Byla e2S-1797-431/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4111-600/2019 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei D. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir piniginės kompensacijos išmokėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – antstolis G. B., antstolė V. M., antstolis D. K., antstolė A. S., antstolis G. P., bankrutavusi Š. individuali įmonė „Choperis“,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-4111-600/2019. Ieškovas ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims priklausantį butą, ieškovui priteisiant šį butą natūra, o atsakovei iš ieškovo priteisiant 41 500 Eur kompensaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog butas bus parduotas per 120 dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Iš buto pardavimo kainos, kuri turi atitikti jo rinkos kainą, 45 500 Eur dalis sumokama į ieškovo sąskaitą, o likusi dalis į asmeninę atsakovės sąskaitą. Buto pardavimo kaina turi tenkinti ir atsakovės kreditorių, esančių buto pardavimo momentu, interesus.

62.

7Pareiškėja (atsakovė) prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4111-600/2019 bei patvirtinti šalių 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad šalys nusprendė patikslinti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir pasirašė patikslintą taikos sutartį. Procesas byloje atnaujintinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjo, jog bylos šalys 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudarė naują taikos sutartį, kuria susitarė dėl kitokio buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, išsaugant atidalijamą butą atsakovei. Šalys susitarė, kad pareiškėja (atsakovė) sumoka ieškovui 45 500 Eur kompensaciją. Dalį lėšų – 20 000 Eur – pareiškėja jau yra sumokėjusi ieškovui, likusi suma bus sumokėta per penkerius metus. Be to, atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su IĮ „Choperis“ kreditoriais, todėl jokios trečiųjų asmenų teisės, patvirtinus 2019 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutartį, nebus pažeistos.

83.

9Suinteresuotasis asmuo (trečiasis asmuo) BIĮ „Choperis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė jį atmesti. Nurodė, jog bankroto administratorė bankroto byloje yra pirmos eilės kreditorė, kurios administravimo išlaidoms Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs 6 MMA sumą. Pareiškėjos pervesti 3 000 Eur į administratoriaus depozitinę sąskaitą šių išlaidų nepadengs. Be to, Vilniaus apygardos teismas yra leidęs nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausančią ½ buto dalį. Teismui atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje ir patvirtintus naują šalių sudarytą taikos sutartį, priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis bankroto byloje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausančią buto dalį netektų galios. Be to, pareiškėjos naujai prisiimami įsipareigojimai penkerių metų laikotarpiui sumažintų pareiškėjos mokumą ir administratorės galimybę patenkinti savo reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą nutraukti bankroto bylą, kadangi pripažino, jog ji nėra visiškai visiškai atsiskaičiusi su kreditoriais.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4111-600/2019.

135.

14Teismas nustatė, jog pareiškėja termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido. Taikos sutarties tvirtinimas, esant vienos iš ją pasirašiusių šalių valios trūkumui galėtų būti svarstomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje, sudarydamos taikos sutartį bylos nagrinėjimo metu, šalys buvo laisvos susitarti dėl įvairių šalių interesus tenkinančių sąlygų, todėl teigti, jog naujai pasirašyta taikos sutartis yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma, negalima. Šalys iškart galėjo nusistatyti tokią turto atidalijimo tvarką, kuri tenkintų šalis. Byloje esantys duomenys ir suinteresuotojo asmens nurodytos aplinkybės patvirtina, jog taikos sutarties 3 punkto sąlyga nebuvo įvykdyta, nors teismo patvirtintos taikos sutarties tinkamas įvykdymas priklausė tik nuo atsakovės (pareiškėjos) valios (taikos sutarties 4 punktas).

156.

16Naujas susitarimas dėl buto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, tokią pačią taikos sutartį šalys galėjo sudaryti ir proceso metu, nes jis susiformavo po pirmosios taikos sutarties patvirtinimo. Aplinkybė negalėjo ir nebuvo žinoma šalims, nes dar nebuvo susiformavusi. Ši aplinkybė netapo žinoma šalims po teismo nutarties įsiteisėjimo, bet ji susiformavo ir buvo patvirtinta po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ir ši aplinkybė neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, nes tai naujai susiformavusi šalių valia. Taip pat tokiomis aplinkybėmis nėra laikytini pareiškėjos teiginiai apie atidalijamo turtą svarbą abejoms šalims, kaip brangų tėvų palikimą.

177.

18Teismas nepripažino pareiškėjos nurodytų aplinkybių naujomis ar naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, nes neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų nuostatų. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvę ar neturėtų būti buvę žinomos pareiškėjai, bet būtų buvusios nagrinėjant bylą, būtų esminės bylai. Be to, nėra pagrindo teigti, kad joms esant teismas būtų priėmęs iš esmės kitokį teismo sprendimą, tai yra pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19II.

20Atskirojo skundo argumentai

218.

22Pareiškėja D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4111-600/2019, patvirtinant 2019 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutartį rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

238.1.

24Teismas nutartyje visiškai neįvertino pareiškėjos prašyme nurodyto argumento, jog neatnaujinus proceso ir teismui nepatvirtinus 2019 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutarties, tarp ginčo šalių įsivyrautų teisinis neapibrėžtumas. Šalys neturi galimybių ginti savo teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais. Proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarp šalių sudarytą patikslintą taikos sutartį.

258.2.

26Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Esant res judicata teismo patvirtintos taikos sutarties galiai kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis gali būti pakeista tik dviem būdais: abipusiu šalių sutikimu arba sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties pakeitimo atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009).

278.3.

28Šalys 2019 m. kovo 22 d. taikos sutartimi susitarė dėl joms bendrąja daline nuosavybe priklausančio buto pasidalijimo sąlygų, pagal kurias butas turėjo būti parduotas, šalims pasiskirstant iš pardavimo gautas lėšas. Tačiau, vykdant taikos sutarties sąlygas, iškilo naujos aplinkybės, sąlygotos apsisprendimo išsaugoti tėvų paveldėtą turtą, neparduotą svetimiems asmenims. Todėl šalys abipusiu sutikimu susitarė dėl naujo atidalijimo būdo, pagal kurį butas atitenka atsakovei, kuri ieškovui sumoka 45 500,00 Eur kompensaciją. Nauja taikos sutartis, pakeičianti 2019 m. kovo 22 d. taikos sutartį, buvo sudaryta abipusiu susitarimu ir teismo proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas patvirtinti pakeistą taikos sutartį.

299.

30Ieškovas ir suinteresuotasis asmuo BIĮ „Choperis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą.

31III.

32Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

3310.

34Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

3511.

36Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

3712.

38Nagrinėjamoje byloje civilinis procesas dėl ginčo tarp šalių buvo baigtas teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartimi dėl šalims nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo ir iš pardavimo gautų lėšų pasidalijimo. Per taikos sutartyje šalių numatytą 120 dienų terminą šalys nepardavė buto, jų valia dėl tolesnio buto valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise pasikeitė. Todėl šalys abipusiu sutarimu sudarė naują taikos sutartį, tai yra iš esmės pakeitė teismo patvirtintos sutarties sąlygas, numatydamos dabar, jog butas nuosavybės teise atiteks atsakovei, o ji sumokės ieškovui 45 500 Eur kompensaciją. Siekdama, jog ši sutartis būtų patvirtinta teismo, atsakovė pateikė prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, tai yra dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

3913.

40Pirmos instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog naujas susitarimas dėl buto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes tokią pačią taikos sutartį šalys galėjo sudaryti ir proceso metu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, nes tai naujai susiformavusi šalių valia, taip pat nėra pagrindo teigti, kad jai esant teismas būtų priėmęs iš esmės kitokį teismo sprendimą.

4114.

42Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad abiejų šalių valiai pasikeitus, tačiau teismui nepatvirtinus jų naujai sudarytos taikos sutarties, šalių teisiniuose santykiuose susiformavo teisinis neapibrėžtumas. Pažymėtina, jog vienas iš CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK nuostatose įtvirtinta, jog bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis), taip pat taikos sutartis yra galima ir vykdymo proceso metu, teismo sprendimui jau įsiteisėjus (CPK 595 straipsnis).

4315.

44Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl proceso atnaujinimo, kada bylos būdavo užbaigiamos šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi, yra išaiškinęs, jog apibusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

4516.

46Kasacinio teismo formuojama praktika dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ar jų pakeitimo buvo susijusi su tokiomis situacijomis, kada viena iš šalių nevykdydavo taikos sutarties sąlygų ir todėl kita šalis kreipdavosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tokiose bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atvejais, kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas, paprastai turi būti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

4717.

48Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra ta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog teismo patvirtinta taikos sutartis buvo neįvykdyta, nes šalys savo abipusiu susitarimu pačios pakeitė taikos sutarties sąlygas ir jau iš dalies jas įvykdė, tai yra atsakovė sumokėjo 20 000 Eur kompensacijos dalį už jai tenkančią buto dalį ieškovui, o likusią sumą yra įsipareigojusi sumokėti per penkerius metus. Pagal šios nutarties 15 punkte aptartą kasacinio teismo išaiškinimą sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.983-6.986 straipsniuose, reglamentuojančiuose taikos sutartį, nėra įtvirtintų ribojimų šalims keisti šios sutarties sąlygas abipusiu sutarimu. Todėl pripažintina, kad taikos sutarties šalys turi teisę apipusiu susitarimu pakeisti taikos sutarties sąlygas.

4918.

50Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Pagal CK 6.983 straipsnio 3 dalį taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Nagrinėjamoje byloje šalys naują 2019 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutartį sudarė raštu, abi šalys šią sutartį pasirašė. Tačiau ši taikos sutartis nėra patvirtinta teismo, o pagal CK 6.985 straipsnio 1-2 dalis tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

5119.

52Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kada teismo patvirtinta ir galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią turinti taikos sutartis visiškai nebeatitinka jos šalių interesų ir valios. Tuo tarpu šalių sudaryta nauja taikos sutartis, atitinkanti šalių valią, teismo nėra patvirtinta. Taigi pripažintina, kad tokia teisinė situacija neatitinka nei CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nei CK 6.983 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos taikos sutarties esmės – išspręsti tarp šalių kilusį teisminį ginčą ir užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Tačiau nei CK, nei CPK nuostatose, reglamentuojančios taikos sutarties sudarymą ir vykdymą, nėra aptarta tokia situacija, kai abi šalys po taikos sutarties sudarymo pakeičia jos sąlygas ir nori, kad teismas patvirtintų šių sąlygų pakeitimą. Taigi tokia teisinė situacija vertintina, kaip teisės spraga.

5320.

54Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas yra artimiausias pagal savo esmę byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, tai yra abiejų šalių valios pasikeitimas po teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjimo gali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusia aplinkybe, turinčia esminės reikšmės bylai, nes esant dabartinei šalių valiai, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą ar taikos sutartis būtų patvirtinta iš esmės kitokiomis sąlygomis.

5521.

56Nagrinėjamoje byloje su naujos taikos sutarties sąlygomis nesutiko trečiasis asmuo, BIĮ „Choperis“ bankroto administratorė. Pirmos instancijos teismas šių trečiojo asmens prieštaravimų nevertino, taip pat nesprendė, ar pagal CPK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus nauja šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-229-643/2019 nutraukė IĮ „Choperis“ iškeltą bankroto bylą ir priteisė iš IĮ „Choperis“ bankroto administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ 1 195,64 Eur administravimo išlaidos padengti ir 1 500 Eur administratoriaus atlyginimui padengti. Ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, trečiojo asmens pareikštas atskirasis skundas yra nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Šios aplinkybės turi būti vertinamos, sprendžiant naujų taikos sutarties sąlygų tvirtinimą.

5722.

58Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netaikė sistemiškai taikos sutartį reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į įstatyme įtvirtintą galimybę šalims bendru sutarimu keisti sutarties sąlygas, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą ir tvirtinti pakeistą šalių taikos sutartį. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties patvirtinimo, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui proceso atnaujinimo ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti iš naujo.

5923.

60Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

61Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

62Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos D. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino... 6. 2.... 7. Pareiškėja (atsakovė) prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės... 8. 3.... 9. Suinteresuotasis asmuo (trečiasis asmuo) BIĮ „Choperis“, atstovaujama... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė... 13. 5.... 14. Teismas nustatė, jog pareiškėja termino prašymui dėl proceso atnaujinimo... 15. 6.... 16. Naujas susitarimas dėl buto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės... 17. 7.... 18. Teismas nepripažino pareiškėjos nurodytų aplinkybių naujomis ar naujai... 19. II.... 20. Atskirojo skundo argumentai... 21. 8.... 22. Pareiškėja D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 23. 8.1.... 24. Teismas nutartyje visiškai neįvertino pareiškėjos prašyme nurodyto... 25. 8.2.... 26. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir... 27. 8.3.... 28. Šalys 2019 m. kovo 22 d. taikos sutartimi susitarė dėl joms bendrąja daline... 29. 9.... 30. Ieškovas ir suinteresuotasis asmuo BIĮ „Choperis“, atstovaujama bankroto... 31. III.... 32. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 33. 10.... 34. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 35. 11.... 36. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų... 37. 12.... 38. Nagrinėjamoje byloje civilinis procesas dėl ginčo tarp šalių buvo baigtas... 39. 13.... 40. Pirmos instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį... 41. 14.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos teismo nutarties... 43. 15.... 44. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl proceso atnaujinimo, kada bylos... 45. 16.... 46. Kasacinio teismo formuojama praktika dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ar... 47. 17.... 48. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra ta, jog tarp šalių nėra ginčo... 49. 18.... 50. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi... 51. 19.... 52. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kada teismo patvirtinta ir... 53. 20.... 54. Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio... 55. 21.... 56. Nagrinėjamoje byloje su naujos taikos sutarties sąlygomis nesutiko trečiasis... 57. 22.... 58. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 59. 23.... 60. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 61. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK... 62. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir...