižvelgiant į sandorio kainą, baudos dydis yra neprotingai didelis. Teismas turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir neleisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

174. Kadangi 2014 m. gruodžio 2 d. sutarties 6 punkte nebuvo nurodyta iki kada apeliantė privalo ieškovui išduoti įgaliojimą, ieškovas neįrodė, kad apeliantė pažeidė sutarties 6 punkto sąlygas.

18Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

191. Apeliantės paaiškinimus, jog sutartį su P. M. ji sudarė dėl to, kad ieškovas nevykdė 2013 m. gegužės 22 d. sutarties, paneigė liudytoja A. K.. Ji nurodė, jog tuo metu žemės grąžinimo dokumentų tvarkymas buvo sustojęs dėl Vyriausybės nurodymų, o vėliau dokumentus sutvarkė ji pati, nes turėjo tam apeliantės įgaliojimus. Taip pat liudytojas P. M. patvirtino, kad apeliantės žemės dokumentų netvarkė, tik nurodė vietą, kur jis nori gauti žemę. Būtent jo pageidautos vietos ir buvo nurodytos 2014 m. gruodžio 1 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus išvadose. Apeliantė pretenzijų dėl netinkamo 2013 m. gegužės 22 d. sutarties vykdymo ar nepakankamo bendradarbiavimo ieškovui nereiškė, sutarties nenutraukė, kas tik patvirtina, kad pati apeliantė iki ieškinio pateikimo teismui dienos nelaikė, jog ieškovas netinkamai vykdė 2013 m. gegužės 22 d. sutartį.

202. Apeliantė aplinkybę, kad sumokėjo ieškovui 4 000 Lt, įrodinėjo tik liudytojos A. K. parodymais, kuri teigė pati perdavusi ieškovui šią sumą. Tačiau apeliantė paaiškino, kad 4 000 Lt ieškovui perdavė ji pati, todėl teismas šiuo paaiškinimus pagrįstai vertino kritiškai. Apeliantė 8 000 Lt gavimą yra patvirtinusi įrašu 2014 m. gruodžio 2 d. sutartyje, o tai yra įrodymas, kad pinigai apeliantei buvo perduoti. Apeliantės veiksmai – sudarymas dviejų sandorių su skirtingais asmenimis dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo, rodo apeliantės nesąžiningus veiksmus.

213. Byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo, kad apeliantė nevykdė prisiimto įsipareigojimo pateikti ieškovui įgaliojimą, taip pat dėl jos kaltės su ieškovu nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, todėl apeliantei kilo pareiga grąžinti ne tik avansą, bet ir sumokėti baudą. Teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje nėra pagrindo sumažinti šalių sutartą 5000 Lt baudos dydį, nes savo veiksmais apeliantė aiškiai išreiškė poziciją, kad sutinka su tokio dydžio sutartinėmis netesybomis ir nelaiko šio dydžio neprotingai dideliu. Apeliantė savo valią dėl tokio paties sutartinių netesybų dydžio išreiškė tiek 2013 m. gegužės 22 d., tiek 2014 m. gruodžio 2 d. sutartyse. Dėl tokio paties netesybų dydžio apeliantė susitarė ir su P. M. pasirašytoje sutartyje.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo pagal 2014 m. gruodžio 2 d. sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, šalims nesudarius pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties.

24Ieškovas ieškinio reikalavimus priteisti iš apeliantės 8 000 Lt (2 316,96 Eur) avansą ir 5 000 Lt (1 448,10 Eur) baudą kildino iš tarp šalių 2014 m. gruodžio 2 d. sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (b.l. 10-11). Pagal šią sutartį ieškovas ir apeliantė, turėdama NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. išvadas Nr. 8IP-79 ir Nr. 8IP-80 dėl žemės, miško, vandens telkinio suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, susitarė su ieškovu ne vėliau kaip per 60 dienų nuo apeliantės nuosavybės teisės į žemės sklypą (-us) įregistravimo VĮ Registrų centre dienos, sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (1, 5 punktai). Šia sutartimi apeliantė taip pat įsipareigojo suteikti ieškovui teisę dalyvauti žemės sklypo pasirinkimo procese ir jį kontroliuoti, dalyvauti pasirinkto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastriniuose matavimuose, taip pat rūpintis nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimu ir įregistravimu, o, esant poreikiui, įsipareigojo ieškovui išduoti papildomą ar naują įgaliojimą (6 punktas). Apeliantei atsisakius parduoti sutarties 1 punkte nurodytą turtą, ji įsipareigojo grąžinti visą ieškovo sumokėtą sumą – 8 000 Lt ir sumokėti jam 5 000 Lt baudą, kas šalių susitarimu buvo laikoma tinkamu ieškovo nuostolių atlyginimu (8 punktas).

25Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Apeliantė neigia sudariusi su ieškovu 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariąją sutartį ir jos pagrindu gavusi iš ieškovo 2 316,96 Eur (8 000 Lt) avansą, nes, jos vertinimu, pinigai buvo perduoti ne notarine sutartimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarytoje preliminariojoje sutartyje yra visi preliminariosios sutarties elementai, t. y. susitarimas išreikštas rašytine forma ir abiejų šalių pasirašytas, juo įsipareigota ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; aptartos sąlygos, kuriomis pagrindinė sutartis bus sudaryta; susitarta, kad ieškovas dalyvaus žemės sklypo pasirinkimo procese, kadastriniuose matavimuose; taip pat susitarta dėl įgaliojimo jam išdavimo šiems veiksmams atlikti; susitarta dėl netesybų (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi preliminarioji sutartis gali būti sudaryta ir paprasta rašytine forma, todėl apeliantės argumentai dėl būtinumo avansą sumokėti tik notarine sutartimi yra nepagrįsti. Apeliantė taip pat nurodo, kad ši sutartis turi valios trūkumų ir turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau byloje materialinio teisinio reikalavimo įstatymo nustatyta tvarka ji nepareiškė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu neturi pagrindo pasisakyti (CPK 312 straipsnis).

26Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantės argumentas, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą yra nepagrįstas. Apeliantei neigiant, kad ji pagal ginčo preliminariąją sutartį gavo iš ieškovo 8 000 Lt avansą, būtent ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl sumokėto avanso priteisimo, privalėjo įrodyti, jog pinigus perdavė apeliantei (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009). Nurodytos pinigų sumos perdavimo apeliantei faktą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojas notaro padėjėjas A. S. 2015 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje parodė, kad į notaro kontorą 2014 m. gruodžio mėnesį buvo atvykęs ieškovas su moterimi ir prašė patvirtinti notariškai jų atsineštą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi kontoroje buvo daug žmonių, kurių vizito datos buvo suderintos iš anksto, liudytojas nurodė jiems, kad notaras negali tvirtinti jų atsineštos sutarties. Be to, liudytojas išaiškino, kad notarinė sutartis nėra privaloma ir nurodė, jog šalys gali sutartį pasirašyti tarpusavyje, joje užfiksuojant pinigų perdavimo faktą, susitarimą dėl netesybų ir kt. aplinkybes. Liudytojas matė, kad šalys sėdo prie stalo pasirašyti sutartį, ant jo gulėjo padėti pinigai. Taip pat ieškovo paaiškinimus apie avanso perdavimą patvirtina 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariosios sutarties 4.2. punktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas pinigų perdavimo atsakovei momentas. Apeliantė savo ranka sutartyje padarė įrašą „8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) gavau, M. M.“ bei pasirašė, jog šios sutarties sudarymo dieną ji priėmė iš pirkėjo sutarties 3 punkte nurodyto dydžio avansinę galutinę sumą. Apeliantė šios sutarties jokiais įstatyme nustatytais pagrindais neginčijo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios procesinės pareigos ir neįrodė, kad 8000 Lt avansą apeliantei perdavė (CPK 12, 178 straipsniai).

27Apeliantei neigiant pinigų perdavimo faktą, būtent jai tenka našta visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad pinigai jai nebuvo perduoti ar sutartis iš vis nebuvo sudaryta (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė neigė, kad sutartis buvo pasirašyta 2014 m. gruodžio 2 d. notaro kontoroje ir, kad būtent ten ji gavo iš ieškovo 8000 Lt avansą, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, jos paaiškinimai dėl sutarties sudarymo ir avanso gavimo aplinkybių buvo prieštaringi. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 24 d. parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. sausio 2 d. ieškovas buvo atvykęs į jos namus ir ji pasirašė preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kad gavo 8000 Lt avansą. Tačiau apeliantė manė, kad savo parašu patvirtina, jog 8000 Lt yra liudytojo P. M. pinigai, kuriuos ji gavo notarinėje kontoroje. Pirmiausia, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas ir liudytojas P. M. buvo pažįstami, todėl nesuprantama, kaip ieškovas galėjo reikalauti pasirašyti apie pinigus, kuriuos apeliantei perdavė jam nepažįstamas asmuo. Be to, šis liudytojas parodė, kad 2014 m. gruodžio 1 d. preliminarią sutartį su apeliante sudarė jos namuose ir būtent sutarties sudarymo metu jai perdavė 8000 Lt. avansą. Tai įtvirtinta ir sutartyje bei apeliantė apie tai nurodė apeliaciniame skunde. Tuomet notaro kontoroje apeliantė galėjo gauti 8000 Lt avansą tik iš ieškovo. Taip pat būtina pažymėti, kad atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde apeliantė nurodė dar kitas aplinkybes dėl 8 000 Lt avanso priėmimo. Atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde ji nurodė, kad pasirašė sutartyje apie 8 000 Lt gavimą įkalbėta ieškovo, kuriam reikėjo užpajamuoti anksčiau apeliantės jam perduotus 4 000 Lt. Apeliantės nurodyta liudytoja A. K. teisme paliudijo, kad ji pati 2014 m. gruodžio 9 d. notaro kontoroje perdavė ieškovui 4 000 Lt, kai buvo patvirtintas apeliantės P. M. išduotas įgaliojimas, vykdant jų sudarytą 2014 m. gruodžio 1 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Liudytoja parodė, kad šie pinigai buvo iš P. M. gautos sumos, tačiau kodėl juos reikėjo perduoti ieškovui ir kodėl dėl jų perdavimo nebuvo surašytas joks dokumentas, ši liudytoja nepaaiškino. Ieškovas kategoriškai neigia gavęs iš šios liudytojos 4 000 Lt, apeliantė į bylą jokių kitų įrodymų dėl šios pinigų sumos perdavimo ieškovui nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 4 000 Lt sumos perdavimas ieškovui būtų reikšmingas tik tuo atveju, jeigu apeliantė įrodinėtų, kad ieškovui grąžino dalį iš ieškovo jai perduoto 8 000 Lt avanso, tačiau jai nepripažįstant gavus avansą, apeliantės argumentai dėl 4 000 Lt sumokėjimo ieškovui neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl apeliantės nenuoseklūs ir prieštaringi paaiškinimai dėl 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariosios sutarties sudarymo ir avanso gavimo nesudaro pagrindo išvadai, kad savo atsikirtimų aplinkybes ji tikėtinai pagrindė, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

28Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko šalių sudarytų sutarčių sąlygų aiškinimo ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta sutartis (b. l. 56–57), pagal kurią šalys susitarė sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl to paties apeliantei priklausančio turto, dėl kurio pardavimo šalys susitarė ir sudarydamos 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariąją sutartį (b. l. 10-11). 2013 m. gegužės 22 d. sutartyje, kuri taip pat vertintina kaip preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, buvo numatyta, kad žemės sklypas bus parduodamas už galutinę 8 000 Lt kainą (3 punktas), o mokėjimai pagal šią sutartį bus pradėti mokėti NŽT prie ŽŪM Kauno skyriui parengus išvadą lygiaverčiam žemės (miško) sklypui gauti pasirinktoje kaimo vietovėje. Be to, šalys susitarė, kad pirkėjas savo lėšomis tvarkys su pardavėjo nuosavybės teise bei išvados rengimu susijusius reikalus (6 punktas), o apeliantei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ji įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 000 Lt baudą. Abiejose preliminariose sutartyse minimos išvados buvo parengtos 2014 m. gruodžio 1 dieną (b. l. 67–70). Ieškovas paaiškino, kad būtent po išvadų parengimo - 2014 m. gruodžio 2 d. ir buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje užfiksuotas faktas apie 8 000 Lt avansinės sutarties kainos sumokėjimą, nes iki jų gavimo pagal pirmąją sutartį mokėjimai negalėjo būti pradėti. Pirmojoje sutartyje buvo nurodyta, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 30 darbo dienų nuo išvadų gavimo, o antrojoje patikslinta – per 60 dienų nuo atsakovės nuosavybės teisės į turtą įregistravimo VĮ „Registrų centras“. Įvertinus šių abiejų preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas galima sutikti su ieškovu, kad antroji sutartis detalizuoja pirmosios sutarties sąlygas, kuomet tik parengus abiejose sutartyse minimas išvadas bei įregistravus apeliantės nuosavybės teises į parduodamą turtą, atsirado įstatyminės prielaidos sudaryti pagrindinę sutartį bei sumokėti apeliantei avansą. Šių sutarčių sudarymas rodo, kad šalių valia sudaryti apeliantei priklausančio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo ilgalaikė ir nuosekli. Todėl antrosios 2014 m. gruodžio 2 d. sutarties sudarymas nei prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), nei viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), todėl apeliantė šią sutartį turėjo vykdyti. Be to, pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti apie 2013 m. gegužės 22 d. sudarytos sutarties vykdymą ar nevykdymą, kuomet ieškovo materialinis ieškinio reikalavimas yra grindžiamas 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymu.

29Preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Apeliantės veiksmai – sudarymas dviejų sandorių su skirtingais asmenimis dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo, taip pat 2015 m. sausio 9 d. P. M. notariškai patvirtinto įgaliojimo dėl apeliantės atstovavimo visais klausimais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu pagal minėtas išvadas (b. l. 60–61), išdavimas, tik patvirtina apeliantės nesąžiningus veiksmus. Šie apeliantės veiksmai patvirtina taip pat ir tai, kad ji neketino vykdyti su ieškovu pasirašytos 2014 m. gruodžio 2 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma 2013 m. gruodžio 23 d. sutartimi ji buvo įsipareigojusi be ieškovo sutikimo, iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, neperduoti ir neperleisti kitu būdu nuosavybės teisės tretiesiems asmenims (9 punktas), todėl būtent apeliantė, o ne ieškovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal 2014 m. gruodžio 2 d. sutartį, kitam asmeniui parduodama žemės sklypus pagal NŽT prie ŽŪK Kauno skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. parengtas išvadas Nr. 8IP-79 ir Nr. 8IP-80.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę grąžinti ieškovui 2 316,96 Eur (8 000 Lt) avansą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Šiuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį.

31Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti ar nustatytos 5 000 Lt netesybos nėra neprotingai didelės ir neleisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Šalys 2014 m. gruodžio 2 d. sutartimi susitarė, kad pardavėjai atsisakius parduoti sutarties 1 punkte nurodytą turtą, ji įsipareigojo grąžinti visą ieškovo sumokėtą 8 000 Lt avansą ir sumokėti pirkėjui 5 000 Lt baudą, kas šalių susitarimu yra laikoma tinkamu pirkėjo nuostolių atlyginimu (sutarties 8 punktas). Apeliantė teisi teigdama, kad CK prasme baudinės netesybos yra neteisėtos, todėl nagrinėjamu atveju spręstina ar sutartinės netesybos – 5 000 Lt bauda, nėra neprotingai didelė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtus nuostolius, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, 5 000 Lt netesybos, kurios sudaro 62,5 proc. žemės sklypo kainos, įtvirtina galimybę ieškovui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, nes tokio dydžio netesybos yra aiškiai neprotingai didelės, juolab, kad sutartyje nenustatyta ieškovo, kaip pirkėjo, atsakomybė sutarties neįvykdymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių trukmę, prievolės pobūdį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų dydį ir nebuvimą byloje duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių dydį), ir vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat siekdama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo, netesybų dydį sumažina iki 724,05 Eur (2 500 Lt) (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to, kas išdėstyta, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 1 448,10 Eur (5 000 Lt) sutartinių netesybų pakeičiama dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo (CPK 330 straipsnis). Taip pat proporcingai sumažinamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33Ieškovas turėjo 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 7, 8), 800 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 81–83) ir 700 Eur apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 118). Ieškinį tenkinus 81 proc., o apeliacinį skundą tenkinus 19 proc., ieškovas turi teisę į 91 Eur žyminio mokesčio, 648 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 567 Eur apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėjimą.

34Atsakovė turėjo 200 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Ieškinys atmestas ir apeliacinis skundas tenkintas 19 proc., todėl apeliantė (atsakovė) turi teisę į 38 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 21 Eur žyminio mokečio už apeliacinį skundą apmokėjimą.

35Atlikus šalių pirmosios instancijos teisme turėtų vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš apeliantės (atsakovės) priteistos 800 Eur išlaidos sumažinamos iki 610 Eur (648 Eur – 38 Eur) bei iš apeliantės ieškovui priteisiama 546 Eur (567 Eur – 21 Eur) jo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

38Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš apeliantės (atsakovės) M. M. ieškovui R. T. priteistos 1 448,10 Eur sutartinės netesybos ir jas sumažinti iki 724,05 Eur, priteistą 113 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 91 Eur, priteistas 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 610 Eur.

39Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

40Priteisti ieškovui R. T. iš atsakovės M. M. 546 Eur bylinėjimosi išlaidas.

41Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 8 000 Lt (2... 6. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad, prieš sudarant 2014 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo iš 2014 m. gruodžio 2 d. sudarytos... 10. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė prieš dieną iki šalių... 11. Teismas nurodė, kad atsakovė neneigia savo parašo ir rankraštinio įrašo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. gruodžio... 14. 1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovui nevykdžius... 15. 2. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad preliminarioji... 16. 3. Atsižvelgiant į sandorio kainą, baudos dydis yra neprotingai didelis.... 17. 4. Kadangi 2014 m. gruodžio 2 d. sutarties 6 punkte nebuvo nurodyta iki kada... 18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 19. 1. Apeliantės paaiškinimus, jog sutartį su P. M. ji sudarė dėl to, kad... 20. 2. Apeliantė aplinkybę, kad sumokėjo ieškovui 4 000 Lt, įrodinėjo tik... 21. 3. Byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo, kad apeliantė nevykdė... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Ieškovas ieškinio reikalavimus priteisti iš apeliantės 8 000 Lt (2 316,96... 25. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis... 26. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti... 27. Apeliantei neigiant pinigų perdavimo faktą, būtent jai tenka našta visomis... 28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko šalių sudarytų... 29. Preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes... 31. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti ar... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes (šalių... 33. Ieškovas turėjo 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 7, 8), 800 Eur... 34. Atsakovė turėjo 200 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti pirmosios... 35. Atlikus šalių pirmosios instancijos teisme turėtų vienarūšių... 36. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies.... 38. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš apeliantės (atsakovės) M. M. ieškovui R.... 39. Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.... 40. Priteisti ieškovui R. T. iš atsakovės M. M. 546 Eur bylinėjimosi išlaidas.... 41. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento....