Byla 2A-145-324/2011

1Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Virginijos Gudynienes, kolegijos teiseju Aušros Baubienes ir Arvydo ˇibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovui advokatui Egidijui Milašiui, ieškovei N. M., ieškovo B. M. atstovui advokatui Rolandui Jakoniui, treciojo asmens atstovei Silvijai Tendzegolskienei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo atsakovu M. M., B. M., B. M., D. M., N. M. apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2010 m. bir˛elio 16 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-2447-521/2010 pagal u˛darosios akcines bendroves „Vaistiniu valda“ ieškini atsakovams B. M., N. M., D. M., B. M., M. M., treciajam asmeniui Kauno miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnybai del iškeldinimo ir atsakovu B. M., M. M., D. M., B. M., N. M. priešieškini ieškovui u˛darajai akcinei bendrovei „Vaistiniu valda“, atsakovams u˛darajai akcinei bendrovei „Kauno vaistiniu centras“, Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos, tretiesiems asmenims A. K., Kauno miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnybai del priemimo-perdavimo akto, akcininko sprendimo, apskrities viršininko isakymo, valstybines ˛emes nuomos sutarties pripa˛inimo negaliojanciais, ipareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarti.

2Teiseju kolegija nustate:

3ieškovas praše iškeldinti atsakovus B. M., N. M., D. M. iš savavališkai u˛imtu patalpu (unikalus Nr. ( - )), esanciu ( - ), su visa manta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinti atsakovus B. M., M. M. iš savavališkai u˛imtu patalpu (unikalus Nr. ( - )), esanciu ( - ), su visa manta nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, iškeldinti atsakovus B. M., N. M., D. M., B. M., M. M. iš negyvenamuju patalpu – pastato-ukinio pastato (unikalus Nr. ( - ), pa˛ymejimas plane 5I1m), esanciu ( - ), su visa manta.

4Nurode, kad 1979 m. sausio 20 d. atsakovas B. M. su šeimos nariais apsigyveno patalpose, esanciose ( - ). 1993 metais B. M. su šeimos nariais neteisetai, savavališkai u˛eme patalpas, esancias ( - ), kur gyvena iki šiol, o atsakovai B. M. ir M. M. savavališkai yra u˛eme patalpas, esancias ( - ). Ieškovas neprieštaravo, kad atsakovas B. M. su šeimos nariais naudotusi butu Nr. 2, todel tarp šaliu buvo atsirade faktiniai panaudos teisiniai santykiai (rašytine sutartis nebuvo sudaryta). Atsakovas B. M. apie panaudos sutarties nutraukima buvo ispetas 2005 m. baland˛io 14 d. pranešimu. Atsakovai savavališkai, be jokio teisinio pagrindo yra u˛eme ir negyvenamasias patalpas – ukini pastata, esanti ( - ). Atsakovai neišsikeldami iš savavališkai u˛imtu gyvenamuju ir negyvenamuju patalpu var˛o ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises, todel ju pa˛eidimas turi buti pašalintas (CK 4.98 straipsnis).

5Atsakovai priešieškiniu praše pripa˛inti ieškovo UAB „Vaistiniu valda“ vienintelio akcininko UAB „Kauno vaistiniu centras“ 2006 m. sausio 31 d. sprendima Nr. 3 negaliojanciu, pripa˛inti 2006 m. vasario 1 d. priemimo-perdavimo akta, sudaryta tarp ieškovo UAB „Vaistiniu valda“ ir atsakovo UAB „Kauno vaistiniu centras“, negaliojanciu, pripa˛inti negaliojanciais Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. isakyma „Del kitos paskirties ˛emes sklypo ( - ), nuomos“ Nr. 02-01-1238 ir 2008 m. vasario 15 d. valstybines ˛emes nuomos sutarti Nr. N19/2008-58, taikyti restitucija ir gra˛inti ieškovui UAB „Vaistiniu valda“ priklausanti buta Nr. 2, esanti ( - ), atsakovo UAB „Kauno vaistiniu centras“ nuosavyben, ipareigoti atsakova UAB „Kauno vaistiniu centras“ sudaryti su atsakovais B. M., M. M., B. M., N. M., D. M. buto, esancio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarti Butu privatizavimo istatymo nustatyta tvarka ir taikyti Valstybes paramos bustui isigyti ar išsinuomoti istatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nustatyta kaina, ne didesne nei buvusia 1998 m. liepos 1 d., priteisti atsakovei B. M. iš ieškovo UAB „Vaistiniu valda“ bylinejimosi išlaidas.

6Nurode, kad pagal Butu privatizavimo istatyma atsakovai turejo teise privatizuoti ginco buta, nes yra visos šiame istatyme nustatytos privatizavimo salygos. Atsakovai yra subjektai, kuriems istatymo suteikta teise privatizuoti buta (Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnio 2 dalis). Ginco butas yra gyvenamoji patalpa ir gali buti privatizavimo objektas (Butu privatizavimo istatymo 2 straipsnis). Atsakovas B. M., kaip subjektas, kuriam istatymas suteike teise privatizuoti buta, veikdamas tuometines savo šeimos vardu šia teise naudojosi istatymo nustatytu terminu, atliko veiksmus, butinus šiai teisei igyti, tarp ieškovo ir atsakovu susikloste santykiai del ginco buto privatizavimo (Butu privatizavimo istatymo 1, 5 straipsniai). Iš atsakovu elgesio matyti, kad jie ketino pastoviai gyventi ginco bute, ginco buta valde kaip savo, dare buto remonta, sa˛iningai mokejo ir iki dabar moka u˛ ginco butui teikiamas komunalines paslaugas, taciau nors ir buvo pateikti ieškovui raštiški prašymai, tarp ieškovo ir atsakovu buvo daug telefoniniu pokalbiu del ginco buto privatizavimo, taciau atsakovai jokio pagristo, motyvuoto atsakymo iš ieškovo nesulauke. Atsakovai negavo leidimo privatizuoti ginco buta ir sudaryti jo pirkimo – pardavimo sutarti iš AB „Kauno vaistiniu centras“, veliau iš UAB „Kauno vaistiniu centras“ ir UAB „Vaistiniu valda“, jiems nebuvo leista ši buta privatizuoti, tokiu budu pa˛eid˛iant atsakovu subjektine teise privatizuoti ši ginco buta. Neleidusi privatizuoti šio buto, AB „Kauno vaistiniu centras“, veliau po reorganizacijos – UAB „Kauno vaistiniu centras“, neteisetai valde ši turta nuosavybes teise, itraukusi ji i savo balansa. 2006 m. sausio 31 d. UAB „Kauno vaistiniu centras“ prieme neteiseta vienintelio akcininko sprendima, kuriuo 2000000 Lt nepiniginiu inašu padidino UAB „Vaistiniu valda“ istatini kapitala. Kaip dalis nepiniginio inašo buvo nurodytas butas Nr. 2. Minetas butas UAB „Vaistiniu valda“ nuosavyben buvo perduotas nepiniginio inašo perdavimo – priemimo aktu. Šie UAB „Kauno vaistiniu centras“ ir UAB „Vaistiniu centras“ sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies normoms, todel laikytini niekiniais ir negaliojanciais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Remiantis Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. isakymu Nr. 02-01-1238, 2008 m. vasario 15 d. buvo sudaryta valstybines ˛emes nuomos sutartis Nr. N19/2008-58, kuria ieškovas UAB „Vaistiniu valda“ 23 metams išsinuomojo ˛emes sklypa, esanti ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Kauno apskrities viršininko isakymas ir valstybines ˛emes nuomos sutartis prieštarauja imperatyviai ˇemes istatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatai del atsakovu teises isigyti valstybines ˛emes sklypa be aukciono, jeigu jie u˛statyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais statiniais ar irenginiais. Atsakovams apgynus savo teise privatizuoti ginco buta, neišvengiamai iškils paminetu sandoriu teisetumo klausimas, todel, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jie pripa˛intini negaliojanciais.

7Kauno miesto apylinkes teismas 2010 m. bir˛elio 16 d. sprendimu ieškini patenkino, priešieškini atmete. Nusprende iškeldinti atsakovus B. M., N. M., D. M., iš patalpu (unikalus Nr. ( - )), esanciu ( - ), su visa manta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šios sprendimo dalies vykdyma atidedant trims menesiams, iškeldinti atsakovus B. M., M. M. iš patalpu (unikalus Nr. ( - )), esanciu ( - ), su visa manta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinti atsakovus B. M., N. M., D. M., B. M., M. M., iš negyvenamuju patalpu – pastato-ukinio pastato (unikalus Nr. ( - ), pa˛ymejimas plane 5I1m), esanciu ( - ), su manta. Nevertino liudytoju M. V. S., E. M. K., S. K. parodymu, nurodes, kad aplinkybes del ginco patalpu nuomos teisiniu santykiu, atsakovu kreipimosi i ieškova del ginco patalpu privatizavimo liudytoju parodymais neirodinetinos. Ivertines tai, jog atsakovai nemokejo ieškovui mokesciu u˛ naudojimasi gyvenamosiomis patalpomis, padare išvada, kad tarp šaliu buvo susikloste faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Nustates, kad atsakovas B. M. apie sutarties nutraukima buvo ispetas 2005 m. baland˛io 14 d. pranešimu, sprende, kad atsakovai, neišsikeldami iš savavališkai u˛imtu gyvenamuju ir negyvenamuju patalpu, var˛o ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises, todel ju pa˛eidimas turi buti pašalintas (CK 4.98 straipsnis). Nustates, jog ginco patalpose atsakovai apsigyveno iki Butu privatizavimo istatymo isigaliojimo, taciau ne vienas iš atsakovu nera ginco patalpu nuomininkas, šios patalpos 1974 m. vasario 1 d. DˇDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 43p, Rejestro tvarkytojo 1994 m. spalio 21 d. isakymo Nr. 626 pagrindu buvo iregistruotos nuosavybes teise UAB „Kauno vaistiniu centras“, konstatavo, kad ginco patalpos nera gyvenamoji patalpa, galinti buti privatizavimo objektas (Butu privatizavimo istatymo 2, 3 straipsniai). Nurode, kad net jei gyvenamosiomis patalpomis atsakovai butu naudojesi kaip nuomininkai, privatizuojant patalpas pagal Butu privatizavimo istatymo 5 straipsni, jie turejo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku, taciau atsakovai nepateike irodymu, kad buvo toks susitarimas. Del to sprende, kad galiojant Butu privatizavimo istatymui, atsakovai subjektines teises privatizuoti ginco patalpas neigijo, nes ju valia privatizuoti gyvenamasias patalpas šiame istatyme nustatytais terminais ir tinkama forma ne tik nebuvo, bet ir negalejo buti išreikšta. Kadangi galiojant Butu privatizavimo istatymui atsakovai subjektines teises privatizuoti ginco patalpas neigijo, ši teise nebuvo ir negalejo buti pa˛eista, todel konstatavo, kad taikyti šioje byloje Valstybes paramos bustui isigyti ar išsinuomoti istatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkta nera teisinio pagrindo. Pa˛ymejo, kad kol butas Nr. 2 nepriklauso atsakovams B. M. ir M. M. nuosavybes teise ir jie nera pateike buto teisinio registravimo ju vardu pa˛ymejimo, Kauno apskrities viršininko isakymo ir jo pagrindu sudarytos valstybines ˛emes nuomos sutarties pripa˛inimas negaliojanciais yra priešlaikinis reikalavimas.

8Apeliaciniu skundu atsakovai B. M., N. M., D. M., B. M., M. M. nurodo, jog sprendimas neteisetas ir nepagristas.

9Neatsi˛velgta, kad 1991 m. bir˛elio 30 d. isigaliojus Butu privatizavimo istatymui, gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), dirbtuves (unikalus Nr. ( - )), ukinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), nuo 1989 m. liepos 17 d. iki 1992 m. rugpjucio 7 d. tebebuvo iregistruoti ir kaip valstybes nuosavybe patikejimo teise valdomi Kauno teritorines gamybines imones „Farmacija“. Nuo 1992 m. rugpjucio 7 d. iki 1997 m. baland˛io 7 d. šie nekilnojamieji daiktai tebebuvo iregistruoti Valstybines Kauno zonos vaistiniu imones ir valdomi patikejimo teise kaip valstybes nuosavybe. Del to atsakovui B. M. Butu privatizavimo istatymo 1 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies pagrindais 1992 metu lapkricio menesi pareiškus prašyma privatizuoti buta Nr. 2, šis butas pagal Butu privatizavimo istatymo 2 straipsnio 1 dali buvo valstybinio butu fondo gyvenamajame name ir buvo privatizavimo pirkimo – pardavimo objektas.

10Pa˛eid˛iant CPK 185 straipsnio nuostatas, nevertinta aplinkybe, kam atsakovui UAB „Kauno vaistiniu centras“ reikejo gyvenamojo namo, kuriame buvo atsakovu apgyvendinti butai Nr. 2 ir Nr. 3 ir kurio pagrindine tiksline naudojimo paskirtis buvo gyvenamoji. Tarp atsakovo UAB „Kauno vaistiniu centras“ (tuomet AB „Kauno vaistiniu centras“) veiklos rušiu, u˛fiksuotu šios bendroves istatuose, nera nurodyta veiklos rušiu, susijusiu su nekilnojamuoju turtu, jo nuoma, panauda, pletra, kitomis operacijomis. Tai patvirtina aplinkybe, kad iki nekilnojamojo turto kainu augimo ginco pastatai nebuvo reikalingi ukinei – komercinei veiklai. Tai, kad butai Nr. 2 ir Nr. 3, anot ieškovo, buvo duoti atsakovams panaudai, nors buta Nr. 1, priklausiusi valstybiniam gyvenamajam fondui ir valdoma patikejimo teise, 1993 m. sausio 15 d. privatizavo ieškovo direktorius S. K., nuo 1994 m. spalio 21 d. iki 2005 m. spalio 6 d. buves ir atsakovo UAB „Kauno vaistiniu centras“ generaliniu direktoriumi, patvirtina aplinkybe, kad nurodyti nekilnojamieji daiktai buvo skirti privatizacijai.

11Pa˛eid˛iant CPK 185 straipsnio ir CK 2.104 straipsnio nuostatas, klaidingai nustatyti ir interpretuoti juridiniai faktai, kad UAB „Kauno vaistiniu centras“ buvo pertvarkyta i UAB „Vaistiniu valda“, o UAB „Kauno vaistiniu centras“ nepiniginio inašo perdavimo – priemimo aktu butus Nr. 2, Nr. 3, ukio pastata ir dirbtuves, esancius ( - ), perdave UAB „Vaistiniu valda“, kuri i šiuos nekilnojamuosius daiktus iregistravo nuosavybes teises. Faktiškai pertvarkomas iš akcines bendroves i u˛daraja akcine bendrove buvo atsakovas UAB „Kauno vaistiniu centras“, kuris taip pat buvo naujos imones – ieškovo UAB „Vaistiniu valda“ – vieninteliu steigeju ir akcininku, apmokejes u˛ didinama UAB „Vaistiniu valda“ istatini kapitala nepiniginiu inašu Akciniu bendroviu istatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka jau po civilines bylos del iškeldinimo iškelimo teisme. UAB „Kauno vaistiniu centras“ pertvarkomos bendroves statusa turejo nuo 2005 m. sausio 12 d. iki 2005 m. bir˛elio 27 d. ir pirminio ieškinio, kuriame ieškovu buvo nurodyta UAB „Kauno vaistiniu centras“, pateikimo metu ji jau buvo pertvarkyta. Teismas nepasisake ir nenutare del procesinio teisiu peremimo teisetumo pagal CPK 48 straipsnio nuostatas. Pirma ieškini teismui padave ieškovas UAB „Kauno vaistiniu centras“ 2006 m. sausio 4 d., antras patikslintas ieškinys buvo paduotas ieškovo UAB „Vaistiniu valda“ 2006 m. gegu˛es 23 d. Apie netinkamo ieškovo pakeitima tinkamu nepasisakyta. Pertvarkius UAB „Kauno vaistiniu centras“, ji turejo pasibaigti, taciau šis juridinis asmuo iki šiol veikia. Tai patvirtino ir atsakovo UAB „Kauno vaistiniu centras“ itraukimas i byla atsakovu. Teismas, bylos metu pakeites netinkama šali tinkama, privalejo sustabdyti bylos nagrinejima CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu, taciau to nepadare. Pa˛eid˛iant CPK 93 straipsnio nuostatas, pirminio ieškovo UAB „Kauno vaistiniu centras“ sumoketas 290,18 Lt ˛yminis mokestis buvo priteistas iš atsakovu B. M., N. M., B. M. ˛yminio mokescio nemokejusiam ieškovui UAB „Vaistiniu valda“.

12Neivertinti atsakovu B. M., B. M., N. M. paaiškinimai del prašymo privatizuoti buta Nr. 2 pateikimo tuometinei Valstybinei Kauno zonos vaistiniu imonei. Atsakovas B. M., remdamasis Butu privatizavimo istatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 1992 m. lapkricio menesi kelis kartus tuometines savo šeimos vardu kreipesi i Valstybine Kauno zonos vaistiniu imone ir AB „Kauno vaistiniu centras“ del ginco buto privatizavimo, taip išreikšdamas savo valia privatizuoti ginco buta. Pa˛eid˛iant Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, nevertinta aplinkybe, kad atsakovo B. M. pareiškimai prilygintini visu tuometines šeimos nariu valios išraiškai, nes namo ar buto nuomininkai ir ju šeimos nariai turejo lygias teises pirkti gyvenamaji nama ar buta. Neatsi˛velgta, kad atsakoves B. M. 2005 m. gegu˛es 9 d. prašymas privatizuoti buta buvo kartotinis, nes atsakove B. M. laike, kad atsakovas UAB „Kauno vaistiniu centras“ pagaliau imsis vykdyti savo pareigas del ginco buto privatizavimo.

13Nevertinta aplinkybe, kad faktinems bylos aplinkybems prieštarauja UAB „Kauno vaistiniu centras“ valdybos posed˛io išvada, jog UAB „Kauno vaistiniu centras“ ne viena karta raštu kreipesi i elektros tinklus, prašydama laikinai nutraukti elektros energijos tiekima i patalpas, esancias ( - ), kad gyventojai skolingi u˛ telefono paslaugas. Byloje nera duomenu apie patalpose Nr. 2 tureta ar turima telefona ir jo priklausyma atsakovui UAB „Kauno vaistiniu centras“. Elektros tiekimo sutartis buvo sudaryta tarp elektros energijos tiekejo AB „Lietuvos energija“ filialo Kauno elektros tinklu ir atsakovo B. M., atsakovas UAB „Kauno vaistiniu centras“ nebuvo šio sandorio šalis. Pirmu ieškovu byloje buves UAB „Kauno vaistiniu centras“ pateike 1994 metais AB „Kauno vaistiniu centras“ išrašytas saskaitas u˛ tariamai nesumoketa elektros energija. Nevertinti byloje esantys irodymai, kad nebuvo sudaryta kitu komunaliniu paslaugu teikimo sutarciu del butu Nr. 2 ir Nr. 3, todel atsakovu isiskolinimu u˛ komunalines paslaugas niekada nebuvo ir atsakovo UAB „Kauno vaistiniu centras“ reikalavimas išsikeliant susimoketi u˛ komunalines paslaugas, išdestytas pranešime apie panaudos nutarties nutraukima, yra nepagristas.

14Nevertinta aplinkybe, kad AB „Kauno vaistiniu centras“ 2003 m. sausio 24 d. raštas Nr. 01-15/15 patvirtina tai, jog ši bendrove reikalavo iš atsakovo B. M. susimoketi nekilnojamojo turto mokesti ir ˛emes nuomos mokesti u˛ 2002 metus ir pagrasino laiku nesumokejus mokescio taikyti istatymu numatytas sankcijas, iskaitant iškeldinima iš savavališkai u˛imtu patalpu. U˛ patalpa Nr. 2, esancia ( - ), buvo priskaiciuojami ir mokami nekilnojamojo turto ir ˛emes nuomos mokesciai. Šiu atsakovo moketu mokesciu negalima vertinti kaip daikto išlaikymo išlaidu, numatytu nuomininkui (CK 6.493 straipsnio 1 dalis) ar panaudos gavejui (CK 6.636 straipsnis). Iš valstybines ˛emes nuomos sutarties Nr. N19/20008-58 matyti, kad ši sutartis tarp UAB „Vaistiniu valda“ ir valstybes buvo sudaryta tik 2008 m. vasario 15 d. Pagal 2005 m. sausio 11 d. galiojusi Imoniu ir organizaciju nekilnojamojo turto mokescio istatymo 3 straipsni nekilnojamojo turto mokesti mokejo juridiniai asmenys, kuriems nuosavybes teise priklauso nekilnojamasis turtas. Kadangi atsakovai nebuvo ˛emes nuomos mokescio ir nekilnojamojo turto mokescio moketojais, jie neturejo prisiimti ir dengti šiu daiktu išlaikymo sanaudu. Atsakovai, anksciau gyvene butuose Nr. 2 ir Nr. 3, dabar – bute Nr. 2, naudojosi tik dalimi gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ukinio pastato (unikalus Nr. ( - )), nesinaudojo dirbtuvemis (unikalus Nr. ( - )). Atsakovai naudojosi dalimi ˛emes sklypo, ant kurio buvo dalis paminetu nekilnojamuju daiktu, taciau atsakovui UAB „Kauno vaistiniu centras“ ir ieškovui UAB „Vaistiniu valda“ iki bylos teisme iškelimo nesudarius ˛emes sklypo nuomos sutarties su valstybe, negalima tiksliai identifikuoti, kokia dalimi atsakovai naudojosi ir ar teisingai atsakovui B. M. buvo priskaiciuoti ir pateikti sumoketi ˛emes nuomos ir nekilnojamojo turto mokesciai. Nevertinta, kad ieškovo iš valstybes išsinuomotame ˛emes sklype nera dirbtuviu (unikalus Nr. ( - )). Darytina išvada, kad atsakovai butu Nr. 2 naudojosi u˛ u˛mokesti ir esant atlygintiniams teisiniams santykiams del turto valdymo ir naudojimosi, tarp atsakovu ir ieškovo UAB „Vaistiniu valda“ (anksciau – su UAB „Kauno vaistiniu centras“) buvo susikloste teisiniai nuomos, o ne panaudos santykiai. Pa˛eid˛iant CK 6.477 straipsnio 1 dalies, 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatas, šis teisinis faktas nebuvo nustatytas.

15Nevertinti atsakovu B. M. ir B. M. paaiškinimai, kad jie ne 1996 m. baland˛io 11 d. kreipesi i Kauno miesto savivaldybes Turto skyriu, o 1996 m. bir˛elio 11 d., nesulaukdami konkreciu AB „Kauno vaistiniu centras“ atsakymu ir veiksmu del buto Nr. 2 privatizacijos ir megindami nustatyti, kam konkreciai priklauso privatizuotinas butas Nr. 2. Ši prašyma Turto skyrius persiunte i LR Seima, taciau negave atsakymo iš LR Seimo, atsakovai B. M. ir B. M. dar karta kreipesi i Kauno miesto savivaldybes Turto skyriu, kuris gaves atsakyma iš LR Seimo, atsake 1996 m. liepos 8 d. raštu 1478-r. Ši ivykiu eiga patvirtina atsakovu B. M., B. M., N. M. versija, kad jie buvo anksciau kreipesi del buto privatizavimo i atsakova UAB „Kauno vaistiniu centras“, nes LR Seimas ir Kauno miesto savivaldybes Turto skyrius pavede klausima spresti vietoje.

16Nevertintos aplinkybes, kad savivaldybes rašte klaidingai nurodyta imone (UAB „Formacija“), i kuria turejo kreiptis pareiškejai. Tokia imone Juridiniu asmenu registre nebuvo iregistruota. Kauno miesto savivaldybes Turto skyriaus viršininke prisidejo klaidinant atsakovus B. M. ir B. M. buto Nr. 2 privatizavimo procese. Ne˛iurint šiu aplinkybiu, AB „Kauno vaistiniu centras“ 1996 m. rugsejo 6 d. raštas patvirtina, kad atsakovas B. M. kreipesi tinkamai i AB „Kauno vaistiniu centras“, todel nepagrista išvada, kad atsakovai nepateike duomenu apie kreipimasi.

17Nevertinta aplinkybe, kad B. M. prieš numatoma valdybos posedi 1996 m. spalio 15 d. buvo kreipesis i AB „Kauno vaistiniu centras“ del isakymu, susijusiu su jo darbo santykiu šioje imoneje aplinkybiu pagrindimu ir bendrove 1996 m. bir˛elio 24 d. raštu Nr. 138 išdave 2 isakymus Nr. 72K ir Nr. 4-K. Tai patvirtina aplinkybes, kad buves imones darbuotojas B. M. ketino privatizuoti ši ginco buta.

18Neivertinta aplinkybe, kad ieškovo atstovas 2007 m. rugsejo 4 d. teismo posed˛io metu nurode, kad 1996 m. rugsejo 6 d. atsakovo B. M. prašyma AB „Kauno vaistiniu centras“ valdyba supratusi kaip prašyma sudaryti nuomos sutarti. Teismas neatkreipe demesio, kad Butu kodekso 52 straipsnis negalejo buti taikomas ir toks orderis negalejo buti išduodamas, kadangi remiantis orderiu raštu buvo sudaromos nuomos sutartys del apsigyvenimo valstybinio ir visuomeninio butu fondo namuose, o tuo metu AB „Kauno vaistiniu centras“ buvo privati bendrove ir butas Nr. 2 buvo jos nuosavybe. Nevertinta aplinkybe, kad atsakovas UAB „Kauno vaistiniu centras“, paprašytas pateikti teismui 1996 m. spalio 15 d. valdybos posed˛io, kuriame turejo buti svarstomas buto Nr. 2 privatizavimo klausimas, protokola, jo nepateike, nurode, kad 2008 m. baland˛io 4 d. bendroves archyvo patalpose ivyko vandentiekio avarija. Del to dalis dokumentu neatpa˛istamai pasikeite. Taip pat nurode, kad sudare komisija atlikti trukstamu dokumentu inventorizacija, taciau nera duomenu, ar ši komisija atkure trukstama dokumenta.

19Pa˛eistos CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 177 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes istatymais ir kitais teises aktais nepagristi argumentai, kodel liudytoju parodymais neirodinetinos aplinkybes del ginco patalpu nuomos teisiniu santykiu bei kreipimosi del ginco patalpu privatizavimo. Atsakovas UAB „Kauno vaistiniu centras“ neišsaugojo 1992 metu lapkricio menesio B. M. pareiškimo, todel buvo svarbu išanalizuoti ir ivertinti kitus byloje esancius netiesioginius irodymus, kuriu tiketinumas leistu ieškovo arba atsakovu reikalavimus laikyti daugiau ar ma˛iau pagristais. Liudytoju B. M., B. M., N. M. parodymu pagristuma ir nuosekluma pagrind˛ia aplinkybe, kad atsakovu B. M. ir B. M. pakartotini prašyma 1996 m. spalio 15 d. rengesi svarstyti UAB „Kauno vaistiniu centras“ valdyba. Jeigu nebutu buve pirminio B. M. prašymo, paduoto Butu privatizavimo istatymo nustatytais terminais, UAB „Kauno vaistiniu centras“ net nebutu priemes svarstyti prašymo privatizuoti buta Nr. 2 ar butu atsakes neigiamai. Nevertinta aplinkybe, kad liudytojas S. K. buvo suinteresuotas neigiama atsakovu priešieškinio išnagrinejimo baigtimi, nes pats 1993 m. sausio 15 d. privatizavo buta Nr. 1 tame paciame name, nuosavybes teises i ši buta pagal pirkimo-pardavimo sutarti igijo 1993 m. vasario 3 d. Nevertinti liudytojo S. K. parodymu prieštaravimai, kai jis teismo posed˛io metu (I t., b. l. 187) nurode, kad buta gavo ministro isakymu, painiojosi, kad savivaldybe išduodavo orderius ir tuo paciu pripa˛ino, kad UAB „Kauno vaistiniu centras“ negalejo išduoti orderio butui Nr. 2, kartu su kitomis liudytojomis M. V. S., E. M. K. neprisimine, kas buvo svarstoma 1996 m. spalio 15 d. bendroves valdybos posedyje, ivardijo, kad tai neturi jokios reikšmes. Nevertinta aplinkybe, kad teismo posed˛io metu pateiktame 1996 metu valdybos posed˛iu saraše (I t., b. l. 191) šis valdybos posedis nenurodytas. Nevertinta, kad 2007 m. rugsejo 4 d. teismo posedyje liudytojas S. K. neprisimine privatizavimo tvarkos, patvirtintos UAB „Kauno vaistiniu centras“, taciau praejus metams, kitame teismo posedyje, ivykusiame 2008 m. rugsejo 5 d., aiškiai deste aplinkybes, kaip vyko privatizacijos procesas. UAB „Kauno vaistiniu centras“ pa˛eide CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principus, nes leido su šia imone susijusiam asmeniui pasinaudoti savo teise ir sudare jam galimybe privatizuoti buta Nr. 1, nors atsakovams tokios teises nesuteike.

20Prašo panaikinti sprendima, priimti nauja sprendima ir ieškini atmesti, priešieškini patenkinti.

21Apeliacines bylos nagrinejimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaike argumentus, išdestytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. B. M. atstovas praše byla perduoti nagrineti iš naujo del neatskleistos bylos esmes. Nacionalines ˛emes tarnybos atstove nurode, jog reikalavimas del ˛emes nuomos sutarties yra priešlaikinis.

22Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

23Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teiseju kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta, todel pasisako del apeliacinio skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu.

24Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo išvadu del atsakovu teises privatizuoti buta pagal Butu privatizavimo istatyma ivertinimas bei su tuo susijusi ju teise naudotis gyvenamosiomis patalpomis su priklausiniais.

251991 m. gegu˛es 21 d. priimtame Butu privatizavimo istatyme buvo itvirtinta Lietuvos gyventoju teise isigyti privacion nuosavyben ju nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butu fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabuciuose namuose ir bendrabuciuose. Šiame istatyme ir ji detalizuojanciuose teises aktuose buvo nustatyta gyvenamuju patalpu privatizavimo (pirkimo–pardavimo) salygos ir tvarka. Butu privatizavimo istatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems istatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse išvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. baland˛io 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Butu privatizavimo istatymo (1996 m. liepos 10 d. istatymo Nr. I-1465 redakcija (ˇin., 1996, Nr. 68-1643) 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butu fondo pirkimo–pardavimo tvarka nuomininkams, iki 1992 m. gruod˛io 1 d. pareiškusiems nora isigyti nuosavyben gyvenamasias patalpas. Tai reiškia, kad veliau pareiške nora isigyti busta asmenys negalejo pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir neigijo tokios specialiuoju istatymu nustatytos teises. Taip pat su Butu privatizavimo istatymo galiojimo pasibaigimu baigesi ir bet kokia galimybe teismine tvarka ginti iki tol nepradeta igyvendinti šiame istatyme nustatyta teise lengvatinemis salygomis privatizuoti buta. Sprend˛iant, ar atsakovai turejo teise privatizuoti ginco buta pagal Butu privatizavimo istatyma, nustatytinos visos šiame istatyme nustatytos privatizavimo salygos, o butent: a) atsakovai yra subjektai, kuriems istatymo suteikta teise privatizuoti buta (Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnis); b) ginco butas yra gyvenamoji patalpa, galinti buti privatizavimo objektas (Butu privatizavimo istatymo 2 ir 3 straipsniai); c) atsakovai, kaip subjektai, kuriems istatymas suteike teise privatizuoti buta, šia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, butinus šiai teisei igyti, ir tarp ieškovo ( jo teisiu pirmtaku) bei atsakovu, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektu, susikloste santykiai del ginco buto privatizavimo (Butu privatizavimo istatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai).

26Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai nebuvo buto, esancio ( - ), nuomininkais.

27Patikslintas ieškinys del iškeldinimo grind˛iamas tuo, kad 1979 m. sausio 20 d. atsakovas B. M. su šeimos nariais B. M. ir M. M. (sutuoktine ir sunumi) panaudos pagrindu apsigyveno patalpose ( - ), o 1993 metais atsakovai B. M., N. M. ir D. M. savavališkai u˛eme tame paciame name esanti buta nr. 3. ( t. 1 b.l. 3,43,70, t. 2 b.l. 180). Ieškovas nurode, kad apie panaudos nutraukima atsakovus ispejo 2005 m. baland˛io 14 d. pranešimu, todel iš buto nr. 2 juos prašo iškeldinti CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, iš buto nr. 3 – pagal CK 4.98 str. kaip gyvenancius be teisinio pagrindo ( patalpa u˛emusius savavališkai).

28Apylinkes teismas teisingai sprende, jog bute nr. 2 atsakovas B. M. su šeimos nariais gyvena panaudos pagrindais.

29Iš ( - ) namu valdos kadastro ir registro bylos inv. nr. 9688 duomenu bei civilineje byloje esanciu rašytiniu irodymu apie šio namo savininku keitimasi nustatyta, kad 1945 m. lapkricio 30 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto nutarimu nr. 425 gydymo ir profilaktikos istaigu u˛imamus pastatus buvo nutarta perduoti i Sveikatos skyriaus balansa. 1953 m. vasario 19 d. Kauno m. DˇDT komunalinio ukio skyriaus išvada konstatuota, jog 1945-11-30 DˇDT VK nutarimo pagrindu namai 2AJm ir 3AJm ploto su ukio pastatu ir kiemo irengimais kaip tipiniai registruojami valstybines nuosavybes teisemis ( - ) vardu i ˛inybini fonda. 1973 m. gruod˛io 17 d. Vidaus reikalu ministerijos priešgaisrines apsaugos valdybos nutarimu nr. 330 ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1974 m. sausio 10 d. raštu nr. 11-7/23 ( - ), esanti ( - ), pripa˛inta neatitinkancia priešgaisriniu reikalavimu. Tuo vadovaujantis, 1974 m. vasario 1 d. Kauno m. DˇDT VK potvarkiu nr. 43p ja nutarta u˛daryti nuo 1974 m. vasario 15 d., ligonines balanse esancius pastatus iki 1974 m. kovo 1 d. nutarta perduoti i Vyr. farmacijos valdybos Kauno tarprajonines kontoros balansa. 1989 m. rugpjucio 9 d. pastata, kurio adresas ( - ), inventorinis nr. 1D2m, Kauno teritorine gamybine imone „Farmacija“ pardave trims fiziniams asmenims ( G. B., J. B. ir Z. C.; sutarties 1 punkte nurodyta, kad pastatas priklause pardavejui pagal šios imones 1989 m. rugpjucio 7 d. isakyma nr. 60). Pardavejo vardu liko registruoti pastatai 2B1m, 3H1z, 4Gp ir 5J1m. 1990 m. rugpjucio 8 d. einamuju pakitimu teisinio pastatu registravimo išvadoje nurodyta, kad statiniai, esantys ( - ), kuriu šifras 2B1 ir ukiniai pastatai 3H1z, 4Gp ir 5J1m 1990 m. kovo 21 d. Kauno m. LDT VK sprendimo nr. 152 pagrindu perregistruojami Kauno teritorine gamybine imone „Farmacija“. 1990 m. gruod˛io 19 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijos isakymu nr. 412 pastaroji imone buvo reorganizuota i Lietuvos Respublikos valstybine Kauno zonos vaistiniu imone. 1992 m. rugpjucio 7 d. minetuju pastatu teisine registracija irašyta naujos imones vardu, pagrindinio pastato šifra pakeitus i 2A1m.

30Tarp šaliu nera ginco del to, kad 1979 metais ryšium su darbu Kauno teritorineje gamybineje imoneje „Farmacija“ ieškovui B. M. buvo suteiktas butas nr. 2. 1979 m. bute buvo priregistruota B. M. šeima ( sutuoktine B. M., sunus M. M.). Santuoka nutraukta 1991 m. lapkricio 13 d. 1994 metais bute buvo deklaruota B. M. ir M. M. gyvenamoji vieta. Nuo 2009 m. kovo 23 d. šiame bute yra deklaruota ir D. M. gyvenamoji vieta ( duomenu apie B. M. ir N. M. santuoka bei N. M. deklaruota gyvenamaja vieta nera). .

311993 m. sausio 15 d. butas nr. 1 pagal Butu privatizavimo i istatyma buvo parduotas S. K.

32Valstybine Kauno zonos vaistiniu imone buvo išregistruota 1994 m. spalio 21 d. imoniu rejestro tvarkytojo isakymu nr. 626, ja reorganizavus i akcine bendrove „Kauno vaistiniu centras“. 1997 m. AB „Kauno vaistiniu centro“ vardu iregistruota nuosavybes teise i ( - ) esancius butus nr. 2 ir nr. 3 su 2/3 dalimis bendro naudojimo patalpu , 2/3 dalimis pastat9 5J1m ir visas 4H1p., S. K. vardu iregistruotas butas nr. 1 su 1/3 dalimi bendro naudojimo patalpu, 1/3 dalis pastato 5J1m. ir visas 3H1˛. 2005 m. sausio 12 d. visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu akcine bendrove buvo pertvarkyta i u˛daraja akcine bendrove. UAB „Kauno vaistiniu centras“, budama vienintele UAB „Vaistiniu valda“ akcininke, 2006 m. sausio 31 d. sprendimu padidino UAB „Vaistiniu valda“ istatini kapitala nepiniginiu inašu. 2006 m. vasario 1 d. priemimo – pardavimo aktu pastarajai bendrovei buvo perduotas gyvenamasis namas su priklausiniais ( - ) ( t. T. 1 b.l. 52-53, 135).

33Tarp šaliu nera ginco del to, kad butas nr. 2 nebuvo suteiktas laikantis apsigyvenimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 319 straipsniu nustatytos tvarkos - nebuvo išduotas Kauno m. DˇDT VK orderis ( toki irodyma atsakovai galejo pateikti nepriklausomai nuo ieškovo valios), su namo buvimo vietos namu valdyba nesudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Pastarojo dokumento, jeigu jis butu buves, gavimas taip pat nera susijes su ieškovo teiginiais apie 2008 metais vandentiekio avarijos iš dalies sunaikinta UAB „Kauno vaistiniu centras“ archyva ( t. 1 b.l. 43). Fakta, kad gyvenamoji patalpa buvo suteikta panaudos pagrindais, atsakovai pripa˛ista pirminiu ir patikslintu priešieškiniu ( t. 1 b.l. 120, t. 2 b.l. 102).

34Istatymu leidejas nedraud˛ia gyvenamuju patalpu panaudos, taciau tiek ginco buto suteikimo metu galioje 1964 m. CK 318, 366 straipsniai, tiek buto nuompinigiu mokejimo pareiga itvirtines Butu kodekso 58 straipsnis, 1964 m. CK 319, 326, 366 straipsniu 1994-05-17 istatymo nr. I-459 redakcija, 2000 m. CK 6.477 straipsnis ( bendroji nuomos samprata), 6.576 straipsnis ( gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata), 6.629 straipsnis ( panaudos sutarties samprata) esminiu skirtumu tarp nuomos ir panaudos apibre˛ia tai, kad nuomos sutartimi nuomotojas isipareigoja suteikti daikta ( gyvenamaja patalpa) nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti u˛ u˛mokesti, o panaudos sutartimi daiktu ( gyvenamaja patalpa) perduodama laikinai naudotis neatlygintinai.

35Nesutiktina su apeliantu argumentais, jog apylinkes teismas nepagristai nekonstatavo gyvenamosios patalpos nuomos mokescio mokejimo, tuo paciu ir nuomos teisiniu santykiu, fakto.

36Apie nuomos mokescio u˛ naudojimasi gyvenamaja patalpa mokejima atsakovai neteige nei savo procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose. Priešingai – atsakovas B. M. nurode, kad, jei mokejo mokescius, pas ji turi buti dokumentai ( t. 3 b.l. 69), taciau nei jis, nei kiti atsakovai dokumentu apie nuomos mokescio mokejima nepateike, nenurode nuomos mokescio dyd˛io, mokejimo formos, neteige apie nuomos mokescio mokejima i nuomotojo imones kasa ( pastaruoju atveju duomenys apie nuompinigius galetu buti patikrinti, taip pat CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka galetu buti atitinkamai ivertintas ieškovo pareiškimas apie archyviniu duomenu sunaikinima). Atsakove B. M. nurode, kad mokeje tik u˛ elektra ( T. 1 b.l. 185). Bute nr. 2 atsakovas B. M. ir jo pirmoji šeima gyvena virš 30 metu, todel nuomos mokescio u˛ naudojimasi gyvenamaja patalpa mokejimo atveju koks nors minetas aplinkybes patvirtinantis irodymas ar bent ˛inios apie mokejima turetu buti išlike net ir ˛enklaus nesirupinimo savo teisiu igyvendinimu atveju. Atsakovu pozicija, jog, neimdami nuomos mokescio, ieškovas ir jo teisiu pirmtakai elgesi aplaid˛iai, nuomos teisiniu santykiu fakto savaime nesukuria. Teise naudotis gyvenamaja patalpa galejo atsirasti ir panaudos ( neatlygintinio naudojimosi) pagrindais. Namas, kuriame yra butas nr. 2, nedujofikuotas, vandens ir nuoteku šalinimo paslaugos neteikiamos, namas neiregistruotas kaip šilumines energijos vartotojas ( t. 1 b.l. 125-129). Byloje yra duomenys apie 1994 m. namo valdytojo teiktas saskaitas gyventojams u˛ elektros energija ir telefono abonenta, namo savininko 2001 m. atsakovui B. M. siusta ispejima del isiskolinimo u˛ elektros energija ir jo pasi˛adejimas šia skola sumoketi ( pa˛ymetina, kad atsakovai nepateike irodymu ir apie šiu mokesciu mokejima). Mokejimas u˛ komunalines paslaugas, teikiamas naudojamam turtui išlaikyti, nera tapatus nuomotojui mokamam mokesciui u˛ naudojimasi gyvenamaja patalpa. CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavejo pareiga išlaikyti ir saugoti jam perduota daikta, daryti turto einamaji ir kapitalini remonta bei apmoketi visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Analogiška nuostata buvo itvirtinta buto suteikimo naudotis metu galiojusios 1964 m. CK redakcijos 366, 307 straipsniuose. Prie naudojamo turto išlaikymo išlaidu priskirtini ir nekilnojamojo turto bei ˛emes nuomos mokesciai, kuriuos AB „Kauno vaistiniu centras“ 2003 m. sausio 24 d. raštu Nr. 01-15/15 reikalavo atsakovo B. M. sumoketi i bendroves kasa u˛ 2002 metus. Tai pripa˛ista patys apeliantai, teigdami apie turto savininko, o ne atsakovu, pareiga moketi šiuos mokescius pagal Imoniu ir organizaciju nekilnojamojo turto mokescio istatyma bei ˛emes nuomos su valstybe sutartis. U˛mokestis u˛ nuoma suprantamas kaip mokestis daikto savininkui u˛ teises laikinai valdyti ir naudotis turtu perleidima, mokamas nepriklausomai nuo kitu su turto išlaikymu susijusiu mokesciu. Tokio mokescio, kaip mineta, atsakovai nemokejo nei ginco buto valdytojams valstybes patikejimo teise, nei savininkams. Jei apeliantu pozicija del naudojimosi turtu u˛ u˛mokesti, nuomos mokesciui prilyginant nekilnojamojo turto bei ˛emes nuomos mokesti, ir butu pagrista, faktiniu gyvenamosios patalpos nuomos santykiu vistiek nebutu galima pripa˛inti, nes atsakovai šiu mokesciu nemokejo, mokejimo pareigos nebuvima pabre˛dami priešieškiniu, o pareiga moketi u˛ elektros energijos tiekima i patalpas bei telefona gincydami apeliaciniu skundu. Skundo argumentai, susije su panaudos gavejo pareiga moketi naudojamo turto išlaikymo mokescius atmestini, vadovaujantis aukšciau nurodytomis civilines teises normomis.

37Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencijoje ne karta pabre˛ta, kad irodymu pakankamumo taisykle civiliniame procese grind˛iama tikimybiu pusiausvyros principu. Civiliniame procese irodinejimas turi savo specifika – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tik tada, kai del ju egzistavimo nera absoliuciai jokiu abejoniu. Išvada apie faktu buvima teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikru abejoniu del fakto buvimo išlieka, taciau byloje esanciu irodymu visuma leid˛ia manyti esant labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje G. Š. v. Knygu prekybos valstybines firmos „Knyga“ Raseiniu filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilineje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Laikantis šios nuostatos ir konstatavus, kad bute nr. 2 atsakovas B. M. su esamais ir buvusiais šeimos nariais apsigyveno ne savavališkai bei vadovaujantis aplinkybe, kad, esant ilgalaikiams naudojimosi gyvenamaja patalpa santykiams, nuomos fakto patvirtinimui pakaktu minimaliu duomenu apie nuomos mokescio mokejima, taciau atsakovams nepateikus jokiu tai irodanciu duomenu ir šio mokescio nemokejima faktiškai pripa˛istant, teiseju kolegija sprend˛ia, jog, ivertinus faktines aplinkybes ir irodymus, kuriais atsakovai motyvuoja savo atsikirtimus i panaudos teisiniais santykiais grind˛iama ieškini, pirmosios instancijos teismo išvada del atsakovo B. M. nebuvimo buto ( - ) nuomininku (kitu atsakovu - nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais) yra teiseta ir pagrista. Daugiau nei 30 metu atsakovas B. M. su šeimos nariais neatlygintinai naudojosi name be patogumu esanciu butu, nesikreipe i teisma del nuomos teisiniu santykiu pripa˛inimo, jeigu, kaip teigia atsakovai, namo valdytojai ir savininkai pasyviai elgesi ju prašymu at˛vilgiu ( atsakovai 1996 metais toki raštiška patarima gavo iš savivaldybes), todel nera jokio pagrindo panaudos teisinius santykius laikyti gyvenamosios patalpos nuoma. Gretimo buto privatizavimas neleid˛ia daryti išvados, kad visi namo butai buvo nuomojami. Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantai, teigdami apie ieškovo pirmtaku leidimo apsigyventi ginco bute pakankamuma nuomos faktui nustatyti, tokiu teiginiu nepatvirtina ( civilineje byloje, kurioje 2006 m. gruod˛io 19 d. priimta nutartis nr. 3K-3-581/2006, sprend˛iama priklausinio aiškinimo ir jo teisinio statuso nustatymo problema, nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta; nutartimi byloje nr. 3K-3-440/2007 nustatyta, kad ieškovas buvo pagrindinis buto nuomininkas, ieškinys del buto privatizacijos atmestas del pasibaigusio ieškinines senaties termino; byla nr. 3K-3-426/2007 – susitarimo tarp šeimos nariu del buto privatizavimo sudarymo butinumo aspektai, ieškovei esant pagrindine buto nuomininke).

38Vadovaujantis išdestytais argumentais sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai nera subjektai, kuriems Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnis suteike teise privatizuoti buta.

39Nesant vienos iš istatyme nustatytu salygu gyvenamosios patalpos privatizavimui pagal Butu privatizavimo istatyma, neturi teisines reikšmes atsakovu susitarimo privatizuoti buta irodinejimas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis aukšciau nurodytuoju tiketinumo principu, vertinant apeliaciniame skunde nurodomus irodymus del kreipimosi i namo valdytoja ( savininka) buto privatizacijos klausimu ir susitarimo privatizuoti buta buvimo, butu galima remtis atsakovu paaiškinimais del pareiškimo privatizuoti buta parašymo AB „Kauno vaistiniu centrui“ ir susitarimo ji privatizuoti 1992 - 1996 metais ( t. 1 b.l. 185). Pagal Butu privatizavimo istatymo 1 straipsnio 1 dali gyvenamosios patalpos nuomininkas ar jo šeimos nariai, norintys privatizuoti ju nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butu fondo gyvenamasias patalpas pagal Butu privatizavimo istatyma, turejo iki 1992-12-01 paduoti pareiškima del ju isigijimo nuosavyben. 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teise privatizuoti gyvenamasias patalpas pagal minima istatyma, ne del savo kaltes 1 str. 1 dalyje nustatytu laiku nepadave pareiškimu gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, tai jie gali kreiptis i Seimo sudaryta komisija, kuri turi teise leisti šiems asmenims iki 1997-12-31 paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti. Nors atsakovai neturi duomenu apie pareiškimo privatizuoti buta priemima, ju paaiškinimus netiesiogiai patvirtina Kauno m. savivaldybes 1996 metu gaunamu dokumentu registracijos ˛urnalas. Irašas jame rodo, jog 1996-06-11 B. M. kreipesi del buto, del M. u˛fiksuotas irašas „iš Seimo“, 1996 m. liepos 8 d. raštu savivaldybe atsake B. M. ir B. M., jog namas nepriklauso savivaldybei, klausimus turetu spresti UAB „Formacija“ valdyboje arba teismine tvarka ( t. 2 b.l.91, 96-97). Apeliantai teigia, jog AB „Kauno vaistiniu centro“ 1996 metu pranešimas B. M. apie tai, kad klausimas del buto orderio bus svarstomas valdybos posedyje 1996 m. spalio 15 d., patvirtina ne orderio išdavimo, o pareiškimo del buto privatizavimo svarstyma. 2008 m. baland˛io 25 d. AB „Kauno vaistiniu centro“ raštu teismui teigiama apie dalies archyve saugomu dokumentu sugadinima del vandentiekio avarijos ir vykdoma ju inventorizacija. Objektyviu irodymu apie vandentiekio avarija ir inventorizacijos rezultatu nepateikima teiseju kolegija vertina kaip ieškovo sieki nuslepti atsakovu nurodomu metu archyvinius duomenis. Atsakovai nenurodo ir neprisimena susitarimo turinio, taciau teiginys, jog toks susitarimas ˛inyboje galejo buti notariškai patvirtintas, yra pagristas tuo metu galiojusio Valstybinio notariato istatymo 16-1 straipsnio nuostatomis. Atmestini apeliantu argumentai apie aiškaus susitarimo nebutinuma, atsakovo B. M. veiksmams išreiškiant visu šeimos nariu pozicija. Buto privatizavimo sutartis negalejo buti sudaryta, jeigu tokio susitarimo nebudavo pasiekiama ( pa˛ymetina, kad atsakovai ir teismo posedyje negalejo nurodyti savo, kaip šeimos nariu, santykio ir susitarimo del buto privatizavimo esmes). Taigi, nurodomi atsakovu veiksmai iš dalies galetu buti vertinami kaip siekis pasinaudoti Butu privatizavimo istatymo suteikta teise privatizuoti buta, minima procedura pradedant, taciau, jiems nesant ginco buto nuomininkais, tarp ju ir valstybines Kauno zonos vaistiniu imones ar AB „Kauno vaistiniu centras“ santykiai del ginco buto privatizavimo nesusikloste. Liudytojo S. K. parodymai del buto suteikimo ir jo paties buto privatizavimo aplinkybes nevertintinos, šio asmens nuosavybes teises igijimo teisetumui nesant bylos nagrinejimo dalyku. Ieškovas niekada nesireme aplinkybe, jog namo ( - ) yra netinkamos privatizavimui pagal Butu privatizavimo istatyma kaip negyvenamosios.

40Pagal Butu privatizavimo istatymo 2 straipsni pirkimo – pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butu fondo namai, butai. Šiuo metu ginco butas privacios nuosavybes teise priklauso ieškovui. Priešieškinio pagristumo atveju jis butu gra˛intas UAB „Kauno vaistiniu centras“ nuosavyben ( t. 2 b.l. 105). Taigi, pagal Butu privatizavimo istatymo galimo privatizuoti busto statuso jis ir tada neatitiktu. Skunda del AB „Kauno vaistiniu centras“ ( valstybines nuosavybes igijejo) privacios nuosavybes teises igijimo pagrindu nugincijimo atsakovai pateike Kauno apygardos administraciniam teismui apeliacinio proceso metu. Ši aplinkybe bei apeliantu pa˛ymimas faktas, kad nuo 1992 m. rugpjucio 7 d. iki 1997 m. baland˛io 7 d. ginco nekilnojamieji daiktai tebebuvo iregistruoti valstybines Kauno zonos vaistiniu imones, išregistruotos 1994 m., vardu, bylos baigciai neturi teisines reikšmes, atsakovui B. M. ar kitiems atsakovams nesant subjektais, pagal Butu privatizavimo istatyma galinciais privatizuoti ginco buta.

41Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad gyvenamojo namo ( - ) savininkas panaudos sutarti su atsakovu B. M. nutrauke 2005 m. baland˛io 14 d., todel, atsakovams nesutinkant gra˛inti gyvenamasias patalpas ( buta nr. 2) ir naudota ukini pastata, jo reikalavimas del iškeldinimo pagristai patenkintas ( CK 6.629 str. 1 d.). Panaudos sutarties nutraukimo atsakovai negincija. Priešingo sprendimo priemimas be teiseto pagrindo pa˛eistu CK 4.37 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas pastato savininko nuosavybes teises. Ieškovas nepareiške reikalavimo del isiskolinimo u˛ komunalines paslaugas priteisimo, todel neanalizuotini apeliacinio skundo argumentai del pranešime nurodyto reikalavimo sumoketi minimus mokescius nepagristumo.

42Atsakovai bylos nagrinejimo metu pripa˛ino, jog nuo 1993 metu B. M. su N. M. ir tuomet nepilnamete D. M. savavališkai apsigyveno bute nr. 3. Bylos nagrinejimo metu šie atsakovai nurode buta nr. 3 atlaisvine, persikele gyventi i buta nr. 2. Ieškovo atstovas teismo posedyje pripa˛ino, kad 2009 m. kovo men. atsakovai B. M., N. M. ir D. M. iš buto nr. 3 išsikele ( t. 2 b.l.173). Aplinkybe, jog atsakovai savavališkai yra u˛eme buta nr. 3, privalo irodyti ieškovas ( CPK 178 str.). Ieškovui pripa˛inus, jog 2009 metais kovo menesi reikalavima del buto nr. 3 atsakovai patenkino gera valia ir nepateikus rašytiniu irodymu, kad pastarasis butas bylos nagrinejimo pabaigoje vel yra savavališkai u˛imtas, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo ieškovo teises pa˛eidima ir ši ieškinini reikalavima patenkino ( CPK 185 str. ). Atsi˛velgiant i tai, kad visi atsakovai pripa˛ista gyvenantys bute nr. 2 ( B. M. ir M. M. – kaip buve panaudos gavejo šeimos nariai, N. M. ir D. M. – kaip panaudos gavejo šeimos nariai), sprendimo dalis del atsakovu B. M., N. M. ir D. M. iškeldinimo iš buto nr. 3 pakeistina i visu atsakovu iškeldinima iš buto nr. 2 ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Tai apeliantu at˛vilgiu nelaikytina blogesnio, nei yra skund˛iamas, sprendimo priemimu ( CPK 313 str.).

43Ieškovo pasikeitimas nesudare procesines vados bylos nagrinejima sustabdyti pagal CPK 163 str. 1 punkta, taciau apeliantai pagristai teigia del neteisingai priteisto ˛yminio mokescio UAB „Vaistiniu valda“, ˛ymini mokesti u˛ pirmini ieškini sumokejus netinkamam ieškovui UAB „Kauno vaistiniu centras“ ( ši imone ieškini pareiške ginco turto perdavimo UAB „Vaistiniu valda“ metu).

44Išdestytu argumentu pagrindu pakeistinos aptartosios sprendimo dalys, nekeiciant teismo išvadu del ginco esmes.

45Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

46Pakeisti 2010 m. bir˛elio 16 d. Kauno miesto apylinkes teismo sprendima, nurodant, kad atsakovai B. M., N. M. ir D. M. yra iškeldinami iš buto nr. 2, esancio sprendime nurodytame gyvenamajame name.

47Panaikinti sprendimo dali del bylinejimosi išlaidu iš atsakovu priteisimo ieškovui u˛darajai akcinei bendrovei „Vaistiniu valda“.

48Likusios sprendimo dalies nekeisti. Kolegijos pirmininke

49Virginija Gudyniene