Byla 1A-183/2012
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas), teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Gabrielei Samaškienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui, gynėjams advokatams Romaldui Briliui, Aušrai Ručienei, Artūrui Baužai, nuteistiesiems A. Š., A. M., L. B., E. M.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A. M., L. B. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu ketveriems metams;

5- pagal BK 262 straipsnį– laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

6- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

8E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų;
  • pagal BK 262 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams;
  • pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
  • pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

10A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

11- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

12- pagal BK 262 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

13- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

15L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

16- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

17- pagal BK 262 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

18- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

20A. Š., E. M., A. M. ir L. B. pagal BK 249 straiipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

21Iš E. M., A. Š., A. M. ir L. B. solidariai priteista: 360 Lt turėtoms proceso išlaidoms atlyginti Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai; 3681, 60 Lt turėtoms proceso išlaidoms atlyginti Lietuvos policijos logistikos centro naudai.

22Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

24Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad: A. Š., A. M., L. B., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, veikdami organizuota grupe, neteisėtai pagamino, laikė įrenginius narkotinei medžiagai kanapėms gaminti (auginti), būtent:

25- 2005 m. pavasarį asmuo, kurio byla atskirta, turėdamas tikslą auginti narkotines medžiagas kanapes, išnuomojo pastatą, esantį ( - ), Kauno r. Po to A. Š., E. M. asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, 2005 metų pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, šiame pastate sumontavo medinius stalus, ventiliacijos sistemą (vamzdžius, ventiliatorius filtrus), elektros sistemą (laidus, kaitinimo lempas, laikmačius, transformatorius ir kt.), laistymo sistemą (sumūrijo baseiną chemikalų tirpalui, išvedžiojo žarneles ir kt.). 2005 metų vasaros laikotarpiu nesėkmingai bandžius auginti kanapes pagal Olandijoje sužinotą technologiją pakeitė kanapių auginimo technologiją - demontavo stalus ir paruošė kanapių auginimui vazonus su durpėmis, taip neteisėtai pagamino įrenginius narkotinei medžiagai kanapėms gaminti (auginti).

26Pagamintus įrenginius narkotinei medžiagai kanapėms gaminti (auginti) minėti asmenys iki 2007 metų sausio - kovo mėn. neteisėtai laikė pastato, esančio ( - ), Kauno r., patalpose;

27- A. Š. ir asmuo, kurio byla atskirta, turėdami tikslą auginti narkotines medžiagas kanapes, 2006-03-22 pirkimo – pardavimo sutartimi H. Š. vardu įgijo pastatą, esantį ( - ), Kauno r. (registro Nr. ( - )). Po to A. Š., asmuo, kurio byla atskirta, ir asmuo, kurio byla nutraukta, šiame pastate pagal Olandijoje sužinotą kanapių auginimo technologiją sumontavo medinius stalus, ventiliacijos sistemą (vamzdžius, ventiliatorius filtrus), elektros sistemą (laidus, kaitinimo lempas, laikmačius, transformatorius ir kt.), laistymo sistemą (išvedžiojo žarneles ir kt.), taip neteisėtai pagamino įrenginius dideliam kiekiui narkotinių medžiagų kanapių gaminimui (auginimui).

28Pagamintus įrenginius narkotinei medžiagai kanapėms gaminti (auginti) minėti asmenys, o nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. - taip pat A. M. ir L. B., visi iki 2008-07-24, neteisėtai laikė pastato, esančio ( - ), Kauno r., rūsyje;

29- A. Š., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, 2007 m. sausio - vasario mėn., turėdami tikslą auginti narkotines medžiagas kanapes, įgijo pastatą, esantį ( - ), Kauno r. (registro Nr. ( - )) Po to minėti asmenys 2007 metų vasarį - kovą mėn. šiame pastate pagal Olandijoje sužinotą ir pačių anksčiau išbandytą kanapių auginimo technologiją sumontavo medinius stalus, ventiliacijos sistemą (vamzdžius, ventiliatorius filtrus), elektros sistemą (laidus, kaitinimo lempas, laikmačius, transformatorius ir kt.), laistymo sistemą (išvedžiojo žarneles ir kt.), taip neteisėtai pagamino įrenginius narkotinei medžiagai kanapėms gaminti (auginti).

30Pagamintus įrenginius narkotinei medžiagai kanapėms gaminti (auginti) A. Š., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta iki 2008 m. birželio mėn. neteisėtai laikė pastato, esančio ( - ), Kauno r., patalpose.

31A. Š., A. M., L. B., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, veikdami organizuota grupe, neteisėtai augino didelį didelį kiekį kanapių, būtent:

32- A. Š., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, pastate, esančiame ( - ), Kauno r. (registro Nr. ( - )), nuo 2005 m. gegužės iki 2007 metų pradžios, pažeisdami nustatytą tvarką augino didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių augalų;

33- A. Š., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, nuo 2006 m. gegužės iki 2008-07-24, nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. - taip pat A. M. ir L. B., visi iki 2008-07-24, pastate, esančiame ( - ), Kauno r. (registro Nr. ( - )), pažeisdami nustatytą tvarką augino didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių augalų;

34- A. Š., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, nuo 2007 m. kovo iki 2008 m. birželio mėn., nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. - taip pat A. M., pastate, esančiame ( - ), Kauno r., pažeisdami nustatytą tvarką augino didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių augalų.

35A. Š., A. M., L. B., E. M., V. G., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, būtent:

36- A. Š., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, pastato, esančio ( - ), Kauno r., patalpose nuo 2005 metų gegužės iki 2007 metų sausio-kovo mėn. neteisėtai pagamino didelį kiekį – 526,336 g narkotinės medžiagos kanapių turint tikslą jas parduoti.

37Pagamintą didelį kiekį – 526,336 g narkotinės medžiagos kanapių minėti asmenys neteisėtai laikė turint tikslą jas parduoti pastato, esančio ( - ), Kauno r., patalpose iki 2008-07-31 bei 2009-04-06, kol kratos bei kaltinamojo A. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo paimtos;

38- A. Š., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, nuo 2006 m. gegužės iki 2008-07-24, nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2008 m. birželio mėn. - taip pat E. M., nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008-07-24 - taip pat A. M. ir L. B., nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008-07-24 - taip pat V. G., pastate, esančiame ( - ), Kauno r., neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 59,411 kg narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) turint tikslą jas parduoti.

39Pagamintą labai didelį kiekį – 59,411 kg narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) minėti asmenys neteisėtai laikė turint tikslą jas parduoti pastato, esančio ( - ), Kauno r., patalpose iki 2008-07-24, kol kratos metu buvo paimtos.

40- A. Š., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla atskirta, nuo 2007 m. kovo iki 2008 m. birželio mėn., pastate, esančiame ( - ), Kauno r., neteisėtai gamino narkotines medžiagas kanapes ir jas ten pat laikė turint tikslą parduoti.

41E. M. nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2010-01-18, pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. 50190476 R. K. vardu su savo nuotrauka bei suklastojo tikrą R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 10645074, ant kortelės averso pusės užklijavęs skaidrią plėvelę su savo nuotrauka, šiuos netikrą ir suklastotą dokumentus iki 2010-01-19 laikė bute, esančiame Dvaro g. 64-31, Šiaulių m., kol juos paėmė policijos pareigūnai.

42A. Š., A. M., L. B. ir E. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad A. Š. ir E. M. nuo 2005 m., A. M., L. B., V. G. – nuo 2007 m, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, tapo asmens, kurio byla atskirta į atskirą tyrimą, organizuoto (sukurto) ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo labai sunkiam nusikaltimui – neteisėtam disponavimui labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos daryti, dalyviais, su nusikalstamo susivienijimo vadovu ir dalyviais padarė BK numatytas nusikalstamas veikas: A. Š., A. M., L. B. – BK 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, V. G. - 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, E. M. - BK 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

43Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl A. Š., A. M., L. B. ir E. M. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas. Be to, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir bausmių E. M., A. M. bei L. B. skyrimo dalyje.

44Nesutikdamas su A. Š., A. M., L. B. ir E. M. išteisinimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino atsietai bei selektyviai, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas. Anot apelianto, byloje surinkti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nusikalstamą susivienijimą, susidedantį iš A. Š., A. Z., brolių Miseckų, A. M., L. B. 2005 metų pavasarį subūrė ir jam vadovavo T. E. S.. Pastarasis, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, surado patalpas narkotinės medžiagos – kanapių auginimui, paskirstė visiems susivienijimo nariams vaidmenis, esant reikalui siuntė vienus susivienijimo dalyvius į pagalbą kitiems, pats užsiėmė narkotinių medžiagų realizavimu bei iš nusikalstamų veikų gautų lėšų paskirstymu. Nuteistojo A. Š. parodymais nustatyta, kad T. S., pasakodamas apie savo ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais, susivienijimo nariams kūrė baimės atmosferą. Be to, T. S., o per jį ir A. M., vertė susivienijimo dalyvius laikytis konspiracijos – žvalgytis, ar nėra sekami, apie vykdomą nusikalstamą veiklą nekalbėti mobiliojo ryšio telefonu. Griežtos konspiracijos buvo laikomasi ir perduodant pagamintas narkotines medžiagas T. E. S.. Visi nuteistieji, išskyrus E. M., savo parodymuose pripažino, jog į susivienijimo veiklą įsitraukė sąmoningai, žinodami, jog prisidės prie narkotinės medžiagos – kanapių auginimo bei realizavimo. Nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos ilgą laiko tarpą, nuo 2005 metų pavasario iki 2008 metų vasaros. Šios pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog visus nuteistuosius siejo pastovūs, glaudūs ryšiai. Kiekvienas bendrininkas turėjo jam priskirtą užduotį – surasti, išnuomoti ar įgyti bei įrengti patalpas, surasti bei sumontuoti įrangą, skirtą kanapių auginimui, auginti bei prižiūrėti narkotines medžiagas, surinkti užaugusias kanapes, jas išdžiovinti bei perduoti T. E. S.. A. Š., T. E. S. ir E. M. buvo investavę nuosavas lėšas patalpoms nuomoti ir įsigyti, jas įrengti, patalpų eksploatacijos išlaidoms padengti. Visos šios aplinkybės, prokuroro nuomone, atitinka bendrininkavimo formos – nusikalstamo susivienijimo požymius, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neaptarė ir tinkamai neįvertino.

45Pasak prokuroro, visi šie pirmiau paminėti požymiai leidžia daryti išvadą, jog nuteistųjų A. Š., A. M., L. B. ir E. M. veikoje yra visi BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

46Apeliaciniame skunde teigiama, jog perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, A. Š. ir E. M. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta, pastato, esančio ( - ), Kauno rajone, patalpose pagamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 40 kg, narkotinės medžiagos – sausų kanapių ir jų dalių. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs 2008 m. liepos 31 d. atliktos kratos protokolo duomenis bei byloje esančią specialisto išvadą, šią kaltinimo dalį pripažino nepagrįsta ir konstatavo, jog nuteistieji neteisėtai disponavo 526, 336 g narkotinės medžiagos – kanapių. Nuosprendį priėmęs teismas iš kaltinimo pašalino ir tą aplinkybę, jog A. Š., E. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta nuo 2006 metų gegužės mėnesio, o nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio ir A. M., L. B. bei V. G., iki 2008 metų birželio mėnesio pastate, esančiame ( - ), Kauno rajone, neteisėtai pagamino, laikė, gabeno, pardavė labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 225 kg ir 60 kg narkotinės medžiagos – kanapių. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad A. Š., E. M. bei asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų birželio mėnesio neteisėtai gamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 50 kg, narkotinės medžiagos – kanapių, grindžiama vien tik prokuroro prielaidomis bei spėjimais, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas nurodant, jog A. Š. ir E. M. neteisėtai disponavo nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad nuteistieji pagamintas narkotines medžiagas gabeno ir pardavė, todėl šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Prokuroras apeliaciniu skundu su šiomis apygardos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, jog baudžiamosios bylos medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti kategoriškas išvadas dėl narkotinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistieji, kiekių. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas byloje surinktų duomenų tinkamai neišanalizavo, vertino juos atsietai vieną nuo kito, neįvertinęs įrodymų viseto. Kratų, atliktų pastatuose, esančiuose ( - ), Kauno rajone, ir ( - ), Kauno rajone, protokoluose užfiksuota, kiek, kokiame plote, keliose patalpose ir kokiu būdu buvo auginamos kanapės. Taip pat buvo rasta daugybė objektų, patvirtinančių, jog šiuose pastatuose kanapės buvo auginamos ir gaminamos labai dideliais kiekiais. A. Z., A. Š. ir A. M. savo parodymuose nurodė tas aplinkybes, kokiu būdu ir kokiais kiekiais buvo auginama bei gaminama narkotinė medžiaga – kanapės. Minėti nuteistieji savo parodymuose patvirtino, jog narkotinių medžiagų realizavimu užsiimdavo T. S., kuriam buvo vežamos pagamintos kanapės, sufasuotos į vakuuminius maišus po 1 kg. Nuteistieji nurodė ir tą aplinkybę, jog kanapės trijose skirtingose vietose buvo auginamos ir gaminamos nuolat, nepertraukiamai. Tokius nuteistųjų byloje duotus parodymus pavirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenis, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Tą aplinkybę, jog nuteistieji pagamintas narkotines medžiagas gabeno ir pardavė, patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. A. Z., A. Š. ir A. M. parodymais nustatyta, jog pagamintos kanapės buvo gabenamos į T. S. nurodytas vietas – R. I. motinos butą, esantį Kaune, ( - ), arba į sutartą vietą Vaišvydavos gyvenvietėje. Tai, kad kanapės iš jų auginimo bei gaminimo vietos būdavo išgabenamos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad kratų metu nebuvo surasti dideli kiekiai šių narkotinių medžiagų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino pirmiau nurodytas aplinkybes.

47Nesutikdamas su E. M. paskirtąja laisvės atėmimo bausme apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas tinkamai neįvertino to, kad: E. M. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms; jo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, truko ilgą laiko tarpą ir susijusios su neteisėtu disponavimo narkotinėmis medžiagomis; nusikalstamos veikos padarytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma, buvo iš anksto kruopščiai suplanuotos; E. M. nusikalstamas veikas vykdė siekdamas iš to gauti turtinės naudos; jis yra charakterizuojamas neigiamai, anksčiau jau buvo teistas, po šių nusikalstamų veikų padarymo slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. M. byloje duotų parodymų negalima pripažinti išsamiais ir nuoširdžiais, kadangi ikiteisminiame tyrime jis atsisakė duoti parodymus ir juos davė tik teisiamajame posėdyje, įrodymų tyrimo pabaigoje. Be to, savo parodymuose E. M. neigė daugelį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tokiu būdu siekdamas sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Todėl, pasak prokuroro, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Prokuroro nuomone, E. M. paskyrus švelnią laisvės atėmimo bausmę iškreipiama teisingumo principo prasmė, kadangi nuteistiesiems A. M. ir L. B., kurie bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, paskirtos panašaus dydžio laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, prokuroras teigia, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

48Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismo nuosprendis keistinas ir dalyje dėl nuteistiems A. M. bei L. B. paskirtųjų laisvės atėmimo bausmių. Apelianto nuomone, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai netenkino kaltinimą palaikančio prokuroro prašymo A. M. bei L. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnes, nei numatyta BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, bausmes. Apygardos teismas tinkamai neįvertino tų aplinkybių, kad A. M. ir L. B. savo noru pranešė teisėsaugos pareigūnams apie daromas nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi, aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų bendrininkus. Prokuroras pažymi, jog šių nuteistųjų parodymai buvo itin reikšmingi, kadangi jais buvo nustatytas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, yra pagrindas ir sąlygos nuteistųjų A. M. ir L. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas bei paskirti jiems švelnesnes, nei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta, bausmes.

49Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas neteisingai išsprendė ir baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimą. Pasak prokuroro, apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti kaltinimą palaikančio prokuroro prašymą BK 72 straipsnio pagrindu konfiskuoti E. M., R. M., I. M., L. M., A. Š. ir A. Z. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. A. Š., A. M., L. B., V. G. bei A. Z. savo parodymuose patvirtino, jog nusikalstamas veikas jie darė siekdami vienokia ar kitokia forma pagerinti savo materialinę padėtį. Be to, A. Š. savo parodymuose patvirtino ir tai, kad nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu už T. S. duodamas bei savo asmenines lėšas įsigijo du sklypus su pastatais bei keturis savivarčius. Siekdamas užmaskuoti turto įsigijimą iš neteisėtais būdais gautų lėšų, A. Š. įsigytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą užregistravo savo artimųjų giminaičių vardais. Anot prokuroro, visi nuteistieji, versdamiesi neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinės medžiagos – kanapių, akivaizdžiai turėjo pajamų, kurias panaudojo įsigydami kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog piniginės lėšos, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, priklausantis E. M., A. Š., A. Z., buvo įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, yra nepagrįsta.

50Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo:

51Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį dalyje dėl E. M., A. Š., A. M. ir L. B. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

52E. M. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

53A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, nuteisti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

54A. M. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1, 3 dalis, nuteisti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.

55L. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1, 3 dalis, nuteisti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.

56Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

57E. M. pagal BK 262 straipsnį paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

58E. M. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams.

59E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę trylikai metų.

60E. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

61Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, E. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir E. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

62A. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 1, 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams.

63Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

64L. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 1 ir 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams.

65Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punkais, L. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. B. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

66Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirtąją laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtomis pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir A. Š. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

67Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, konfiskuoti: iš E. M. pinigines lėšas – 6500 eurų ir 240 litų, 1/3miškų ūkio paskirties žemės sklypo (registro Nr. ( - ), unikalus numeris (duomenys nekselbtini)), esančio ( - ), Kėdainių raj., žemės sklypą su statiniais (registro Nr. ( - ), unikalūs numeriai ( - ), esančius ( - ). Rokiškio raj.; UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones: krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“, valstybinis numeris ( - ) krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“, valstybinis numeris ( - ) krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“, valstybinis numeris ( - ) krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“, valstybinis numeris ( - ) A. Š. pinigines lėšas: 24240 eurų, 2500 litų; A. Z. pinigines lėšas - 4500 JAV dolerių.

68Nuteistieji A. M. ir L. B. savo apeliaciniuose skunduose pateikia iš esmės tapačius reikalavimus. Abu apeliantai prašo jų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnes bausmes, nei numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Savo prašymus abu nuteistieji grindžia nurodydami iš esmės analogiškus motyvus.

69Nuteistųjų teigimu, nuosprendį priėmęs teismas, individualizuodamas bausmes jiems ir kitiems nuteistiesiems šioje byloje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad apeliantai nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime ne tik pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau padėjo nustatyti ir kitus nusikaltimų padaryme dalyvavusius asmenis. Be to, nuteistieji atkreipia dėmesį į tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jie vykdė palyginus trumpą laikotarpį – nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio iki 2008 metų liepos mėnesio. Kai tuo tarpu kiti nuteistieji šioje byloje nusikaltimus vykdė ženkliai ilgesnį laiko tarpą. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. M. ir L. B. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo antraeilis, jie savarankiškai negalėjo užtikrinti nei narkotinės medžiagos – kanapių auginimo, nei jų gaminimo procesų. Apeliantų teigimu, nuosprendį priėmęs teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir, pažeisdamas teisingumo bei proporcingumo principus, A. M. ir L. B. bei kitiems nuteistiesiems, kurių vaidmuo buvo aktyvesnis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė savo rūšimi bei dydžiu beveik vienodas laisvės atėmimo bausmes. Juolab, kad byloje kaltinimą palaikęs prokuroras prašė A. M. ir L. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, tačiau pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės jų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

70Nuteistieji A. M. ir L. B. atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismo nuosprendyje neteisingai nurodoma, jog jie narkotines medžiagas – kanapes augino ( - ), Kaune rajone. Apeliantų teigimu, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog kanapes jie augino Kauno rajone, ( - ) esančiose patalpose.

71Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Be to, apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

72Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, įrodymus tyrė šališkai, neobjektyviai, neįvertindamas apeliantą teisinančių bylos duomenų. Pasak E. M., jo kaltė padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą grindžiama vien tik neišsamiais nuteistojo A. Š. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apklaustas teisiamajame posėdyje A. Š. pakeitė savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir patvirtino, jog jis (E. M.) buvo tik darbininkas, padėjęs auginti kanapes. E. M. teigimu, A. Š. parodymai negali būti pripažįstami tinkamu jo kaltės įrodymu dar ir todėl, kad šis yra suinteresuotas bylos baigtimi. A. Š. davus apeliantą kaltinančius parodymus be teisėto pagrindo jo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 62 straipsnio nuostatos ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam buvo paskirta gerokai švelnesnė laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu be nepatikimų A. Š. parodymų, byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas žinojo ir suprato, jog augina narkotines medžiagas – kanapes. Bylos medžiagoje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ir tą apygardos teismo išvadą, jog E. M. iš neteisėtai gautų piniginių lėšų įsigijo pastatą, esantį ( - ), Kauno rajone. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kadangi nėra nurodyta, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus atliko E. M..

73Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį apeliantas skunde nurodo, jog byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad jis pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą bei suklastojo asmens tapatybės kortelę. Apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje grindžiamas vien tik spėjimais bei prielaidomis, todėl negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

74E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 3 dalies 1, 3 punktų. Priešingai nei teigiama apygardos teismo nuosprendyje, iki suėmimo paskyrimo šioje byloje apeliantas dirbo bei vienas išlaikė šeimą, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai. E. M. sustuoktinei nustatyta negalia, dėl kurios ji yra nedarbinga ir ja reikia nuolat rūpintis. Be to, nuteistasis vienas rūpinasi savo sergančiais, nedarbingais tėvais bei neįgalia sutuoktinės motina. Paties E. M. sveikatos būklė yra bloga, jis šiuo metu gydomas įkalinimo įstaigos ligoninėje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliantas nurodo, jog yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. E. M. teigimu, nuosprendį priėmęs teismas pažeidė teisingumo principą individualizuodamas bausmes jam bei jo bendrininkams A. Š. ir V. G., kurių vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvesnis, tačiau jiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos gerokai švelnesnės bausmės, nei apeliantui.

75Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

76Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistųjų A. M., L. B. ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis A. M. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. M. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis L. B. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo L. B. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis E. M. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. M. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

77Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų A. M., L. B., E. M. apeliaciniai skundai atmetami.

78Dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

79Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, A. Š., A. M., L. B., V. G. ir E. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad A. Š. ir E. M. nuo 2005 metų, A. M., L. B., V. G. – nuo 2007 metų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, tapo asmens, kurio byla atskirta į atskirą tyrimą, organizuoto (sukurto) ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo labai sunkiam nusikaltimui – neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – daryti, dalyviais, su nusikalstamo susivienijimo vadovu ir dalyviais įvykdė šias nusikalstamas veikas: A. Š., A. M., L. B. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje; V. G. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje; E. M. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

80Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. Š., A. M., L. B., V. G. ir E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, jog, kaip nustatyta objektyviais bylos duomenimis, nusikalstamų veikų pradžią ir jų tolimesnį vystymą finansavo du asmenys – A. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta (T. E. S.). Remdamasis kaltinamųjų A. Š., E. M., A. M., L. B., V. G., liudytojo A. Z. parodymais apygardos teismas nustatė, kad E. M., A. M., L. B. ir V. G. atliko daug įvairių fizinių darbų – E. M. dalyvavo montuojant kanapių auginimui pritaikytus įrenginius, dalyvavo kanapių auginime, nuimant kanapes ir gaminant narkotinę medžiagą; A. M. ir L. B. dalyvavo kanapių auginime, nuimant kanapes ir gaminant narkotinę medžiagą; V. G. dalyvavo nuimant kanapes ir gaminant narkotinę medžiagą. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad, vykdant labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, nebuvo griežto užduočių pasiskirstymo. Be to, kaltinamieji prie nusikalstamos veikos vykdymo prisidėjo skirtingu laiku – A. Š., liudytojas A. Z. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nusikalstamą veiką pradėjo vykdyti 2005 metais, A. M. ir L. B. prie jų prisijungė 2007 metų rugpjūčio mėnesį, o V. G. savo nusikalstamus veiksmus pradėjo dar vėliau. Apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad šios aplinkybės neleidžia daryti patikimos išvados, kad visus bendrininkus siejo pastovūs ir glaudūs tarpusvio ryšiai. Kita vertus, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendė, jog A. Š., E, M., A. M., L. B. ir V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe.

81Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis Šiaulių apygardos teismo išvadomis, nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl netinkamai pritaikė BK nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje surinktais duomenimis – nuteistųjų A. Š., A. M., liudytojo A. Z. parodymais nustatyta, kad 2005 metais T. E. S., turėdamas tikslą vykdyti labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių, subūrė A. Š., A. Z., kiek vėliau – 2005 metų pabaigoje – 2006 metų pradžioje, brolius M., o dar vėliau – 2007 metų rugpjūčio mėnesį A. M. ir L. B.. T. E. S., kaip nusikalstamo susivieninijimo vadovas, surado patalpas kanapių auginimui, padalino uždavinius ir vaidmenis nusikalstamo susivienijimo nariams, skirstė iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, jis taip pat sukūrė baimės atmosferą, vertė nusikalstamo susivienijimo narius laikytis konspiracininių priemonių. Prokuroro teigimu, nuteistųjų grupuotėje egzistavo ir hierarchinė sistema. Šios aplinkybės, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų veiksmuose nustatyti visi BK 25 straipsnio 4 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamo susivienijimo požymiai.

82Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismo sprendimas turi turėti objektyvų pagrindą, kuris susiformuoja tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei patikrinus bylos duomenis, laikantis baudžiamojo proceso nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. M., A. Š., A. M. ir L. B. kaltės padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje surinktus įrodymus dėl nusikalstamo susivienijimo vertino atsietai vieną nuo kito, nevertino bylos įrodymų visumos ir tai nulėmė klaidingų išvadų padarymą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

83Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veikai – vienam ar keliems sunkiems nusikaltimams daryti susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (BK 25 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje nustatyti du formalūs nusikalstamo susivienijimo požymiai – trijų ar daugiau asmenų susibūrimas į grupę siekiant daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tačiau sprendė, kad nenustatytas trečiasis pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos požymis – pastovūs bendrininkų tarpusavio ryšiai ir vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas. Tokią išvadą apygardos teismas padarė pernelyg sureikšmindamas tai, kad ne visi nuteistieji į bendrininkų grupę susibūrė vienu metu bei tai, kad tarp jų nebuvo griežto užduočių pasiskirstymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino nepakankamai, neatsižvelgdamas į BK 25 straipsnio 4 dalies sampratą, papildytą jau suformuota teismų praktika.

84Nusikalstamas susivienijimas yra viena pavojingiausių nusikalstamos bendrininkavimo formų, kuriai būdingas aukštas organizuotumo lygis: susivienijimo narių ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, tam tikrų vaidmenų ar užduočių turėjimas siekiant maksimalių nusikalstamos veikos rezultatų. Sprendžiant yra, ar ne nusikalstamo susivienijimo požymis – pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas - teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma. Sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-154/2009).

85Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad: 2005 metais iniciatyva suburti grupę vykdyti nusikalstamoms veikoms, susijusioms su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių, kilo asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta (T. E. S.); A. Š. pritarus T. E. S. iniciatyvai, abu jie finansavo nusikalstamos veikos pradžią ir jos vystymą, surado ir įsigijo patalpas, kuriose vėliau buvo auginamos kanapės; nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio prie A. Š., T. E. S., A. Z. nusikalstamų veiksmų prisijungė A. M. ir L. B., o po kurio laiko ir V. G.. Taigi, kaip jau minėta, byloje nustatyti du formalūs nusikalstamo susivienijimo požymiai – trijų ar daugiau asmenų susibūrimas į grupę siekiant daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs nuteistųjų A. Š., A. M., L. B., V. G., E. M., liudytojo A. Z. parodymus, įvykio vietos apžiūros, kratų protokoluose užfiksuotus duomenis bei kitus rašytinius įrodymus, kurie BPK nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, nustatė ir tai, kad: kad nuteistieji laikotarpiu nuo 2005 metų pavasario iki 2008 metų vasaros vykdė nusikalstamas veikas, kurių metu, trijose skirtingose vietose, neteisėtai disponavo - pagamino ir laikė – įrenginius, skirtus narkotinėms medžiagoms – kanapėms auginti; taip pat jie, panaudodami šiuos įrenginius, minėtu laikotarpiu trijose skirtingose vietose augino, pagamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, turėdami tikslą šią pagamintą narkotinę medžiagą išplatinti. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktais duomenimis nenustatytas griežtas vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas tarp nuteistųjų, tačiau nuosprendyje pagrįstai nurodė ir detaliai aptarė, kokius veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų atliko – E. M. dalyvavo įrengiant narkotinių medžiagų – kanapių auginimui skirtus įrengimus, prisidėjo prie kanapių auginimo, jas gamino; A. M. ir L. B. dalyvavo kanapių auginimo ir narkotinės medžiagos gaminimo procese; V. G. funkcijos buvo susijusios išimtinai tik su narkotinės medžiagos gaminimu. Toks darbų pasiskirstymas tarp grupėje veikusių asmenų, priešingai nei nurodoma apygardos teismo nuosprendyje, vertintinas kaip vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas.

86Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas visų nuteistųjų veiksmus ir jų indėlį į nusikalstamos veikos rezultatą, nepagrįstai neatsižvelgė į objektyviais bylos duomenimis nustatytą aplinkybę, jog nuteistojo A. Š. veiksmai bendrininkų grupės veikloje negali būti siejami vien tik su narkotinės medžiagos auginimu, gaminimu bei laikymu. Kaip jau minėta, pirmiau nurodytais bylos duomenimis nustatyta, kad būtent A. Š. kartu su T. E. S. inicijavo nusikalstamų veikų pradžią, tiek fiziškai, tiek finansiškai prisidėjo prie jų vystymo įsigydamas patalpas bei įrenginius kanapių auginimui. Be to, liudytojo A. Z. byloje duotais parodymais nustatyta, kad A. Š. paskirstydavo darbus nuteistiesiems, kurie atlikdavo pagalbinius darbus auginant ir gaminant kanapes, bei mokėjo už tai atlygį. Ši aplinkybė leidžia daryti patikimą išvadą, kad priešingai nei kiti nuteistieji šioje byloje, A. Š. atliko ir kitus veiksmus, susijusius su nusikalstamų veikų planavimu ir užduočių paskirstymu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos trijose skirtingose vietose ir laikotarpiais – nuo 2005 metų pavasario iki 2007 metų pradžios ( - ), Kauno rajone, nuo 2007 metų pradžios iki 2008 metų birželio mėnesio ( - ), Kauno rajone ir nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. liepos 24 d. ( - ), Kauno rajone. Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad pirmojoje vietoje nusikalstamas veikas vykdė du iš nuteistųjų šioje byloje – A. Š. ir E. M.; prie narkotinių medžiagų auginimo, gaminimo ir laikymo patalpose, esančiose ( - ), Kauno rajone, prie A. Š. ir E. M. prisidėjo A. M. ir L. B. bei V. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis jokiais veiksmais neprisidėjo prie kitų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patalpose, esančiose ( - ) ir ( - ); taip pat L. B. bei A. M. veikė išimtinai tik patalpose, esančiose ( - ). Šios pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti patikimą išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, buvo padarytas kiekvienam asmeniui atliekant tam tikrą jam pavestą vaidmenį ar užduotį, o dalis asmenų, realizuodami savo nusikalstamą sumanymą, veikė ir skirtingose vietose bei skirtingu metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog keli bendrininkų grupės nariai prie nusikalstamų veiksmų vykdymo prisidėjo skirtingu metu, priešingai nei nurodoma apygardos teismo nuosprenyje, kaip tik patvirtina suburtos nusikalstamos grupės aukšto lygio organizacinę formą. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos buvo vykdomos ilgą laiko tarpą ir skirtingose vietose, todėl prireikus papildomos darbo jėgos, į susivienijimo veiklą buvo įtraukiami vis kiti asmenys, kuriems buvo pavestos skirtingos funkcijos. Tai reiškia, jog nusikalstamas junginys formavosi palaipsniui, apsirūpinant nusikaltimų darymą palengvinančiomis techninėmis priemonėmis, įsigyjant kanapių auginimui būtinas patalpas skirtingose vietose, pasitelkiant kitus asmenis, kuriems pavesta atlikti su kanapių auginimu, jų derliaus nuėmimu ir gaminimu susijusias funkcijas. Akivaizdu, kad neteisėtas labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių auginimas ir gaminimas yra sudėtingas nusikaltimas, reikalaujantis didelių finansinių ir fizinių resursų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad darant nusikaltimus nuteistieji ne tik bendravo tarpusavyje mobiliojo ryšio telefonais, tačiau naudojo ir specialiai nusikaltimų vykdymui įsigytas priemones, skirtas kanapių auginimui. Šių priemonių įsigijimą finansavo T. E. S. ir A. Š., kurie apmokėdavo ir kitas išlaidas, susijusias su kanapių auginimu ir gaminimu. Liudytojo A. Z. parodymais nustatyta ir tai, kad bendrininkai buvo skatinami imtis konspiracinių priemonių – buvo uždrausta patalpose, kuriose buvo gaminamos kanapės, naudotis mobiliaisiais telefonais; taip pat buvo nurodyta imtis atsargumo priemonių atvažiuojant ir išvažiuojant iš šių vietų.

87Šių pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistieji E. M., A. Š., A. M., L. B. labai sunkaus nusikaltimo padaryme neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu kanapių, dalyvavo neatsitiktinai. Jie suvokė apie savo priklausomumą nusikalstamai struktūrai, susidedančiai iš daugiau negu trijų narių, suprato apie nusikalstamos veiklos nuolatinį pobūdį, taip pat apie susitarimą daryti nusikalstamas veikas, tarp jų ir labai sunkias. Nuteistieji ne tik suvokė, kad kaip nusikalstamo susivienijimo nariai dalyvauja jo veikloje, bet ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jie veikė tiesiogine tyčia. Visos pirmiau aptartos aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad visi būtini nusikalstamo susivienijimo sudėties požymiai šioje byloje yra nustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Š., A. M., E. M. ir L. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisino ir pripažino juos veikus organizuotos grupės sudėtyje. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

88Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir priėmė nepagrįstą teismo nuosprendį dalyje dėl bendrininkavimo formos nustatymo dar ir todėl, kad nepateikė motyvuotų išvadų dėl kaltinimo dalies, susijusios su T. E. S. veiksmais kuriant nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovaujant. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį prokuroro apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši baudžiamoji byla apygardos teisme buvo išnagrinėta pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro surašytus kaltinamuosius aktus, kuriais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami A. Š., A. M., L. B., V. G., E. M. (t. 6 (15) b.l. 183-218, t. 9 88-129 b.l.). Taigi, vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Šiaulių apygardos teismas turėjo pareigą patikrinti pareikštų kaltinimų pagrįstumą būtent šių asmenų atžvilgiu ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios jiems buvo inkriminuotos kaltinamuosiuose aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas iš šių asmenų nebuvo kaltinamas subūręs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovęs, jų nusikalstamos veikos nebuvo kvalifikuotos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, T. E. S., kuris, anot prokuroro, ir atliko BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikalstamus veiksmus, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą (1 t. 14-15 b.l.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo patikrinti kaltinimo dalies dėl T. E. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, veiksmų ir dėl jų motyvuotai pasisakyti teismo nuosprendyje.

89Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustato tokias BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:

90A. Š. ir E. M. nuo 2005 metų, A. M., L. B. – nuo 2007 metų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, tapo asmens, kurio byla atskirta į atskirą tyrimą, organizuoto (sukurto) ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo labai sunkiam nusikaltimui – neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – daryti, dalyviais, su nusikalstamo susivienijimo vadovu ir dalyviais įvykdė šias nusikalstamas veikas: A. Š., A. M., L. B., E. M. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

91Teisėjų kolegija, skirdama A. Š., E. M., A. M. ir L. B. bausmes pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į Šiaulių apygardos teismo nustatytas ir šiame nuosprendyje žemiau įvertintas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą šios BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.

92Dėl iš kaltinimo pašalintų aplinkybių.

93Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, A. Š. ir E. M. buvo kaltinami tuo, kad pastato, esančio ( - ), Kauno rajone, patalpose pagamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 40 kg, sausų kanapių ir jų dalių; A. Š., E. M. nuo 2006 metų gegužės mėnesio, o A. M., L. B. ir V. G. nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio pastato, esančio ( - ), Kauno rajone, patalpose neteisėtai pagamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 225 kg, 75 kg) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; A. Š. ir E. M. pastato, esančio ( - ), Kauno rajone, patalpose nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų birželio mėnesio neteisėtai gamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 50 kg) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

94Nuosprendį priėmęs teismas šias kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, susijusias su nuteistiesiems inkriminuotu narkotinių medžiagų – kanapių kiekiu, iš kaltinimo pašalino kaip nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad kaltinamojo akto išvados dėl narkotinių medžiagų, kurių neteisėtu disponavimu kaltinami A. Š., E. M., A. M., L. B., V. G., kiekiai nustatyti ne objektyviais bylos duomenimis, o kaltinimą palaikančio prokuroro subjektyviomis išvadomis, pagal kurias, pagamintų narkotinių medžiagų kiekis (atitinkamai ne mažiau kaip 40 kg (( - ), Kauno rajone), ne mažiau kaip 225 kg, 75 kg (( - ), Kauno rajone) ir ne mažiau kaip 50 kg (( - ), Kauno rajone) nustatytinas remiantis nuteistųjų ir liudytojo A. Z. parodymais. Nuosprendį priėmęs teismas pripažino, kad tokie prokuroro skaičiavimai dėl narkotinių medžiagų kiekių yra prielaidos, todėl jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Šiaulių apygardos teismo nuomone, konkretus nuteistiesiems inkriminuotinas narkotinių medžiagų kiekis turi būti nustatomas objektyviais bylos duomenimis – kratų, atliktų pastatuose, esančiuose ( - ), ( - ), ( - ), protokoluose užfiksuotais duomenimis ir specialistų, tyrusių kratų metu rastas ir paimtas narkotines medžiagas, išvadomis. Įvertinęs šiuos objektyvius bylos duomenis, nuosprendį priėmęs teismas patikslino kaltinimą ir nustatatė, kad: A. Š. ir E. M. pastato, esančio ( - ), Kauno rajone, patalpose pagamino ir laikė 526, 336 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; A. Š., E. M., A. M., L. B. ir V. G. pastato, esančio ( - ), Kauno rajone, patalpose neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį (59, 411 kg) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; A. Š. ir E. M. pastato, esančio ( - ), Kauno rajone, patalpose nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų birželio mėnesio neteisėtai gamino narkotinę medžiagą – kanapes ir jas ten laikė. Šiaulių apygardos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji pagamintą narkotinę medžiagą gabeno ir pardavė, todėl šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino.

95Prokuroras apeliaciniame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, jog šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadas apie nuteistųjų augintų, pagamintų ir realizuotų kanapių kiekį. Kratų, atliktų pastatuose, esančiuose ( - ), ( - ), protokoluose užfiksuotais duomenimis, nuteistųjų A. Š., A. M., liudytojo A. Z. parodymais nustatytos aplinkybės leido daryti pagrįstas išvadas dėl konkretaus kiekio narkotinių medžiagų, kuriomis atitinkamais laikotarpiais ir atitinkamose vietose disponavo nuteistieji.

96Teismo nuosprendžiui, kaip didžiausią teisinę galią turinčiam procesiniam dokumentui, yra keliami atitinkami reikalavimai – jis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismo nuosprendis laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai jis priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso reikalavimų ir kai juo tiksliai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pagrįstu teismo nuosprendis pripažįstamas tik tada, jeigu jis priimtas išsamiai išaiškinus visas bylos aplinkybes, o jo išvados ir sprendimai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais abejonių nekeliančiais įrodymais. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame procese galiojanti nekaltumo prezumpcija, be kitų iš jos išplaukiančių teisinių pozicijų, įpareigoja visas byloje kilusias pagrįstas abejones, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, vertinti kaltinamojo naudai.

97Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog kaltinimo versija dėl to, kad: A. Š. ir E. M. pastato, esančio ( - ), patalpose pagamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 40 kg sausų kanapių ir jų dalių; A. Š., E. M. nuo 2006 metų gegužės mėnesio, o A. M., L. B. ir V. G. nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio pastato, esančio ( - ), patalpose neteisėtai pagamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 225 kg, 75 kg) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; A. Š. ir E. M. pastato, esančio ( - ), patalpose nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų birželio mėnesio neteisėtai gamino, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 50 kg) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, iš esmės pagrįsta ne įrodymais, bet prielaidomis. Toks įrodinėjimo būdas baudžiamajame procese neleistinas. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde prokuroras, pagrįsdamas savo teiginius apie narkotinių medžiagų – kanapių kiekius, remiasi ne tiesioginiais byloje surinktais įrodymais, o subjektyvaus pobūdžio argumentais. Akivaizdu, jog bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginius, jog nuteistieji disponavo būtent tokiais kiekiais narkotinės medžiagos, kokie buvo nurodyti kaltinamajame akte. Išvadas dėl tokių kanapių kiekių prokuroras daro vertindamas įvykio vietos apžiūrų, kratų protokoluose užfiksuotus duomenis, taip pat proceso dalyvių parodymus. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pažymėjo, kad visų nuteistųjų ir liudytojo A. Z. parodymai dėl užaugintų ir pagamintų kanapių kiekio negali būti pripažįstami tokie tikslūs, kad jais remiantis būtų galima daryti kategoriškas išvadas dėl vieno iš svarbiausio BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymio – narkotinių medžiagų kiekio, kurio nustatymas iš esmės ir lemia atitinkamos BK 260 straipsnio dalies taikymą. Todėl apygardos teismas, darydamas išvadas dėl narkotinių medžiagų – kanapių kiekio, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistieji, pagrįstai rėmėsi objektyviais bylos duomenimis – kratų protokoluose ir specialistų išvadose užfiksuotais duomenimis.

98Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka ir su tomis apygardos teismo išvadomis, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji labai didelį kiekį narkotinės medžiagos gabeno ir pardavė. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės veikos epizodai, jos turi būti įrodinėjamos atskirai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje.

99Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras išvadą, jog nuteistieji pagamintą narkotinę medžiagą gabeno ir pardavė, preziumuoja remdamasis nuteistųjų A. Š., A. M., liudytojo A. Z. parodymais apie tai, kad pagamintų kanapių realizavimu rūpinosi T. E. S., narkotinės medžiagos iš jų auginimo ir pagaminimo vietų būdavo išgabenamos į pastarojo nurodytas vietas. Kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, iš tiesų, objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad pagamintos kanapės būdavo išvežamos iš jų pagaminimo vietų, tačiau byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategoriškas išvadas apie konkrečias narkotinės medžiagos gabenimo ir realizavimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veiksmų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009 ir kt.). Šioje byloje, kaip jau minėta, objektyviais bylos duomenimis nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis, kokie kiekiai narkotinės medžiagos – kanapių buvo gabenami; taip pat kada, kur ir kokiems asmenims ši narkotinė medžiaga buvo parduota. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad nuteistieji pagamintą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių gabeno ir pardavė.

100Dėl nuteistojo E. M. apeliacinio skundo.

101Nuteistasis E. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 7, 10, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes, anot apelianto, įrodymus vertino neišsamiai, nevertino jį teisinančių įrodymų, apskritai tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, dėl to savo išvadas pagrindė prielaidomis. Nuteistojo manymu, byloje nėra jo kaltę patvirtinančių objektyvių, nepaneigiamų ir tiesioginių įrodymų. Taigi iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. M. apskritai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikdamas jame savą įrodymų vertinimo versiją.

102Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais gali būti pripažinti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

103Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, kad šioje byloje, sprendžiant E. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, klausimą nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl E. M. padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – apeliantą teisinančius – įrodymus, taip pat įvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius visus – tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek jį teisinančius – įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.

104Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo E. M. kaltė grindžiama ne tik nuteistojo A. Š., bet ir nuteistųjų A. M., L. B., V. G., paties apelianto, liudytojų A. Z., R. K. parodymais, slapto sekimo, kratų protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais, kurie BPK nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Šiais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad: E. M. į nusikalstamų veikų darymą įtraukė T. E. S.; pastarojo prašymu, E. M. ir padėjo įrengti technines priemones kanapių auginimui skirtuose pastatuose, esančiuose ( - ), ( - ); taip prižiūrėjo kanapių auginimą pastatuose, esančiuose ( - ) kaimuose, Kauno rajone. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, tą aplinkybę, kad E. M. aktyviais veiksmais prisidėjo prie narkotinės medžiagos – kanapių auginimo minėtose vietose, savo parodymuose patvirtino ne tik A. Š., bet ir nuteistieji A. M., L. B., liudytojas A. Z.. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats apeliantas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, pripažino, jog jis atliko įvairius darbus – paruošė patalpas kanapių auginimui, jas sodino, laistė, karpė kanapių daigelius nuimant derlių. E. M. taip pat patvirtino iš T. E. S. žinojęs, kad auginamos yra būtent narkotinės medžiagos - kanapės (17 t. 202-204 b.l.). Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, kad E. M. žinojo, jog savo veiksmais prisideda prie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų auginimo ir jų gaminimo. Eelementariai logikai prieštarauja nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog jis pagrįstai manė, kad auginama medžiaga yra pramonėje naudojamos kanapės. Akivaizdu, jog E. M., būdamas normalaus protinio išsivystymo, suaugęs žmogus, matydamas kanapių auginimo būdą, mastą, tam naudojamas priemones, negalėjo nesuprasti, jog savo veiksmais prisideda būtent prie neteisėto narkotinės medžiagos auginimo ir gaminimo.

105Nepagrįstas ir tas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 265 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas kanapių auginimas, ir negali būti kvalifikuojami dar ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šią narkotinę medžiagą jis dar ir gamino. BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, pažeidžiant nustatytą tvarką, didelio kiekio aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą. Tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal formuojamą teismų praktiką, gaminimas yra procesas, kurio metu gaunamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos nepriklausomai nuo būdo (namų sąlygomis, pramoniniu būdu, perdirbus žaliavą ar sujungus turimus komponentus, rafinavus ir kt.). Gaminimas laikomas baigtu, kai pagamintas bet koks kiekis tinkamos vartoti psichotropinės ar narkotinės medžiagos, tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnį atsirasti. Pirmiau aptartais bylos duomenimis, taip pat ir paties apelianto parodymais, patikimai nustatyta, kad jis nusikalstamo susivienijimo, susibūrusio siekiant auginti ir gaminti narkotinę medžiagą – kanapes, turint tikslą ją parduoti, veikloje atliko įvairius veiksmus – patalpų paruošimą kanapių auginimai, šios narkotinės medžiagos sodinimo, auginimo ir nuėmimo darbus. Tokiu būdu E. M. savo veiksmais prisidėjo ne tik prie neteisėto kanapių auginimo, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 265 straipsnio 1 dalyje, bet ir šios narkotinės medžiagos gaminimo ir pagamintų kanapių laikymo. Tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

106Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. M. kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, rėmėsi ne prielaidomis, bet byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais objektyviais duomenimis. – paties nuteistojo E. M., liudytojo R. K. parodymais, kratos, atliktos bute, esančiame ( - ), Šiauliuose, protokolo duomenimis, specialisto išvadoje nurodytais duomenimis. Iš kratos, atliktos bute, esančiame ( - ), Šiauliuose, kuriame gyveno nuteistasis E. M., protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 106450704, išduota R. K. vardu, bei vairuotojo pažymėjimas Nr. 50190476, išduotas R. K. vardu (13 t. 123-125 b.l.). Šiuos dokumentus ištyręs specialistas nustatė, kad asmens tapatybės kortelė Nr. 10645074, išduota R. K. vardu, yra tikra, tačiau kortelės averso pusėje esanti fotonuotrauka nėra pirminė. Pakeitimas atliktas ant kortelės averso pusės užklijuojant skaidrią plėvelę su dabartine fotonuotrauka. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimo Nr. 50190476 blankas yra netikras, atspausdintas sublimaciniu spausdintuvu (13 t. 143-144 b.l.). Iš Šiaulių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato rašto Nr. 40-67-1-926 bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONT 2 – osios valdybos rašto Nr. 38-3-S-409 matyti, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. 50190476 R. K. išduotas nebuvo (13 t. 187 b.l., 14 t. 18-19, 22 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. nurodė pažįstantis E. M. kaip buvusį bendradarbį, jo paprašytas surado bei išnuomojo jam butą Šiauliuose, tačiau teigė nežinantis aplinkybių, kuriomis buvo suklastota jam išduota asmens tapatybės kortelė (16 t. 175-176 b.l.). Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme teigė, jog suklastotus dokumentus jis už 200 Lt įsigijo iš pažįstamo asmens turguje, tvirtino nežinojęs, jog jam perduoti dokumentai – asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas yra suklastoti (17 t. 202-204 b.l.). Tokie nuteistojo E. M. parodymai prieštarauja pirmiau aptartiems bylos duomenims ir elementariai logikai. Visų pirma, neįtikinamas nuteistojo aiškinimas, kad jis atsitiktinai, iš jam pažįstamo asmens įgijo R. K., su kuriuo apeliantą siejo draugiški santykiai, vardu išduotus suklastotą ir netikrą dokumentus. Antra, akivaizdu, jog E. M., disponuodamas R. K. vardu išduotais oficialiais dokumentais, kuriuose įklijuotos apelianto fotonuotraukos, negalėjo nežinoti, kad šie dokumentai yra netikri, t.y. suklastoti. Pirmiau aptarti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad E. M., savo gyvenamojoje vietoje laikydamas suklastotus dokumentus, išduotus jo pažįstamo R. K. vardu, žinojo ir suprato, kad neteisėtai laiko netikrą vairuotojo pažymėjimą ir suklastotą asmens tapatybės kortelę, bei norėjo taip veikti. Tokie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

107Dėl paskirtųjų bausmių.

108Nuteistieji A. M., L. B. ir E. M. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bausmių skyrimo dalyje. Teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas jiems bausmes, netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat, individualizuodamas bausmes bendrininkams, nesilaikė teisingumo ir proporcingumo principų. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmių skyrimo dalyje motyvuodamas tuo, jog nuteistajam E. M. paskirta pernelyg švelni bausmė, tinkamai neįvertinus jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio bei jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Tuo tarpu, anot prokuroro, nuteistiesiems A. M. ir L. B. paskirtosios bausmės yra akivaizdžiai per griežtos, o nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės jų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka tik iš dalies.

109Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

110Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. Š., E. M., A. M., L. B., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (A. Š. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, turi šeimą, du mažamečius vaikus; E. M. anksčiau teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi šeimą, du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, o kitas nepilnametis; A. M. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, jam nustatytas 50 procentų darbingumas, nevedęs; L. B. anksčiau neteistas, nedirbantis, išsituokęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi); įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį; nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – A. Š. atžvilgiu nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis savo iniciatyva bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo pareigūnais vykdant pasislėpusių nuo ikiteisminio tyrimo asmenų, kurių byla atskirta, paiešką (BK 59 straipsnio 2 dalis); E. M., A. M. ir L. B. atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistieji veikė ne organizuota grupe, o dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, šalintina pirmosios instancijos teismo nustatyta A. Š., E. M., A. M. ir L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji vykdydami nusikalstamas veikas veikė pavojingesne bendrininkavimo forma, šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas negali būti pagrindu sušvelninti paskirtąsias bausmes.

111Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas E. M. pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, A. M. pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, L. B. pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė artimą arba lygų (pagal BK 260 straipsnio 3 dalį) minimalioms sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmėms.

112Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su E. M. atžvilgiu nustatyta atsakomybe lengvinančia aplinkybe – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas pagrįstas.

113Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

114Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti bet kokius parodymus (5 t. 139, 160 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje E. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies – šią aplinkybę konstatavo ir nuosprendį priėmęs teismas (nuosprendžio 8 lapas). Iš nuteistojo E. M. parodymų turinio matyti, kad jis neigė tam tikras esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas E. M. ginčija ir apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apklaustas teisiamajame posėdyje E. M. jau buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, todėl neabejotinai žinojo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Todėl galima daryti patikimą išvadą, kad pirmosios instancijos teisme E. M. savo kaltę iš dalies pripažino ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų duomenų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė E. M. atžvilgiu pripažinta nepagrįstai. Kita vertus, net ir pašalinus šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog E. M. paskirtoji bausmė negriežtintina. Visuma pirmiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, bloga šeimos turtine padėtimi, leidžia daryti išvadą, kad E. M. tiek atskirai už nusikalstamas veikas paskirtosios bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra akivaizdžiai per švelnios, taip pat ir nėra per griežtos, kaip tai teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, jos yra pakankamos ir tinkamos pasiekti bausmės tikslus. Prokuroras apeliaciniu skundu prašydamas sugriežtinti E. M. paskirtąją bausmę, nurodo argumentus, kurie, jo nuomone, rodo didesnį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį į tai, kad visi nuteistieji šioje byloje pripažinti kaltais padarę analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, kelia didelį pavojų ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei. Tačiau vien tik ši aplinkybė negali būti pakankamu pagrindu E. M., išskiriant jį iš kitų nuteistųjų šioje byloje, sugriežtinti paskirtąją bausmę.

115Nuteistieji A. M. ir L. B. savo apeliacinio skundo reikalavimus sušvelninti jiems paskirtąsias bausmes iš esmės grindžia tuo, jog jų vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo antraeilis, jie prie bendrininkų vykdomos veiklos prisijungė vėliau, atliko tik pagalbinius darbus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš tiesų, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą susivienijimą subūrė ir nusikalstamas veikas vykdyti pradėjo T. E. S. ir A. Š., o A. M. ir L. B. prie jų nusikalstamų veikų prisidėjo vėliau. Kita vertus, byloje surinktais duomenimis nustatyta ir tai, kad prisijungę prie grupės veiklos, A. M. ir L. B. pastate, esančiame ( - ), Kauno rajone, atliko pagrindinius darbus auginant ir gaminant narkotinę medžiagą – kanapes. Be to, kaip nustatyta nuteistojo V. G. ir liudytojo A. Z. parodymais, A. M. ne tik pats atliko šiuos darbus, bet ir į nusikalstamų veikų darymą įtraukė V. G., taip pat prisidėjo prie pastato ( - ) įsigijimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų A. M. ir L. B. vaidmuo nebuvo toks mažareikšmis, kad ši aplinkybė būtų pagrindas sušvelninti jiems paskirtąsias bausmes. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde, nuosprendį priėmęs teismas įvertino ir tai, kad jis neteisėtai disponavo kanapėmis tik pastate, esančiame ( - ), Kauno rajone. Ši aplinkybė konstatuota ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

116Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su prokuroro bei nuteistųjų E. M., L. B., A. M. apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 62 straipsnio nuostatas.

117BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. Nustatydamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas BK 62 straipsnio 2 dalyje įstatymų ledėjas pavartojo formuluotę: „...yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių...“ Iš tokios formuluotės (panaudotos žodžio „aplinkybė“ daugiskaitos) matyti, kad turi būti nustatytos bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-449/2007, 2K-435/2008, 2K-7-287/2009 ir kt.). Šioje byloje nustatyta tik po vieną nuteistųjų A. M. ir L. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tuo tarpu E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nenustačius įstatyme numatytų jo pritaikymui būtinų sąlygų visumos, BK 62 straipsnio nuostatos nuteistųjų E. M., A. M. ir L. B. negali būti taikomos. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-435/2008, 2K-323/2008, 2K-625/2007, 2K-444/2007).

118Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo nuteistiesiems E. M., A. Š., A. M. ir L. B. bausmes, paskirtas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir bausmes, paskirtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, nes šios nusikalstamos veikos, prokuroro nuomone, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamas susivienijimas ir jo dalyvių padarytos kitos nusikalstamos veikos sudaro nusikalstamų veikų realiąją sutaptį. Atsižvelgiant į tai, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, turėtų būti bendrinamos attinkamai taikant dalinį bausmių sudėjimo ir apėmimo būdus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu. Kita vertus, BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagal šio straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginama daugiau, nei to prašoma apeliaciniuose skunduose. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei į tai, kad prokuroras nuteistųjų atžvilgiu prašo taikyti bausmių apėmimą, t.y. jiems palankesnį bausmių bendrinimo būdą, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, yra saistomas prokuroro apeliacinio skundo reikalavimais.

119Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.

120Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas, netenkindamas kaltinimą palaikiusio prokuroro prašymo BK 72 straipsnio pagrindu konfiskuoti E. M., R. M., I. M., L. M., A. Š. ir A. Z. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neteisingai išsprendė baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimą.

121BK 72 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.).

122Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme prokuroras, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, be kita ko, prašė konfiskuoti: E. M. ir jo šeimos nariams priklausantį turtą – pinigines lėšas – 6500 eurų ir 240 Lt; 1/3 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), Kėdainių rajone; žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), Rokiškio rajone; UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones – keturis krovininius automobilius „Mercedes Benz 4141“; A. Š. priklausančias pinigines lėšas – 24 240 eurų ir 2500 Lt; A. Z. priklausančias pinigines lėšas – 4500 JAV dolerių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, prokuroro prašymo netenkino ir atsisakė konfiskuoti nurodytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą motyvuodamas tuo, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis turtas buvo kaltinamųjų ir liudytojo A. Z., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, nusikalstamų veiksmų priemonė ar rezultatas.

123Pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus turi būti aiškinamas sistemiškai su BK 72 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, kad turi būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas. Europos Tarybos pamatiniame sprendime 2005/212/TVR, kurio nuostatos reikšmingos taikant ir aiškinant nacionalinius teisės aktus, nurodyta, kad nusikalstamu būdu gautas turtas gali būti įvairios formos – materialus ir nematerialus, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat teisiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę ar interesą į tokį turtą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006).

124Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad visi nuteistieji šioje byloje, taip pat liudytojo statusą įgijęs A. Z., nusikalstama veika, susijusia su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, užsiėmė turėdami tikslą vienokiu ar kitokiu būdu pasipelnyti. Nusikalstamų veiksmų pobūdis, mastas, ilga nusikalstamų veiksmų trukmė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistieji A. Š., A. M., L. B., E. M., liudytojas A. Z. neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turėjo iš to turtinės naudos. Kita vertus, vien tik šių aplinkybių nustatymas dar nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas kaltininkų atžvilgiu. BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame procesiniame dokumente išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. BK 72 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Ši norma įpareigoja apskaičiuoti kaltininko gautą naudą, įvertinant ją pinigine išraiška. Nesant galimybių tiksliai nustatyti nusikalstamu būdu gautos turtinės naudos dydžio ar turto kilmės, visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai. Nustatant, ar turtas gautas iš nusikalstamos veikos, teismų praktikoje atsižvelgiama į įvairias aplinkybes – į kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, mastą, į tai, kad kaltininkas negali pateikti įtikinamų turto įsigijimo aplinkybių ar tokios jo nurodomos aplinkybės yra paneigiamos objektyviais bylos duomenimis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pan.

125Nuteistasis A. Š., aiškindamas keturių savivarčių „Mercedec Benz“ įsigijimo aplinkybes, pirmosios instancijos teisme parodė, jog pastatas, kuriame vėliau įsikūrė UAB „( - )“, bei keturi savivarčiai automobiliai buvo nupirkti iš T. E. S. ir A. Š. lėšų, gautų pardavus pastatą ( - ), Kauno rajone, kuris taip pat buvo įgytas už šių asmenų lėšas ir buvo naudajamas išimtinai tik kanapių auginimui (17 t. 156-159, 193-196 b.l.). Apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu, A. Š. nurodė ir tai, kad už darbus, atliktus įrengiant kanapių auginimui skirtas patalpas, taip pat auginant kanapes ir jas nuimant, T. E. S. jam sumokėdavo skirtingas pinigų sumas. A. Š. paaiškino, kad keturi savivarčiai automobiliai „Mercedes Benz“ UAB „( - )“ vardu buvo įsigyti iš T. E. S. piniginių lėšų, kurias į A. Š. ir T. E. S. banko sąskaitas pervedė pastarojo draugai R. I. ir A. J., bei iš jo asmeninių lėšų (5 (14) t. 71-76, 92-94, 96-101, 104-106, 113-114, 118-119 b.l.). Taigi nuteistasis savo parodymuose patvirtino, kad keturi savivarčiai automobiliai, kuriuos prokuroras prašė konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, UAB „( - )“ vardu buvo įgyti už T. E. S. ir A. Š. pinigines lėšas. Iš byloje surinktų duomenų visumos ir iš pirmiau aptartų A. Š. parodymų matyti, kad šie automobiliai buvo įgyti tuo metu, kai T. E. S. ir A. Š. intensyviai užsiiminėjo neteisėtu kanapių auginimu, gaminimu bei realizavimu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, to savo parodymuose nepatvirtino ir A. Š., kad tuo metu, kuomet buvo įgyti šie automobiliai, A. Š. ar T. E. S. būtų turėję kitą, legalų pragyvenimo šaltinį, kuris būtų pakankamas brangiems automobiliams įsigyti. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti patikimą išvadą, kad keturi savivarčiai automobiliai „Mercedes Benz“ buvo įgyti iš nusikalstamu būdu gauto turto, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jie turi būti konfiskuoti, kaip nusikalstamų veikų rezultatas.

126Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo konfiskuoti E. M. ir jo šeimos nariams priklausantį turtą: pinigines lėšas – 6500 eurų ir 240 Lt; 1/3 miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), Kėdainių rajone; žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), Rokiškio rajone; A. Š. priklausančias pinigines lėšas – 24 240 eurų ir 2500 Lt bei A. Z. priklausančias pinigines lėšas – 4500 JAV dolerių. Prokuroras savo apeliacinio skundo reikalavimą konfiskuoti šį turtą vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis iš esmės grindžia bendro pobūdžio argumentais, jog visi nuteistieji, vykdydami nusikalstamas veikas, neabejotinai turėjo turtinės naudos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vien šios aplinkybės nustatymas dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti pas kaltininką rastą turtą nusikalstamos veikos rezultatu. Apklaustas teisiamajame posėdyje A. Š. parodė, jog 24 240 eurų ir 2500 Lt, kurie buvo rasti ir paimti kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje metu, jam padovanojo tėvas H. Š. ir sutuoktinės motina V. A. vestuvių proga. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti tokius A. Š. parodymus, teisiamajame posėdyje apklausė H. Š. ir V. A.. Pastarieji savo parodymuose patvirtino, jog A. Š. ir jo sutuoktinei vestuvių proga padovanojo po 12 500 eurų (18 t. 92-93 b.l.). Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius nuteistojo ir liudytojų parodymus, byloje nėra.

127Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos – 6500 eurų ir 240 Lt bei žemės sklypai, esantys ( - ), Rokiškio rajone, bei ( - ), Kėdainių rajone, nuosavybės teise priklausantys I. M., L. M., E. M. ir R. M. yra nusikalstamos veikos rezultatas. Tuo tarpu byloje esančiame prašyme panaikinti šiam turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. M. nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš lėšų, gautų pardavus butą Jonavoje, o nurodytos piniginės lėšos yra šeimos santaupos, likusios už parduotą butą (17 t. 144 b.l.). Iš byloje esančio perdavimo – priėmimo akto, patvirtinto Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P., matyti, kad R. M., E. M. 2008 m. liepos 29 d. pardavė A. Č. butą, esantį Jonavoje, ( - )(17 t. 145 b.l.).

128Iš kratos, atliktos A. Z. gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos – 4045 eurai ir 4500 JAV dolerių (5 t. 131-132 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. pripažino, kad 4045 eurai jam buvo sumokėti kaip atlygis už kanapių auginimą, tuo tarpu kitos piniginės lėšos – 4500 JAV dolerių – yra jo ir sutuoktinės bendros santaupos (5 t. 121-127 b.l.). Atsižvelgiant į šių piniginių lėšų dydį, tokie A. Z. parodymai dėl 4500 JAV dolerių kilmės yra logiški, jie nepaneigiami byloje surinktais duomenimis.

129Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

130Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š., E. M., A. M., L. B. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

131A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

132Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

133E. M. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

134Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, E. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

135A. M. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.

136Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.

137L. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.

138Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktu, L. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.

139Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti.

140Pašalinti E. M. atžvilgiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

141Pašalinti A. Š., E. M., A. M., L. B. atžvilgiu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

142Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones: 2007 m. laidos krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“ (valst. Nr. ( - ) 2007 m. laidos krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“ (valst. Nr. ( - ) 2007 m. laidos krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“ (valst. Nr. ( - ) 2007 m. laidos krovininį automobilį „Mercedes Benz 4141“ (valst. Nr. ( - )

143Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

144Nuteistųjų E. M., A. M. ir L. B. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį –... 5. - pagal BK 262 straipsnį– laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems... 6. - pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios... 8. E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: