Byla 2A-577-232/2015
Dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo (trečiasis asmuo – AB „Lesto“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė), Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų H. K. teisių perėmėjos I. B. ir V. B. ir bei atsakovių Sandros M. B. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų H. K. teisių perėmėjos I. B. ir V. B. ieškinį atsakovėms I. B. ir S. M. B. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo bei atsakovių I. B. ir S. M. B. priešieškinį ieškovams V. B. ir H. K. teisių perėmėjai I. B. dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo (trečiasis asmuo – AB „Lesto“).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. GINČO ESMĖ

4I. V. B. ir H. K. (mirė 2013-09-20) teisių perėmėja I. B. patikslintu ieškiniu prašė: iškeldinti atsakoves I. B. ir Sandrą M. B. su visais joms priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu Justiniškių g. 95-16, Vilniuje, nesuteikiant atsakovėms kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš I. B. 1295,65 Lt patirtų nuostolių ieškovų naudai, priteistas sumas pervedant į ieškovų įgaliotinės G. B. sąskaitą; priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įpareigoti atsakovę I. B. apmokėti už butui, esančiam Justiniškių g. 95-16, Vilniuje, tiektą elektros, šilumos energiją, karštą, šaltą vandenį, suteiktas komunalines ir namo administravimo paslaugas iki buto perdavimo ieškovams ar jų įgaliotam asmeniui datos. Paaiškino, kad ieškovams V. B. ir H. K. (mirė 2013-09-20), bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis J g., Vilniuje, t. y. V. B. priklauso 60/100 dalių, o H. K. – 40/100 dalių. V. B. butą (60/100 dalių) įgijo 2003-10-15 dovanojimo sutarties pagrindu iš motinos H. K.. V. B. nuo 2004 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, o H. K. nuo 2005 metų vasaros iki mirties (2013-09-20) gyveno pas dukterį (H. K. teisių perėmėją) I B. Č. Respublikoje. V. B., išvykdamas į Jungtinę Karalystę, žodinio susitarimo pagrindu leido savo buvusiai sutuoktinei I. B. (santuoka nutraukta 1998-10-07) ir nepilnametei dukrai S. B. neatlygintinai naudotis ginčo butu (faktiškai panaudos teisėmis). Tačiau atsakovės neatlygintinai naudodamosi butu netinkamai vykdė CK 6.637 str. numatytą panaudos gavėjo pareigą, t. y. nemokėjo buto išlaikymo išlaidų, dėl ko susidarė įsiskolinimai elektros energijos, šilumos energijos, vandens, komunalinių ir namo administravimo paslaugų teikėjams. 2012-09-01 ir pakartotinai atsakovei I. B. buvo pateiktas reikalavimas dėl ginčo buto atlaisvinimo ir raktų perdavimo. Tačiau iki šiol butas ieškovams negrąžintas. Taip pat atsakovės privalo atlyginti 1295,65 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 519,79 Lt AB „Lesto“ sumokėta suma už savavališką prisijungimą prie elektros tinklų ir 775,86 Lt antstoliui sumokėta suma pagal vykdomąjį raštą dėl skolos, susidariusios už šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą, išieškojimo UAB „Vilniaus energija“ naudai (t. II, b. l. 45-49).

5A. I. B. ir S. M. B. prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovų V. B. ir H. K. teisių perėmėjos I. B. 44 923 Lt dydžio piniginę sumą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Paaiškino, kad atsakovė I. B. ir ieškovas V. B. susituokė 1981-11-28. Iš pradžių šalys gyveno V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, o nuo 1998 metų gyveno Vilniaus r., Tarandėje, nuosavame name, kuris nebuvo pilnai pastatytas ir neįregistruotas. Tuo laikotarpiu V. B. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, prisiėmė asmeninių skolų, todėl 1998 metais teko skubiai parduoti namą, kad likviduoti skolas bei pirkti pigesnį būstą. Vilniaus miesto l apylinkės teismas 1998-10-07 nutraukė šalių santuoką, tačiau santuokos nutraukimas ilgą laiką nebuvo įregistruotas. Šalys, būdami neišregistruotoje santuokoje, 2000-10-24 nupirko ginčo butą už šeimos santaupas, tačiau butą įregistravo V. B. mamos H. K. vardu. H. K. jau turėjo nuosavą butą Vilniuje, Justiniškių g. 33-21, todėl jai antro buto nereikėjo. I. V. B. materialiai visiškai neišlaikė savo dukros S. B., tačiau išvykstant į Jungtinę Karalystę ir daug kartų vėliau yra pažadėjęs, kad vietoj dukros išlaikymo, jis už tai padovanos ginčo butą dukrai, o iki tol dukra galės butą laisvai ir netrukdomai valdyti ir naudotis Justiniškių g. 95-16 butu kaip savu. Manydama, jog butas atiteks dukrai, atsakovė sąžiningai prižiūrėjo ir eksploatavo jį bei pagerino jį iš esmės: buto pagerinimui pasiskolino pinigų ir laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2010 metų jame padarė remontą, kurio metu pakeitė visus langus, duris, visą santechniką, pakeitė virtuvės grindis, visą virtuvės buitinę techniką, kambariuose buvo atliktas parketo remontas, virtuvėje buvo išklotos plytelės, išklijuoti tapetai, tvarkytos kambarių lubos, įstiklintas balkonas. Buto pagerinimo vertė padidėjo 44 923 Lt suma, todėl ieškovai siekdami iškeldinti atsakoves, privalo atlyginti buto pagerinimo vertę (t. II, b. l. 128-135).

6Ieškovai atsakovių priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad nėra davę sutikimo buto pagerinimui. Atsakovės ginčo bute gyveno daugiau nei 13 metų, todėl privalėjo atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, šias išlaidas prisiimdamos sau. Taip pat atsakovės leistinais įrodymais nepagrindė buto pagerinimo vertės (t. II, b. l. 141-148).

7II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovo V. B. ir ieškovės H. K. teisių perėmėjos I. B. ieškinį patenkino: iškeldino atsakoves I. B. ir Sandrą M. B. su visais joms priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu Justiniškių g. 95-16, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-3003-6016:0013, nesuteikiant atsakovėms kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovės I. B., 1295,65 Lt patirtų nuostolių ieškovų naudai, priteistas sumas pervedant į ieškovų įgaliotinės G. B. sąskaitą; priteisė ieškovui V. B. ir ieškovės H. K. teisių perėmėjai I. B. iš atsakovių I. B. ir S. M. B. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įpareigojo atsakovę I. B. apmokėti už butui, esančiam J. g., Vilniuje, tiektą elektros, šilumos energiją, karštą, šaltą vandenį, suteiktas komunalines ir namo administravimo paslaugas iki buto perdavimo ieškovams ar jų įgaliotam asmeniui datos. A. I. B. ir S. B. priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo V. B. atsakovių I. B. ir S. M. B. naudai 3306,13 Lt buto pagerinimo išlaidų; priteisė iš ieškovės H. K. teisių perėmėjos I. B. atsakovių I. B. ir Sandros M. B. naudai 2204,08 Lt buto pagerinimo išlaidų; priteisė iš ieškovo V. B. ir ieškovės H. K. teisių perėmėjos I. B. atsakovių I. B. ir S. M. B. naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

9Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovė S. M. B. yra giminės. S. M. B. yra ieškovo V. B. dukra, o ieškovė H. K. buvo atsakovės S. M. B. močiutė. H. K. mirė 2013-09-20, o jos teisių perėmėja tapo mirusiosios dukra I. B.. Sprendė, kad ginčo tarp šalių nėra, jog atsakovės bute gyveno panaudos pagrindu, t. y. atsakovės nemokamai galėjo bute gyventi, tačiau tai nepaneigia ieškovų teisės prašyti, kad atsakovės jų butą atlaisvintų. Aplinkybė, kad ginčas kilo tarp artimų giminaičių – tėvo, močiutės ir anūkės neturi teisinės reikšmės. Nustatė, kad ieškovai siuntė atsakovėms įspėjimus dėl ginčo buto atlaisvinimo, tačiau atsakovės į tai nereagavo, todėl ieškovai kreipėsi į teismą. Kadangi ginčo, kad butas Justiniškių g. 95-16, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso ieškovams tarp šalių nėra, jų reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintas (CK 6.629 straipsnio 1 dalis, 6.636 straipsnis, 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.642 straipsnio 2 dalis). Tenkinus ieškovų pagrindinį reikalavimą iškeldinti atsakoves iš ginčo buto, atitinkamai tenkintas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę I. B. apmokėti už butui tiektą elektros, šilumos energiją, karštą, šaltą vandenį, suteiktas komunalines ir namo administravimo paslaugas iki buto perdavimo ieškovams ar jų įgaliotam asmeniui datos (CK 6.636 str.). Konstatavus priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, tenkintas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės I. B. 1295,65 Lt nuostolių: 519,79 Lt sumokėtus AB „Lesto“ už I. B. savavališką pajungimą prie elektros tinklų bei 775,86 Lt suma sumokėta antstoliui A. B. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1701-864/2011 UAB „Vilniaus energija“ naudai, kuri susidarė už šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą ginčo butui. Teismas sprendė, kad šie nuostoliai atsirado iš atsakovės I. B. neteisėtų veiksmų, nes ji savavališkai be buto savininkų sutikimo prisijungė prie elektros tinklų ir dėl to ieškovai patyrė išlaidų, ieškovai taip pat padengė atsakovės skolą už sunaudotą šilumos energiją (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Dėl buto pagerinimo darbų teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pagerinimo darbus vykdė ilgą laiko tarpą, o ieškovai šių darbų vykdymo metu nereiškė prieštaravimo dėl šių darbų atlikimo, todėl tokiais konkliudentiniais veiksmais (pasyvumu) ieškovas V. B. iš esmės išreiškė leidimą atsakovei I. B. vykdyti pagerinimo darbus. Nors asmeniškai ieškovo V. B. nuo 2004 metų nebuvo Lietuvoje, tačiau H. K. daug kartų laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2010 metų buvo ginčo bute. Laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2012 m. ginčo butas nuosavybės teise priklausė ieškovui V. B., pagal dovanojimo sutartį ir pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Todėl nors ieškovas V. B. pats asmeniškai bute nuo 2005 metų nebuvo, tačiau iš H. K. turėjo apie atliekamus remontus žinoti. Atsakovės savo patirtų išlaidų dydį grindė darbų sąmatomis, tačiau šių įrodymų nepakanka, siekiant pagrįsti faktinį atsakovių patirtų išlaidų dydį, nes darbų sąmatos atspindi tik preliminarų darbų kiekį ir jų vertę, tuo tarpu faktiškai vykdant darbus, jų vertė galėjo kisti. Ieškovai kai kurių darbų atlikimo neginčijo (suremontuota virtuvė, pakeistos įėjimo durys, pakeistos sanitarinio mazgo plytelės, pakeisti visi langai, balkono durys), tačiau nurodė, jog šie darbai atlikti be turto savininkų sutikimo. Dėl nurodytų darbų bei nupirktų statybinių medžiagų atsakovai į bylą nepateikė atitinkamų įrodymų, todėl teismas sprendė, jog priteisti jų prašomas išlaidas vien tik lokalinėmis sąmatomis, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismui pasiūlius byloje atlikti turto pagerinimo darbų vertės nustatymo ekspertizę, šalys atlikti ekspertizę atsisakė. Todėl teismas sprendė, jog pagal atsakovių pateiktus įrodymus, jie dėl buto remonto realiai patyrė šias išlaidas 5510,21 Lt sumai, kurią sudaro: 2040 Lt už 2 langus bei balkono duris su montavimo darbais; 2040,21 Lt už 3 langus ir palangę; 1430 Lt už įėjimo duris. Nors atsakovės tikėjosi, kad ginčo butas atiteks atsakovei S.M. B., tačiau tai neatleidžia atsakovių nuo įrodinėjimo pareigos dėl buto pagerinimo išlaidų dydžio. Buto pagerinimo išlaidos priteistos, atsižvelgiant į ieškovams priklausančias buto dalis.

10III. APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS ARGUMENTAI

11I. V. B. ir I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovų V. B. ir H. K. teisių perėmėjos I. B. priteista atsakovių I. B. ir S. M. B. naudai 3306,13 Lt ir atitinkamai 2204,08 Lt buto pagerinimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš ieškovo V. B. ir ieškovės H. K. teisių perėmėjos I. B. lygiomis dalimis atsakovių I. B. ir S. M. B. naudai 540,62 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 270,31 Lt, ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – atsakovių I. B. ir S. M. B. priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas priteisdamas 5510,21 Lt nuostolius atsakovių naudai, neteisingai juos paskaičiavo, be to, viso išlaidos galimai patirtos tik vienos atsakovės I. B.. Pagal atsakovių pateiktus rašytinius įrodymus, UAB „Barema“ faktiškai sumokėta už langus tik 612 Lt dydžio avansas 2005 metais, o ne 2040 Lt; UAB „JOCZ BALT“ 2007 m. faktiškai sumokėta už langus 2040,21 Lt; UAB „Hiperionas“ 2009-04-29 sutartyje nurodytas avansinis 500 Lt dydžio mokėjimas už įėjimo duris, tačiau paties mokėjimo dokumento nėra. Todėl atsakovė I. B. patyrė ne 5510,21 Lt sumą nuostolių, tačiau galimai tik 3152,21 Lt. Visi atsakovių įvardijami pagerinimai buvo atlikti tuo metu, kai buto savininku buvo V. B., kuris niekada nebuvo davęs sutikimą buto pagerinimams atlikti. Atsakovės ginčo bute gyveno apie 14 metų, todėl jos savo noru ir iniciatyva tvarkėsi buitį taip, kad būtų patogu gyventi. Tuo atveju jeigu pagerinimai ir buvo atlikti, jie turi atitinkamą nusidėvėjimo procentą. Todėl neteisinga priteisti 2005, 2007 ir 2009 metais atliktų pagerinimų vertę. Taip pat nesutiktina su teismo pozicija, jog ieškovai konkliudentiniais veiksmais yra pritarę dėl šių darbų atlikimo, kadangi ieškovas V. B. nebuvo informuotas apie remontą ir nėra davęs sutikimų dėl turto pagerinimo darbų atlikimo. Teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinio reikalavimus, nepagrįstai rėmėsi CK 6.501 straipsnio reglamentavimu. Atsakovių gyvenimo sąlygų pagerinamas bute, kuriuo naudojosi neatlygintinai, savaime nereiškia patalpų pagerinimo, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.501 straipsnio nuostatas atliktiems remonto darbams. Atsakovės taip pat neįrodė, jog atsakovai kaip panaudos davėjai perdavė butą ieškovėms kaip panaudos gavėjoms, kuris neatitiko daikto naudojimo paskirties, dėl ko būtų iškilęs būtinumas atlikti tam tikrus patalpų pagerinimo darbus. Iškilus tarp šalių ginčui dėl atliktų būsto pagerinimo darbų atlyginimo, teismas turėjo nustatyti, kokie buvo atlikti būtini daikto pagerinimo darbai, o kokie traktuotini kaip būsto remonto darbai. Tačiau tokių aplinkybių teismas nesiaiškino (t. III, b. l. 80-84).

12A. I. B. ir S. M. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimą, kuriuo teismas ieškovo V. B. ir ieškovės H. K. teisių perėmėjos I. B. ieškinį tenkino, panaikinti bei priėmus naują sprendimą, atsakovių I. B. ir S. M. B. priešieškinį tenkinti visa apimtimi, o teismui nustačius, kad būtina rinkti daugiau naujų įrodymų, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ieškovų įgaliotinės G. B.. Ieškovai prašė iškeldinti atsakoves bei priteisti iš atsakovės I. B. 1295,65 Lt dydžio patirtų nuostolių ieškovų naudai, priteistas sumas pervedant į ieškovų įgaliotinės G. B. sąskaitą. Ieškovai patirtų nuostolių neįrodė, nors privalėjo konkrečiais leistinais įrodymais pagrįsti savo reikalavimą atlyginti neva tai jų patirtus 1295,65 Lt dydžio nuostolius, įrodyti žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį. Teismas, nustatydamas aplinkybes dėl ieškovų neva tai patirtų nuostolių, nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. I, b. l. 11, 35, 36, 38) patvirtina ieškovų žalą, jos dydį. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai – G. B. atlikti mokėjimai antstoliui ir AB „Lesto“ (t. I, b. l. 38) patvirtina būtent G. B., o ne ieškovų, atliktus mokėjimus antstoliui A. B. ir AB „Lesto“. Todėl ieškinio reikalavimas atlyginti neva tai ieškovų patirtus nuostolius yra nesusijęs su šia civiline byla, nes atlygintinumo klausimas pagal įgaliojimą turi būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje tarp įgaliotinės ir įgaliotojų (ieškovų). Teismas sprendime netyrė rašytinių ir kitų leistinų įrodymų, kuriais atsakovės įrodė, jog atsakovė I. B. pagrįstai, sąžiningai tikėdama ir pasitikėdama, turėdama pagrįstus teisėtus lūkesčius, turėdama ieškovų sutikimą, sąžiningai prižiūrėdama butą 2005 – 2010 metais iš esmės pagerino butą, padidino jo vertę, technines savybes, butas tapo vertingesnis, likvidesnis, naudingesnis. Atsakovės į bylą pateikė rašytinius įrodymus – UAB „Sistela“ atliktas objektines ir lokalines sąmatas, bute atliktų darbų kiekius, foto nuotraukas, kuriose aiškiai matyti buvusi bloga iki remonto buto būklė ir aiškiai pagerinta po remonto buto būklė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai prašomas priteisti išlaidas grindė vien tik lokalinėmis sąmatomis, dėl to nėra teisinio pagrindo atsakovų patirtų išlaidų priteisti, kai su tuo visiškai nesutinka ieškovai. Motyvas, jog priteisti išlaidas atsakovėms teismas negali vien todėl, jog ieškovai su tuo nesutinka – pažeidžia šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo bei asmens teisės į gynybą principus, įrodymų tyrimo bei įrodymų naštos paskirstymo principus. Ieškovų žodinis neigimas, nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kitais įrodymais bei nepaneigia atsakovių pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų B. Š., G. Š. ir R. B. parodymų. Atsakovės buto pagerinimo išlaidų dydį pagrindė šiais įrodymais, kurių teismas netyrė ir nelygino jų tarpusavyje: 1. UAB „Sistela“ licenzijuoto specialisto technologo J. K. sudarytos buto adresu Justiniškių g. 95-16, Vilnius lokalinės ir objektinės sąmatos/išvada (t. II, b. l. 2-14).; 2. UAB „Sistela“ technologo J. K. kvalifikacijos atestatas (t. II, b. l. 15); 3. Atsakovių ieškovės advokatės S. N. 2013-09-18 elektroninis laiškas iš elektroninio pašto adreso sandra.nargelaite@gmail.com UAB „Sistela“ technologui J. K., kurio elektroninio pašto adresas yra jefimas@sistela.lt, su kuriuo buvo nusiųstos 9 buto foto nuotraukos (t. III, b. l. 35-37); 4. Bute atliktų Darbų kiekiai (t. III, b. l. 16-17); 5. 2005-10-05 sutartis, sudaryta tarp I. B. ir UAB „Barema“ dėl langų keitimo bute Justiniškių g. 95-16, Vilnius, sutarties suma – 2040 Lt, sutarties priedai su tiksliaisiais langų išmatavimais, PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas (t. I, b. l. 69-72); 6. 2007-07-04 sutartis, sudaryta tarp I. B. ir UAB „J. B.“ dėl langų keitimo bute Justiniškių g. 95-16, Vilnius, sutarties suma – 2040, 21 Lt, sutarties priedai su tiksliaisiais langų išmatavimais, PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitai (t. I b.1.73-78); 7. Paaiškinimai prie buto patalpų foto nuotraukų, kur detaliai paaiškinta kiekviena foto nuotrauka nuo 1 iki 10 (t. I, b. l. 166); 8. Foto nuotrauka Nr. 1, kurioje matyti virtuvėje išklotos plytelės, pakeistas langas ir palangė (t. I, b.1. 167); 9. Foto nuotrauka Nr. 2, kurioje matyti naujas virtuvės baldų komplektas, pagamintas pagal individualų projektą su buitine įranga, siena išklijuota plytelėmis (t. I, b. l. 168); 10. Foto nuotrauka Nr. 3, kurioje matyti buto išorinės „šarvo“ durys, parketo remontas (t. I, b. l. 169); 11. Foto nuotrauka Nr. 4, kurioje matyti, jog kambaryje pakeistas langas ir palangė, sienos išklijuotos tapetais, pakeisti baldai (t. I, b. l. 170); 12. Foto nuotrauka Nr. 5, kurioje matyti įstiklintas balkonas (t. I, b. l. 171); 13. Foto nuotrauka Nr. 6, kurioje matyti pakeistos vidinės kambarių durys, parketo remontas, sienų ir lubų remontas (sumontuotos plastikinės lubos) (t. I, b. l. 172); 14. Foto nuotrauka Nr. 7, kurioje matyti kambaryje pakeistas langas ir palangė, sienos išklijuotos tapetais, pakeisti baldai (t. I, b. l. 173); 15. Foto nuotrauka Nr. 8, kurioje matyti, kad kambaryje pakeistas langas, palangė, parketo remontas, sienų remontas, pakeisti baldai (t. I, b. l. 174); 16. Foto nuotrauka Nr. 9, kurioje matyti vonios kambarys, jame pakeista santechnika, išklotos plytelės (t. I, b. l. 175); 17. Foto nuotrauka Nr. 10, kurioje matyti tualeto kambarys, jame pakeista santechnika, klozetas, išklotos grindų plytelės, išklijuotos sienų plytelės (t. I, b. l. 176); 18. Sutartis dėl buto langų keitimo, suma 1430 Lt (t. I, b. l. 177); 19. Vilnius techninės apskaitos byla Inv. Nr. 14871 kartu su buto Justiniškių g. 95-16, Vilnius planu, kuriame yra nurodyta viso buto patalpų kvadratūra bei buto patalpos numeruotos indeksais 16-1,16-2,16-3,16-4,16-5,16-6,16-7 (t. II, b. l. 66) (t. III, b. l. 70-77).

13I. V. B. ir I. B. atsiliepimu prašo atsakovių I. B. ir Sandros M. B. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad ieškovų įgaliotinė G. B. iki ieškovės H. K. mirties atstovavo ieškovę pagal jai išduotą 2012-05-22 Lietuvos Respublikos ambasadoje Čekijos Respublikoje įgaliojimą, o ieškovą V. B. pagal 2012-07-25 jai išduotą įgaliojimą Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje ir, veikdama šių įgaliojimų pagrindu, sukūrė visas teises ir pareigas būtent ieškovams. Taigi G. B. ne tik ieškovus atstovavo šioje byloje, tačiau ir atliko tam tikrus veiksmus ieškovų naudai pagal jų suteiktus įgalinimus, t. y. sumokėjo trečiajam asmeniui AB „Lesto“ ir antstoliui A. B. atsakovės I. B. neteisėtais veiksmais (savavališku elektros energijos pasijungimu) ir neveikimu (mokesčių už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas nemokėjimu ir jo rezultate susidariusios skolos) ieškovams padarytus nuostolius 1295,65 Lt sumoje. Taigi ieškovų įgaliotas asmuo G. B. neprivalėjo būti į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, kadangi santykiai tarp ieškovų ir įgaliotinės yra fiduciarinio (pasitikėjimo) pobūdžio. 1295,65 Lt iš atsakovių teismas priteisė kaip nuostolių atlyginimą ne G. B., o būtent ieškovams. Todėl apeliančių teiginiai dėl tariamai pažeistų materialinės ir procesinės teisės normų yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovės taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima sutikti su jų apeliacinio skundo motyvu dėl ginčo buto vertės ir techninių savybių padidinimo, kurių rezultate butas tapo vertingesnis, likvidesnis ir naudingesnis. Atsakovių į bylą pateiktos foto nuotraukos pačios savaime neįrodo, jog buto būklė iki remonto buvo bloga, o visuotinai žinoma, kad bet kuris remontas yra atliekamas tikslu ne pabloginti, o pagerinti buto būklę. Atsakovės privalėjo ne tik pateikti teismui formalius savo nuožiūra nurodytų remonto darbų ir medžiagų verčių paskaičiavimus, atliktus UAB „Sistela“ sąmatininko J. K. (kuris net neapsilankė ginčo bute), tačiau atlikti objektyvų remonto darbų įvertinimą bute, pagrįstą ne tik formalių sąmatų sudarymu, bet ir objekto apžiūra vietoje, įvardinant darbų atlikimo datas ir laikotarpius, panaudotas medžiagas, jų įsigijimo dokumentų pagrindu, nusidėvėjimą ir kitus svarbius rodiklius. Apeliančių nurodomi liudytojai betarpiškai nedalyvavo atliekant remonto darbus, todėl taip pat negalėjo nurodyti konkrečių remonto darbų apimčių (t. III, b. l. 92-99).

14A. I. B. ir S. M. B. atsiliepimu prašo ieškovų V. B. ir H. K. teisių perėmėjos I. B. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad teismas pagrįstai atsakovėms priteisė daikto pagerinimo išlaidų, kaip tai numato CK 6.501 str. Be atsakovių pateiktų leistinų įrodymų (t. I, b. l. 69, 70, 71, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 177), buto pagerinimo aplinkybę patvirtino ir patys ieškovai, t. y. ieškovų atstovė G. B. teismo posėdyje patvirtino, kad bute buvo atlikti pagerinimo darbai, o būtent suremontuota virtuvė, pakeistos įėjimo durys, pakeistos sanitarinio mazgo plytelės, pakeisti visi langai, balkono durys. Teismas teisingai nustatė, jog šalys žodžiu susitarė dėl atsakovių neatlygintino apsigyvenimo ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute; atsakovės bute atliko pagerinimo darbus; buto pagerinimo darbai buvo vykdomi ilgą laiko tarpą; šie civiliniai panaudos santykiai vyksta tarp artimų giminaičių, todėl šalių santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, ką patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog ir panaudos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma; panaudos sutartis buvo neterminuota, nes atsakovės sąžiningai tikėjo ir pasitikėjo V. B., jo žodžiu duotu įsipareigojimu vietoj kasmėnesinio nepilnametės dukros Sandros M. B. išlaikymo dukrai Sandrai perleisti butą, o iki to laiko atsakovės gali neatlygintai naudotis butu; apie atliekamus darbus ieškovai buvo informuoti žodžiu, ieškovai buto pagerinimus matė, darbams pritarė, bute atliktais pagerinimais asmeniškai naudojosi, atsakovėms pretenzijų nereiškė ir panaudos santykių nenutraukė. Todėl teismo išvada, jog ieškovai sutikimą atsakovėms davė konkliudentiniais veiksmais, yra pagrįsta. Apeliantų argumentas, jog bute buvo langai, palangės, durys ir kt., todėl nebuvo jokio būtinumo atlikti buto pagerinimo darbus yra nepagrįstas, nes davę leidimą buto pagerinimo darbams, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo motyvu, kad atlikti pagerinimai jiems nebūtini ar, kad butas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus (t. III, b. l. 121-125).

15IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17Byloje ginčas kilo iš gyvenamosios patalpos panaudos santykių, susiklosčiusių tarp buvusių sutuoktinių bei artimų giminaičių, ieškovams perdavus atsakovėms panaudos sutartimi naudotis ieškovams priklausančiu butu dėl panaudos sutarties nutraukimo, atsakovių (panaudos gavėjų) iškeldinimo, ieškovų (panaudos davėjų) turėtų nuostolių dėl to, kad atsakovės netinkamai vykdė savo kaip panaudos gavėjų pareigas numatytas CK 6.636 straipsnyje (apmokėti daikto išlaikymo išlaidas), atlyginimo, atsakovių reikalavimų atlyginti ginčo patalpų pagerinimo darbus.

18Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir jo mirusi motina H. K. bei atsakovės buvo sudarę žodinę neterminuotą buto panaudos sutartį ir kad ši sutartis yra nutraukta ieškovų (panaudos davėjų) iniciatyva, apie sutarties nutraukimą tinkamai įspėjus atsakoves, atsakovės neginčija panaudos sutarties nutraukimo, nes atsakovės iš pradžių teigusios turinčios atitinkamas teises į butą vėliau pareiškė priešieškinį dėl nuostolių turėtų pagerinus ginčo butą priteisimo.

19 Ieškovai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę jog jie nebuvo davę atsakovėms leidimo pagerinimams atlikti, bei kad teismas nepagrįstai paskaičiavo per dideles pagerinimų išlaidas, nepagrįstai priteisė šias išlaidas abiem ieškovėms nors turėjo priteisti vienai I. B..

20Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateikiamą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Minėto straipsnio 2 dalis numato jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos civilinio kodekso atitinkamos nuostatos reguliuojančios nuomos santykius tame tarpe ir 6.501 straipsnio nuostatos dėl daikto pagerinimų. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Straipsnio 2,3 dalyse nustatyta, kad nuomininko (panaudos gavėjo) padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

21CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta neatlygintinio naudojimo sutarties šalių teisė nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. CK 6.633 straipsnio 1 dalis numato jog panaudos davėjas privalo perduoti daiktą panaudos gavėjui tokios būklės, kuri atitinka sutarties nustatytas sąlygas ir daikto naudojimo paskirtį. Atitinkamai CK 6.636 straipsnis numato jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

22Taigi įstatymas numato panaudos gavėjui pareigą rūpintis perduoto jam naudotis daikto būkle iškilus būtinybei atlikti paprastąjį ir kapitalinį remontą. Taip pat numatyta panaudos gavėjo teisė į jo atliktus daikto pagerinimus. Įstatymų leidėjas nėra nepateikęs tikslių sąvokų kas šiuo atveju laikytina einamuoju ir kapitaliniu remontais, taip pat nepateikia ir pagerinimų, už kurių atlikimą atsiranda teisė reikalauti nuostolių atlyginimo apibrėžimo. Statybos reglamentas STR 1.01.08:2002 šio atveju netaikytinas nes jis privalomas tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas kokie atsakovių atlikti darbai laikytini pagerinimais pagrįstai vadovavosi nusistovėjusia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 09 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 06 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Kasacinis teismas minėtose bylose yra nurodęs jog pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 09 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

23Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis), tame tarpe ir konkliudentiniais veiksmais kai panaudos davėjas žino apie atliekamus pagerinimus ir jiems neprieštarauja dėl artimų santykių su panaudos gavėju. Šiuo atveju ieškovą V. B. ir H. K., bei jos teisių perėmėją I. B. siejo artimi giminystės santykiai, I. B. yra ieškovo V. B. buvusi žmona, H. K. buvusi marti, S. B. yra V. B. dukra ir Hel;enos K. anūkė bei I. B. dukterėčia. H. K. nors nuo 2005 metų gyveno Prahoje pas savo dukterį I. B. dažnai atvykdavo į Vilnių, buvojo jai dalinės nuosavybė teise priklausiusiame bute ir nereiškė pretenzijų dėl šiame bute atliekamų darbų. Nors apeliantai teigia, kad H. K. buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su sūnumi ieškovo V. K., perduodama jam nuosavybės teises į savo 40/100 ginčo buto dalis, byloje nenustatyta, kad ieškovėms šis faktas buvo žinomas, nes panaudos sutartis buvo žodinė nekilnojamojo turto registro duomenys joms nebuvo prieinami. Patys apeliantai (ieškovai) nurodo kad atsakovių santykiai su H. K. pašlijo tik 2008, tuo tarpu pagerinimai, už kuriuos priteistas atlyginimas (nuostoliai) atlikti 2005 metais. V. B. visą panaudos laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje ir būstu perduotu ieškovėms naudotis nesidomėjo, beje netinkamai atliko ir savo pareigas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį jo pasirašytą su savo motina H. K.. Todėl patenkinęs pastarosios ieškinį 2012 04 03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-734/2012 tuometinis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį panaikino, nagrinėjant bylą V. B. į teismą neatvyko bylą vedė per atstovę. Toks pasyvus būsto savininko elgesys leidžia teigti, kad buto išlaikymo remonto ar jo pagerinimo klausimai jam nerūpėjo, o atsakovės neturėjo galimybės gauti jo rašytinio leidinio pagerinimams, byloje taip pat nepaneigta ir atsakovių nurodyta aplinkybė, kad V. B. buvo pažadėjęs ginčo butą padovanoti dukrai S. B. kaip kompensaciją už neteiktą išlaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad buto savininkai su atliekamais pagerinimais sutiko konkliudentiniais veiksmais. Ieškovai nesutinka su teismo priteista nuostolių suma nurodydami jog teismas neatsižvelgė į daiktų nusidėvėjimą tačiau savo paskaičiavimų teismui nepateikė, teismui pasiūlius atlikti ekspertizę nuo jos atsisakė abi šalys, ta aplinkybė, kad į bylą pateikti tik įrodymai jog už langus buvo sumokėtas tik avansas nepaneigia, kad atsakovės už šiuos langus pilnai atsiskaitė, nes langai yra įstatyti, paties fakto, kad atsakovės ginčo buto langus pakeitė ieškovai neneigia, todėl akivaizdu, kad jų pardavėjas nebūtų statęs langų jei už juos nebūtų sumokėta. Ieškovų teiginiai jog nuostoliai turėjo būti priteisti tik vienos I. B. naudai atmestini, nes pati atsakovė šioje dalyje sprendimo neskundė.

24 Atsakovės savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ieškovų reikalavimus dėl jų patirtų 1295,65 lt nuostolių sumokėtų antstoliui A. B. ir AB „Lesto“ apeliantai teigia jog pateikti į bylą įrodymai įrodo jog šiuos pinigus sumokėjo ne ieškovai o jų įgaliotinė G. B., todėl mano jog dėl šios sumos atlyginimo ginčas turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje tarp įgaliotojų ir įgaliotinės. Taip pat nurodo jog G. B. šioje byloje nėra advokatė ar ieškovų atstovė, o tik įgaliotinė priteista suma nėra bylinėjimosi išlaidos todėl teismas be pagrindo nurodė priteistas lėšas pervesti į įgaliotinės sąskaitą.

25Šie ieškovų argumentai atmestini, kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovų G. B. Išrašytų įgaliojimų, (t.1,b.l.80, t. 2,b.l. 52,53) ji buvo įgaliota I. B. tvarkyti su ginčo butu susijusius reikalus, o pagal V. B. išduotą įgaliojimą turėjo teisę tvarkyti visus jo turtinius reikalus, taigi turėjo ir teisę sumokėti ir ieškovams, kaip buto bendrasavininkiams pateiktas apmokėti išlaidas ir savo įgaliojimų veikdama įgaliotojų vardu neviršijo, o jos veiksmai apmokant minėtas išlaidas sukūrė ieškovams teises reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovių (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

26Atsakovės savo apeliaciniame skunde nurodė jog teismas be pagrindo netenkino jų reikalavimų dėl kitų jų pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytų remonto darbų išlaidų atlyginimo. Kolegija ir su šiais apeliančių motyvais negali sutikti. Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Atsakovių sąmatose nurodyti darbai tokie kaip sienų tapetavimas grindų parketo atnaujinimas, plytelių klijavimas, santechnikos darbai, plastikinių lubų išklijavimas ir nudažymas ir kt. turint omenyje kad atsakovės daugiau apie 14 metų naudojosi butu nemokamai laikytini einamojo atstatomojo remonto darbais ir nelaikytini pagerinimais, kuriuos remiantis CK 6.501straipsnio nuostatomis turėtų atlyginti daikto (buto) savininkas panaudos gavėjui nutraukus panaudos sutartį. Todėl laikytina kad minėti darbai buvo reikalingi daikto būklės palaikymui, ir atitiko atsakovių poreikius. Nors atsakovės priešieškinyje nurodo jog virtuvės baldai yra pritaikyti ginčo butui tačiau neįrodinėjo jog jie sumontuoti taip, kad jų negalima atskirti be neproporcingos žalos butui ir kad šie baldai laikytini buto dalimi ar jo pagerinimu, kad jų negalima būtų panaudoti kitame būste.

27Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, laikėsi Aukščiausiojo Teismo formuluojamos praktikos taikant įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo taisykles, pagal kurias teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, turi remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 02 07nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 11 02 nutartis civilinėje byloje; 2011 08 08 nutartis civilinėje. 3K-3-340/2011; kt.).

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinių skundų argumentai plačiau neaptariami.

29Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

30Apeliacinius skundus atmetus remiantis CPK 93 straipsniu bylinėjimosi išlaidos šalims jų turėtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. GINČO ESMĖ... 4. I. V. B. ir H. K. (mirė 2013-09-20) teisių perėmėja I. B. patikslintu... 5. A. I. B. ir S. M. B. prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį,... 6. Ieškovai atsakovių priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad nėra... 7. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovo... 9. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovė S. M. B. yra giminės. S. M. B.... 10. III. APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS ARGUMENTAI... 11. I. V. B. ir I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. A. I. B. ir S. M. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės... 13. I. V. B. ir I. B. atsiliepimu prašo atsakovių I. B. ir Sandros M. B.... 14. A. I. B. ir S. M. B. atsiliepimu prašo ieškovų V. B. ir H. K. teisių... 15. IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje ginčas kilo iš gyvenamosios patalpos panaudos santykių,... 18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir jo mirusi motina H. K. bei atsakovės... 19. Ieškovai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateikiamą panaudos sutarties sampratą... 21. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta neatlygintinio naudojimo sutarties... 22. Taigi įstatymas numato panaudos gavėjui pareigą rūpintis perduoto jam... 23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad leidimo atlikti nuomojamo... 24. Atsakovės savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai tenkino... 25. Šie ieškovų argumentai atmestini, kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovų... 26. Atsakovės savo apeliaciniame skunde nurodė jog teismas be pagrindo netenkino... 27. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 30. Apeliacinius skundus atmetus remiantis CPK 93 straipsniu bylinėjimosi... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus kolegija, vadovaudamasis Lietuvos... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti...