Byla e2-6098-639/2019
Dėl įmonės bankroto administratoriaus atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“, ieškinį atsakovei K. B. dėl įmonės bankroto administratoriaus atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 375,18 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskeltini)“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „( - )“. Atsakovė Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo įmonės bankroto administratoriui perduoti bendrovės turtą ir apskaitos dokumentus. Atsakovė minėtos nutarties neįvykdė, dėl ko bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos, už teismo įpareigojimų nevykdymą, paskyrimo atsakovei. 2019 m. vasario 6 d. nutartimi buvusiai įmonės vadovei K. B. buvo skirta 500 Eur bauda. Kadangi BUAB „( - )“ iškėlus bankroto bylą įmonė jokio turto neturėjo, todėl bankroto administratoriui atlyginimas ir administravimo išlaidos padengtos nebuvo.

5Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnio 1 dalis), tačiau nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas konstatuoja:

7atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „( - )“.

8Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo dienos UAB „( - )“ vadovė buvo K. B.. 2019 m. vasario 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

9Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Įmonių bankroto įstatymas) 5 straipsnio nuostatos numato, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės savininkas, įmonės administracijos vadovas. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio l dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba su sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

10Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

11Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, ir aplinkybė, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

12Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

13CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

14Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog atsakovė, įmonei tapus nemokia, laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pablogino įmonės finansinę padėtį, dėl ko neliko pajamų/turto vykdyti savo įsipareigojimus, tame tarpe ir atlyginti bankroto administravimo išlaidas. Teismo įvertintų ir nustatytų aplinkybių visumai darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovės K. B. priteistina 3 375,18 Eur administravimo išlaidų.

15Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16Ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 76 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis ).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 286 straipsniu, teismas

Nutarė

18ieškinį tenkinti.

19Priteisti iš atsakovės K. B. 3 375,18 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 Eur žyminio mokesčio, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ į. k. ( - ) naudai.

20Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

21Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 375,18... 5. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio... 6. Teismas konstatuoja:... 7. atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos... 8. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo dienos... 9. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Įmonių bankroto... 10. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje pareiga kreiptis į teismą... 11. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis... 12. Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis,... 13. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip,... 14. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog atsakovė, įmonei... 15. Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos... 16. Ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas –... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 286... 18. ieškinį tenkinti.... 19. Priteisti iš atsakovės K. B. 3 375,18 Eur administravimo išlaidų, 5... 20. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 21. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ per 20 dienų nuo šio...