Byla 3K-3-426/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo; tretieji asmenys: G. B., S. Š.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad butas, kuriame ji gyvena kartu su dukterimi ir broliu, yra valstybinio butų fondo name; 1964 m. nurodytas butas suteiktas ieškovės motinai V. B. Iki motinos mirties 1992 m. bute kartu su ja gyveno du ieškovės broliai, ieškovė ir jos nepilnametė duktė; 1992 m. pradžioje ieškovės motina kartu su šeimos nariais rašė prašymą Kauno miesto savivaldybei dėl buto privatizavimo motinos vardu. Butas nebuvo privatizuotas. Po motinos mirties kilo nesutarimų tarp ieškovės brolių, kieno vardu turėtų būti privatizuotas butas. Mirus broliui A. B., Kauno miesto valdyba 1999 m. vasario 26 d. sudarė su ieškove buto nuomos sutartį; brolis G. B. tik 2006 m. sutiko, kad butas būtų privatizuotas ieškovės vardu; ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Kauno miesto savivaldybės administracija 2006 m. kovo 24 d. rašte nurodė, kad socialinis būstas neprivatizuotinas. Ieškovė laikė, kad buto privatizavimo procedūra neužbaigta dėl šeimos narių kaltės, prašė teismo leisti užbaigti šią procedūrą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovei teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovės motina, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, pradėjo buto privatizavimo procedūrą, tačiau jos nebaigė; ji 1992 m. mirė. Ieškovė po motinos mirties negalėjo tęsti procedūros butui privatizuoti, nes šeimos nariai nesutarė dėl to, kieno vardu privatizuotinas butas. Ieškovė ir tretieji asmenys yra susitarę, kad butas privatizuotinas ieškovės vardu. Teismas nurodė, kad ieškovė yra pagrindinės buto nuomininkės, pradėjusios ginčo buto privatizavimo procedūras, šeimos narė, todėl ji prašo leisti šią procedūrą užbaigti. Ieškovė pažeistai teisei ginti ieškinio pareiškime remiasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. Nr. IX–1188; Žin., 2002, Nr. 116–5188) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu; pagal ieškinyje nurodytą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis įstatyme nustatytos sąlygos dėl pardavimo kainos nustatymo, kai jas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismas pažymėjo, kad Butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I–1374 redakcija; Žin., 1991, Nr. 17–449, toliau – ir Įstatymas) buvo nustatytos butų pirkimo sąlygos, išvardyti asmenys, turintys teisę juos pirkti, ir kitos sąlygos; pagal nurodyto įstatymo 4 straipsnyje nustatytą sąlygą butą privatizuojantis asmuo iki 1989 m. lapkričio 3 d. turėjo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir būti perkamo būsto nuomininkas. Teismas nustatė, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, gyvenamoji patalpa atitiko privatizavimo objektui nustatytus kriterijus, todėl galėjo būti privatizuojama; ieškovės motina nuo 1964 m. buvo ginčo buto pagrindinė nuomininkė ir ji 1992 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą, nepraleidusi Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyto termino reikalavimui įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ar dokumentų, patvirtinančių arba paneigiančių, jog ieškovės motina kreipėsi dėl buto privatizavimo; atsakovas taip pat neturi surašymo knygos apie piliečių, iki 1992 m. balandžio mėnesio pateikusių prašymus butui privatizuoti; tokios knygos yra tik nuo 1992 m. spalio 7 d. Teismas vertino aplinkybę, kad liudytojai A. S. ir J. D. patvirtino, jog ieškovės motina siekė privatizuoti butą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės motina įgyvendino įstatymo suteiktą subjektinę teisę į buto privatizavimą ir pradėjo buto privatizavimo procedūrą, tačiau dėl mirties jos neužbaigė. Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip asmens, pradėjusio buto privatizavimo procedūras, šeimos narė, gali šią procedūrą užbaigti; teismo vertinimu, ieškovė dėl objektyvių priežasčių (nesutarimų su kitais šeimos nariais) iškart po motinos mirties negalėjo tęsti buto privatizavimo procedūrų; ieškovė ir tretieji asmenys yra susitarę, kad butas bus įsigytas ieškovės vardu.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 26 d. sprendimu apeliacinį skundą tenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė butų privatizavimą, taip pat įrodymų įvertinimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką butų privatizavimo bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė ieškinio pareiškime rėmėsi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu; aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ji neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Ieškovė nurodė, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, butas nebuvo privatizuotas dėl kilusių nesutarimų kieno vardu turėjo būti privatizuotas butas; kolegijos vertinimu, tai reiškė, kad ieškovė pripažino, jog nebuvo Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo, kas taps perkamo buto savininku. Dėl nurodytos aplinkybės kolegija laikė, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovės motina neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą; nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismo tvarka ginamos tik nurodyto Įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu asmenų įgytos subjektinės teisės, kurios pažeistos; neįgyta teisė negalėjo būti pažeista. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovė ar jos motina, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, atliko procedūrinio pobūdžio veiksmus butui privatizuoti. Teismas nenustatė, kad ieškovė buto neprivatizavo dėl atsakovo kaltės arba kad atsakovas pažeidė jos teisę privatizuoti butą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimą reglamentuojančias taisykles. Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo teismas neteisingai vertino ieškovės ir jos šeimos narių parodymus apie tai, kad ieškovės motina ir visi šeimos nariai 1992 m. balandžio mėnesio pradžioje kreipėsi į atsakovą dėl buto privatizavimo, užpildė pateiktų dokumentų blankus; teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie tai, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, atliko veiksmus, susijusius su buto privatizavimu; teismas nepagrįstai ieškovės naudai nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad neišliko knygų prašymams privatizuoti butus registruoti; tokios knygos yra tik nuo 1992 m. spalio 7 d.; pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktui, jog ieškovės motina įgyvendino įstatymo nustatytą subjektinę teisę į buto privatizavimą ir privatizavimo procedūrą pradėjo, nustatyti, yra teisėta ir pagrįsta.

112. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Butų privatizavimo įstatymo nuostatas; pagal nurodyto įstatymo 5 straipsnį buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas buvo būtina buto privatizavimo sąlyga, tačiau tik 2006 m. brolis G. B. sutiko, kad butas būtų privatizuotas ieškovės vardu; taigi ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą butui privatizuoti dėl svarbios priežasties; kadangi ieškovės motina įgyvendino įstatymo suteiktą teisę į buto privatizavimą ir šią procedūrą pradėjo, tai ieškovė, kaip jos šeimos narė, turi teisę buto privatizavimo procedūrą tęsti ir užbaigti.

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini) pagrindinė nuomininkė; atsakovas neturi nei prašymo, nei kito dokumento, patvirtinančio, kad ieškovė ir jos brolis, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, būtų kreipęsi dėl nurodyto buto privatizavimo. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nepateikė teismui nė vieno rašytinio įrodymo apie tai, jog ieškovės motina, o po jos mirties – ieškovė – atliko nors vieną veiksmą butui privatizuoti, yra teisinga; be to, ieškovė pripažino, kad nebuvo Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyto buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo, kas taps perkamo buto savininku. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ji įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo patalpas, todėl ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Ieškovės motina nuo 1964 m. buvo buto (duomenys neskelbtini) pagrindinė nuomininkė. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui gyvenamoji patalpa atitiko privatizavimo objektui nustatytus kriterijus. 1992 m. balandžio 7 d. ieškovės motina mirė. Nuo 1999 m. vasario 26 d. ieškovė ir atsakovas sudarė nurodyto buto nuomos sutartį; be ieškovės, šiame bute gyvena jos duktė ir brolis. 2006 m. gegužės 9 d. ieškovė susitarė su kitais šeimos nariais, kad nuomojamas butas būtų privatizuojamas ieškovės vardu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės motina galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgyvendino įstatymo suteiktą subjektinę teisę į buto privatizavimą ir pradėjo buto privatizavimo procedūrą, tačiau dėl mirties jos neužbaigė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad buto nuomininkė ir jos šeimos nariai nesusitarė, kas taps perkamo buto savininku, todėl, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovės motina neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą; nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismo tvarka ginamos tik nurodyto įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu asmenų įgytos subjektinės teisės, kurios pažeistos; neįgyta teisė negalėjo būti pažeista.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 redakcija) nustatyti valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, sąlygos ir terminai. Pagal nurodyto Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininkas ar jo šeimos nariai, norintys privatizuoti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, turėjo pareikšti norą, t. y. iki 1992 m. gruodžio 1 d. paduoti pareiškimą dėl jų įsigijimo nuosavybėn; 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, tai jie gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims iki 1997 m. gruodžio 31 d. paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad, privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, kai butų nuomos teisėmis naudojasi ne vienas asmuo – buto nuomininkas, o keli asmenys – buto nuomininkas ir jo šeimos nariai, susiklostydavo dviejų rūšių teisiniai santykiai: 1) santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių; jie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku; 2) santykiai tarp asmens ar asmenų, įstatymo nustatyta tvarka išoriškai išreiškusių savo valią (ketinimus) privatizuoti butą, ir miestų (rajonų) savivaldybių ar kitų subjektų, nustatytų Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje, įpareigotų nustatyta tvarka reaguoti į tokius asmenų pareikštus ketinimus. Tai reiškia, kad butų privatizavimo procese būdavo sudaromi du sandoriai: 1) sandoris tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku; 2) vėliau – asmuo ar asmenys, kurių vardu bus privatizuotas butas, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, nustatytu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Taigi buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu tokio susitarimo nebūdavo pasiekiama.

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki 1998 m. liepos 1 d., t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, nei ieškovės motina, nei ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti buto privatizavimo klausimus, taigi neišreiškė valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, kaip tai buvo nustatyta įstatymo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad susitarimas privatizuoti butą buvo sudarytas 2006 m. gegužės 9 d. (b. l. 14), Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti. Be to, ir pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki 1998 m. liepos 1 d. buto privatizavimo procedūros nebaigė, nes broliai nesutarė, kieno vardu turėtų būti privatizuotas butas (b. l. 67, 80). Šios aplinkybės rodo, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nebuvo sudaryta susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas ginčo butas ir kas taps privatizuotino buto savininku; tai reiškia, kad tuo metu ginčo buto privatizavimas ir ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą įgijimas, jos tolesnis įgyvendinimas nebuvo galimas; dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, nes jos valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Įstatymo nustatytais terminais ir tinkama forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti išreikšta dėl ieškovės nurodytų aplinkybių (b. l. 67, 80).

20Teisėjų kolegija pažymi, kad, Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta, remiantis Įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui ginčo santykio, t. y. teisinio santykio dėl buto privatizavimo tarp ieškovės ir atsakovo, neatsirado, nes tuo metu ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, o kai subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo. Būtent tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; Teismų praktika, 18; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje V. V. prieš Klaipėdos miesto savivaldybę, bylos Nr. 3K-3-1407/2002; 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje V. A. prieš Kauno miesto savivaldybę, bylos Nr. 3K-3-95/2006 ir kt.).

21Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymo normas, kad pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimą reglamentuojančias taisykles; kasacinio skundo motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę privatizuoti butą (duomenys... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Butų privatizavimo... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, apeliacinės... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Ieškovės motina nuo 1964 m. buvo buto (duomenys neskelbtini) pagrindinė... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d.... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki 1998 m. liepos 1 d., t. y. kai Butų... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Butų privatizavimo įstatymui nustojus... 21. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...