Byla 2-898/2009
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1129-485/2009 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui E. S. , trečiajam asmeniui UAB „Vytelė“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. S. subsidiariai, t. y. tiek, kiek nepavyks išieškoti iš BUAB „Vytelė“, 405851,47 Lt skolą, 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 8059 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis ir UAB „Vytelė“ 2007 m. vasario 28 d. pasirašė Overdrafto sutartį Nr. 07-018036-OJ, pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Vytelė“ 50000 Lt kreditą. 2008 m. lapkričio 27 d. BUAB „Vytelė“ ieškovui buvo skolinga 206344, 99 Lt. UAB „Vytelė“ įsipareigojimai ieškovui buvo užtikrinti hipotekos lakštais. Ieškovas ir UAB „Vytelė“ 2003 m. rugsėjo 15 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 03-029758-AK, pagal kurią UAB „Vytelė“ buvo suteiktas 40550 eurų kreditas. 2008 m. lapkričio 27 d. BUAB „Vytelė“ ieškovui pagal Kredito sutartį Nr. 03-029758-AK buvo skolinga 405851,47 Lt. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1669-601/2008 UAB „Vytelė“ iškėlė bankroto bylą ir jos administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“. Šioje bankroto byloje 2009 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 405851,47 Lt kreditorinis reikalavimas. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla yra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą., kad pagrindinis skolininkas (BUAB „Vytelė“) atsisakė patenkinti kreditoriaus reikalavimus, todėl priteistos sumos išieškotinos iš subsidiaraus skolininko E. S. .

4Teismui kilo abejonė ar tarp ar tarp šių bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, kuris gali būti privalomu bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 str. 3 d.). BUAB „Vytelė“ atstovė nurodė, kad sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje, vykdymas priklausys nuo to, kokia dalis ieškovo reikalavimų bus patenkinta bankroto byloje, todėl šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki bus išnagrinėta BUAB „Vytelė“ bankroto byla. Ieškovas su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad ieškovas prašo priteisti tik tą sumą, kurios nepavyks išieškoti bankroto byloje. Be to, ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1129-485/2009 iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-553-601/2009. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą ir subsidiariai prašo priteisti iš atsakovo E. S. įsiskolinimą, kurio negrąžino ieškovui dabar jau bankrutuojanti UAB“ Vytelė“, už kurios tinkamą prievolių vykdymą laidavo atsakovas E. S. . Kaip matyti, Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-553-601/2009 patvirtino ieškovo 405851,47 Lt kreditorinį reikalavimą. CK 6.76 straipsnyje yra įtvirtinta laidavimo samprata, kuri nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Tačiau iš šalių pozicijų byloje matyti, kad nors nagrinėjamoje ir UAB „Vytelė“ bankroto byloje reiškiami skirtingi reikalavimai, tačiau esminės reikšmės teisingam bylos dėl skolos priteisimo išnagrinėjimui turės UAB „Vytelė“ bankroto bylos baigtis. Kadangi ieškovas reikalauja subsidiariai, ne solidariai priteisti skolą iš atsakovo E. S. ir tuo pat metu yra pasitvirtinusi to paties dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, teismas pripažįsta, kad teisingam bylos išnagrinėjimui turi esminę reikšmę tai, kokia dalis ieškovo reikalavimų bus patenkinta UAB „Vytelė“ bankroto byloje.

6Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:

71. Pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negali nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas negali šių faktų nustatyti. Šiuo atveju teismo argumentas, kad faktas, kokia ieškovo reikalavimų dalis bus patenkinta BUAB „Vytelė“ bankroto byloje, turi esminę reikšmę šioje byloje, yra nepagrįstas dėl to, kad tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo yra solidariai atsakingi ieškovui.

82. Jeigu ši byla bus sustabdyta iki galutinio BUAB „Vytelė“ bankroto bylos išnagrinėjimo, tai sutinkamai su ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalimi pripažinus įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį ją likviduoti, vėliau įmonę likvidavus, pasibaigs pagrindinė prievolė, o tuo pačiu ir šalutinė (laidavimas).

93. Subsidiarios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad kreditorius gali pareikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai, tuo atveju kai jo nepatenkina pagrindinis skolininkas. Įstatyme nenustatyta kokia tvarka turi būti pareikštas reikalavimas pagrindiniam skolininkui, taip pat nenustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kreditorius gali pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui nebūtinai teismo tvarka, o gali reikšti reikalavimą tiesiogiai pačiam skolininkui. Aplinkybė, jog BUAB „Vytelė“ iškelta bankroto byla yra pagrindas konstatuoti, jog pagrindinis skolininkas atsisakė patenkinti kreditorinius reikalavimus, todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui nelaukiant, kol baigsis BUAB „Vytelė“ bankroto byla.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, jog BUAB „Vytelė“ iškelta bankroto byla, o ieškovas bankroto byloje yra pareiškęs savo reikalavimą. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip BUAB „Vytelė“ atsisakymas įvykdyti kreditoriaus reikalavimą. Ieškovo reikalavimo tenkinimui taikoma bankroto procedūra nėra pasibaigusi, o ieškovo reikalavimai yra užtikrinti hipotekomis ir įkeitimais. Bankroto procedūrų metu šis turtas bus parduotas ir tikėtina, jog ieškovo reikalavimas bus patenkintas. Teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir nustatė, kad tik po bankroto bylos išnagrinėjimo bus galima daryti išvadą apie ieškovo reikalavimo pagrindiniam skolininkui BUAB „Vytelė“ negalimumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2004 pažymėjo, kad išieškojimas iš subsidiaraus skolininko galimas tik nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo, o nagrinėjamoje byloje to padaryti negalima iki bus nebus priimti galutiniai sprendimai bankroto byloje.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią civilinę bylą.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą ir subsidiariai prašo priteisti iš atsakovo E. S. įsiskolinimą, kurio negrąžino ieškovui dabar jau bankrutuojanti UAB“ Vytelė“, už kurios tinkamą prievolių vykdymą laidavo atsakovas E. S. . Šį reikalavimą ieškovas kildina iš 2003 m. rugsėjo 15 d. laidavimo sutarties, pagal kurios 3.1. punktą, kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako kaip solidarūs skolininkai.

15Taigi, laiduotojas, kaip ir pagrindinis skolininkas, nagrinėjamu atveju yra bendraskolis ir turi solidariąją prievolę kreditoriui, šiuo atveju - ieškovui (CK 6.81 str. 4 d.), o ne subsidiariąją. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą.

16Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1129-485/2009 iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-553-601/2009. CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Vadovaujantis šio straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kolegijos nuomone, civilinėje byloje Nr. B2-553-601/2009 nebus nustatyti faktai, kurių teismas negalėtų nustatyti šioje byloje, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą Nr. 2-1129-485/2009.

17Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis dėl bylos sustabdymo naikintina.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai