Byla 2A-872-178/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. S., E. G., M. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. S., E. G., M. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos laikiną sulaikymą laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. 13 val. 15 min. iki 2010 m. birželio 2 d. 10 val. 00 min. (t. y. viso - 20 val. 45 min.) ir išieškoti iš atsakovo dėl neteisėto sulaikymo patirtą 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 118,16 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. 13 val. 15 min. darbo Vilniaus SĮ „Susisiekimo paslaugos" metu kolegų akivaizdoje ją sulaikė Utenos VPK Visagino PK KPS pareigūnai E. G. bei M. B., kurie ieškovę išsivedė iš darbo vietos, nuvežė į namus, atliko kratą bei pristatė į apklausą Utenos apskrities VPK Visagino PK, kuriame tyrėja M. S. 18.00 val. supažindino ieškovę su nutarimo dėl ieškovės laikino sulaikymo turiniu ir laikino sulaikymo protokolu, įtariant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu. Ieškovė areštinėje praleido visą naktį ir buvo išleista 2010 m. birželio 2 d., 10.00 val. Po to iš areštinės ieškovė su antrankiais buvo pristatyta pas tyrėją M. S., kuri jai įteikė pranešimą ir apklausė dėl jai pareikštų sunkesnių įtarimų pagal padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė neneigia, kad pasinaudojo buvusio sutuoktinio G. B. mokėjimo priemonės duomenimis ir į savo sąskaitą iš jo sąskaitos pervedė 2 000 Lt sumą. Suvokusi, kad negerai padarė, 2 000 Lt sumą pervedė atgal į savo buvusio sutuoktinio G. B. sąskaitą. Tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo nutrauktas, nenustačius ieškovės kaltės, o ir pats buvęs sutuoktinis G. B. atsisakė pretenzijų dėl neva iš jo buto pavogtų grynųjų pinigų. Ieškovės manymu, jos atžvilgiu nepagrįstai taikyta procesinė prievartos priemonė - laikinas sulaikymas (BPK 140 str.), nes tyrėja M. S. ir jos nutarimą vykdę pareigūnai E. G. bei M. B. neturėjo jokių duomenų, apie tai, jog ieškovė gali pabėgti, slapstytis, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus. Priešingai, dar prieš faktinį ieškovės sulaikymą pareigūnams buvo žinoma, jog ieškovė nėra teista ir neturi jokių galiojančių nuobaudų, dirba žinomoje Vilniaus SĮ „Susisiekimo paslaugos", turi netrumpalaikį darbo stažą šioje įmonėje ir negyvena iš nusikalstamos veiklos, nėra asociali bei įtariama sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo jokių duomenų, jog ieškovė gali trukdyti procesui, ji sulaikyta tik įtariant nesunkaus nusikaltimo padarymu. Todėl, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įtariant ieškovę tokio pobūdžio veikos padarymu, nebuvo jokio įstatyminio pagrindo konstatuoti, kad ji būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (t. y. nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose įtvirtinto suėmimo pagrindo). Dėl neteisėto sulaikymo ji patyrė turtinę žalą, nes buvo sulaikyta darbo metu ir negalėjo dirbti visos darbo dienos, dėl ko neteko vienos darbo dienos vidutinio darbo užmokesčio (118,16 Lt sumos). Taip pat patyrė neturtinę žalą, nes dėl netektos laisvės patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Neteisėtas sulaikymas ieškovės darbo vietoje ir jos kolegų akivaizdoje emocionaliai labai neigiamai paveikė ieškovę, nes kolegoms tokiu būdu apie ieškovę buvo sudarytas itin neigiamas įspūdis, tarsi vienos pavojingiausių nusikaltėlių Lietuvoje, o ieškovei grįžus į darbą po sulaikymo, ji pajuto įtarius visų kolegų žvilgsnius ir vos ne kiekvienam kolegai stengėsi paaiškinti, jog buvo sulaikyta neteisėtai. Ieškovės dvasinius išgyvenimus dar labiau padidino neteisėto sulaikymo sąlygos, kadangi kameroje nebuvo nei vandens, nei jokių higienos priemonių, be to, išvedant iš kameros ieškovei buvo uždėti antrankiai ir su jais ieškovė kaip pavojinga nusikaltėlė buvo atvežta į Visagino PK. Tokios neteisėto sulaikymo aplinkybės pažeidė ieškovės garbę ir orumą, dėl ko ji patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą.

6Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad Utenos apskrities VPK Visagino PK ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus G. B. pareiškimą, apie tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. iš jo buto buvo pagrobta jam priklausanti piniginė su pinigais. Ieškovė buvo nurodyta kaip galėjusi pagrobti nurodytus pinigus. Todėl 2010 m. birželio 1 d., remiantis BPK 122 straipsnio nuostatomis, buvo priimtas nutarimas dėl laikino ieškovės sulaikymo, nes nebuvo žinoma nuolatinė jos gyvenamoji vieta, o sulaikius ieškovę, ji ją nurodė ne iš karto. Atsakovo teigimu, ieškovė buvo įtariama trijų apysunkių nusikaltimų padarymu (BK 178 str. 2 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.), taip pat pagrįstai buvo manoma, kad įtariamoji darys naujus nusikaltimus ir trukdys procesui (t. y. tiesioginis poveikis G. B., daiktų neradimas kratos metu, buvusio vyro buto rakto išmetimas ir kt.), be to, ieškovė iš dalies pripažino savo kaltę dėl veikų padarymo, įtarimai ieškovei dėl padarytų nusikaltimų veikų. numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje. 182 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino. Todėl ieškovės sulaikymas bendradarbių akivaizdoje nepadarė jai pačiai jokios žalos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji dėl laikino sulaikymo susirgo, patyrė traumą ir kt., be to, ieškovės į civilinę bylą pateiktoje pažymoje nurodytas 2010 m. birželio mėnesį ieškovės buvęs vienos dienos vidutinis darbo užmokestis, nepatvirtino fakto, kad ji realiai negavo darbo užmokesčio dalies.

7Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovė trukdė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus (kratą) ir ją operatyviai apklausti Visagino PK, nes iš karto nenurodė savo gyvenamosios vietos. Be to, faktinė ieškovės buvimo vieta buvo Vilniaus mieste, tad, formaliai žiūrint, jos nesulaikius, nebuvo galimybės kuo skubiau ją pristatyti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip pat nurodė, kad tą pačią dieną apklausti ieškovės nebuvo galimybės, nes buvo pasibaigęs darbo laikas. Todėl buvo priimtas nutarimas dėl laikino jos sulaikymo. Taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu yra nutrauktas dalyje nesurinkus pakankamai įtariamosios kaltę pagrindžiančių įrodymų, o kitoje dalyje nukentėjusysis ir įtariamoji susitaikė. Todėl šiuo atveju yra laikoma, kad ieškovė nusikalstamą veiką visgi įvykdė ir laikinas sulaikymas jos atžvilgiu nebuvo taikomas visiškai nepagrįstai.

8Tretysis asmuo M. B. atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad nutarimas dėl laikino sulaikymo buvo priimtas dėl pačios ieškovės nenoro bendrauti su pareigūnais, pasireiškusio nenoru nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą bei po to vengiant nurodyti kur ir kodėl ji išmėtė G. B. namų raktus. Tą pačią dieną ieškovės apklausti nebuvo galimybės, nes buvo pasibaigęs darbo laikas. Nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl žalų atlyginimo, kadangi ieškovės patirti nuostoliai buvo sąlygoti pačios ieškovės veiksmų, pasireiškusių nenoru bendradarbiauti su policijos pareigūnais

9Trečiasis asmuo E. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir trečiasis asmuo M. B.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ieškovės laikinas sulaikymas (viso - 20 val. 45 min.) pripažintas neteisėtu. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistas dėl neteisėto sulaikymo patirtos neturtinės žalos atlyginimas 2‘000 Lt, turtinės žalos atlyginimas 118,16 Lt, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2010-10-18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Teismas nurodė, kad Utenos apskrities VPK Visagino PK KPS tyrėja M. S. 2010 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą laikinai sulaikyti ieškovę įtariamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Teismo vertinimu, griežčiausia kardomoji priemonė (t. y. laikinas sulaikymas) ieškovei buvo taikyta visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, nes ieškovė buvo įtariama tik vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymu, byloje nebuvo jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovė gali pabėgti, slapstytis, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Priešingai, buvo žinoma ta aplinkybė, jog ieškovė nebuvo teista ir neturėjo jokių galiojančių nuobaudų, turi nuolatinį darbą Vilniaus SĮ „Susisiekimo paslaugos", netrumpalaikį darbo stažą šioje įmonėje ir negyvena iš jokios nusikalstamos veiklos, nėra asociali bei įtariama kitų sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovės registruota gyvenamoji vieta nesutapo su jos nuolatine faktine gyvenamąja vieta, negalėjo būti laikoma priežastimi taikyti tokią griežtą kardomąją priemonę ieškovės atžvilgiu (BPK 119 str. – 123 str., 140 str.). Teismas nustatė, kad neteisėtus tyrėjos M. S. veiksmus atliekant laikiną ieškovės sulaikymą konstatavo ir Visagino miesto apylinkės prokuratūros prokuroras A. M. 2010 m. birželio 22 d. priimtame nutarime, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu 2010 m. birželio 1 d. tyrėjos M. S. nutarimas laikinai sulaikyti ieškovę bei buvo pavesta Utenos AVPK Visagino PK atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tyrėjos M. S. galimo tarnybinio nusižengimo, šis nutarimas yra nepanaikintas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog ieškovė buvo sulaikyta darbo metu, ji pilnai įrodė aplinkybes dėl jos patirtos turtinės žalos dydžio - 118,16 Lt sumos, todėl šį ieškinio reikalavimą patenkino visiškai. Teismas, spręsdamas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos dydžio padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė tokią didelę neturtinę žalą (t. y. nepateikė jokių pažymų apie sveikatos sutrikimus ar pablogėjimus, gydymo ir vaistų išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus ar kt.). Įvertinęs ieškovės dėl laisvės netekimo patirtus išgyvenimus, pablogėjusią reputaciją darbe, tai, kad ieškovė buvo uždaryta kameroje, kurioje nebuvo nei vandens, nei jokių higienos priemonių, kad ją išvedant iš kameros buvo uždėti antrankiai ir su jais ieškovė kaip pavojinga nusikaltėlė, žeminant jos garbę ir orumą, buvo vežama į Visagino PK, atsižvelgęs į ieškovės neteisėto sulaikymo trukmę – 20 val. 45 min., teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 2 000 Lt neturtinė žala Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovės naudai iš atsakovo priteista 500 Lt už advokato teisinę pagalbą, o valstybės naudai 67 Lt žyminis mokestis bei 21,23 Lt pašto išlaidų. (CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.272 str. 1,3 d., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str., 176 str. – 179 str.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Neteisėtu sulaikymu nepagrįstai buvo apribota ieškovės konstitucinė teisė į laisvę (Konstitucijos 20 str.). Pareigūnai neteisėtai izoliavo ją nuo šeimos, namų, artimųjų, kolegų, darbo. Iš jos laikinai buvo atimtas pilnavertiškumo jausmas. Dėl neteisėto sulaikymo ieškovė tapo priklausoma nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų valios, nes jie galėjo ją laikyti bet kurioje pasirinktoje vietoje – bet kurioje areštinėje, bet kuriame policijos komisariate ar nuovadoje. Esant tokioje situacijoje ieškovė negalėjo prašyti maisto, tinkamai nusiprausti, nebuvo domimasi ar areštas nepakenks jos sveikatos būklei. Todėl, ieškovės manymu, neteisėtas ir savavališkas, nors ir laikinas laisvės atėmimas yra tam tikra žmogaus kankinimo ir žiauraus elgesio su juo pasireiškimo forma. Dėl šios priežasties teismams, kaip konstitucinių asmens teisių ir laisvių gynėjams (Konstitucijos 30 str.), dėl neteisėto ir savavališko laisvės atėmimo kyla pareiga konstatuoti itin gilius dvasinius išgyvenimus ir pripažinti ieškovei padarytą didelę neturtinę žalą, neatsižvelgiant į neteisėto laisvės atėmimo trukmę. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos patirtus gilius dvasinius išgyvenimus dėl neteisėto laivės atėmimo tarsi tai būtų kasdieniniai jos potyriai, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, nepateikdama medicininių pažymų, neįrodė patirtų itin gilių dvasinių išgyvenimų. Teigia, kad kiekvienas žmogus individualus ir savaip kovoja su patirtais dvasiniais išgyvenimais. Šiuo atveju ieškovė nesikreipė į gydytojus, apsiribodama poilsiu ir bendravimu su artimaisiais, todėl jai neprireikė medicininio gydymo. Remiantis apylinkės teismo logika ieškovė turėtų jaustis kalta, kad pati sugebėjo šalinti itin gilių išgyvenimų pasekmes ir nepateikė medikų pažymų apie gydymą. Ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus sukėlė ne tik neteisėtas laisvės atėmimas, bet ir jos teisių gynimo procesas teismuose, nes kiekvieną kartą ji turėjo iš naujo iki smulkmenų prisiminti jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūnų įvykdytą neteisėtą ir savavališką ieškovės laisvės atėmimą, kas savaime sukelia dvasinius išgyvenimus. Todėl teigia, kad teismo pasirinktas ieškovės neturtinės žalos atlyginimo vertinimas neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatų.
  2. Teismas, sumažindamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimo dydį net penkis kartus, nenurodė, kad prašomas atlyginti žalos dydis yra neprotingai didelis. Todėl mano, kad esant prieštaravimams tarp paties teismo motyvų, vertinant neturtinę žalą ir nenurodant išsamių motyvų dėl jos dydžio, neturtinės žalos atlyginimo sumažinimas aiškiai nepagrįstas. Teigia, kad 10 000 Lt neturtinės žalos dydis patyrus neteisėtą pareigūnų elgesį bei nežmoniškas neteisėto laisvės atėmimo sąlygas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
  3. Apylinkės teismas nepagrįstai sumažino jos išlaidas patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti nuo 2 200 Lt iki 500 Lt, nes patirtos išlaidos neviršijo 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovės teigimu, šių išlaidų nebūtų atsiradę, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebūtų vykdę neteisėtų veiksmų ir jai nebūtų tekę kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo.

15Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą, atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, todėl ieškovei priteistas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir užtikrina tinkamą atlyginimą už asmens patirtą moralinę žalą.

16Tretieji asmenys M. S., E. G., M. B., atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi analogiškais argumentais kaip ir atsakovas.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

19Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

20Nustatyta, kad apeliantei yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl jos neteisėto sulaikymo ikiteisminiame tyrime. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Todėl apeliacine tvarka, turint galvoje minėtas apeliacijos ribas, tikrintina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė neturtinės žalos dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas bei teisminę praktiką šiuo klausimu.

21Skundžiamas teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.

22Dėl neturtinės žalos dydžio.

23CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi, iš esmės įstatymu yra nustatytas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Tačiau sprendžiant žalos atlyginimo klausimus ne visada galima nustatyti, koks atlygintinos žalos dydis laikytinas visišku jos atlyginimu. Atlyginant turtinę žalą, paprastai visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, nes padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką, nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais pagal faktines bylos aplinkybes.

24Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008, pažymėjusi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, taip pat konstatavo, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

25Kaip minėta, šiuo atveju apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliantei, kuri, kaip konstatuota byloje ir tai kitos šalies nekvestionuojama apeliacine tvarka, buvo ne tik virš 20 valandų neteisėtai sulaikyta įtariant ją nesunkios nusikalstamos veikos padarymu, bet dar ir paties sulaikymo bei apeliantės laikymo sąlygos sukėlė jai papildomus išgyvenimus, pablogino reputaciją. Todėl, atsižvelgiant į virš minėtas teisminės praktikos taisykles, vertintinas priteistos apeliantei neturtinės žalos dydis jos apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių ir kitų panašių bylų kontekste.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2005 buvo konstatuota, jog asmuo buvo neteisėtai laikomas suimtu daugiau kaip tris mėnesius, ir nuspręsta, kad esant tokios trukmės neteisėtam suėmimui ir įvertinus asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, taip pat kitas aplinkybes, priteistas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas. Kasacinio teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2005 ieškovei, kuriai buvo iškelta baudžiamoji byla, ji sulaikyta dviem dienoms, suimta dešimčiai parų, jos suėmimas pratęstas dviem mėnesiams, vėliau ji išteisinta, iš Lietuvos Respublikos priteista 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi, šiais atvejais priteistos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, tačiau ieškovams tose bylose ir laisvė buvo suvaržyta ženkliai ilgesnį laiką. Suprantama, kad visiškai analogiškų situacijų pagal faktines aplinkybes tokio pobūdžio bylose nebūna, kiekvienu atveju neturtinės žalos klausimo išsprendimui įtakos turi daugiau ar mažiau skirtingos bylos aplinkybės, be to, ir apskritai kiekvieno nukentėjusiojo asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios taip pat visada individualūs. Beje, pastarąją aplinkybę apeliaciniame skunde nurodo ir pati apeliantė.

27Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad dėl neteisėto sulaikymo apeliantė neteko laisvės, pablogėjo jos reputacija, jos sulaikymo bei laikymo aplinkybes, sulaikymo trukmę. Apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pagal pateiktus į bylą įrodymus, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė materialines ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą ir jos įrodinėjimą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ar nukrypo nuo teisminės praktikos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jai neturtinės žalos dydį penkis kartus (nuo jos prašytų 10 000 Lt iki 2 000 Lt): neturtinės žalos atlyginimui pirmiausia, remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo klausimas, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas, t.y. kitaip tariant, pirmiausia yra nustatomas patirtos neturtinės žalos dydis, o tik paskui gali būti sprendžiama, ar yra pagrindas jo sumažinimui, taigi, tik jau teismo nustatytas neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas (nustačius tam tikrų pagrindų konstatuoto žalos dydžio mažinimui buvimą). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė būtent tokį neturtinės žalos dydį (2 000 Lt) ir jokiais motyvais, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, jo nemažino.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29Apeliantė turėjo 2 200 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 83). Apylinkės teismas, nurodęs procesines normas, kurių pagrindu priteisia apeliantei 500 Lt išlaidas už advokato pagalbą, nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl priteisiama šių išlaidų suma daugiau kaip keturis mažesnė už patirtas išlaidas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai sumažinto išlaidų advokato pagalbai dydžio priteisimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia situacija, kai asmens, kurio naudai išspręsta byla, priteista patirtų išlaidų už teisinę pagalbą suma beveik sutampa tik su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (materialiniu ieškinio reikalavimu) negali būti vertinama kaip atitinkanti teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), juo labiau, kad, kaip minėta, šiuo atveju teismas nebuvo nustatęs didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos ir dėl kokių nors priežasčių, susijusių su apeliantės kalte ar panašiomis aplinkybėmis, ją mažinęs. Tai, kad apeliantei priteista neturtinės žalos atlyginimo suma penkis kartus mažesnė už jos prašytą sumą, nėra pagrindas vien formaliai - pripažįstant, kad proporcingai nuo prašytos priteisti sumos turi būti mažinamos ir išlaidos už advokato pagalbą - taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neturtinės žalos atlyginimo atveju reikalaujamas jos dydis pinigine išraiška ieškinyje nurodomas subjektyviu ieškovo vertinimu, o tuo tarpu, kaip minėta, jo dydį nustato teismas. Kitoks aiškinimas reikštų, kad tam tikrais atvejais asmuo, kurio atžvilgiu dėl materialinio pobūdžio reikalavimo nors ir priimtas palankus sprendimas, gali ne tik nekompensuoti patirtų procesinio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų, bet dar ir patirti nuostolių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus bylos apimtį, jos sudėtingumą, trukmę (šiais aspektais byla nėra itin sudėtinga), apeliantei priteistina suma už advokato pagalbą didinama iki 1 500 Lt. Priteisti visas turėtas išlaidas teisėjų kolegija taip pat nemato pakankamo pagrindo, nes bylos sudėtingumo, trukmės aplinkybės nesuponuoja išvados, jog priteistina apeliantei suma turėtų būti nustatoma tik maksimaliais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

30Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimų dalyje sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tik bylinėjimosi išlaidų dalyje jis patikslintinas padidinant priteistiną išlaidų už advokato paslaugas sumą iki 1 500 Lt.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

Nutarė

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

33Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų padidinant priteistą ieškovei D. B. išlaidų už advokato pagalbą sumą iki 1 500 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos laikiną sulaikymą... 6. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad Utenos apskrities VPK Visagino... 7. Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad... 8. Tretysis asmuo M. B. atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad nutarimas... 9. Trečiasis asmuo E. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko iš esmės tapačiais... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinys... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimą ir... 14. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
  1. Neteisėtu... 15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą... 16. Tretieji asmenys M. S., E. G., M. B., atsiliepime į apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl... 20. Nustatyta, kad apeliantei yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl... 21. Skundžiamas teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.... 22. Dėl neturtinės žalos dydžio. ... 23. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti... 24. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 25. Kaip minėta, šiuo atveju apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje... 27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad dėl neteisėto... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 29. Apeliantė turėjo 2 200 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 83).... 30. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti... 33. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų padidinant priteistą...