Byla 2A-818-302/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avygema trans“, atstovaujamos administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-605-459/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avygema trans“, atstovaujamos administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“, patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Avygema trans“, atstovaujama administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“, patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės: 1) 719 438,74 Eur (2 484 078,41 Lt) draudimo išmokos, paskirstant ją taip: 274 384,79 Eur (947 395,81 Lt) skiriant trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, o 445 054,04 Eur (1 536 682,60 Lt) skiriant jai; 2) 274 017,49 Eur (946 127,62 Lt) kompensacinių palūkanų; 3) 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007-09-05 draudėja UAB „Avygema Trans“ ir draudikė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonių apraše nurodytų transporto priemonių draudimo sutartį. 2008-06-20 ieškovės apdraustos transporto priemonės sudegė, todėl draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal draudimo sutarties sąlygas turi sumokėti draudimo išmoką. Ieškovės atstovo teigimu, iš draudimo santykio šalių individualiai draudimo liudijime aptartos sumos, t.y. 3 710 500 Lt, turi būti išskaičiuota 9 000 Lt besąlyginė išskaita, 85 903,99 Lt, kuriuos atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui už draudžiamąjį įvykį Nr. DDT 124, taip pat 131 517,65 Lt suma, kurią trečiasis asmuo gavo pardavęs transporto priemones, likusias po draudžiamojo įvykio. Ieškovės atstovas nesutiko su atsakovės pozicija, jog jis neturi teisės reikšti šio ieškinio. Tvirtino, kad Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta, jog draudimo išmokos išmokamos UAB „Swedbank lizingas“, o šiai sutikus – ieškovei BUAB „Avygema Trans“, kuri pagal pateiktą polisą yra draudėja. Trečiasis asmuo reikalavimo atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo nėra pareiškęs, tačiau yra pareiškęs finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Draudimo apsauga yra taikoma trečiojo asmens lizinguotoms transporto priemonėms, o draudimo išmoka yra tiesiogiai susijusi su trečiojo asmens reikalavimais ieškovei.

4Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, jog ieškinys pareikštas asmens, neturinčio subjektinės teisės reikalauti draudimo išmokos, kadangi ginčo draudimo sutarties Transporto priemonių draudimo liudijimo TAI Nr. 82376976 priede Nr. 1 naudos gavėja buvo nurodyta UAB „Hansa Lizingas“ (dabar – „Swedbank lizingas“), todėl reikšti reikalavimą dėl draudimo išmokos sumokėjimo gali tik UAB „Swedbank lizingas“, bet ne ieškovė.

5Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovės atstovas visiškai nepagrįstai skaičiuoja draudimo išmokos dydį ir prašo priteisti kompensacines palūkanas. Be to, pažymėjo, jog nepagrįstas yra ir ieškovės argumentas, jog trečiasis asmuo prarado savo teises pagal draudimo sutartį, pareikšdamas finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, kadangi trečiasis asmuo reikalavimą pareiškė lizingo sutarties, o ne draudimo sutarties pagrindu.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Transporto priemonių draudimo liudijimas TAI Nr. 82376976 su priedu Nr. 1 patvirtina, kad naudos gavėja sutartyje nurodyta UAB „Swedbank lizingas“, o tai reiškia, kad draudimo išmoka turi būti sumokėta naudos gavėjai – UAB „Swedbank lizingas“. Pažymėjo, jog lizingo bendrovė nėra atsisakiusi teisių į draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas priteisti dalį draudimo išmokos UAB „Avygema trans“ naudai yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad CK 6.1006 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdamas draudikui. Nagrinėjamoje byloje bylos dalyviai nenurodė ir byloje nėra įrodymų, kad draudėjas būtų pakeitęs naudos gavėją kitu asmeniu. UAB „Swedbank lizingas“ nurodžius, kad ji yra pareiškusi draudikui reikalavimą dėl draudimo išmokos ir administruoja jos išmokėjimo klausimą ir prašant ieškinį atmesti, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės prašyti priteisti jai dalį draudimo išmokos. Atmestas kaip nepagrįstas buvo ir ieškovės teiginys, jog lizingo bendrovė realizavo savo reikalavimus UAB „Avygema trans“ bankroto byloje pareikšdama finansinį reikalavimą, kadangi finansinis reikalavimas bankroto byloje yra kildinamas iš kitų sutartinių santykių, t.y. lizingo sutarties pagrindu, o ne dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovė BUAB „Avygema trans“, atstovaujama administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

12Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

131. Tenkinus ieškinį nagrinėjamu atveju lizingo bendrovės turtiniai interesai nebūtų pažeisti, kadangi patikslintu ieškiniu yra prašoma priteistą draudimo sumą paskirstyti ir trečiajam asmeniui, ir ieškovei. Lizingo bendrovė beveik 6 metus nuo draudiminio įvykio pradžios nesiėmė jokių teisiškai reikšmingų priemonių siekiant gauti draudimo išmoką, o toks trečiojo asmens elgesys pažeidžia draudėjos ir jos kreditorių interesus. Ieškovė dėl jai taikomo bankroto proceso negali neapibrėžtą laiką laukti, kada trečiasis asmuo pareikš reikalavimus atsakovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir jos dalies paskyrimo ieškovei. Kaip matyti iš trečiojo asmens procesinių dokumentų turinio, jis ieškovės teisę gauti dalį draudimo išmokos pripažįsta. Vien aplinkybė, kad draudimo liudijime naudos gavėju draudiminio įvykio atveju įvardintas yra trečiasis asmuo, nesuteikia pagrindo išvadai, jog ieškovė visiškai neturi jokių teisių į draudimo išmokos dalį. Pasak ieškovės, tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta ginčo sutartimi iš esmės buvo apdraustas ieškovės turtinis interesas, tik joje buvo nurodyta papildoma sąlyga, pagal kurią draudimo išmoka turi būti pervedama trečiajam asmeniui, kuriam ieškovė buvo įsipareigojusi pagal kitą prievolę, o tai reiškia, kad ši sutartis negali būti laikoma sutartimi kito asmens naudai, ji tik turi būti vykdoma draudėjo nurodytam trečiajam asmeniui tiek, kiek reikia prievolei įvykdyti, o tokio prievolės įvykdymo paskirstant draudimo išmoką trečiajam asmeniui ir buvo prašoma patikslintu ieškiniu.

142. Draudimo polise nurodyta, kad draudimo suma už transporto priemonių sugadinimą ir praradimą yra 3 710 500 Lt, iš kurios minusuotina besąlyginė išskaita, kuri iš viso sudaro 9 000 Lt, ir 85 903,99 Lt, kuriuo atsakovė išmokėjo trečiajam asmeniui už t/p Nr. DDT 124 draudiminį įvykį, be to, minusuotina 1 131 517,65 Lt transporto priemonių vertė, kurią gavo trečiasis asmuo pardavęs likusias po draudiminio įvykio transporto priemones, ir gaunama išmokėtina suma. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ir suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

153. Iš į bylą pateiktų faktinių duomenų matyti, kad atsakovas draudimo išmoką turėjo išmokėti ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 20 d. Laiku neišmokėjęs draudimo išmokos atsakovas privalo mokėti kompensuojamąsias palūkanas už prievolės įvykdymo praleidimo terminą. Be to, pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatas atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turi mokėti 6 procentų procesines palūkanas.

16Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

181. Pagal Draudimo liudijimo Priedo Nr. 1 nuostatas ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti draudimo išmokos, nes ši subjektinė teisė priklauso trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“. Ieškovei niekada nereikalavus pakeisti Draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo, o UAB „Swedbank lizingas“ nedavus sutikimo draudimo išmoką išmokėti ieškovei, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra pareikštas asmens, kuriam tiek pagal įstatymą, tiek pagal draudimo sutartį nepriklauso reikalavimo teisė. Nors ieškovė ir tvirtina, kad dalis jos prašomo priteisti reikalavimo ir bus skiriama trečiajam asmeniui, tačiau pastebėtina, jog trečiasis asmuo yra teisnus bei veiksnus subjektas, kuris niekada ieškovės neprašė ginti jo teises. Iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos UAB „Swedbank lizingas“ išmokėjimo, kadangi to padaryti nėra galimybių vien dėl šio teisminio ginčo, kuriame yra sprendžiamas klausimas dėl to, kam priklauso teisė reikalauti išmokos išmokėjimo.

192. Nepagrįstas ieškovės pasirinktas draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, kadangi ieškovė draudimo išmoką apskaičiuoja ne pagal Draudimo sutarties sąlygas. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių jos prašomos priteisti žalos dydį, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi atsakovės vyr. transporto žalų eksperto sudaryta suvestine, pagal kurią, įvykį pripažinus draudiminiu, draudimo išmoka turėtų sudaryti 1 102 154 Lt.

203. Nepagrįsta būtų ieškovo prašomas priteisti kompensacines palūkanas skaičiuoti nuo 2008-07-20, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo vadovo veiksmų tyčia sunaikinant svetimą turtą buvo nutrauktas tik Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-01-30 nutarimu, kuris vėliau buvo skųstas instancine tvarka, o paskutinis skundas buvo išnagrinėtas jau šio civilinio proceso metu.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

23Dėl faktinių bylos aplinkybių

24Iš bylos medžiagos matyti, jog 2007-09-05 draudėja UAB „Avygema Trans“ ir draudikė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonių apraše nurodytų transporto priemonių draudimo sutartį (1 t., b. l. 24). Transporto priemonių draudimo liudijimo formoje DS00-DL3/3, ser. LD Nr. 3096028, TAI Nr. 82376976 priede Nr. 1 nurodyta, jog išmokos pagal draudimo liudijimą formos DS00-DL3/3, ser. LD Nr. 3096028, priedo Nr. 2 apraše nurodytų transporto priemonių draudimą mokamos UAB „Hansa Lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“) arba šiai sutikus – draudėjui, t. y. UAB „Avygema trans“ (1 t., b. l. 27). 2008-06-20 ieškovės apdraustos transporto priemonės sudegė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvusio UAB „Avygema Trans“ direktoriaus G. I., įtarto nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 187 straipsnio 2 dalyje įvykdymu, atžvilgiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-01-30 nutarimu buvo nutrauktas nesurinkus objektyvių ir patikimų duomenų, jog minėtas asmuo padarė jam įtarimu pareikštą nusikalstamą veiką (1 t, b. l. 34–36). Be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-01-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir buvusio įmonės akcininko M. B. bei M. J. atžvilgiu, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (1 t., b.l. 37-38). Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-13 nutartimi UAB „Avygema trans“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-06-27 (1 t., b. l. 8–11). 2007-09-05 Draudimo polise nurodytam naudos gavėjui, t.y. UAB „Swedbank lizingas“, nesiimant jokių veiksmų dėl draudimo išmokos gavimo, 2014-05-26 ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 719 438,74 Eur (2 484 078,41 Lt) dydžio draudimo išmoką už draudžiamąjį įvykį, įvykusį 2008 metais, 274 384,79 Eur (947 395,81 Lt) skiriant trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, o 445 054,04 Eur (1 536 682,60 Lt) skiriant ieškovei BUAB ,,Avygema trans“ (2 t., 88–89). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl priteisti jai dalį draudimo išmokos, kadangi Draudimo sutartyje naudos gavėju yra nurodytas UAB „Swedbank lizingas“. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos patikslintas ieškinys būtų tenkintas.

25Dėl ginčo esmės

26CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, draudimo sutarties pagrindą sudaro draudžiamasis įvykis, t. y. atsitikimas, kuriam įvykus draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013).

27Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Avygema trans“, atstovaujama administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“, remdamasi 2007-09-05 tarp UAB „Avygema Trans“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta transporto priemonių draudimo sutartimi, pareiškė reikalavimą priteisti draudimo išmoką tiek trečiojo asmens – lizingo bendrovės, tiek savo naudai. Kaip jau ir buvo minėta aptariant bylos faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju ieškovė buvo apdraudusi ne savo, o naudos gavėjo - UAB „Hansa Lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“), turtinį interesą. Transporto priemonių draudimo liudijimo formoje DS00-DL3/3, ser. LD Nr. 3096028, TAI Nr. 82376976 priede Nr. 1 aiškiai nurodyta, jog išmokos pagal draudimo liudijimą formos DS00-DL3/3, ser. LD Nr. 3096028, priedo Nr. 2 apraše nurodytų transporto priemonių draudimą mokamos UAB „Hansa Lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“) arba šiai sutikus – draudėjui, t. y. UAB „Avygema trans“ (1 t., b. l. 27).

28Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar draudėjas, nurodęs naudos gavėju kitą asmenį, turi teisę pats reikalauti draudimo išmokos, taikytinas CK 6.1006 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdamas draudikui, o 3 dalis numato, kad naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis įvykdė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartį arba pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad draudėja (ieškovė) būtų pakeitusi naudos gavėją - UAB „Swedbank lizingas“, kitu asmeniu. Be to, įvertinus trečiojo asmens poziciją šioje byloje, darytina išvada, kad ir naudos gavėjas nedavė sutikimo ieškovei gauti draudimo išmoką. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gautas naudos gavėjo sutikimas išmokėti draudimo išmoką draudėjui, taip pat nenustačius, jog ieškovė būtų pakeitusi naudos gavėją pagal sutartį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neturi teisės reikalauti draudimo išmokos mokėjimo ir, atitinkamai, neturi teisės reikšti tokio reikalavimo kaip jis dabar yra suformuluotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2006).

29Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, jog trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ savo neveikimu, t.y. nereikšdamas reikalavimo atsakovei dėl draudimo išmokos pažeidimo, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus gauti savo reikalavimo patenkinimą jam tenkančios draudimo išmokos dalyje, todėl patikslintu ieškiniu yra prašoma priteistą draudimo išmoką paskirstyti ir trečiajam asmeniui jam tenkančių reikalavimų dalyje, kas galbūt ir galėtų būti siejama su CK 6.68 straipsnyje įtvirtintu netiesioginio ieškinio instituto taikymu. Tačiau įvertinus kasacinio teismo praktikoje suformuotas būtinąsias netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014), ieškovės reikalavimų formuluotę, patikslinto ieškinio pagrindą bei tai, jog ieškinys reiškiamas ne UAB „Swedbank lizingas“ vardu, vis dėlto nebūtų galima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia netiesioginį ieškinį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka ir savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014 ir kt.). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.). Taigi, reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, jog ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė, kadangi teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose dar nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1582/2014).

30Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

31Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

32Sutikus su pirmos instancijos teismo išvada, jog patikslintas ieškinys yra pareikštas asmens, kuriam tiek pagal įstatymą, tiek pagal Draudimo sutartį nepriklauso reikalavimo teisė, spręstina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai nebereikšmingi vertinant pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

33Dėl bylos procesinės baigties

34Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė BUAB „Avygema trans“, atstovaujama administratorės UAB „Verslo... 4. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti kaip... 5. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovės atstovas visiškai nepagrįstai... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nurodė, kad CK 6.1006 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudėjas... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovė BUAB „Avygema trans“, atstovaujama administratorės UAB „Verslo... 12. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:... 13. 1. Tenkinus ieškinį nagrinėjamu atveju lizingo bendrovės turtiniai... 14. 2. Draudimo polise nurodyta, kad draudimo suma už transporto priemonių... 15. 3. Iš į bylą pateiktų faktinių duomenų matyti, kad atsakovas draudimo... 16. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 17. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 18. 1. Pagal Draudimo liudijimo Priedo Nr. 1 nuostatas ieškovė neturi... 19. 2. Nepagrįstas ieškovės pasirinktas draudimo išmokos apskaičiavimo būdas,... 20. 3. Nepagrįsta būtų ieškovo prašomas priteisti kompensacines palūkanas... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 24. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2007-09-05 draudėja UAB „Avygema Trans“... 25. Dėl ginčo esmės... 26. CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią... 27. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Avygema trans“, atstovaujama... 28. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar... 29. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, jog trečiasis asmuo UAB „Swedbank... 30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 31. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad įstatyminė teismo... 32. Sutikus su pirmos instancijos teismo išvada, jog patikslintas ieškinys yra... 33. Dėl bylos procesinės baigties... 34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....