Byla e2S-2248-638/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19732-748/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nebranga“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydamas priteisti iš atsakovės 1452 Eur skolą, 558,78 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, turtines teises, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
  3. Prašyme nurodė, kad ieškovui atsakovės skola yra reikšminga, nes ieškovo įmonė priskirtina smulkaus verslo sektoriui. Atsakovės elgesys rodo, kad atsakovė yra nelinkusi vykdyti sutarties, nes jau kurį laiką dar sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio laiku, apmokėjimo klausimų nesprendė geranoriškai. Ieškovas atsakovei siuntė priminimus dėl pradelstos skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė savo prievolės ieškovui neįvykdė. Atsakovė atsisakė pasirašyti skolų suderinimo aktą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
  2. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio (pareiškimo) suma ieškovui, kuris priklauso smulkaus verslo sektoriui, yra didelė, todėl ieškovas (kreditorius) turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo (skolininko) atžvilgiu. Nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia pareiškimo pagrįstumo klausimo, tačiau ieškovo (kreditoriaus) nurodytos aplinkybės apie skolos sumą sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas be jokio teisinio pagrindo tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės, nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu negali būti taikoma.
    2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokių jis priemonių ėmėsi skolai išieškoti dar atsakovei dirbant pas ieškovą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
    3. Teismui nebuvo žinomos aplinkybės apie sutarties kilmę, skolą, bei atsiradusias palūkanas. Per maždaug dviejų mėnesių laikotarpį ieškovas nutraukė darbo sutartį su 6 (šešiomis) darbuotojomis. Nutraukus sutartį darbdavys UAB „Nebranga“ su darbuotojomis neatsiskaitė, todėl dalis darbuotojų kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančią komisiją. Išnagrinėti darbuotojų skundai buvo patenkinti, todėl UAB „Nebranga“ direktoriaus buvo užvestos bylos dėl tariamai sudarytų sutarčių nevykdymo, skolos ir palūkanų priteisimo. Atsakovė nesudarė su UAB „Nebranga“ siuvimo įrengimo nuomos sutarties, atsakovei nebuvo žinoma apie išrašytas sąskaitas faktūras, nepasirašyti suderinimo aktai.
  2. Ieškovas atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad 2016 m. gegužės 10 d. atsakovė pasirašydama siuvimo įrangos nuomos sutartį išsinuomavo iš ieškovo siuvimo įrangą. Atsakovė už išsinuomotą įrangą neatsiskaitė. Atsakovė vengdama atsiskaityti su ieškovu melagingai teigia, jog nėra pasirašiusi siuvimo įrengimo nuomos sutarties, tačiau sutartis yra pasirašyta abiejų šalių originaliais parašais. Atsakovė dirbo pas ieškovą, žodžiu žadėdavo atsiskaityti už siuvimo įrangos nuomą, tačiau vis delsdavo ir neatsiskaitydavo. Darbo sutartį nutraukė pati atsakovė savo prašymu.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės A. B. atžvilgiu.
  3. Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio (pareiškimo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).
  4. Atsakovės nuomone, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje nurodyti argumentai ir prie jo pateikti atitinkami dokumentai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai apie ieškinio pagrįstumo netinkamą vertinimą. Preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje yra pareiškęs turtinį reikalavimą dėl 1452 Eur skolos, 558,78 Eur delspinigių priteisimo, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2016 m. gegužės 10 d. tarp šalių sudarytą siuvimo įrangos nuomos sutartį, 2017 m. gegužės 11 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, PVM sąskaitas faktūras. Apeliantė atskirajame skunde yra nurodžiusi, kad atsakovė nesudarė su UAB „Nebranga“ siuvimo įrengimo nuomos sutarties, atsakovei nebuvo žinoma apie surašytas sąskaitas faktūras, nepasirašyti suderinimo aktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde apeliantės nurodytos aplinkybės yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės ir negali būti teismo išsamiai analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus (prima facie) ieškinio reikalavimų įvertinimas, yra pagrįsta ir patvirtinta.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tačiau akcentuotina, jog rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad ne tik ieškovas, bet kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vadinasi, priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, taip pat turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad apeliantė turi pakankamai turto, kuris neapsunkintas kitų asmenų naudai, ir piniginių lėšų ar gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-865-464/2016).
  8. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gerą turtinę padėtį, t. y. apie nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sudėtį bei jo vertę, apie darbo santykius ir gaunamas pajamas, turimas santaupas ar kitų, liudijančių jos finansinį pajėgumą įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog didelės reikalavimo sumos prezumpcijos apeliantė nepaneigė, atitinkamai nepaneigtas ir grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 178 straipsnis).
  9. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19732-748/2017, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai, preliminarus sprendimas yra įsiteisėjęs.
  10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10atskirąjį skundą atmesti.

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai