Byla e2A-1637-826/2017
Dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys L. M., A. S., V. B

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir transporto priemonės registravimo, garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys L. M., A. S., V. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: pripažinti galiojančiu pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas R. B. pardavė A. S. lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris T007149, bei galiojančiu pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo A. S. už 231,70 Eur (800,00 Lt) sumą pardavė lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris T007149, A. M., kuris yra šios transporto priemonės savininkas; nustatyti, kad R. B. 2015 m. sausio 8 d. ir 2015 m. balandžio 6 d. pareiškimais Klaipėdos rajono policijos komisariatui paskleistos žinios apie tai, kad „A. M. 2012 m. pasiskolino iš R. B. statybinius pastolius, t. y. 3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštus, kuriuos išsivežė iš jo kiemo, taip pat, pasiskolino priekabą, valstybinis Nr. ( - ), ir iki šiol nei priekabos, nei pastolių negrąžino“, žemina ieškovo garbę ir orumą; priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti visas turėtas išlaidas.
  2. Nurodė, kad trečiasis asmuo A. S. žodinės sutarties pagrindu buvo įsigijęs lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo Nr. T007149, iš atsakovo. Tada jis iš trečiojo asmens žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 231,70 Eur (800,00 Lt) (tikslios sandorio datos nepamena) įsigijo lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo Nr. T007149. Priekaba naudotis negali, nes priekaba yra išregistruota iš Transporto priemonių registro. Ankstesnis priekabos savininkas – atsakovas, kuris VĮ „Regitra“ duomenų bazėje yra nurodytas transporto priemonės savininku, keršydamas jam, priekabą išregistravo.
  3. Nurodė, kad atsakovas jį melagingai apkaltino priekabos ir kitų daiktų vagyste. 2015 m. sausio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo užregistruotas atsakovo pareiškimas, kuriame nurodyta, jog jis 2012 metais pasiskolino iš jo statybinius pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštų) ir priekabą, tačiau šių daiktų negražino. 2015 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178, 182, 183, 186 straipsniuose, o tarp atsakovo ir ieškovo žodinės sutarties pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs atsakovo skundą, nutarė nepanaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP tyrėjos 2015 m. sausio 21 d. nutarimo. 2015 m. balandžio 2 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja šį prokuroro nutarimą paliko nepakeistą. 2015 m. balandžio 6 d. atsakovas su nauju pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, 2015 m. balandžio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19648-15 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atsakovas du kartus (pareiškimais policijai) paskleidė apie ieškovą jo garbę ir orumą žeminančius duomenis, nors žinojo, kad priekabos bei kitų daiktų jis nepagrobė ir nepasisavino.
  4. Prašė priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas paskelbdamas tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė neigiamų išgyvenimų, pasireiškiančių gėdos jausmu, nuolatiniu stresu, susijusiu su vykimu į policijos įstaigą, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime, sumenkino jo reputaciją. Atsakovas kreipdamasis į policiją siekė pakenkti jam, nes apie pastolių bei transporto priemonės pardavimą jam buvo žinoma.
  5. Atsakovas R. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo atsakovui nuosavybės teise priklausančią priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), ir panaudos pagrindais priklausančius pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. pirštų), įpareigojant ieškovą perduoti atsakovui priekabą ir pastolius; nustatyti, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovui skiriama 100,00 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodė, kad nuo 2001 m. spalio 12 d. nuosavybės teise valdo transporto priemonę – priekabą MMZ81021, VIN T0007149, valstybinis numeris ( - ). 2010 m. atsikraustė į Dovilus ir A. S. supažindino jį su ieškovo šeima. Santykiai buvo draugiški, dažnai skolindavo priekabą be jokio mokesčio, ieškovas naudodamasis priekaba ją draudė, rūpinosi, pasinaudojęs grąžindavo. 2011 m. jis paskolino ieškovo šeimai 868,86 Eur (3 000,00 Lt) trejiems metams, nes jų automobilis sugedo. 2012 m. eilinį kartą paskolino savo priekabą ir statybinius pastolius, kurie priklauso trečiajam asmeniui V. B., pastarasis neprieštaravo, kad jie būtų paskolinti ieškovui. Santykiai tarp šalių pašlijo, kai paprašė grąžinti paskolintus pinigus. 2014 m. teismas skolą priteisė, o pasibaigus teisminiam procesui nusprendė susigrąžinti paskolintą priekabą ir pastolius. Priekabą buvo išregistravęs, nes buvo radęs pirkėją iš Latvijos. Ieškovas paskolintų daiktų negrąžino, todėl kreipėsi į policiją. Po konsultacijų VĮ „Regitra“ nusprendė dar kartą kreiptis į policiją.
  7. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo pas ieškovą esančius daiktus, t. y. atsakovo vardu įregistruotą priekabą ir atsakovui panaudos teise priklausančius pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. pirštų).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo ieškovą A. M. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui R. B. jo vardu įregistruotą priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), VIN T0007149; nustatė, kad ieškovui neįvykdžius šio sprendimo per 2 (dvi) darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jam bus skiriama 10,00 Eur baudos. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. neįrodė, kad atsakovo valia buvo už pinigus parduoti, o A. S. – nupirkti ir vėliau parduoti lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), ieškovui. Teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, kurie nesibaigė prikimo–pardavimo sutarties sudarymu.
    2. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo įžeista ieškovo garbė ir orumas, nes atsakovas kreipėsi į policijos įstaigą sąžiningai, neperžengdamas teisių realizavimo ribos. Byloje nenustatyta, jog atsakovas sąmoningai teikė skundus, siekdamas apšmeižti ieškovą, priešingai, atsakovas turėjo pagrįstą teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galbūt padarytos žalos jam ir jo turtui.
    3. Nurodė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas veikė neteisėtai. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų, jog jis turėjo daug nepatogumų, susijusių su lankymusi policijos įstaigoje, patyrė išgyvenimų, nuo jo atsiribojo pažįstami ir kaimynai.
    4. Nurodė, kad atsakovas įrodė, jog jis turėjo (šiuo metu priekaba yra išregistruota) nuosavybės (valdymo) teisę į lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ). Priekabos savininkas valdymo teisę prarado be savo valios. Šią transporto priemonę – priekabą šiuo metu valdo ieškovas neteisėtai, ginčo šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – priekabą. Pažymėjo, kad jei daiktas yra neišlikęs natūra, ieškovas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotinas sumokėti atsakovui daikto vertę.
    5. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą išreikalauti iš ieškovo pastolius (3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštų) motyvuodamas tuo, kad pastoliai neturi registracijos, jų identifikuoti nėra galimybės, ir tuo, jog atsakovas neįrodė, kad yra šių daiktų savininkas.
    6. Teismas nurodė, kad ieškovas įpareigotinas per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui jo vardu įregistruotą priekabą. Atsižvelgiant į nustatyto įpareigojimo pobūdį, reikalaujamo susigrąžinti daikto pagaminimo metus (1988 m.), daikto likutinę vertę (proceso dalyviai įvertino 144,00 Eur suma), per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovui skirtina 10,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti jo ieškinį ir priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad vien įrašas viešame Transporto priemonių registre nereiškia, jog atsakovas ir šiuo metu yra transporto priemonės savininkas. Atsakovas šią transporto priemonę išregistravo ir nepateikė duomenų, jog jis yra teisėtas šio turto savininkas. Kai jis pirko lengvojo automobilio priekabą, pagal įstatymą dar nebuvo reikalavimo šį sandorį įforminti rašytine pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl jis gali remtis liudytojo parodymais. Trečiasis asmuo A. S. patvirtino, jog jis ginčo transporto priemonę įsigijo iš atsakovo, o vėliau ją perleido jam. Šiais parodymais nėra pagrindo abejoti.
    2. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo garbę ir orumą. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jis įgijo nusikaltėlio statusą, nes buvo kaltinamas svetimo turto užgrobimu ir pasisavinimu. Byloje esantys duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos patvirtina, jog atsakovas nepagrįstai kreipėsi į prokuratūrą dėl jo veiksmų, o tai laikytina jo garbės ir orumo pažeidimu. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo atlikti neteisėti veiksmai, t. y. 2 nepagrįsti kreipimaisi į prokuratūrą, sukėlė neturtinę žalą dėl išgyvenimų, pasireiškiančių gėdos jausmu, nuolatiniu stresu, susijusiu su vykimu į policijos įstaigą, dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu, sumenkino jo reputaciją, dalies visuomenės pasitikėjimą juo, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
  2. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundo netekinti ir palikti galioti jo paties neskundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
    1. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis nėra lengvojo automobilio priekabos savininkas. VĮ „Regitra“ atlieka ne teises nustatančią, o teises išviešinančią funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 37, 38 punktus transporto priemonės išregistravimas vykdomas tik pagal pareiškėjo, kuris įregistruotas transporto priemonės savininku, pareiškimą (Žin., 2001, Nr. 48-1683). Jis pateikė prašymą išregistruoti, kas patvirtina, jog niekas kitas, išskyrus jį, daugiau teisių į šį turtą neturėjo. Po ginčo priekabos išregistravimo jokio nuosavybės teisės perleidimo sandorio nesudarė, todėl ir tebeturi nuosavybės teisę į šį turtą. Jis gali bet kuriuo metu atnaujinti paduodamas pareiškimą VĮ „Regitra“ arba sudarydamas nuosavybės teisių perleidimo sandorį. Ginčo lengvojo automobilio priekabos registracijos liudijimas ir draudimai yra jo vardu. Ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. pripažino, kad priekabą ne vieną kartą skolindavosi iš jo.
    2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis turėjo teisę remtis liudytojų parodymais įrodinėdamas, jog jis yra lengvojo automobilio priekabos savininkas. Ieškovas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį Nr. 3K-7- 309/2010. Minėtoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės nepanašios su šios bylos aplinkybėmis, t. y. teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra suformuoti sprendžiant ginčą dėl išlaidų už automobilio laikymą atlyginimo ir ši praktika formuojama bylose pagal draudimo įmonių reikalavimus į žalą padariusius asmenis, kurie gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo įrodinėja, jog įvykio metu nebuvo transporto priemonės savininku ar valdytoju, t. y. kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, turi įrodyti, kad jis yra jį pardavęs. Šie išaiškinimai šioje byloje nėra taikytini.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog jis pažeidė jo garbę ir orumą. Šioje byloje nustatyti faktai patvirtina, kad ieškovas neteisėtai valdė jam nuosavybės teise nepriklausantį turtą, todėl jis turėjo pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas. Neįrodžius ieškovui savo reikalavimo dėl garbės ir orumo pažeidimo, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Sutiktina su teismo vertinimu, jog ieškovas net neįrodinėjo ir neįrodė žalos fakto.
  3. Atsakovas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas įpareigoti ieškovą grąžinti jam pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštų) ir nustatyti, kad ieškovui neįvykdžius teismo sprendimo per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovui yra skiriama 10,00 Eur bauda už kiekvieną neįvykdymo dieną. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais.
    1. Nurodė, kad šioje skundžiamoje teismo procesinio sprendimo dalyje netinkamai taikytos panaudos santykius reglamentuojančios materialinės teisės normos ir netinkamai vertinti su pastolių valdymu susiję įrodymai. Visų pirma, byloje ginčo nebuvo dėl pastolių identifikacijos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra galimybės pastolių identifikuoti. Tai patvirtina ir faktas, kad teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuoti ginčo pastoliai. Visų antra, pastoliai buvo jam paskolinti neatlygintinai, t. y. tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Jį ir trečiąjį asmenį V. B. siejo panaudos teisiniai santykiai, jis buvo davęs atsakovui sutikimą šiuos daiktus duoti neatlygintinai naudotis ieškovui. Ginčo pastolių perdavimas naudotis neatlygintinai A. M. nėra pagrindas pasikeisti ar pasibaigti trečiojo asmens V. B. nuosavybės teisėms į šiuos daiktus. Jam nutraukus panaudos sutartį, ieškovas daiktus turėjo grąžinti. Teismui netenkinus jo prašymo buvo pažeisti trečiojo asmens V. B., kaip pastolių savininko, ir jo, kaip panaudos gavėjo, interesai.
  4. Ieškovas A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netekinti ir palikti galioti šią pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais.
    1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis nėra pastolių savininkas. Prie šios civilinės bylos pridėta iš Klaipėdos rajono policijos komisariato gauta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19648-15 medžiaga, kurioje yra 2015 m. gegužės 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiame dokumente nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J., būdamas pasirašęs dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, policijos tyrėjams patvirtino, kad atsakovas R. B. pastolius už darbą atidavė A. M.. Atsakovas R. B. šio įrodymo neginčijo, 2015 m. gegužės 7 d. nutarimas nėra panaikintas, yra įsiteisėjęs. Jis pastolius valdo 3 metus ir iki šiol niekas jam jokių pretenzijų nereiškė, net trečiasis asmuo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliaciniai skundai netenkintini.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių motorinės transporto priemonės priekabos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, garbės ir orumo gynimą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, turto išreikalavimą iš neteisėto valdymo, taikymo ir aiškinimo.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą R. B. yra transporto priemonės MMZ81021, indentifikavimo Nr. T0007149, valstybinis numeris ( - ), pagaminimo metai 1988, savininkas. Iš 2014 m. vasario 4 d. prašymo dėl transporto priemonės registracijos nustatyta, kad transporto priemonės savininkas R. B. prašė šią transporto priemonę išregistruoti. Nauju transporto priemonės valdytoju nurodė Latviją, transporto priemonės perdavimo data 2014 m. vasario 4 d., paaiškinime dėl nepateikto registracijos dokumento nurodė, kad registracijos liudijimas ir numeriai prarasti.
  2. Iš prie bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15 nustatyta, kad 2015 m. sausio 8 d. atsakovas R. B. kreipėsi į policiją dėl ieškovo A. M. pasisavintų jam priklausančių daiktų negrąžinimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėja V. G. 2015 m. sausio 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2015 m. kovo 10 d. nutarimu prokuroras N. Š. nutarė nepanaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. skundą dėl 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP tyrėjos V. G. 2015 m. sausio 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro D. A. 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19648-15, pradėtas pagal 2015 m. balandžio 6 d. R. B. pareiškimą, nutrauktas, kadangi nėra padaryta nusikalstama veika.
  3. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus: pripažinti galiojančiais pirkimo–pardavimo sandorius, pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo garbę ir orumą, prašymą priteisti neturtinės žalos atylyginimą, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkino reikalavimą išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo atsakovui nuosavybės teise priklausančią priekabą, ir nustatė, jog ieškovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, skiriama 100,00 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškovas ir atsakovas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutiko nurodydami, jog neteisingai buvo vertinami byloje pateikti duomenys, netinkamai aiškinamos ir taikomos materialinės teisės normos.
  4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialines ir proceso teisės normų, tinkamai ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

14Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

15Dėl sandorių pripažinimo galiojančiais

  1. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti galiojančiu pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas R. B. pardavė A. S. lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris T007149, bei galiojančiu pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo A. S. už 231,70 Eur (800,00 Lt) sumą pardavė lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris T007149, A. M., kuris yra šios transporto priemonės savininkas, motyvuodamas tuo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. neįrodė, jog atsakovo valia buvo už pinigus parduoti, o A. S. – nupirkti ir vėliau parduoti priekabą ieškovui. Apeliantas A. M. su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutiko nurodydamas, kad jis remdamasis liudytojo A. S. parodymais įrodė, jog yra teisėtas motorinės transporto priemonės priekabos savininkas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
  3. Pagal civilinio kodekso 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys turi būti rašytinės formos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimas atsirado nuo 2015 m. lapkričio 11 d. Šiuo atveju ginčo šalys nurodė, kad tikslių žodinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo datų nurodyti negali, bet ieškovas iš trečiojo asmens priekabą įsigijo apie 2012 m. Kasacinis teismas buvo išaiškinęs, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis) (byloje vadovaujamasi ginčui aktualių 2012 m. galiojusių teisės aktų aiškinimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, šiuo atveju ieškovas galėjo motorinės transporto priemonės priekabos sutartį sudaryti žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nupirktą daiktą pirkėjui atsiranda nuo jo įgijimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).
  5. Iš pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų galima daryti išvadą, kad tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, jog buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
  6. Kadangi nagrinėjamu atveju 2012 metais ginčo motorinės transporto priemonės priekabos pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014).
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis, remdamasis liudytojo A. S. parodymais, įrodė, jog atsakovas R. B. pardavė A. S. lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris T007149, ir A. S. už 231,70 Eur (800,00 Lt) sumą pardavė jam lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris T007149.
  8. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
  9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurie nesibaigė prikimo–pardavimo santykiais. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo argumentais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą atsakovas R. B. yra transporto priemonės MMZ81021, indentifikavimo Nr. T0007149, valstybinis numeris ( - ), pagaminimo metai 1988, savininkas. Iš 2014 m. vasario 4 d. prašymo dėl transporto priemonės registracijos nustatyta, kad transporto priemonės savininkas R. B. prašė šią transporto priemonę išregistruoti. Nauju transporto priemonės valdytoju nurodė ne trečiąjį asmenį A. S., o Latviją. Jei tikrasis atsakovo ketinimas būtų buvęs sudaryti priekabos pirkimo–pardavimo sutartį su A. S., labiau tikėtina, jog atsakovas būtų nurodęs kitą išregistravimo priežastį, t. y. pirkėją A. S.. Antra, iki 2014 m. vasario 4 d. prašymo dėl transporto priemonės išregistravimo, pagal byloje esančius įrodymus, draudimo įmokas mokėjo ieškovo sutuoktinė, techninės apžiūros kortelėje, kurią taip pat pasirašė ieškovo sutuoktinė, priekabos savininku – valdytoju buvo nurodomas atsakovas. Nei trečiasis asmuo A. S., nei ieškovas nesielgė kaip teisėti turto savininkai, nesiekė priekabos faktiškai valdyti ją įregistruodami, sudarydami prikimo–pardavimo sutartis. Trečia, apeliantas negalėjo tiksliai įvardyti, kada šis žodinis sandoris buvo sudarytas, ir teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad jis trečiajam asmeniui sumokėjo pinigus už siekiamą įsigyti priekabą (CPK 12, 178 straipsniai).
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. neįrodė, kad atsakovo valia buvo už pinigus parduoti, o A. S. – nupirkti ir vėliau parduoti priekabą ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ši ieškovo apeliacinio skundo šioje dalis netenkintina.

16Dėl garbės ir orumo įžeidimo

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu netenkino ieškinio reikalavimo konstatuoti, jog buvo įžeista ieškovo garbė ir orumas atsakovui pareiškimuose policijai nurodžius: „A. M. 2012 m. pasiskolino iš R. B. statybinius pastolius, t. y. 3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštus, kuriuos išsivežė iš jo kiemo, taip pat, pasiskolino priekabą, valstybinis Nr. ( - ), ir iki šiol nei priekabos, nei pastolių negrąžino.“ Apeliantas A. M. su tokia teismo išvada nesutiko nurodydamas, kad nebuvo atsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, nesivadovauta teismų praktika. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
  3. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016), todėl kitas CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. M. nurodė, kad atsakovas R. B. pažeidė jo garbę ir orumą paduodamas nepagrįstus pareiškimus teisėsaugos institucijoms, kuriuose nurodė: „A. M. 2012 m. pasiskolino iš R. B. statybinius pastolius, t. y. 3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštus, kuriuos išsivežė iš jo kiemo, taip pat, pasiskolino priekabą, valstybinis Nr. ( - ), ir iki šiol nei priekabos, nei pastolių negrąžino.“ Pagal šiuos pareiškimus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis buvo kviečiamas į apklausas, dėl to įgijo nusikaltėlio statusą ir prarado dalies visuomenės pasitikėjimą juo.
  5. Pagal teismų formuojamą praktiką, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Kai pranešimas yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo įgyvendindamas savo teises bei laisves peržengia šių teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės yra ginamos. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006).
  6. Byloje nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovas rašytuose pareiškimuose aiškiai įvardijo asmenį, t. y. ieškovą, kurį kaltino pasisavintų jam priklausančių daiktų, t. y. 3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštų ir priekabos, valstybinis Nr. ( - ), negrąžinimu. Iš prie bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15 nustatyta, kad 2015 m. sausio 8 d. atsakovas R. B. kreipėsi į policiją dėl ieškovo A. M. pasisavintų jam priklausančių daiktų negrąžinimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėja V. G. 2015 m. sausio 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2015 m. kovo 10 d. nutarimu prokuroras N. Š. nutarė nepanaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. skundą dėl 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP tyrėjos V. G. 2015 m. sausio 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro D. A. 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19648-15, pradėtas pagal 2015 m. balandžio 6 d. R. B. pareiškimą, nutrauktas, kadangi nėra padaryta nusikalstama veika ir tarp šalių yra civiliniai teisiniai santykiai. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausanti priekaba, valstybinis Nr. ( - ), yra pas ieškovą ir tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto savininko teisių gynimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo kreipimaisi į policijos įstaigą yra sąžiningi, nėra peržengtos teisių realizavimo ribos, pas ieškovą yra jam priklausanti transporto priemonės priekaba, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo kreipimaisi į teisėsaugos institucijas turėtų būti vertinami kaip asmens garbę bei orumą žeminančių žinių paskleidimas, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkintina.

17Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

  1. Apeliantas A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo atlikti neteisėti veiksmai, t. y. 2 nepagrįsti kreipimaisi į prokuratūrą, sukėlė neturtinę žalą dėl išgyvenimų, pasireiškiančių gėdos jausmu, nuolatiniu stresu, susijusiu su vykimu į policijos įstaigą, dalyvavimu ikiteisminio tyrimo metu, sumenkino jo reputaciją, dalies visuomenės pasitikėjimą juo, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
  3. Nagrinėjamu atveju, kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, nėra nustatyta, kad atsakovas veikė neteisėtai. Pats apeliantas jokių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes dėl patirto nepatogumo, susijusio su lankymusi policijos įstaigoje, kad jis patyrė išgyvenimų, įgavo nusikaltėlio reputaciją, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, jog ieškovas policijos įstaigoje išbuvo tik 55 min. Kitų duomenų nepateikta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliantas R. B. prašė pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas įpareigoti ieškovą grąžinti jam pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštų) ir nustatyti, kad ieškovui neįvykdžius teismo sprendimo per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovui yra skiriama 10,00 Eur bauda už kiekvieną neįvykdymo dieną. Nurodė, kad šioje skundžiamoje teismo sprendimo dalyje netinkamai taikytos panaudos santykius reglamentuojančios materialinės teisės normos ir netinkamai vertinti su pastolių valdymu susiję įrodymai.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
  3. Apeliantas R. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo priešieškinio reikalavimo nurodydamas, jog pastoliai neturi registracijos, jų identifikuoti nėra galimybės. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais argumentais. Bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu pastolių, t. y. 3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštų, kaip tokių egzistuojančių daiktų neginčijo, pripažino (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovo reikalavimas išreikalauti pastolius yra aiškiai apibrėžtas ir suprantamas.
  4. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovą grąžinti jam pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštų), svarbu nustatyti šių daiktų savininką, neteisėtą daiktų valdymą. Pažymėtina, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
  5. Apeliantas nurodė, kad jį ir trečiąjį asmenį siejo panaudotos teisiniai santykiai, t. y. jis neatlygintinai gautus naudotis pastolius iš V. B. su jo sutikimu perdavė neatlygintai naudotis ieškovui. Jam nusprendus nutraukti panaudos teisinius santykius, ieškovas A. M. turėjo pastolius, t. y. 3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštų, grąžinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pagal CK 6.632 straipsnį perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiame procesiniame sprendime pažymėjo, kad byloje nekeliamas klausimas dėl pastolių savininko teisių. Pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pastoliai jam nepriklauso, jų savininkas – trečiasis asmuo V. B.. Apeliaciniam teismui susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog nepateikta duomenų, kad atsakovas R. B. būtų įgaliotas ginti V. B., kaip pastolių savininko, teises (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgusi į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas R. B. neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimą įpareigoti ieškovą grąžinti jam pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštų), nes jis nėra jų savininkas. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį priešieškinio reikalavimą kitais motyvais, tačiau tai nekeičia sprendimo esmės, todėl ši skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista.
  6. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

19Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus apeliacinius skundus apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai