Byla e2-3605-965/2018
Dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Klaipėda“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, ir A. B

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Deimantei Žilienei,

2dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Klaipėda“ atstovams direktoriui A. S., advokatei Rūtai Goliančik,

3atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Klaipėda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litgema“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Klaipėda“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, ir A. B..

5Teismas

Nustatė

6ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10606,69 Eur skolą už automobilio remonto darbus, 202,25 Eur palūkanas, iš viso 10808,94 Eur; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. atsakovės UAB „Litgema“ atstovas A. G., veikdamas pagal įgaliojimą, kreipėsi į ieškovę UAB „Krasta Auto Klaipėda“ dėl automobilio BMW 650IX F06 Coupe, valst. Nr. ( - ) defektų aptikimo ir jų pašalinimo. Atsakovės atstovas nurodė, kad jaučiama automobilio vibracija ir pageidauja, kad būtų surastas ir pašalintas automobilio defektas. Ieškovė nurodė, kad automobilio gedimo priežastis greičiausiai yra mechaninė ir vien kompiuteriniu diagnostiniu būdu jos nustatyti negali. Defektas gali būti nustatytas ir pašalintas tik mechaniškai – nuosekliai tikrinant ir šalinant sugedusias, susidėvėjusias ir defektų turinčias automobilio sistemas, įrengimus, sudedamąsias dalis, galinčias įtakoti vibraciją. 2017 m. birželio 29 d. atsakovei buvo pateiktas serviso darbų užsakymas, kurį savo parašu patvirtino atsakovės atstovas A. G., sutiko, kad vibracija būtų nustatoma ieškovės nurodytu būdu – sistemiškai tikrinant automobilio įrenginius, sudedamąsias dalis ir jas keičiant. 2017-07-10 ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą dėl variklio remonto, atsakovė su šiuo pasiūlymu sutiko. Automobilio remonto darbus atsakovė atliko, tačiau 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovės atstovas A. G. pareikalavo gražinti automobilį, darbai buvo nutraukti. Jo reikalavimu buvo numontuoti gamintojo reikalavimus atitinkantys ratlankiai su padangomis, už juos apmokėjimo nereikalauja – 2017-11-03 atsakovei išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra. Automobilis atsakovei grąžintas 2017 m. rugsėjo 14 d., neatlikus kontrolinio patikrinimo. Atsakovei nutraukus sutartį, už faktiškai atliktus darbus ir detales jai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 14811,16 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2017-09-14. Pasirašydama šią sąskaitą, atsakovė patvirtino, kad užsakė visus nurodytus darbus, detales bei medžiagas, jog visos sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo atliktos.

7Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, kad naudojant automobilį buvo pastebėta didelė kėbulo vibracija. Dėl šios problemos A. G. kreipėsi į ieškovę. Ieškovės darbuotojai sutiko, kad gedimas egzistuoja ir apsiėmė atlikti būtinus automobilio remonto darbus. Ieškovės darbuotojai nurodė, kad reikia pakeisti vakuumines žarneles ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus bei važiuoklės remontą. Atsakovė sutiko su pasiūlymu. Šie remonto darbai buvo atlikti 2017-06-13 ir atsakovei pateikta 1469,29 Eur sąskaita. Šią sumą atsakovė apmokėjo tą pačią dieną pasiimant automobilį. Pasiėmus automobilį, paaiškėjo, kad gedimas nepašalintas, stipri kėbulo vibracija išliko, todėl atsakovė vėl kreipėsi į ieškovę. Tada ieškovės darbuotojai pateikė visai naują problemos priežastį – nurodė, kad yra blogi automobilio ratlankiai ir atsiuntė pasiūlymą įsigyti naujus. Pakeitus ratlankius problema neišnyko, todėl 2017 m. liepos 8-9 d. buvo derinamos naujos remonto galimybės, pasiūlyta remontuoti variklį. 2017-07-10 atsakovė gavo pasiūlymą automobilio variklio remonto darbams už 6440,98 Eur. Norėdama, kad gedimas būtų pašalintas, atsakovė sutiko. Ieškinyje klaidingai teigiama, kad remonto darbai, dėl kurių pateikta sąskaita 2017-09-14, buvo užsakyti 2017-06-29, nes darbai buvo suderinti 6440,98 Eur sumai. Užsakymas sudarytas net iš 7 lapų, smulkiai aprašant kiekvieną remonto veiksmą bei panaudotas detales. 2017-06-29 užsakymo pasirašymas iš atsakovės atstovo buvo išgautas 2017-09-14, šantažuojant neatiduoti automobilio. Be to, ieškovė automobilį remontavo net kelis mėnesius, nors buvo pažadėta sutvarkyti per 20 d. Atlikus variklio remonto darbus, paaiškėjo, kad gedimas nepašalintas. Serviso darbuotojai pasiūlė pakeisti benziną, buvo išleistas esamas ir pripiltas pilnas bakas aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino, kurio neliko atsiimant automobilį. Remontas tęsėsi iki pat rugsėjo vidurio, tačiau automobilis nesuremontuotas, po variklio remonto atsirado naujas gedimas – automobilį gazuojant, gesta variklis. Pasiėmęs automobilį, atsakovės atstovas 2017-09-18 kreipėsi į BMW servisą Švedijoje, kuris nustatė, kad automobilio variklis dreba, išliko vibracijos variklyje. Be to, atsakovės atstovas kreipėsi į Transporto mokslinį tiriamąjį centrą, kurio mokslininkai 2017-11-10 ištyrė automobilį ir nustatė, kad prie 1800-2000 aps./min. vibracijos padidėja net 29 %. Atsakovės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė suteikė netinkamos kokybės paslaugas, automobilio gedimo nepašalino, kliento užsakymo pašalinti gedimą neįvykdė, be to sugadino automobilio variklį, todėl ieškovei nepriklauso joks atlygis.

8Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovės priteisti 2488,29 Eur nuostolių, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė 2017 m. birželio mėn. pateikė ieškovei suremontuoti automobilį BMW 650IX F06 Coupe, t. y. pašalinti jaučiamą stiprią vibraciją. Ieškovė automobilį remontavo bei 2017-06-13 pateikė apmokėti sąskaitą 1469,29 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo. Ieškovė nurodė, kad siekiant pašalinti gedimą reikia pakeisti vakuumines žarneles, todėl atliko šiuos darbus bei sunaudojo reikiamas detales. Po šio remonto paaiškėjo, kad vibracija nepašalinta, remonto darbai nekokybiški, todėl atsakovė 2017-06-29 vėl atvarė ieškovei automobilį pašalinti tą pačią vibraciją. Ieškovė automobilį remontavo iki 2017-09-14, bet automobilio taip ir nesuremontavo, be to, jį dar sugadino, nes ėmė strigti variklio apsukos, ko anksčiau nebuvo. Už nekokybiškas paslaugas atsakovė nepagrįstai sumokėjo, todėl iš ieškovės priteistina 1469,29 Eur suma. Taip pat nurodė, kad automobilis buvo įsigytas atsakovės darbuotojui A. G., kuris dirba Švedijoje. Dėl automobilio remonto atsakovės darbuotojas buvo priverstas ne kartą grįžti į Lietuvą, tačiau automobilis suremontuotas nebuvo, todėl prašo atlyginti patirtas kelionės išlaidas. Iš viso atsakovė dėl ieškovės nekokybiškų darbų, remonto terminų nesilaikymo, variklio sugadinimo patyrė 2488,29 Eur nuostolių.

9Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad ieškovė atliko darbus, dėl kurių šalys buvo sutarusios. 2017-06-13 PVM sąskaita-faktūra kartu yra ir atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo bei automobilio grąžinimo užsakovui aktas. Atsakovė, pasirašydama šią sąskaitą, patvirtino, jog užsakė visus joje nurodytus darbus, detales bei medžiagas, visos sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo atliktos, jog automobilį apžiūrėjo ir atsiėmė. Todėl jos reikalavimas priteisti 1469,29 Eur sumą yra visiškai nepagrįstas. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė nebuvo įsipareigojusi automobilį suremontuoti iki 2017-07-19. Nepateikta duomenų, kad atsakovės darbuotojas A. G. iš Švedijos turėjo grįžti dėl ieškovės veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių. Nurodo, kad Transporto mokslinio tiriamojo centro specialisto išvadoje tik konstatuojamas faktas, kad automobilio vibracija jaučiama, tačiau nėra nurodyta, jog ieškovės remonto darbai atlikti nekokybiškai ar netinkamai, jog šių darbų atlikti nereikėjo, nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių vibracija jaučiama, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti priešieškinį.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Teigia, kad atsakovas neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes nepateikė duomenų, kad atlikti darbai buvo nekokybiški ar nereikalingi. Be to, atsakovės automobilis buvo importuotas iš JAV labai stipriai apgadintas, nėra duomenų, kaip ir kur jis buvo suremontuotas, ar atstatytos gamintojo nustatytos remonto darbų technologijos. Atlikti darbai buvo vykdomi siekiant pašalinti vibraciją, laikantis sisteminės remonto darbų sekos, detales keisti buvo būtina, atsakovė priešingų duomenų nepateikė.

11Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė ginčo automobilį pirko iš JAV po avarijos, jis skirtas ne Europos rinkai. Automobilio kėbulas buvo remontuotas, tačiau atsakovė ieškovei nepateikė automobilio remonto istorijos, o vibracija gali būti susijusi su netinkamai atliktu kėbulo remontu. Vibracija atsakovei atsirado praėjus 1,5 mėn. po automobilio įsigijimo, tačiau į pardavėją nesikreipė. Ieškovė yra oficialus BMW atstovas Europoje, todėl gali atkurti europinius gamyklinius parametrus. Servisas yra tam, kad atstatytų gamyklinius parametrus, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kur ir kaip buvo remontuotas automobilio kėbulas, ar gamykliniai po šio remonto atstatyti. Ieškovė apsiėmė gedimo ieškoti mechaniniu būdu, keitė susidėvėjusias detales, pagerino automobilio techninę būklę, atsakovė su tokiu pasirinktu būdu sutiko, atsiėmė automobilį ieškovei jo neišbandžius po remonto.

12Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė pracesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovė per daugiau kaip du mėnesius atsakovei automobilio nesuremontavo, be to, dar jį sugadino. Pasinaudodama atsakovės nežinojimu, atliko visiškai su gedimo šalinimu nesusijusius darbus, dėl ko paslaugų kaina išaugo, jei atsakovė nebūtų automobilio atsiėmusi, neaišku, ką ieškovė būtų dar keitusi ir kiek tai būtų kainavę. Atsakovė dėl netinkamo ir užsitęsusio remonto patyrė išlaidų, nes jos darbuotojas turėjo važinėti iš Švedijos, bet automobilis vis nebūdavo suremontuotas. Atsiėmus automobilį iš ieškovės, atsakovė nuvežė jį į servisą Švedijoje, kur buvo konstatuota, kad vibracija nedingo. Taip pat prašo priteisti atsakovės sumokėtas sumas už ieškovės atliktus darbus, nes tie darbai buvo nereiklaingi – vibracija nedingo.

13Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.

14Teismas

konstatuoja:

15ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

16Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. atsakovės UAB „Litgema“ atstovas A. G., veikdamas pagal įgaliojimą, kreipėsi į ieškovę UAB „Krasta Auto Klaipėda“ dėl automobilio BMW 650IX F06 Coupe, valst. Nr. ( - ) defektų aptikimo ir jų pašalinimo. Atsakovei nutraukus sutartį, už faktiškai atliktus darbus ir detales jai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 14811,16 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2017-09-14.

17Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

18Atsakovės teigimu, ji nebuvo užsakiusi tokios apimties darbų – sutiko tik su pasiūlymu remontuoti variklį už 6440,98 Eur. Be to, ieškovė gedimo iš viso nerado, automobilį dar ir sugadino. Su tokia atsakovės pozicija sutikti nėra pagrindo.

19Byloje nėra ginčo, jog 2017 m. birželio 29 d. atsakovės darbuotojas A. G. kreipėsi į ieškovę dėl automobilio gedimo ir užsakė pas ieškovę automobilio remonto darbus. Abi šalys sutinka, jog atsakovė kreipėsi dėl atsiradusios automobilio vibracijos. Ieškovės atstovo teigimu, A. G. buvo paaiškinta, jog gedimui nustatyti reikia mechaniškai ir sistemiškai tikrinti sugedusiais detales ir įrengimus, juos keisti. Buvo sutarta pradėti nuo lengviausių darbų, o neradus gedimo, eiti prie sunkesnių – variklio remonto. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. G. šių aplinkybių nepaneigė, taip pat nurodė, kad ieškovė, atlikdama remonto darbus, vis nurodydavo naujas keistinas detales, kol galiausiai pasiūlė remontuoti variklį, su atliekamais darbais jis sutiko, nes pasitikėjo ieškovės darbuotojais. Nors atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad 2017-06-29 užsakymo, kuris susideda iš 7 lapų, atsakovės A. G. nepasirašė, jam buvo pateiktas tik 2017-07-10 serviso pasiūlymas variklio remontui, tačiau šie teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Pagal į bylą pateiktą automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros paslaugų sutarties bendrųjų sąlygų 2.3. punktą automobilio perdavimas įforminamas užsakymu. Serviso pasiūlymas nėra užsakymas, be to, šis pasiūlymas yra įtrauktas į užsakymą. Kaip nurodė ieškovės atstovas, užsakymas yra serviso vidinis dokumentas, jis vis papildomas. Iš 2017-06-29 užsakymo matyti, jog jame užfiksuoti nuosekliai, iš eilės atlikti remonto darbai, kaip ir buvo atliekami. Pats liudytojas posėdžio metu patvirtino, jog remonto darbai apėmė ne tik variklio remontą, ieškovė iki tol atliko nemažai kitų remonto darbų, o tik vėliau, neradus gedimo, pateikė pasiūlymą remontuoti variklį. Su tokiais darbais atsakovės darbuotojas A. G. sutiko. Kadangi užsakymas yra vidinis dokumentas, pasak ieškovės atstovo, jame nurodyta data yra dokumento sukūrimo data, tai neatmestina, jog šis dokumentas gali būti palaipsniui pildomas, atliekant darbus. Atsakovės atstovas nurodė, kad A. G. jokio užsakymo nepasirašė ir be variklio remonto jokių kitų darbų neužsakė, tačiau nepateikė duomenų, kokiu pagrindu automobilis nuo 2017-06-29 iki 2017-07-10 buvo paliktas pas ieškovę, kol atsakovė gavo pasiūlymą variklio remontui. Be to, nepateikė duomenų, ar pasirašė kokį kitą užsakymą, kurio pagrindu būtų perdavęs automobilį remontui. Liudytojas A. G., kaip minėta, patvirtino, kad sutiko su visais remonto darbais, kurie ieškovės manymu buvo reikalingi surandant automobilio gedimą bei jį šalinant. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, net ir atsakovės atstovui ginčijant, jog A. G. pasirašė 2017-06-29 užsakymą ir užsakė tokios apimties darbus, šias aplinkybes patvirtina paties liudytojo A. G. parodymai – jis patvirtino, jog pasitikėjo ieškove ir sutiko su visais siūlytais ir ieškovės manymu reikalingais remonto darbais. Automobilių remonto, techninės bei kitokios priežiūros paslaugų sutarties bendrųjų sąlygų 3.4. punkte įtvirtinta, jog galutinė darbų kaina gali skirtis nuo preliminarios, numatytos užsakyme; atlikti darbai, panaudotos detalės ir/ar medžiagos, jų kiekiai ir kainos nurodomos pateikiamoje PVM sąskaitoje faktūroje (3.5 punktas). Byloje pateiktoje 2017-09-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų atliktų darbų kiekio bei fakto atsakovė neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog 2017-09-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai buvo atlikti ir šalys dėl jų susitarė.

20Pasak atsakovės, ieškovė, vykdydama sutartį, neturėjo patirties, profesionalių darbuotojų, kad galėtų tinkamai nustatyti automobilio gedimą ir jį pašalinti, todėl ne tik, kad jo nepašalino, tačiau dar ir sugadino. Nurodo, kad ieškovė netinkamai nustatinėjo gedimą, atliko nereikalingus darbus, keitė detales, kurių keisti nereikėjo.

21Kaip minėta, šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovės pasirinkti remonto būdai, siekiant rasti ir pašalinti gedimą, buvo netinkami.

22Svarbu pažymėti, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo automobilis BMW 650IX F06 Coupe, valst. Nr. ( - ) į Lietuvą buvo atvežtas iš JAV po autoįvykio. Ieškovė į bylą pateikė aukciono duomenis, iš kurių matyti, jog automobilis pardavimo metu turi ypatingų trūkumų – apgadinta važiuoklė, daužtas kėbulas, automobilio remontui reikės 41 697,00 JAV dolerių. Liudytojas A. G. teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo automobilį įsigijo suremontuotą Lietuvoje iš trečiojo asmens A. B. 2017 m. vasario mėn.; jam nežinoma, kur automobilis buvo suremontuotas. Taip pat nurodė, jog automobilio padidinta vibracija atsirado praėjus 1,5 mėnesio nuo įsigijimo, tačiau dėl šio trūkumo atsakovė į pardavėją nesikreipė, nors tokią teisę pagal 2017-03-02 Pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas turėjo. Atsakovė pateikė 2017-02-28 UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ automobilio techninės ekspertizės pažymą, kuri, pasak atsakovės, patvirtina, jog automobilis buvo suremontuotas prieš jį registruojant ir atitiko visus techninius reikalavimus. Ieškovė pateikė susirašinėjimą su UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“, iš kurio matyti, jog ekspertizės - individualaus patikrinimo metu buvo vertinta automobilio BMW 650i xDrive, valst. Nr. ( - ) atitiktis ekologiniams reikalavimams, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų (žibintų) atitiktis reikalavimams bei ratų ir ratų ašių išdėstymo parametro atitiktis reikalavimams. UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ ekspertizės, susijusios su automobilio kėbulo remontu, neatliko, automobilio keliamos vibracijos nevertino. Kaip nurodė ieškovės atstovas, automobilių serviso tikslas yra atstatyti gamyklinius automobilio parametrus, tam būtina visa automobilio remonto istorija, tačiau tokios atsakovė ieškovei nepateikė. Atsakovės atstovas buvo informuotas, jog variklio vibracija gali būti susijusi ir su kėbulo pažeidimais ar netinkamai atliktu kėbulo remontu, kad ieškovė kėbulų neremontuoja, kad gedimui surasti gali atlikti kitų automobilių įrenginių bei detalių patikrą bei jas pakeisti, ir atsakovės atstovas su tuo sutiko.

23Atsakovės teigimu, ieškovė atliko remonto darbus, kurie nereikalingi (nepašalina gedimo), tačiau jos į bylą pateikti duomenys niekaip nepagrindžia, kad ieškovės atlikti automobilio remonto darbai buvo ydingi (CPK 178 str.). Priešingai, ieškovės atstovas nurodė, kad buvo keičiami tik susidėvėję ir sugedę įrenginiai bei detalės, atliekama diagnostika. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jos susitarė, jog ieškovė sisteminiu mechaniniu būdu, keisdama susidėvėjusias dalis, ieškos vibraciją sukeliančių priežasčių, nes atlikta kompiuterinė diagnostika jokių gedimų nerodo. Kaip matyti iš užsakymo bei PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų atliktų darbų, jie buvo atliekami nuosekliai – atliekama diagnostika, su važiuoklės tikrinimu susiję darbai, vėliau variklio remontas. Atsakovė atliktų automobilio remonto darbų veiksmų sekos paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsakovė nepasinaudojo ir teismo siūlymu byloje skirti ekspertizę atskirų autoserviso veiksmų nustatant gedimą atlikimo būtinumui išsiaiškinti, kadangi nors ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Bylos medžiaga leidžia teigti, kad atsakovės automobiliui pirmiausia buvo atliekama kompiuterinė diagnostika, vėliau buvo atliekamas mechaninis ardymas. Buvo atlikti programinės įrangos atnaujinimo, kompresijos patikrinimo, variklio bloko, variklio galvos šlifavimo, pusašio remonto bei kiti užsakyme nurodyti darbai, pakeistos susidėvėjusios, sugedusios dalys. Ieškovė taip pat pakeitė neoriginalius automobilio ratlankius į originalius, BMW AG rekomenduojamus šiai automobilio modifikacijai, tačiau vėliau jie buvo grąžinti ir ieškovė už juos atsakovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės atstovas apie visus atliekamus veiksmus buvo informuojamas ir jiems neprieštaravo. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo reikalingi (CPK 178 str.). Atsakovės atstovas taip pat nepateikė duomenų, kad yra šios srities profesionalas, todėl tokie jo argumentai vertintini, kaip asmeninė nuomonė. Kaip minėta, atsakovei nepasinaudojus teise byloje skirti ekspertizę, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės atlikti darbai buvo nereikalingi ir nesusiję su vibracijos priežasčių šalinimu (CPK 178 str.).

24Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovės atstovas A. G. pareikalavo grąžinti automobilį, darbai buvo nutraukti, o automobilis grąžintas atsakovei neatlikus kontrolinio patikrinimo po variklio remonto. Ieškovės atstovo teigimu, automobilio perdavimo metu atsakovės atstovas buvo informuotas, kad automobilio testavimo važiavimai neatlikti, tačiau atsakovės atstovas automobilį vis tiek atsiėmė. Liudytoju apklaustas A. G. šių aplinkybių nepaneigė. Už faktiškai atliktus darbus ir detales atsakovei buvo išrašyta 2017-09-14 PVM sąskaita faktūra, kurią pasirašė atsakovės atstovas. Minėta PVM sąskaita faktūra laikoma ir automobilio perdavimo priėmimo aktu. Nors atsakovės atstovas teigia, jog atsiimant automobilį vibracija vis tiek akivaizdžiai buvo jaučiama, tačiau pasirašydamas PVM sąskaitoje faktūroje šių aplinkybių nenurodė. Sąskaitoje pažymėjo tik tai, kad dėl laiko stokos negali iki galo išanalizuoti sąskaitos sudėties, savo apsisprendimą praneš artimiausiu metu.

25CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

26Nustatyta, kad atsakovė atsiėmė automobilį po remonto 2017-09-14, pateikė jį apžiūrėti 2017-09-18 BMW servise Švedijoje, išsakė jam nepasitenkinimą dėl vibracijos, tačiau ieškovei dėl remonto darbų trūkumų pretenzijų tuo metu nereiškė, nenurodė ir iš karto atsiimant automobilį, nors teigia, kad vibracija buvo jaučiama. Pranešimas, kuriuo atsakovė informavo, kad nemokės skolos, nes servise Švedijoje nustatyti remonto darbų trūkumai, ieškovei išsiųstas tik 2017-10-23. Atsakovė ieškovei automobilio apžiūrai ar trūkumų pašalinimui nepristatė, juo toliau naudojosi ir tebesinaudoja. Pretenzija dėl netinkamų remonto darbų ir nuostolių atlyginimo ieškovei išsiųsta tik 2017-11-15, nors PVM sąskaitoje faktūroje, kurią pasirašė atsakovės darbuotojas A. G., jis pažymėjo, kad dėl atliktų darbų informuos ieškovę artimiausiu metu. Atsakovės atstovas teigia, kad iš karto atsiėmus automobilį pastebėjo, jog vibracija nedingo, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nesikreipė atgal į ieškovę, kodėl nepristatė automobilio apžiūrai, o pretenzija pareikšta tik po 2 mėnesių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė 2017-09-18 apsilankė BMW atstovybėje Švedijoje. Nors atsakovė teigia, kad Švedijos pateiktoje išvadoje nustatyti automobilio defektai, tačiau su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Į bylą pateiktoje paraiškoje surašyti automobilio valdytojo nurodyti automobilio defektai, nurodyta, jog jokių gedimo klaidų nei variklyje, nei pavarų dėžėje nėra, jog vibracijų priežastis tiksliai nėra žinoma, kol nebus atlikta tolimesnė gedimo paieška. Atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog 2017-10-09 turi pristatyti automobilį į servisą Švedijoje, kur paaiškės, ar ieškovė grąžino automobilį suremontuotą. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog 2017 m. spalio 9 d. turėjo pristatyti automobilį tolimesnei gedimo paieškai Švedijoje, tačiau to nepadarė ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių. Ieškovė pateikė duomenis, jog kreipėsi į BMW servisą Švedijoje dėl ginčo automobilio. Atsakyme ieškovei buvo nurodyta, jog automobilis buvo paimtas tik bandomajam važiavimui ir atliktas pagrindinių rodmenų patikrinimas. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, Švedijoje esančio serviso užpildyta paraiška, užrašyta iš atsakovės darbuotojo žodžių, negali būti laikoma išvada, patvirtinančia, jog ieškovės darbai atlikti nekokybiškai ar jie buvo nereikalingi. Svarbu pažymėti, jog atsakovės darbuotojas A. G., 2017-09-14 atsiimdamas automobilį, buvo informuotas, kad nėra atliktas kontrolinis automobilio patikrinimas po variklio remonto. Atsiėmęs automobilį, A. G. vyko į Švediją. Kadangi nebuvo atlikta automobilio patikra po variklio remonto ir atsakovė tai žinojo, jai tenka visa rizika, nes nėra duomenų, ar po variklio remonto nebuvo kliūčių jo eksploatavimui, nėra duomenų, kokios būklės jis buvo atsiimtas, nes sąskaitoje faktūroje apie jaučiamus automobilio gedimus atsakovės atstovas nepažymėjo.

27Atsakovė į bylą pateikė Lietuvos ir Lenkijos įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2017-11-10 specialisto išvadą, kurioje, atsakovės teigimu, konstatuojamas faktas, kad automobilio vibracija jaučiama. Be to, išvadoje nurodytos ir automobilio apsukų problemos, kurios, atsakovės manymu, atsirado po ieškovės netinkamo remonto. Įvertinus pateiktą išvadą, sutiktina su ieškovės argumentais, jog išvadoje, nors ir nurodoma, kad vibracija jaučiama, tačiau nėra nurodyta, jog ieškovės remonto darbai atlikti nekokybiškai ar netinkamai, jog šių darbų atlikti nereikėjo, nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių vibracija jaučiama. Specialisto išvadoje taip pat nėra nurodyta apsukų problemų priežastis, iš viso nevertinta ieškovės atliktų remonto darbų kokybė, o atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog papildomi gedimai atsirado dėl ieškovės veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimas atliktas ir specialisto išvada surašyta praėjus dviem mėnesiams nuo automobilio atsiėmimo iš ieškovės t. y. 2017-11-10. Kadangi per tą laiką atsakovė nepristatė ieškovei automobilio su pretenzija dėl darbų kokybės, nėra žinoma, kur ir kaip per šį laikotarpį automobilis buvo eksploatuojamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė prarado teisę remtis remonto darbų trūkumais ir dėl to reikalauti sumažinti darbų kainą ar jos iš viso nemokėti. Taigi faktas, kad užsakovas rangovo darbų rezultatą atsiėmė ir pradėjo naudoti pagal paskirtį, per protingą laiką nesikreipė dėl darbų trūkumų, be to, ir viso bylos nagrinėjimo metu ieškovei automobilio nepristatė, neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

28Atsakovė kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu motyvų nurodo ir tai, kad ieškovė gedimo nepašalino. Pažymėtina, kad kaip jau minėta, atsakovė nutraukė rangos sutartį 2017-09-14, ieškovei nebaigus atlikti darbų. Jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Atsakovė pati nutraukė rangos sutartį ir atsiėmė automobilį jo net nepatikrinus po variklio remonto. Rašytine bylos medžiaga konstatuota, kad ieškovė atliko automobilio ir jo dalių pagerinimo darbus, pakeitė susidėvėjusias detales, atsakovė pakeistų detalių kiekio bei atliktų darbų apimties ir pačio atlikimo fakto neginčijo, todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui, privalo ieškovei atlyginti už faktiškai atliktus darbus. Be kita ko, aukščiau paminėta, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški. Nors atsakovė nurodė, kad pakeistų detalių ieškovė jai negrąžino, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė jų reikalavo. Šios aplinkybės nurodytos tik teismo posėdžio metu, praėjus daugiau kaip metams nuo darbų rezultato atsiėmimo.

29Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi, atsakovė yra prievolę pažeidusi šalis (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ieškovė savo prievolę įvykdė, t. y. atliko darbus, todėl atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti – sumokėti už atliktus darbus bei kitus mokesčius (CK 6.487 straipsnis). 2017 metų rugsėjo 14 d. už faktiškai atliktus darbus ir detales atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 14 811,16 Eur sumai. Atsakovei grąžinus originalius ratlankius, 2017-11-03 buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra 4204,47 Eur sumai, dėl kurios ieškovė pretenzijų neturi. Taigi likusi neapmokėta suma sudaro 10606,69 Eur, kuri, tenkinus ieškinį, priteistina iš atsakovės.

30Dėl palūkanų

31Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos, vadinamos kompensuojamosiomis, skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 procentai, jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261straipsnis). Nagrinėjamu atveju skola pagal PVM sąskaitą faktūrą turėjo būti sumokėta sąskaitos išrašymo dieną, t. y. 2017-09-14, todėl ieškovės prašymas priteisti palūkanas, apskaičiuotas nuo 2017-09-14 iki kreipimosi į teismą, tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 202,25 Eur palūkanos.

32Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, kurios yra procesinės. Įstatymas numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Dėl priešieškinio

34Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 2488,29 Eur nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl ieškovės nekokybiškų darbų, remonto terminų nesilaikymo, variklio sugadinimo, taip pat dėl to, jog atsakovės darbuotojas A. G. turėjo net keletą kartų vykti iš Švedijos, nes ieškovė nesilaikė automobilio remonto terminų.

35Sprendžiant ginčą dėl ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmenis kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

36Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis), įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182 straipsniai).

37Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog 2017 m. birželio mėn. kreipėsi į ieškovę dėl ginčo automobilio remonto, atsiradus vibracijai, už kurį ieškovė 2017-06-13 išrašė sąskaitą 1469,29 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo. Atsakovės teigimu, ieškovės atlikti darbai buvo nereikalingi, nekokybiški, gedimo nepašalino, todėl ieškovė turi grąžinti 1469,29 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-06-13 sąskaita išrašyta už darbus, susijusius su automobilio važiuoklės remontu (už automobilio kėbulo plovimą prieš servisą ir po serviso, patikrinimą diagnostine aparatūra, važiuoklės patikrą ir geometrijos matavimą, reguliavimą, visų ratlankių patikrą, APD pagalvės, priekinių apatinių svirčių, alsuoklio žarnos keitimą ir kt.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šie darbai buvo nereikalingi ar atlikti nekokybiškai. Priešingai, 2017-06-13 PVM sąskaita-faktūra, kuri kartu yra ir atliktų paslaugų priėmimo-perdavimo bei automobilio grąžinimo užsakovui aktas, atsakovės yra pasirašyta, jokių trūkumų atsiimant automobilį nenurodyta. Be to, nėra duomenų, kad dėl šių darbų atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su pretenzija vėliau. Pasirašydama šią sąskaitą, atsakovė patvirtino, kad užsakė visus joje nurodytus darbus, detales bei medžiagas, visos sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo atliktos, kad automobilį apžiūrėjo ir atsiėmė. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, užsakovas priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė neįrodė, kad ieškovės atlikti darbai buvo nereikalingi ar nekokybiški, todėl reikalavimas grąžinti sumokėtą 1469,29 Eur sumą yra nepagrįstas.

38Atsakovė taip pat prašo priteisti kelto bilietų iš Švedijos kainą, nes atsakovės darbuotojas A. G., ieškovei pažeidus automobilio remonto terminus, turėjo net keletą kartų grįžti iš Švedijos. Atsakovė nurodė, kad ieškovė automobilį įsipareigojo suremontuoti iki 2017-07-19, tačiau to nepadarė, atsakovė automobilį atsiėmė tik 2017-09-14. Pažymėtina, kad atsakovė savo paaiškinimų jokiais įrodymais nepagrindė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, jog ieškovė automobilį buvo įsipareigojusi suremontuoti iki 2017-07-19. Iš 2017-06-29 užsakymo matyti, kad darbų įvykdymo terminas 2017-08-31. Apie jokius kitus šalių susitarimus ar terminus atsakovė įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą dėl variklio remonto ieškovė atsakovei pateikė tik 2017-07-10, mažai tikėtina, jog galutinis darbų atlikimo terminas galėjo būti 2017-07-19. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė automobilį įsipareigojo suremontuoti iki 2017-08-31 (kitų duomenų nėra pateikta), automobilį atsakovė atsiėmė 2017-09-14. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atsakovės darbuotojui A. G. buvo suteiktas pakaitinis automobilis, nors užsakymo metu šalys dėl pakaitinio automobilio nesitarė. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovei remonto laikotarpiu ar užsitęsus remonto terminams buvo suteiktas kitas automobilis, todėl argumentai dėl atsiradusių nuostolių, neturint automobilio, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovės darbuotojo kelionės iš Švedijos, nesuėjus automobilio remonto terminams, negali būti vertinamos kaip atsakovės išlaidos, patirtos dėl automobilio remonto. Be to, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog automobilis buvo įgytas darbuotojo A. G. naudojimui, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nurodytos jo kelionės iš Švedijos yra susijusios tik su automobilio remonto darbais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė yra įmonė, kurioje be A. G. yra ir kitų darbuotojų, atsakovė nepateikė duomenų, kodėl A. G. esant Švedijoje, kiti įmonės darbuotojai ar net pats direktorius negalėjo bendrauti su ieškove dėl automobilio remonto. Atsakovė neįrodė, kad kelionės išlaidos yra nesusijusios su atsakovės darbuotojo darbu, o buvo būtinos ir atsirado dėl ieškovės veiksmų. Taigi atsakovė nepateikė duomenų, kad kelionės išlaidos, kurias ji patyrė, atsirado dėl ieškovės veiksmų, ypač, kai remonto terminai dar nebuvo suėję, o ne dėl kitų asmeninių ar darbinių priežasčių.

39Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė automobilį grąžino su tuščiu degalų baku, nors remonto metu atsakovė jį buvo pilnai pripildžiusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad atiduodant automobilį remontui ir jį atsiimant buvo užfiksuota, kiek litrų degalų yra bake ir kiek kilometrų yra automobilis pravažiavęs. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad atliekant tokius remonto darbus, visada atliekamas kontrolinis automobilio važiavimas. Kadangi automobilis yra skirtas JAV rinkai, kurioje naudojamas aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas, atsakovei buvo pasiūlyta jį pakeisti. Nurodė, kad iš BMW AG programos, kurioje laikoma ginčo automobilio istorija, matyti, jog viso remonto laikotarpiu automobiliu buvo pravažiuota apie 500 km. Priešingų duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius, atsakovė nepateikė, neįrodė, kad kontroliniai važiavimai nereikalingi ir remonto metu automobiliu pravažiuota daugiau nei nurodė ieškovė.

40Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ieškovės neteisėtų veiksmų, atliekant automobilio gedimo diagnostinius veiksmus, nenustatyta, kad ieškovė nesilaikė atliekamų darbų normatyvų. Atsakovė nepaneigė, kad nustatant gedimą buvo reikalinga ne tik kompiuterinė diagnostika, bet ir mechaninis ardymas. Byloje nėra techninių duomenų (ekspertinių žinių), kurios paneigtų ieškovės atliktų veiksmų teisėtumą.

41Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės netinkamą kvalifikaciją ir/ar jos darbuotojų neprofesionalumą (išsilavinimo, profesijos, darbinės veiklos, patirties trūkumą), todėl konstatuotina, kad atsakovė argumentų dėl netinkamų remonto darbų, ieškovės darbuotojų neprofesionalumo, niekaip nepagrindė, išsakydama tik savo subjektyvią nuomonę. Nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų, teismas negali nustatyti ir priežastinio ryšio tarp atliktų automobilio remonto darbų bei prašomų pripažinti atsakovei atsiradusių nuostolių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, priešieškinis atmestinas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Krasta Auto Klaipėda“ sumokėjo 243 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1887,60 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 2130,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat išlaidos už Lietuvos ir Lenkijos įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ specialisto išvadą neatlygintinos. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Ergo Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė prašymą priteisti iš atsakovės trečiojo asmens patirtas 605 Eur išlaidas advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tenkinus ieškinį ir trečiajam asmeniui palaikant ieškovės poziciją ir esant jos pusėje, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 47 str. 2 d.).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

45ieškinį tenkinti.

46Priešieškinį atmesti.

47Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

48Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ 10606,69 Eur skolos, 202,25 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10808,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2130,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Klaipėda“.

49Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ 605 Eur atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą.

50Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika... 2. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto... 3. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ atstovui advokatui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį bei... 8. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovės... 9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance... 11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje ir kituose... 12. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė pracesiniuose dokumentuose... 13. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir... 14. Teismas... 15. ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. atsakovės UAB... 17. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą sutartis... 18. Atsakovės teigimu, ji nebuvo užsakiusi tokios apimties darbų – sutiko tik... 19. Byloje nėra ginčo, jog 2017 m. birželio 29 d. atsakovės darbuotojas A. G.... 20. Pasak atsakovės, ieškovė, vykdydama sutartį, neturėjo patirties,... 21. Kaip minėta, šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena... 22. Svarbu pažymėti, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo automobilis... 23. Atsakovės teigimu, ieškovė atliko remonto darbus, kurie nereikalingi... 24. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovės... 25. CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui ir... 26. Nustatyta, kad atsakovė atsiėmė automobilį po remonto 2017-09-14, pateikė... 27. Atsakovė į bylą pateikė Lietuvos ir Lenkijos įmonės „Transporto... 28. Atsakovė kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu motyvų nurodo ir tai, kad... 29. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 30. Dėl palūkanų... 31. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą,... 32. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų metines... 33. Dėl priešieškinio... 34. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 2488,29 Eur... 35. Sprendžiant ginčą dėl ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės, turi... 36. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir... 37. Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog 2017 m. birželio mėn. kreipėsi į... 38. Atsakovė taip pat prašo priteisti kelto bilietų iš Švedijos kainą, nes... 39. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė automobilį grąžino su tuščiu... 40. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ieškovės neteisėtų veiksmų,... 41. Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės netinkamą kvalifikaciją ir/ar... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259,... 45. ieškinį tenkinti.... 46. Priešieškinį atmesti.... 47. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance... 48. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ 10606,69... 49. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgema“ 605 Eur... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...