Byla 2A-156/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (ankstesnis pavadinimas akcinė bendrovė DnB Nord bankas) ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-32-656/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys byloje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Valra“ (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro) ir V. Č..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo R. Č. 31 269,51 Lt skolos, 7,83 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 27 d. tarp ieškovo AB DNB banko ir UAB „Valra“ pasirašyta Kredito linijos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti 100 000 Lt kredito linijos limitą apyvartinėms lėšoms papildyti. Minėta sutartimi šalys susitarė dėl galutinio kredito linijos limito grąžinimo termino iki 2009 m. lapkričio 30 d. Kredito grąžinimą kaip solidarusis skolininkas užtikrino atsakovas R. Č., 2007 m. gruodžio 27 d. pasirašydamas laidavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Valra“ iškėlė bankroto bylą, todėl šiai nutarčiai įsiteisėjus laikoma, kad visi įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ieškovas 2008 m. spalio 30 d. pareiškė 31 269,51 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Valra“ bankroto byloje. Ieškovas nurodė, jog ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima ir neapriboja kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams. Esant solidariajai skolininko ir laiduotojo prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad trečiojo asmens UAB „Valra“ prievolę vykdytų tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Kadangi ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Valra“ susitarė dėl 7,83 procentų dydžio metinių palūkanų, todėl šios priteistinos iš atsakovo.

5Atsakovas R. Č. prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį, nurodydamas, kad, suteikiant trečiajam asmeniui paskolą, atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi ir akcininku, pasirašinėjo daug dokumentų. Tarp pluošto dokumentų buvo ir laidavimo sutartis. Atsakovas, pasitikėdamas ieškovo paruoštais dokumentais, pasirašė laidavimo sutartį kaip juridinio asmens atstovas ir uždėjo UAB „Valra“ antspaudą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas laidavimo sutartį turėjo pateikti iš anksto susipažinti. Atsakovas neturėjo pakankamai asmeninio turto, gyveno santuokoje, todėl su laidavimo sutartimi turėjo supažindinti savo sutuoktinę trečiąjį asmenį V. Č., pasitarti su ja ir kartu spręsti dėl prisiimamos rizikos. Sudarant laidavimo sutartį nebuvo aiškiai išreikšta atsakovo valia. Kadangi ieškovas nebuvo suinteresuotas užtikrinti, kad laiduotojas būtų patikimas ir mokus, todėl nepareiškė, kad sudarys paskolos sutartį tik jeigu laiduos konkretus laiduotojas. Atsakovas yra įtrauktas į trečiojo asmens BUAB „Valra“ kreditorių sąrašą. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog trečiasis asmuo turėjo siūlyti laiduoti bet kurį mokų asmenį arba pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą (įkeitimą, užstatą), nes sutarties sudarymo dieną turėjo pakankamai turto. Atsakovas suklydo, nes nežinojo laidavimo sutarties pasirašymo teisinių pasekmių, sandorio esmės ir jo dalyko. Atsakovas, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų pasirašęs. Atsakovas prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 27 d. pasirašytą laidavimo sutartį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 31 269, 51 Lt negrąžinto kredito, 7,83 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 938,09 Lt žyminio mokesčio, 2 360 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 71,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, o atsakovo priešieškinį atmetė.

8Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad asmens, kuris nėra kreditą gaunančios bendrovės akcininkas, darbuotojas ar verslo sandoriais susijęs asmuo, laidavimas už nesusijusią bendrovę neatitiktų protingumo kriterijų. Šiuo atveju ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Valra“ 2007 m. gruodžio 27 d. pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. K-4800-2007-130, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti 100 000 Lt kredito linijos limitą apyvartinėms lėšoms papildyti. Galutinis kredito linijos limito grąžinimo terminas nustatytas 2009 m. lapkričio 30 d. Atsakovas 2007 m. gruodžio 27 d. sudarė su ieškovu Laidavimo sutartį Nr. 29, kuria laidavo 2007 m. gruodžio 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-4800-2007-130 įsipareigojimų įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. Č. yra trečiojo asmens BUAB „Valra“ 75 procentų akcijų paketo savininkas ir nagrinėjamų sandorių sudarymo metu buvo bendrovės vadovas, bendrovėje gaunantis darbo užmokestį. Teismas sprendė, jog atsakovas tiesiogiai buvo suinteresuotas bendrovės plėtojimu ir bendrovės pelningumu, kryptingai siekė gauti bendrovės veiklos finansavimą kuo palankesnėmis sąlygomis, o laidavimo sutartį pasirašė ne kaip vartotojas, bet kaip įgudęs vadybininkas, turėjęs verslo organizavimo žinių, tuo pačiu galimybę suvokti laidavimo asmeniniu turtu pasekmes, kvalifikuotai įvertinti skolinimosi ir laidavimo riziką. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas atsakovo argumentus, jog sutartis pasirašyta suklydus, nežinant sutarties pasirašymo pasekmių, jog bendrovės ketinimai nebuvo tapatūs atsakovo ketinimams, laikė nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovas buvo nesąžiningas, kad atsakovo valia sudaryti laidavimo sutartį nebuvo aiškiai išreikšta. Teismas sprendė, jog atsakovo kaip bendrovės akcininko ir direktoriaus valia sudaryti laidavimo sutartį buvo aiškiai išreikšta, todėl priešieškinį atmetė.

9Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio, kuris nurodytas ieškovo pateiktoje pažymoje. Kadangi atsakovas, kaip laiduotojas, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, todėl teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo sumą, kuri yra lygi ieškovo kreditoriniam reikalavimui trečiojo asmens UAB „Valra“ bankroto byloje.

10Vilniaus apygardos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pagrindas priteisti ieškinyje nurodyto dydžio palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Teismas sprendė, jog nėra svarbi aplinkybė, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, jo atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Teismas pažymėjo, kad prašomų priteisti palūkanų dydis yra šalių susitartas kredito linijos sutartimi. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas R. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teikiant pasirašyti laidavimo sutarties projektą, ieškovas jokių dokumentų nereikalavo, neprašė pasiūlyti kitą laiduotoją, nei aiškinimais, nei reikalavimais visiškai neakcentavo laidavimo sutarties pasirašymo svarbos. Ieškovas kredito linijos ir laidavimo sutarčių sudarymo metu elgėsi nesąžiningai. Atsakovo ir trečiojo asmens valia sutarčių sudarymo metu nesutapo. Ieškovas, nenorėdamas aiškinti atsakovui jo prisiimamų prievolių prigimties ir solidarumo, vertė partnerius be teisinio pagrindo laiduoti vienam už kitą, tokiu būdu siekdamas labiau užtikrinti savo interesus. Laidavimo sutartis sudaryta pagal ieškovo iš anksto paruoštą formą, kuri konkrečioje situacijoje neatspindi sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios. Laidavimo sutarties pasirašymas neatitiko tikrosios atsakovo valios. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, suklydo, kadangi nežinojo laidavimo sutarties pasirašymo teisinių pasekmių, todėl ieškovas pasinaudojo atsakovo suklydimu.
  2. Ieškovas nebuvo suinteresuotas užtikrinti, kad laiduotojas būtų patikimas ir mokus. Ieškovo nuomone, ieškovas privalėjo pasiūlyti nurodyti laiduotoją, turintį pakankamai turto prievolei įvykdyti ir pateikti informaciją apie būsimo laiduotojo mokumą bei adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą (įkeitimą, užstatą). Kredito linijos sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo (pagrindinis skolininkas) turėjo 165 505, 94 Lt vertės nuosavo turto. Ieškovas privalėjo atsakovui suteikti informaciją ir nurodyti skolininko atsakomybę, vykdymo sąlygas, palūkanų dydį, vykdymo terminus ir kitokias sąlygas. Kreditoriaus atstovė, dalyvavusi teismo posėdyje, negalėjo paaiškinti, kaip minėta informacija buvo teikiama, nebuvo nurodytas nei vienas galiojantis lokalinis dokumentas, numatantis informacijos pateikimo, bendravimo, sutarčių aptarimo, sutarties sudarymui reikalingų dokumentų pateikimo tvarką.
  3. Ieškovas nesąžiningai padėjo atsirasti sąlygai dėl atsakovo laidavimo. Ieškovas nepasinaudojo galimybe išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko, todėl jam tenka pagrindinio skolininko nemokumo rizika, t. y. laiduotojo atsakomybė turi būti mažinama pagrindinio skolininko turto vertės dalimi. Be to, pagrindinį skolininką pripažinus bankrutavusiu, neatmestina galimybė, jog kreditorius galės susigrąžinti skolą iš pelno mokesčio.
  4. Atsakovas laidavo už pagrindinį skolininką, nors neturėjo tam pakankamai asmeninių lėšų bei nebuvo suderinęs prisiimamos rizikos su sutuoktine.
  5. Atsakovas laidavimo sutartį pasirašė kaip įmonės direktorius, veikiantis įmonės vardu. Tokiu būdu ieškovas nepagrįstai sutapatino laiduotojo, kaip fizinio asmens, ir atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio ar vienasmenio valdymo organo, atsakomybę.
  6. Laidavimo sutartyje procesinių palūkanų dydis nebuvo aptartas, įstatymas numato skolininko, o ne laiduotojo pareigą mokėti palūkanas, be to, pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo paskaičiavimais trečiojo asmens skola ieškovui sudaro 29 269, 51 Lt sumą, t. y. mažiau negu priteisė teismas.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas nurodė nesutinkąs su atsakovo apeliaciniu skundu, prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog neteisingas sudaromo sandorio suvokimas – tai suklydimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Atsakovas R. Č. yra verslininkas. Apdairus ir rūpestingas verslininkas, pasirašydamas bet kokį sandorį, išsiaiškina sudaromo sandorio esmę ir galimas pasekmes, o jei to nepadaro – neturi panaudoti savo nerūpestingumo fakto prieš kitą sąžiningą sandorio šalį, šiuo atveju prieš ieškovą. Atsakovas, kaip laiduotojas, buvo tiesiogiai susijęs su trečiuoju asmeniu (kredito gavėju). Būtent atsakovas, būdamas UAB „Valra“ direktoriumi, atstovaudamas įmonės interesus, derino su ieškovu Kredito linijos sutarties sąlygas, todėl jam buvo žinomos pagrindinio skolininko atsakomybės ribos, tame tarpe ir sutartyje nurodytos įsipareigojimų užtikrinimo priemonės. Atsakovas niekieno neverčiamas, nebūdamas atsitiktinis teisinių santykių dalyvis ir turėdamas konkretų finansinį suinteresuotumą, pasirašė laidavimo sutartį kaip fizinis asmuo.

14UAB „Valra“ laiku neįvykdžius prievolės ieškovui bei iškėlus bankroto bylą, ieškovas teisėtai nukreipė savo reikalavimus į atsakovą, kaip laiduotoją. Laidavimas užtikrina kreditoriaus interesų apsaugą, t.y. jo teisę gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą nepaisant vieno iš solidariųjų skolininkų nesugebėjimo vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Atsakovas, ginčydamas skolos dydį, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo paskaičiavimus. Laidavimo sutarties 2.1.1 punkte nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui (ieškovui) ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles. Kredito linijos sutartyje numatytos palūkanos yra pagrįstos bei jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Pagal Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 5 punktą už gautą kreditą kredito gavėjas privalo mokėti bankui kintamas palūkanas. Vadovaujantis Kredito linijos sutarties nuostatomis ieškovas paskaičiavo 7,83 procentų dydžio metines palūkanas. Pagal Kredito linijos sutarties 14 punkto nuostatas ieškovas turėjo teisę paskaičiuoti padidintas palūkanas (11,75 procentų dydžio), tačiau, atsižvelgdamas į nepalankią atsakovo finansinę padėtį, šia teise nepasinaudojo. Ieškovas nurodė, jog šios palūkanos turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos išlieka kaip kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcija ir tampa skolos dalimi.

15Atsakovas 2013 m. vasario 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai paaiškino, jog ieškovas buvo suinteresuotas suteikti paskolą trečiajam asmeniui UAB „Valra“. Statant Druskininkų vandens parką, statybos finansavimas vyko per AB DNB banko Radviliškio skyrių. Minėtame statybos objekte pabaigus darbus, atsakovas gavo užsakymus statybos darbams vykdyti Vilniuje. Dėl patogesnio finansavimo atsakovas atidarė sąskaitą Medicinos banke bei nutraukė finansavimą per AB DNB banko Radviliškio skyrių. Ieškovas, įvertinęs trečiojo asmens finansavimo bei apyvartos apimtis, ne kartą siūlė atnaujinti finansavimą. Kadangi Medicinos bankas taip pat siūlė paskolą, tačiau pastarajam delsiant sudaryti sutartį, trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą, tačiau neinformavo atsakovo apie laidavimo sutarties sudarymo būtinybę. Savo asmeniniu turtu užtikrindamas bendrovės prievolių vykdymą atsakovas buvo tiesiog apgautas. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, jog ieškovas ignoravo kitą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – hipoteką. Taip pat papildomai nurodė, jog 2008 m. spalio 30 d. įmonės skola ieškovui sudarė 31 269,51 Lt, tačiau UAB „Erama“ pagal trečiojo asmens nurodymą pervedė bendroje sumoje 2 000 Lt, todėl bendra įsiskolinimo suma turėjo atitinkamai sumažėti. Be to, atsakovo nuomone, nesumokėjus skolos geruoju, ieškovas neteisėtai apskaičiavo delspinigius, nes pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Rašytiniais paaiškinimais atsakovas prašo leisti dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl įsiskolinimo pagal laidavimo sutartį priteisimo ir atmestas atsakovo priešieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo R. Č. (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

20Dėl atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prašymo leisti dalyvauti teismo posėdyje

21Apeliantas (atsakovas) pateikė rašytinius 2013 m. vasario 18 d. paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-940/2011; 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730/2011). Jeigu teikiamais paaiškinimais (jų dalimi) yra keičiamas arba pildomas apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (skundų, atsiliepimų į juos) dalykas ar pagrindas nesilaikant CPK 323 straipsnyje nustatyto ribojimo, tokie paaiškinimai (ar atitinkama jų dalis) negali būti analizuojami ir vertinami. Išanalizavusi apelianto rašytinių paaiškinimų turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad jais apeliacinio skundo turinys iš esmės nėra pildomas naujomis aplinkybėmis ir nėra keičiamas. Nustačius minėtą aplinkybę, teisėjų kolegija nemato pagrindo taikyti CPK 323 straipsnyje nustatytą ribojimą ir apelianto rašytinius paaiškinimus priima.

22Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė prašymą leisti jam dalyvauti teismo posėdyje bei duoti paaiškinimus. Nepaisant nekonkretaus prašymo suformulavimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

23Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, iš esmės nesutariama dėl teisės klausimo – laidavimo sampratos, esmės ir šio sandorio sudarymo pagrindų. Abiejų šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, teisėjų kolegija priėmė rašytinius paaiškinimus, pateiktus replikuojant į ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

24Dėl laidavimo sutarties ginčijimo

25Apeliantas R. Č. apeliaciniu skundu ginčija laidavimo sutartį teigdamas, jog laidavimo sutarties pasirašymas neatitiko tikrosios jo valios. Sutartis buvo pasirašyta dėl suklydimo, kadangi jam nebuvo žinoma ar tinkamai išaiškinta laidavimo esmė ir ribos. Kredito linijos sutarties bei ginčijamo sandorio (laidavimo sutarties) sudarymo metu atsakovo ir trečiojo asmens (kredito gavėjo) interesai esą skyrėsi. Apeliantas teigė tą pačią dieną įmonės vardu (atstovaudamas trečiąjį asmenį) pasirašęs Kredito linijos sutartį, todėl nesuprato, kad jis, kaip fizinis asmuo, sudaro dar vieną sandorį (laidavimo sutartį) bei pastarąja sutartimi užtikrina pirmosios sutarties įvykdymą asmeniniu turtu. Laidavimo sandoris sudarytas be atsakovo sutuoktinės (trečiojo asmens V. Č.) žinios ir pritarimo. Taip pat apeliantas teigė, kad ieškovas vertė be pagrindo laiduoti už įmonę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštaringi.

26Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Valra“ 2007 m. gruodžio 27 d. pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. K-4800-2007-130, remiantis kuria UAB „Valra“ buvo suteiktas 100 000 Lt kreditas (t. 1, b. l. 41-48). Galutinis Kredito linijos sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas buvo 2009 m. lapkričio 30 d. (Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 4 punktas). UAB „Valra“ įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas apelianto R. Č. laidavimu pagal 2007 m. gruodžio 27 d. laidavimo sutartį Nr. 29 (t. 1, b. l. 49-50).

27Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Valra“ iškėlė bankroto bylą (t. 1, b. l. 53-54). 2008 m. spalio 30 d. ieškovas pateikė 31 269,51 Lt finansinį reikalavimą UAB „Valra“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 55). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Valra“ bankroto byloje patvirtintas AB DNB banko 31 269,51 Lt kreditorinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu patvirtintas UAB „Valra“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašas, įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, ji išregistruota iš juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju negalima pateisinti šalies suklydimo; šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis, todėl, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

30Bylos duomenimis, atsakovas ginčo sandoriu, sudarytu su atsakovu (laidavimo sutartis Nr. 29), įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidarus skolininkas už trečiojo asmens (BUAB „Valra“) įsipareigojimus pagal trečiojo asmens ir ieškovo sudarytą Kredito linijos sutartį (t. 1, b. l. 49-50).

31Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, ginčijamo sandorio sudarymo metu būdamas 75 procentų BUAB „Valra“ akcijų paketo savininku ir minėtos bendrovės vadovu, tiesiogiai buvo suinteresuotas bendrovės plėtojimu ir pelningumu, o laidavimo sutartį pasirašė ne kaip vartotojas, bet kaip įgudęs vadybininkas, turėjęs verslo organizavimo žinių, tuo pačiu turėjęs galimybę suvokti laidavimo asmeniniu turto pasekmes, kvalifikuotai įvertinti skolinimosi ir laidavimo riziką. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apelianto ir trečiojo asmens UAB „Valra“ valia bei interesai sandorių sudarymo metu nesutapo. Pats atsakovas patvirtino aplinkybę, jog bendravimas su ieškovu nebuvo pirmas ar atsitiktinis. Atsakovas teigė, jog su ieškovu (konkrečiai – banko Radviliškio skyriumi) bendradarbiavo dar anksčiau, t. y. vykdydamas statybos darbus Druskininkuose. Vėliau, kaip teigė atsakovas, dėl palankesnių finansavimo sąlygų pasirinko kitą – Medicinos banką. Pastarajam vengiant suteikti paskolą bei ieškovui siūlant atnaujinti bendradarbiavimą, trečiasis asmuo vėl kreipėsi į ieškovą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas veikė kaip atidus ir protingas verslininkas, sugebantis įvertinti siūlomų finansavimo paslaugų kokybę, išskirtinumą, teikimo sąlygas, kas neabejotinai atitiko protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti atsakovo paaiškinimai taip pat paneigia skundo argumentus, jog atsakovas (veikdamas juridinio asmens vardu, taip pat kaip fizinis asmuo) esą neturėjo galimybės susipažinti su ieškovo siūlomomis finansavimo sąlygomis, prievolių užtikrinimo priemonėmis, laidavimo prasme ir ribomis. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių faktus, jog atsakovas laisva valia pasirašė laidavimo sutartį, kuria jis įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas už trečiojo asmens prievoles atsakovui pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį, tokiu būdu išreikšdamas savo valią sudaryti ginčo sandorį bei prisiimti įsipareigojimą pagal šį sandorį (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat pasinaudoti specialistų pagalba tam, kad išsiaiškintų sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2000). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesuprasdamas laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų esmės ir ribų, turėjo teisę sutarčių (laidavimo ir kreditavimo) pasirašymą atidėti bei pasikonsultuoti su kvalifikuotu teisininku.

32Aplinkybė, jog laidavimo sutartyje prie atsakovo parašo ir asmens duomenų yra įmonės (UAB „Valra“) spaudas, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijama sutartis pasirašyta atsakovo, pastarajam veikiant ne savo, o juridinio asmens vardu. Apeliantas, būdamas apdairus ir atidus žmogus, turėjo suprasti, jog ginčo sandorio sudarymas sukelia teisines pasekmes jį sudariusiai šaliai, kadangi kitas protingas asmuo tokioje situacijose suvoktų, jog, sudarius laidavimo sandorį, šalis prisiima jame numatytus įsipareigojimus, taip pat, jog pats kredito gavėjas negali būti savo paties laiduotoju (CK 1.5 straipsnis). Juolab, kad iš apelianto paaiškinimų nustatyta, jog trečiojo asmens veiklos finansavimui jis mažiausiai tris kartus kreipėsi į kredito įstaigas, o tai paneigia apelianto argumentus, jog jam nebuvo žinoma bendravimo su banku tvarka, paskolai gauti reikalingi dokumentai ir pan. Akivaizdu, jog atsakovas iki ginčo sandorio (laidavimo sutarties) sudarymo dienos galėjo išsamiai susipažinti su tokio pobūdžio sandorių sąlygomis, išsiaiškinti jų teisines pasekmes, ką būtų padaręs analogiškomis aplinkybėmis kiekvienas apdairus ir atidus žmogus. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas suklydo dėl esminių laidavimo sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija apelianto argumentą, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas be sutuoktinės (trečiojo asmens V. Č.) žinios ir pritarimo, laiko nepagrįstais, kadangi šios aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad sandoris sudarytas be sutuoktinio sutikimo, savaime nepaneigia tokio sandorio galiojimo (CK 3.92 straipsnio 6 dalis). Minėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

33Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

34Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). CK 6.76 straipsnis ir CK 6.81 straipsnis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį, o patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgyja teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą skolą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-898/2009). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nepasinaudojo proga išieškoti skolą iš trečiojo asmens BUAB “Valra”, yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Kolegija atmeta ir apelianto argumentus, jog ieškovas turėjo galimybę trečiojo asmens prievolę užtikrinti kitokiomis priemonėmis (hipoteka, įkeitimu ar kito mokaus asmens laidavimu). Kredito linijos sutarties sąlyga (specialiosios dalies 10.1 punktas), numatanti trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta bei atitinkanti sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, todėl sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnis, 6.3 straipsnis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys).

352007 m. gruodžio 27 d. laidavimo sutartyje Nr. 29 yra nustatyta, kad R. Č. prisiima įsipareigojimus atsakyti bankui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu skolininkas (BUAB „Valra“) neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles Kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis (Laidavimo sutarties Nr. 29 2.1.1. punktas). Laidavimo sutarties įžanginėje dalyje nurodyta skolininko (trečiojo asmens) prievolės, kurios, esant sutartyje nurodytiems atvejams, įvykdymą prisiima atsakovas, sąvoka: „tai visi Kredito linijos sutartyje numatyti mokėjimai (kreditų grąžinimas, palūkanų, įsipareigojimo mokesčio, baudų, delspinigių, nuostolių ir kiti mokėjimai), kuriuos privalo įvykdyti Skolininkas“. Minėta laidavimo sutarties nuostata numato laidavimo ribas, t. y. atsakovas atsako ieškovui ta pačia apimtimi, kaip ir trečiasis asmuo BUAB „Valra“.

36Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Valra“ bankroto bylą (t. 2, b. l. 53-54). Nors Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 4.1. punkte nurodytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2009 m. lapkričio 30 d., tačiau pagal LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 16 straipsnį laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo BUAB „Valra“ ar atsakovas būtų grąžinę kreditą pagal Kredito linijos sutartį, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovo įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį (laidavimo sutarties 2.1.1. punktas). Apelianto teiginys, jog ieškovo skolos paskaičiavimas esąs netikslus, atmestinas, kadangi teismui nebuvo pateikti šį argumentą patvirtinantys mokėjimo dokumentai, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos dydžio (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje tenkino ir priteisė iš atsakovo skolą, susidariusią dėl netinkamo Kredito linijos sutarties vykdymo pagal laidavimo sutartį.

37Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų palūkanų dydžiu. Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, jog priteistų palūkanų dydis nebuvo aptartas laidavimo sutartyje, be to, toks palūkanų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodė, kad, skolininkui iškėlus bankroto bylą, sustabdomas delspinigių ir palūkanų skaičiavimas. Ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo palūkanų, nes tokiu atveju jis perimtų didesnės apimties reikalavimo teisę, negu kreditorius (ieškovas) būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pareikšdamas jį tiesiogiai skolininkui (trečiajam asmeniui).

38Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti Kredito linijos sutartyje nustatyta tvarka paskaičiuotas procesines palūkanas (7,83 %) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Minėta, kad ĮBĮ 16 straipsnyje nurodyta, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, skolos fiksuojamos pagal jos prievoles: 1) kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, ir 2) kurių mokėjimo terminai laikomi suėjusiais dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turtas fiksuojamas balanse, kuris sudaromas iškėlus bankroto bylą ir perduodamas bankroto administratoriui ( ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Šiai nuostatai įgyvendinti yra svarbu tai, nuo kada draudžiama vykdyti finansines prievoles ir nutraukiamas netesybų bei palūkanų apskaičiavimas ( ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Kadangi laiduotojas atsako tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, todėl skolininkui iškėlus bankroto bylą, jokie mokėjimai, numatyti sutartyje, toliau neskaičiuojami. Darytina išvada, kad nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Valra“ įsiteisėjimo dienos, t. y. 2008 m. rugsėjo 15 d. pasibaigė Kredito linijos sutarties galiojimas, todėl laiduotojo atžvilgiu taip pat negali būti skaičiuojami mokėjimai pagal Kredito linijos sutartį, tarp jų ir sutartinės procesinės palūkanos (CK 6.81 straipsnio 2 dalis).

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, išaiškino, kad dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo nutraukus netesybų ir palūkanų už jo prievolę pagal kredito linijos sutartį skaičiavimą ir taip užfiksavus skolininko įsipareigojimų kreditoriui apimtį, didesnė prievolės apimtis negali būti taikoma ir laiduotojams. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7,83 procentų dydžio palūkanas, kurių skaičiavimas, iškėlus bankroto bylą, trečiojo asmens atžvilgiu buvo nutrauktas.

41Minėtame kasacinio teismo nutarime taip pat išaiškinta, jog procesinėmis palūkanomis vadinamos palūkanos, nurodytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo.

42Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtoje byloje suformuotą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo priteistų procesinių palūkanų dydį sumažinti iki 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (31 269,51 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl procesines palūkanas, taikomas šalutinės prievolės skolininkui (laiduotojui), reguliuojančių teisės normų taikymo, todėl yra pagrindas atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas AB DNB bankas turėjo 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos (t 2 b. l. 61-62). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui priteista materialinių reikalavimų suma iš esmės nekeičiama, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtų teisinga nekeisti pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat priteisti ieškovui AB DNB bankui iš atsakovo R. Č. 1 452 Lt teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

46Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą.

47Ieškovo AB DNB banko naudai priteistas iš atsakovo R. Č. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 31 269, 51 Lt sumos per laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumažinti nuo 7,83 procentų iki 5 procentų dydžio.

48Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

49Priteisti ieškovo AB DNB banko naudai iš atsakovo R. Č. 1 452 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti... 5. Atsakovas R. Č. prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad asmens, kuris nėra... 9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tarp šalių nėra ginčo... 10. Vilniaus apygardos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas nurodė nesutinkąs... 14. UAB „Valra“ laiku neįvykdžius prievolės ieškovui bei iškėlus bankroto... 15. Atsakovas 2013 m. vasario 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 20. Dėl atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prašymo leisti dalyvauti... 21. Apeliantas (atsakovas) pateikė rašytinius 2013 m. vasario 18 d.... 22. Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė prašymą leisti jam... 23. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 24. Dėl laidavimo sutarties ginčijimo... 25. Apeliantas R. Č. apeliaciniu skundu ginčija laidavimo sutartį teigdamas, jog... 26. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankas ir... 27. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Valra“... 28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.90 straipsnio 1 dalies... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai... 30. Bylos duomenimis, atsakovas ginčo sandoriu, sudarytu su atsakovu (laidavimo... 31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 32. Aplinkybė, jog laidavimo sutartyje prie atsakovo parašo ir asmens duomenų... 33. Dėl skolos ir palūkanų priteisimo... 34. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos... 35. 2007 m. gruodžio 27 d. laidavimo sutartyje Nr. 29 yra nustatyta, kad R. Č.... 36. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d.... 37. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu... 38. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.... 39. Minėta, kad ĮBĮ 16 straipsnyje nurodyta, jog visi bankrutuojančios įmonės... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame... 41. Minėtame kasacinio teismo nutarime taip pat išaiškinta, jog procesinėmis... 42. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtoje byloje suformuotą... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 44. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas AB DNB bankas turėjo... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą.... 47. Ieškovo AB DNB banko naudai priteistas iš atsakovo R. Č. metines palūkanas,... 48. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 49. Priteisti ieškovo AB DNB banko naudai iš atsakovo R. Č. 1 452 Lt...