Byla 2-1582/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1136-730/2014, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VKK Klaipėda“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

2Teisėja,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

5Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, RUAB "VKK investicija" savarankiškais ieškiniais (pareiškimais) prašė iškelti atsakovui UAB „VKK Klaipėda“ bankroto bylą, paskirti įmonės bankroto administratorių. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą bendraieškiai motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų, yra nemokus.

6Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-03 nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje, įtrauktas „Nordea Bank Finland Plc“ AB. 2014-05-04 teismo nutartimi trečiasis asmuo „Nordea Bank Finland Plc“ (AB), veikiantis Lietuvoje per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, pakeistas į trečiąjį asmenį Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantį per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

7Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-04 nutartimi bendraieškio RUAB „VKK investicija“ atsisakymas nuo reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą priimtas ir byla šioje dalyje nutraukta.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-27 nutartimi iškėlė atsakovui UAB „VKK Klaipėda“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė ieškovo pasiūlytą kandidatą – UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Teismas, įvertinęs ieškovo, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus dokumentus ir atsakovo argumentus dėl įmonės veiklos bei turimo turto, nustatė, jog UAB „VKK Klaipėda“ pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai viršija bendrovės turimo turto vertę, įmonė veiklos nevykdo ir pajamų negauna. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „VKK Klaipėda“ yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovas UAB „VKK Klaipėda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-27 nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VKK Klaipėda“ perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą. Paskyręs teismo posėdį 2014-06-25 13.30 val. ir apie jį informavęs atsakovo atstovę elektroniniu laišku 2014-06-23 15.57 val., įvertinus tai, kad 2014-06-24 yra šventinė diena, teismas nesuteikė realių galimybių dalyvauti teismo posėdyje, nepagrįstai užkirto kelią pateikti į bylą reikšmingus įrodymus, galinčius patvirtinti, jog UAB „VKK Klaipėda“ neatitinka nemokios įmonės statuso.

132. Atsakovas pateikė teismui 2014-03-31 balansą, iš kurio matyti, kad UAB „VKK Klaipėda“ turto vertė – 158 062 Lt. Teismas be pagrindo nesivadovavo šiuo balansu ir jį pagrindžiančiais dokumentais, motyvuodamas, jog jie nėra pasirašyti buhalterio, ir nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie UAB „VKK Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę ir pradelstų įsiskolinimų skirtumu. Prie skundo pridedami dokumentai patvirtina, kad UAB „VKK Klaipėda“ žemės sklypų įsigijimo bendra kaina yra 41 062 Lt, todėl jų balansinė vertė negali būti mažesnė. Įvertinusi rinkos pokyčius bei remdamasi teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nuostatomis, bendrovė perkainavo žemės sklypus ir įtraukė juos į apskaitą jau perkainota verte.

143. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė jokių veiksmų abejonėms dėl balanse nurodyto turto vertės pašalinti, apsiribojo Nekilnojamo turto registro masiniu būdu nustatyta vidutine rinkos verte. Tuo tarpu iš bylos dokumentų matyti, kad UAB „VKK Klaipėda“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 7,08 proc. į bendrovės balansą įtraukto turto vertės, kas rodo, jog sąlygų kelti įmonei bankroto bylą nėra.

15Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-27 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, sudarydamas galimybę atsakovui pateikti bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Tuo tarpu atsakovas sąmoningai vilkino bankroto bylos nagrinėjimą, vengė pateikti UAB „VKK Klaipėda“ finansinę atskaitomybę pagrindžiančius dokumentus.

172. Teismui pateiktame 2014-03-31 balanse nurodyti duomenys neatspindi realios UAB „VKK Klaipėda“ finansinės padėties. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių balanse nurodytų duomenų teisingumą, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų už 2008-2013 metus Juridinių asmenų registrui, pirmosios instancijos teismui pateiktas balansas pasirašytas tik direktoriaus. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie „VKK Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančio turto vertę.

183. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2014-03-31 balanse nurodyti 167 000 Lt dydžio įsipareigojimai yra pradelsti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas faktiškai vykdo ūkinę – komercinę veiklą, gauna pajamas, iš kurių galėtų padengti įsiskolinimus kreditoriams. Įsiskolinimai ieškovui susidarė nuo per ketverius metus ir toliau nuolat auga, kas rodo, jog UAB „VKK Klaipėda“ finansiniai sunkumai nėra laikini.

19Trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, savo atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-27nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „VKK Klaipėda“ skola trečiajam asmeniui 2014-07-21 sudaro 731 624,60 EUR (2 526 153,42 Lt). Tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3674-144/2012 priimta 2012-06-22 nutartis bei prie atsiliepimo pridedami dokumentai (laidavimo sutartis, reikalavimas mokėti pagal laidavimo sutartį, pažyma apie skolą), kuriuos tikslinga prijungti prie bylos, kadangi šios aplinkybės yra svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui ir viešo intereso užtikrinimui. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ir 2014-03-31 balanse užfiksuotos UAB „VKK Klaipėda“ turimo turto vertės akivaizdžiai nepakanka atsakovui atsiskaityti su banku, todėl bankroto byla bendrovei iškelta pagrįstai.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas atmestinas.

22Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos duomenų visumą ar pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso eigą ir šalių teises (CPK 320 str., 338 str.). Byloje surinktų duomenų analizė rodo, kad reali įmonės finansinė būklė atitinka įstatymines sąlygas, sudarančias pagrindą pripažinti UAB „VKK Klaipėda“ nemokia.

23Dėl UAB „VKK Klaipėda“ mokumo vertinimo

24Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

25Kaip matyti iš vienintelio UAB „VKK Klaipėda“ (įregistruotos 2007-05-30) Juridinių asmenų registrui pateikto 2007 metų balanso, jame apskaityto bendrovės turto vertė – 320 731 Lt, kurį sudaro 151 500 Lt vertės ilgalaikis materialus turtas ir 169 231 Lt vertės trumpalaikis turtas (153 726 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 111 Lt – kitas trumpalaikis turtas ir 15 394 Lt – pinigai ir jų ekvivalentai). Mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 310 093 Lt. Paskesnių finansinių metų UAB „VKK Klaipėda“ finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta. Šie duomenys patvirtina, kad jau 2007 metais bendrovės įsipareigojimai, kurie, nesant duomenų apie jų įvykdymą, laikytini pradelstais, viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės.

26Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VKK Klaipėda“, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir apelianto 2014-03-31 sudarytas balansas. Pagal šio balanso duomenis 2014-03-31 UAB „VKK Klaipėda“ turėjo turto už 158 532 Lt sumą, kurį sudarė ilgalaikis materialusis turtas (žemė, 158 062 Lt vertės) ir trumpalaikis turtas (pinigai ir jų ekvivalentai, 470 Lt vertės). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 19 651 Lt (7 835 Lt – gauti išankstiniai mokėjimai, 11 192 Lt – su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 624 Lt – kito mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 167 000 Lt. Pagal apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktą UAB „VKK Klaipėda“ kreditorių sąrašą, pradelstų bendrovės įsipareigojimų bendra suma yra tik 11 192 Lt (3 352 Lt – mokėtinas GPM mokestis, 7 840 Lt – skola VSDF).

27Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto skundo argumentais, kad vien pagal šio paskutinio parengto balanso duomenis turėjo būti sprendžiama, kad UAB „VKK Klaipėda“ yra moki, o pagrindas kelti bendrovei bankroto bylą neegzistavo. Nors įmonės, kuriai inicijuojamos bankroto procedūros, finansinę padėtį teismas vertina ir dėl jos mokumo sprendžia pagal naujausius (aktualius) finansinės atskaitomybės duomenis, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-27 nutartis c. b. Nr. 2-1686/2012; 2013-09-12 nutartis c. b. Nr. 2-2186/2013). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto parengtų finansinių dokumentų objektyvumu ir patikimumu pagrįstai leidžia abejoti kiti bylos duomenys, reikšmingi tikrosios (realios) jo turtinės padėties nustatymui.

28Nepagrįsti ir prieštaraujantys kitai bylos medžiagai yra apelianto skundo teiginiai, kad UAB „VKK Klaipėda“ turimo turto (žemės sklypų) bendra vertė (14 974 Lt) pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registre duomenis. Kaip matyti iš UAB „VKK Klaipėda“ įsigytų ir parduotų žemės sklypų duomenų suvestinės, pateiktos prie atskirojo skundo kartu su kitais dokumentais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumoje (CPK 314 str., 338 str.), ginčo žemės sklypai buvo įsigyti laikotarpiu nuo 2007-11-19 iki 2008-01-08. Pirma, šioje suvestinėje nurodytas ginčo žemės sklypų įsigijimo kainas pagrindžiančių pradinių dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarčių) nepateikta, todėl nėra galimybės įvertinti apelianto iniciatyva parengto išvestinio dokumento (suvestinės) duomenų, aiškiai neatitinkančių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atlikto vertinimo, pagrįstumo. Antra, visuotinai žinoma aplinkybė, kad nuo 2008 m. nekilnojamojo turto rinkoje vyko ženklus nekilnojamojo turto kainų kritimas, o ne jų kilimas, galėjęs lemti tokį kainų pokytį (padidėjimą bei atitinkamą perskaičiavimą), kurį, kaip tvirtina apeliantas, jis ir užfiksavo 2014-03-31 sudarytame balanse. Trečia, įstatymų leidėjas turto ir skolų santykio nustatymą, sprendžiant dėl konkretaus ūkio subjekto mokumo pagal ĮBĮ nuostatas, sieja ne su balansine (t. y. įrašyta į balansą) turto verte, o su pačiu į balansą įrašytu turtu, dėl kurio vertės gali ir turi būti sprendžiama bankroto bylos iškėlimo momentu. Taigi vien aplinkybė, kad finansinę įmonės atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai leidžia perkainoti jos turimą turtą ir jo perkainojimo rezultatą įtraukti įmonės finansines ataskaitas, dar nereiškia, kad balanse nurodyti duomenys, nesant jų pagrindimo, visuomet atitinka perkainoto turto realią rinkos vertę. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 11 straipsnio pagrindu finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateikiamą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų įmonių pateikiama informacija ir teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų pokyčius. Tai reiškia, kad finansinėje ataskaitoje nurodyti įmonės finansinės veiklos rezultatai turi būti pagrįsti juos atspindinčiais dokumentais. Įmonės vadovo pareigą pateikti tokius dokumentus teismui bankroto procese nustato Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatos. Tačiau jokių 2014-03-31 UAB „VKK Klaipėda“ balanse nurodytą ilgalaikio materialaus turto (žemės sklypų) bendrą vertę, kuri ženkliai skiriasi palyginus tiek su Nekilnojamojo turto registre nurodytomis ginčo žemės sklypų vertėmis, tiek su apelianto nurodomomis jų įsigijimo kainomis, pagrindžiančių įrodymų byloje nesama. Todėl spręsdamas dėl UAB „VKK Klaipėda“ mokumo/nemokumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino 2014-03-31 UAB „VKK Klaipėda“ sudarytame balanse, kuriame, pažymėtina, net nėra įvardintas finansinius laikotarpis, už kurį jis sudarytas, nurodytą ilgalaikio turto vertę ir rėmėsi būtent oficialiuose dokumentuose – Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose – užfiksuotais duomenimis, ir, įvertinęs pradelstų įsipareigojimų santykį su turimo turto verte, padarė teisingą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Jokių kitų įrodymų, sudarančių prielaidas abejoti Nekilnojamo turto registre užfiksuotos informacijos teisingumu ar ją paneigiančių įrodymų (turto vertintojų atliktų ginčo turto vertės nustatymo dokumentų ar pan.) apeliantas neteikė, abstrakčiai įvardindamas bendruosius principus, kuriais remiantis nustatoma registre užfiksuota žemės vidutinė rinkos vertė.

29Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog UAB „VKK Klaipėda“ 2014-03-31 balanso duomenys neatspindi realios bendrovės finansinės padėties taip pat ir dėl to, kad apelianto 167 000 Lt skola UAB „VKK Investicija“, susidariusi dar 2008 metais, šiame 2014-03-31 balanse jau turėjo būti nurodyta kaip pradelsta, nes sutartis, kuria skolos sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2016-07-12, sudaryta vėliau, tik 2014-05-12. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad abiejų minėtą sutartį sudariusių bendrovių vadovas yra tas pats asmuo – V. Z.. Kita vertus, iš trečiojo asmens su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų dokumentų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ir vertina bylos duomenų visumoje (CPK 314 str., 338 str.), matyti, kad pagal 2009-09-02 laidavimo sutartį Nr. LKK/09/0910D apeliantas laidavo už V. Z. asmeninę prievolę bankui (trečiajam asmeniui) ir kaip solidarusis skolininkas yra atsakingas už 731 624,60 EUR dydžio skolos trečiajam asmeniui sumokėjimą. Apie tai apelianto bendrovė buvo informuota dar 2011-12-05. Tačiau ši skola UAB „VKK Klaipėda“ 2014-03-31 balanse neatsispindi, Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, į apelianto parengtą jo kreditorių sąrašą neįtrauktas.

30Mokestinių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui apeliantas nemoka nuo 2010 metų IV ketvirčio, 2014-06-13 susidaręs 8 552 Lt įsiskolinimas ir toliau auga. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus dėl laikino bendrovės finansinių sunkumų pobūdžio.

31Atskirojo skundo teiginys, kad iš 2014-03-31 UAB „VKK Klaipėda“ balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės veikla yra nenuostolinga, o pelninga, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Kaip jau minėta, nei 2014-03-31 UAB „VKK Klaipėda“ balanse, nei pelno (nuostolių) ataskaitoje nenurodytas ataskaitinis laikotarpis, be to, šiame 2014-03-31 balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuoti duomenys nesutampa. Balanso IV.1. eilutėje „Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)“ nurodytos sumos „(1692)“ (finansiniai metai) ir „(6098)“ (praėję finansiniai metai). Tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti tokie duomenys: „(1629)“ (finansiniai metai) ir „(6291)“ (praėję finansiniai metai). Iš aptariamuose dokumentuose užfiksuotos informacijos taip pat nėra aišku, kokių laikotarpių pelnas (nuostoliai) nurodyti 2014-03-31balanso eilutėje IV.2. „Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)“ – „(36 927)“ (finansiniai metai) ir „(30 796)“ (praėję finansiniai metai). Finansinių ataskaitų bendrovė Juridinių asmenų registrui neteikia nuo 2008 metų. Todėl nėra galimybės objektyviai palyginti duomenų apie bendrovės finansinės būklės kitimą ir jos perspektyvas. Kitų duomenų ir įrodymų, kurie liudytų UAB „VKK Klaipėda“ vykdomos veiklos realumą, jos pelningumą ir pajėgumą ją tęsti, gerinant finansinius rodiklius, byloje taip pat nesama.

32Dėl teisės į tinkamą teismo procesą

33Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės mokumą/nemokumą. Tačiau teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose dar nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį.

34Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai jam tenkančią įrodinėjimo pareigą siekia perkelti teismui, o atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neaktyvumo akivaizdžiai deklaratyvūs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, išaiškino apeliantui jo pareigą pateikti įmonės finansinę būklę pagrindžiančius duomenis ir dokumentus. Nustatęs 14 dienų terminą jiems pateikti, apelianto prašymu šį terminą dar pratęsė. Gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl rašytinio proceso tvarka priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-14 nutarties, kuria UAB „VKK Klaipėda“ buvo iškelta bankroto byla, skundžiamą nutartį pasinaikino ir, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pakartotinai apeliantui nustatydamas terminą šioje bankroto byloje reikšmingiems dokumentams pateikti, taip pat dėl to ne kartą skelbė pertraukas ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VKK Klaipėda“, nesiėmė objektyviai galimų įstatyme numatytų priemonių įrodymams apie apelianto finansinę padėtį surinkti ar kad proceso metu buvo pažeista apelianto teisė į teisminę gynybą. Skundo argumentai, kad paskyręs teismo posėdį 2014-06-25 13.30 val., apie jį informavo apelianto atstovę elektroniniu laišku tik 2014-06-23 darbo dienos pabaigoje, pavėluotai, taip pat neparemti tinkamu įstatymo aiškinimu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-06-23 teismo posėdis nebuvo atidėtas, jame tik paskelbta pertrauka, taigi tai nesuponavo teismo pareigos dar kartą šalims pranešti apie ta patį vykstantį teismo posėdį. Pagal CPK 1621 straipsnio 2 dalį, pertrauka gali būti skelbiama ir siekiant sudaryti galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai surinkti trūkstamus bylos įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, ką iš esmės teismas, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, ir atliko (CPK 8 str.). Pažymėtina, kad apie 2014-06-23 vykusį teismo posėdį apeliantas buvo informuotas, šiam posėdžiui teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, taigi turėjo pareigą pats pasirūpinti informacijos, kaip buvo išspręstas toks jo prašymas, gavimu byloje, kurios nagrinėjimas dėl jo paties veiksmų bei prašymų ir taip jau buvo užsitęsęs. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog apeliantas aptariamu atveju šios nuostatos būtų deramai laikęsis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas papildomiems rašytiniams įrodymams pateikti turėjo pakankamai ilgą laikotarpį, tačiau tinkamai nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Aplinkybė, jog pats apeliantas savalaikiai neteikė, jo vertinimu, bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui ir toliau tęsti procesą, kurio trukmę riboja įstatymas (ĮBĮ 9 str. 6 d.).

35Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui... 5. Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-03 nutartimi trečiuoju asmeniu,... 7. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-04 nutartimi bendraieškio RUAB „VKK... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-27 nutartimi iškėlė atsakovui UAB... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovas UAB „VKK Klaipėda“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 12. 1. Buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą. Paskyręs teismo... 13. 2. Atsakovas pateikė teismui 2014-03-31 balansą, iš kurio matyti, kad UAB... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė jokių veiksmų... 15. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius... 16. 1. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių,... 17. 2. Teismui pateiktame 2014-03-31 balanse nurodyti duomenys neatspindi realios... 18. 3. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2014-03-31 balanse nurodyti 167 000 Lt... 19. Trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Atskirasis skundas atmestinas.... 22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį teisėtumo... 23. Dėl UAB „VKK Klaipėda“ mokumo vertinimo... 24. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7... 25. Kaip matyti iš vienintelio UAB „VKK Klaipėda“ (įregistruotos 2007-05-30)... 26. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VKK Klaipėda“,... 27. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto skundo... 28. Nepagrįsti ir prieštaraujantys kitai bylos medžiagai yra apelianto skundo... 29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ieškovo atsiliepimo į... 30. Mokestinių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui apeliantas nemoka... 31. Atskirojo skundo teiginys, kad iš 2014-03-31 UAB „VKK Klaipėda“ balanso,... 32. Dėl teisės į tinkamą teismo procesą... 33. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios... 34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai jam... 35. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis paliktina... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti...