Byla 2-19-169/2016
Dėl įpareigojimo iškelti bičių avilius su bitėmis ir uždrausti jas laikyti ateityje bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant ieškovo A. C. T. Z. atstovei advokatei Stanislavai Barvidytei ir atstovei pagal įgaliojimą R. L., atsakovui K. R. ir jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. T. Z. ieškinį atsakovui K. R. dėl įpareigojimo iškelti bičių avilius su bitėmis ir uždrausti jas laikyti ateityje bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas A. C. T. Z.“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą K. R. iškelti visus laikomus bičių avilius su bitėmis iš ( - ), ir uždrausti jam ateityje laikyti bites ( - ), bei, pakeitęs ieškinio dalyką, prašė priteisti iš atsakovo 150 € turtinės ir 2 000 € neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas miesto teritorijoje – ( - ), 0,1645 ha žemės sklype (16,4 arų) laiko 28 bičių avilius. Dalį šio sklypo užima pastatai, likusioje sklypo dalyje vysto daržininkystę, o kitose, vakarinėje bei šiaurinėje sklypo dalyje, kuri ribojasi su atsakovo gyvenama teritorija, vysto bitininkystės verslą. Aviliai sustatyti lygiagrečiai palei ieškovo tvorą apie 1 metro atstumu. Pažymėjo, jog ieškovas yra jautrus bičių ir kitų vabzdžių įkandimams, jis negali laisvai jaustis savo gyvenamos vietos teritorijoje, prieiti prie tvenkinio, nes pastoviai zuja bitės, dėl tos pačios priežasties 2013 m. rudenį buvo priverstas nupjauti net dešimt obelų. Nurodė, jog bitininkystės verslo miesto teritorijoje vykdymas sukeliant grėsmę kito asmens saugumui, sveikatai, gyvybei bei ramybei savo teritorijoje, prieštarauja civilinio kodekso 1.137 straipsniui. Tai, kad atsakovas nesilaiko minėto straipsnio reikalavimų, rodo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas VTP-115 už tai, kad jis pažeidė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.A1-2073 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių“ 23 punktą ir nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog atsakovas nesilaiko ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 8.2, 8.3, 27.1.3; 28, 35, 36.1, 36.3 punktų reikalavimų, neturi ieškovo sutikimo laikyti tokį bičių kiekį. Be to, nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 7 d. apie 19 val. ieškovui įgėlė bitė į ausį, dėl to jam staigiai pasidarė bloga: akyse mirguliavo, trūko oro, svaigo galva. Ligoninėje prasidėjo traukuliai, drebėjimas, spaudė krūtinės ląstą, trūko oro, diagnozuotas anafilaksinis šokas. 2015 m. rugpjūčio 11 d. apie 20 val. laistant gėles ieškovą vėl užpuolė bitės ir įkando prie smilkinio, į dešinę kaklo pusę ir į dešinį antakį. Gindamasis ranka nuo bičių ieškovas užkliuvo akinius, kurie nukrito ir sudužo. Bėgdamas į kambarį užkliuvo už tiltelio laiptelių, pargriuvo ir nubrozdino veidą, smarkiai susidaužė šoną. Ieškovui teko išgyventi didžiulį stresą, diagnozuotas anafilaksinis šokas, sutrikdyta sveikata, gindamasis nuo bičių susižalojo, teko kentėti skausmą, savo nuosavoje namų teritorijoje jaučiasi nesaugiai, yra pastovioje įtampoje, patiria atsakovo ir jo šeimos narių pasityčiojimus, dėl to labai išgyvena tiek fiziškai, tiek ir moraliai, prarado pasitikėjimą savimi, todėl patyrė 150 € turtinę ir 2 000 € neturtinę žalą.

5Atsakovas K. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra pažeidęs 2013 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto aprašo „dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos“ 35, 36 ir 36.3 punktų reikalavimų, kadangi tik iki ieškinio teismui padavimo dienos laikė 16 avilių, 2015 m. balandžio mėnesį išvežė dalį avilių ir šiuo metu laiko tik 9 avilius 0,2775 ha dydžio žemės sklype. Aviliai iš šiaurės ir pietų pusių yra atitverti 2,10 metrų aukščio tankaus plastikinio tinklo tvora, kurios ilgis 5 metrai. Aviliai iš vakarų pusės nuo ieškovo sklypo atitverti pavėsine, kurios aukštis 3,5 metro, o avilių lakos yra atsuktos į atsakovui priklausančio žemės sklypo pusę, todėl, esant padarytiems atitvarams, bitės negali nuskristi į ieškovo namų valdos pusę. Pagal 2014 m. birželio 5 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą jam buvo paskirta bauda pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį tik už tai, kad nebuvo pritvirtinęs prie vartų lentelės „Atsargiai, bitės!“, todėl pripažįsta, jog tik taip pažeidė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių“ 23 punktą. Taip pat paminėjo, kad iki jo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl tujų gyvatvorės iškėlimo dienos ieškovas nė karto nebuvo kreipęsis į medikus dėl alergijos vabzdžių įkandimams, nebuvo reiškęs pretenzijų jam dėl laikomų bičių ar skundęsis dėl bičių įgėlimo. Jo bitės yra laikomos atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl nesutinka, kad ieškovui įgėlus bitėms jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

6Ieškovo atstovės teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad nežino, kiek tiksliai atsakovas laikė bičių avilių. Mano, kad galėjo būti apie 22 avilius. Kadangi ieškovas nukentėjo nuo ieškovo laikomų bičių, nuolatos dėl jų jautė baimę ir nerimą, mano, jog, siekiant užkirsti kelią didesnei nelaimei, būtina atsakovo avilius iškeldinti ir uždrausti juos laikyti pas atsakovą. Be to, atsakovas, neužtikrinęs, jog bitės nekels grėsmės kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir ramybei, pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą.

7Atsakovas ir jo atstovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki ieškovo ieškinio padavimo jis laikė 16 avilių, tačiau nuo 2015 m. balandžio mėnesio pas jį sklype adresu: ( - ), yra tik 9 aviliai. Bitės nėra agresyvios, nepuola. Jų rajone yra ir daugiau gyventojų, laikančių bites, todėl abejoja, kad tai būtent jo bitės sugėlė ieškovą. Paminėjo, kad Bityno valstybinė veterinarijos kontrolė, atliekanti patikrinimus kas ketverius metus, patikrino atsakovo bityną 2013 m. gegužės 20 d. ir jokių pažeidimų nenustatė. Tai įrodo, kad atsakovo bitynas įrengtas ir jo bitės laikomos laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų.

8Liudytojas R. R. parodė esantis atsakovo kaimynas, matęs skraidant bites jo kieme bei pas kaimynus. Jų būdavo daug, pilni gėlynai nuo pavasario iki rudens. Jam taip pat jos yra įkandusios ne kartą. Mano, jog turintiems mažų vaikų, bitės kelia didelių problemų.

9Liudytojas M. L. parodė, jog vasaros laikotarpiu du mėnesius jis gyvena ( - ), ten kieme nuolatos būna labai daug bičių, jam yra įkandę į kaktą, matė, kaip bitės įkando ieškovui – vieną kartą viena bitė, kitą kartą dvi bitės įkando, traukė gylius, girdėjo, kaip atsakovas varė ieškovą į Olandiją, Ispaniją. Vieną kartą, kai pjovė žolę, ieškovas buvo įspėjęs jį, kad nepjautų žolės, nes išpurškus dūmais bites, jos gali būti agresyvios ir sugelti. Vasaros metu, negali atsidaryti langų ar palikti atvirų durų, nes įskrenda atsakovo bitės. Ieškovas negali laisvai judėti savo teritorijoje.

10Liudytojas P. S. parodė, kad gyvena ( - ), yra atsakovo kaimynas, jo sklypas ribojasi su atsakovo sklypu, tačiau problemų dėl bičių neturi. Vasaros metu dažnai būna kiemo pavėsinėje, tačiau bitės nėra įkandusios nei jam, nei jo kitiems šeimos nariams. Bičių spiečius prieš tris metus buvo įskridęs į jo sklypą, tačiau atsakovas jas surinko.

11Liudytojas R. S. parodė, jog yra atsakovo kaimynas, gyvena ( - ). Bitės kartais atskrenda į jo sklype esančius gėlynus ir vaiskrūmius, tačiau jos nepuola prie žmonių. Vasaros metu su šeima ir draugais dažnai vakaroja kieme, tačiau nėra pastebėjęs, kad bitės skristų prie maisto. Jam ir kitiems šeimos nariams bitės nėra įkandusios.

12Liudytojas A. V. parodė, jog apie 35 metus yra bitininkas ir gerai pažįsta tiek atsakovą, tiek jo auginamas bites, nes jis augino atsakovo bičių motinėles. Pas atsakovą laikomos Bahvasto veislės bitės, kurios yra labai taikios, ramios, neagresyvios, negeliančios, su jomis galima dirbti be apsaugų. Pas atsakovą kaimynystėje yra ir daugiau laikomų bičių, gal jos atskrenda pas ieškovą, o sugelti ieškovą galėjo širšės. Bitės gali skristi prie labai saldžių gėrimų, tačiau nepuola ant žmonių. Pas jį auginamos tokios pat veislės bitės kaip ir pas atsakovą ir jokių nusiskundimų iš žmonių nėra gavęs.

13Liudytoja B. B. parodė, jog ji yra Mažeikių bitininkų draugijos pirmininkė ir gerai pažįsta atsakovą. Atsakovas yra šios draugijos narys ir jai yra tekę apsilankyti pas jį. Atsakovas savo bityną yra įsirengęs pavyzdingai, jokių pažeidimų neužfiksavo. Bitės laikomos pagal visus reikalavimus, kurie šiuo metu yra keliami bitininkams. Reikalavimai yra numatyti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose taisyklėse „Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose“. Mažeikių bitininkų draugija buvo užsakiusi 100 Bahvasto veislės bičių motinėlių, iš kurių 8 pasiėmė atsakovas. Jos yra keičiamos dėl savęs, kad nebūtų agresyvios, nepultų ir neštų daugiau medaus. Laikomos bitės niekada neskrenda būriais, nepuola prie maisto ar į namus. Iš pateiktų bičių pavyzdžių sunku pasakyti ar tarp jų yra Bahvasto bičių, kadangi jas geriausiai galima atpažinti tik atidarius avilį.

14Liudytojas P. M. parodė, jog yra bitininkas ir labai gerai pažįsta atsakovą. Teigia, kad jo bitynas yra sutvarkytas idealiai. Žino, kad atsakovas tikrai laiko Bahvasto veislės bites, kurios yra taikios, neagresyvios, galima su jomis dirbti be tinklelio ir pirštinių. Jos skraido būriais tik spietimo metu, tačiau tuomet jos būna prisitraukusios į pūsles medaus ir negali susiriesti, dėl ko bitės įgelti tikrai negali. Pas atsakovą pastatyta plastiko tvora nėra aklina, tačiau tokios užtenka, kad bitės, išskridusios iš avilių, pakeistų skridimo kryptį. Pats laiko 17 bičių avilių ir nei vienas kaimynas nėra skundęsis dėl laikomų bičių.

15Liudytoja I. S. parodė, jog 2010 m. kovo mėnesį Mažeikių m. seniūnijoje buvo gautas K. R. skundas dėl tujų gyvatvorės ankstesniems sodybos savininkams. Tirdama skundą komisija nustatė, jog atsakovo namų valdoje aviliai sustatyti nesilaikant 2006 m. Mažeikių rajono savivaldybės Tarybos patvirtintų taisyklių. Po 2010 m. pas atsakovą nėra buvusi, todėl negali pasakyti, ar jis vėliau laikėsi numatytų taisyklių ir jų nepažeidinėjo.

16Liudytoja I. D. parodė, jog ji artimai bendraujanti su ieškovo žmona, dažnai lankosi jų sodyboje, todėl žino, jog bitės ieškovui trukdo normaliai gyventi, poilsiauti. Bičių visuomet pilna gėlynuose, jos erzina, yra pavojus, kad įgels. Kaimyno bičių aviliai sustatyti prie ieškovo tvoros. Pastaruoju metu kaimynas yra uždėjęs tinklą. 2014 m. kaimynas turėjęs gal 16–18 avilių.

17Liudytoja J. G. parodė, kad 2015 m. vasarą jai būnant pas R. L. atvyko policijos pareigūnai, nes K. R. reikalavo, kad ieškovas iš tvenkinio išrautų lelijas. 2015-05-15 ji girdėjo, kaip K. R. gręžė stulpelius į ieškovo pastato mūrą. Ji matė, jog vasarą virš terasos skraido bičių spiečiai, jai taip pat daug kartų yra įgėlę bitės, įsivėlę į plaukus. Yra girdėjusi, kaip atsakovas su žmona tyčiojasi iš ieškovo, vadina aferistu.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

19Faktinės bylos aplinkybės

20Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovo A. C. T. Z. namų sklypo valdos, esančios ( - ), ribojasi su atsakovo K. R. namų sklypo valdomis, esančiomis ( - ). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), plotas yra 0,2775 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 0,1645 ha (1 t., 61–63 b. l.). Iš 2005-06-01 išduoto Bityno paso Nr. VV1-37 matyti, jog atsakovas ( - ), esančiame sklype laiko bites: 2011-08-22 tikrintų bičių skaičius buvo 25 šeimos, 2013-08-12 – 50 bičių šeimų (2 t., 69 b. l.). 2015-11-24 pažyma patvirtina, jog 2015 m. Mažeikių bitininkų draugijoje įregistruota 10 atsakovo K. R. laikomų bičių šeimų (2 t., 80 b. l.). 2015 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte nurodyta, jog atsakovui bityno pasas išduotas 2005 m. birželio 1 d., tuo laikotarpiu bityne buvo 25 bičių šeimos. Paskutinį kartą atsakovo bitynas tikrintas 2013 m. gegužės 20 d., teisės akto pažeidimų nenustatyta. Pagal 2015-08-05 deklaraciją K. R. bityne adresu: ( - ), laiko 10 bičių šeimų (2 t., 7 b. l.). Iš 2015 m. lapkričio 25 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, jog atsakovas adresu: ( - ), 2012 m. deklaravo 25 bičių šeimas, 2013 m. – 23 šeimas, 2014 ir 2015 m. deklaravo 10 bičių šeimų (2 t., 68 b. l.). 2010 m. liepos 23 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos aktas LD-80 (1 t., 36 b. l.) liudija, jog seniūnijos darbuotojai, tyrę K. R. 2010 m. liepos 12 d. prašyme nurodytus faktus dėl ieškovo sklype susodintų tujų, nustatė, kad atsakovo laikomi bičių aviliai sustatyti nesilaikant Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2006-08-10 sprendimu Nr. TI-195 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių papildymo“ patvirtintų 149.3 ir 149.4 punktų reikalavimų. 2014 m. birželio 5 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsakovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, jog atsakovas pažeidė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.A1-2073 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietose taisyklių“ 23 punktą, t. y. prie įėjimo į žemės valdos teritoriją nepritvirtino ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamojo ženklo su užrašu „Atsargiai, bitės !“, ir nubaudė administracine tvarka pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį (1 t., 22–25 b. l.).

21Medicininių dokumentų duomenimis ieškovas yra alergiškas vabzdžių įkandimams (1 t., 26–27 b. l.), sirgo dilgėline, žvyneline (1 t., 28–30 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 7 d. bitei įgėlus ieškovui į ausį, jis išvežtas į ligoninę, kur diagnozuotas anafilaksinis šokas, paguldytas į reanimacijos skyrių, vėliau perkeltas į vidaus ligų skyrių (1 t., 107–109 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 7 d. bitės įgėlė ir ieškovo atstovės pagal įgaliojimą sūnui M. L. (1 t., 119 b. l., 2 t., 2–3 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 11 d. bitės įgėlė ieškovui prie smilkinio, į dešinę kaklo pusę ir dešinį antakį. Ieškovas, besigindamas nuo bičių, susižalojo ir buvo išvežtas į ligoninę (1 t., 106, 120–123, 128–129 b. l.).

22Dėl įpareigojimo iškelti bičių avilius ir uždraudimo ateityje laikyti bites

23Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, Kasacinis teismas savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miesto projektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Be to, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

24Remiantis Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 27 punkto nuostatomis, bitės priskirtinos prie ūkinės paskirties gyvūnų, todėl atsakovas, būdamas bičių, laikomų šalia ieškovo namų valdos, savininku ir norėdamas savo valdoje turėti bites, privalo garantuoti jų priežiūrą ir laikymą, kad jos nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių (kaimynų) ramybei, sveikatai (gyvybei) ir nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų (LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. 2013 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ (toliau – aprašo) I skyriaus 6 punkte numatyta, kad bitės savivaldybės teritorijų gyvenamosiose vietovėse laikomos pagal aprašo 27–36 punktų reikalavimus. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 „Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintose taisyklėse (toliau – taisyklės) nurodyti reikalavimai bitynams atitinka minėto aprašo 27–36 punktų reikalavimus.

25Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad atsakovas savo žemės sklypo valdose – 0,1645 ha žemės sklype laiko 28 bičių avilius, kurie įrengti nesilaikant aprašo 36.1 punkte numatytų reikalavimų, vėliau ieškovo atstovės teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog atsakovas galėjo laikyti apie 22 avilius, tačiau konkretaus skaičiaus pasakyti negalėjo. Šiems argumentams pagrįsti buvo pateiktos ir 2014 m. darytos foto nuotraukos. Teismas pažymi, kad pateiktos foto nuotraukos ieškovo darytos ne tuo pačiu metu, dalis avilių nufotografuoti su atidarytomis angomis, kiti sudėti vienas ant kito atsakovo šiltnamyje, todėl negalima daryti išvados, jog visuose aviliuose, užfiksuotose foto nuotraukose, buvo laikomos bičių šeimynos. Tuo tarpu nėra pagrindo netikėti byloje esančiais įrodymais –2015 m. rugsėjo 7 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštais dėl informacijos pateikimo apie atsakovo deklaruotas bičių šeimas jo gyvenamosios vietos adresu, 2013 m. gegužės 20 d. atliktą patikrinimą atsakovo žemės sklype, liudytojos I. D. parodymais dėl laikomų bičių avilių atsakovo sklype bei pačio atsakovo darytomis foto nuotraukomis. Atsakovas buvo nurodęs, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos savo sklype laikė 16 avilių su bičių šeimomis, tačiau nuo 2015 m. balandžio mėnesio laiko tik 9 avilius (1 t., 77–78 b. l.). Atsižvelgus į šiuos atsakovo argumentus, liudytojos parodymus, pateiktus byloje įrodymus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte esančią informaciją, jog patikrinimo metu atsakovo žemės sklype jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota, darytina išvada, jog 2014–2015 m. atsakovas savo žemės sklype galėjo laikyti apie 16 avilių su bičių šeimomis, o nuo 2015 m. pavasario, išvežus dalį avilių, laikė 9 avilius su bičių šeimomis. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypo, esančio ( - ), plotas – 0,2775 ha, o žemės naudmenų plotas, atskaičius užstatytą teritoriją ir vandens telkinių plotą – 0,1645 ha (16,4 arai), todėl, atsižvelgus į žemės sklype anksčiau laikytą bei šiuo metu laikomą bičių avilių skaičių, konstatuotina, jog atsakovas nėra pažeidęs aprašo 36.3 punkto reikalavimų ir jo laikomiems aviliams besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinių sutikimų nereikia.

26Minėto aprašo 36.1 punkte reglamentuojami minimalūs atstumų reikalavimai, kurie turi būti taikomi laikomiems bičių aviliams, tačiau paminėtina, jog šie atstumų reikalavimai netaikomi, kai teritorija, kurioje yra aviliai, aptverta tvora ar pasodinta gyvatvorė, ne žemesnė kaip 2 m aukščio (aprašo 36.1 punktas, taisyklių 28 punktas). Iš abiejų šalių pateiktų sodybos, kur laikomi aviliai, foto nuotraukų ir atsakovo pateikto sklypo plano su avilių atstumų paskaičiavimais matyti, kad aviliai iš vakarų pusės nuo ieškovo žemės sklypo yra atitverti ieškovui priklausančia pavėsine, kurios aukštis apie 3,5 metrai, už jos einančiomis tujomis bei tinkline tvora. Papildomai, iš šiaurės ir pietų pusių atsakovo bičių aviliai atitverti tankaus plastiko tvora, kurios aukštis 2,10 metrų, ilgis 5 metrai iš abiejų pusių, o avilių lakos atgręžtos į atsakovo žemės sklypo pusę. Esant šiems duomenims konstatuotina, jog atsakovo laikomi aviliai taip pat atitinka aprašo 36.1 ir 36.2 punktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės buvo išreiškusios abejonę dėl atsakovo pastatyto papildomo atitvaro sandarumo, tačiau, kaip matyti iš anksčiau išdėstyto, minėtas atitvaras buvo pastatytas kaip papildoma priemonė siekiant apsaugoti ieškovą nuo atsakovo laikomų bičių, ir jo pastatymo būtinumo minėtas teisės aktai nereglamentuoja, todėl nėra pagrindo vertinti jo pastatymo sandarumo kaip įrodymo, jog atsakovas nesilaikė aprašo 36 punkto reikalavimų.

27Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ieškinio padavimo teismui laikotarpiu nesilaikė apraše nurodytų bičių laikymo reikalavimų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas tik vieną kartą yra baustas administracine tvarka, t. y. 2014 m. birželio 5 d. administraciniu nurodymu už aprašo 23 punkto pažeidimą (prie įėjimo į žemės valdos teritoriją atsakovas nebuvo pritvirtinęs 8 cm pločio ar skersmens įspėjamojo ženklo su užrašu „Atsargiai, bitės !“), minėtą pažeidimą atsakovas yra pašalinęs (1 t., 85 b. l.) bei nurodęs, kaip įgyvendina aprašo 35 punkte numatytą reikalavimą (2 t., 9 b. l.), kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovui pašalinus visus galimus pažeidimus, kurie bent minimaliai galėtų sukelti pavojų besiribojančių namų savininkų ar naudotojų sveikatai, laikytina kad nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovo laikomus avilius su bičių šeimomis. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog nei 2013 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtintame „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše“, nei 2013 m. rugsėjo 10 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-2073 „Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintose taisyklėse nėra numatyta išlygų, reglamentuojančių draudimą laikyti bitynus savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, todėl nėra pagrindo uždrausti atsakovui ateityje laikyti bites savo žemės sklype.

28Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, konstatuotina, jog atsakovas žemės sklype, esančiame ( - ), laikydamas avilius su bičių šeimomis, nėra pažeidęs apraše bei Mažeikių rajono savivaldybės taisyklėse numatytų reikalavimų laikomiems bitynams, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimus dėl įpareigojimo iškelti visus bičių avilius iš atsakovo žemės sklypo bei uždrausti ateityje juos laikyti.

29Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

30Gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio buvo prižiūrimas gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalies specialioji teisės norma. Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-706/2015). Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majore arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina naminių gyvūnų savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę (CK 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas.

31Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta dėl bičių įgėlimų. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, gydėsi ligoninėje, jam buvo diagnozuotas anafilaksinis šokas, kiti sveikatos sutrikimai. Atsakovas teigė, jog ieškovą galėjo sugelti vapsvos ar bitės, laikomos kitų netoliese gyvenančių bitininkų, tačiau šių aplinkybių jokiais leistinais įrodymais nepagrindė. Todėl teismas, remdamasis teismų praktikos suformuota nuostata, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, sprendžia, kad yra didelė tikimybė, jog ieškovo sveikatai žalą padarė atsakovo laikomos bitės, o ne kitų bitininkų tame pačiame rajone laikomos bitės ar vapsvos. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad bitės, dėl kurių ieškovo sveikatai padaryta žala, buvo prižiūrimos atsakovo, atsakovas yra teisėtas šių bičių savininkas, dėl to jam atsiranda civilinė atsakomybė už bičių padarytą žalą pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį. Atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

32CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesiogiai nuostoliai). Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

33Ieškovas, prašydamas priteisti 150 € dydžio turtinę žalą, nenurodė, kas konkrečiai šią žalą sudaro, tačiau pateikė UAB „Beržūna“ 2011 m. kovo 9 d. korekcinių akinių gamybos pagal individualų užsakymą kopiją (2 t., 5 b. l.), todėl laikytina, jog ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra susijusi su ieškovo sulaužytais akiniais.

34Ieškovas ir jo atstovės teismo posėdžio metu buvo nurodę, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovui įgėlus bitėms ir jam besiginant ranka nuo jų, nukrito ir sulūžo akiniai. Atsižvelgiant į tai, jog minėtą faktinę aplinkybę ir dėl to, pasak ieškovo, patirtą 150 € turtinę žalą, pastarasis grindė 2011 m. kovo 9 d. užsakymo kopija, nesant kitų patikimų įrodymų, spręstina, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl turtinės žalos ir šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

35Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti neturtinę žalą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

36Ieškovas nurodė, kad atsakovo bitės jį buvo sugėlusios du kartus – 2015 m. rugpjūčio 7 d. bei 2015 m. rugpjūčio 11 d., abu kartus jis gulėjo ligoninėje.

37Byloje esančių medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog ieškovas, kuris yra senyvo amžiaus, yra alergiškas vabzdžių įgėlimams (1 t., 26–27 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 7 d. įgėlus bitei jis buvo išvežtas į ligoninę, kur, diagnozavus anafilaksinį šoką, paguldytas į reanimacijos ir terapijos skyrių, vėliau į vidaus ligų skyrių (1 t., 107–109 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 11 d. įgėlus bitėms, ieškovas paguldytas į ligoninę, kur diagnozuota alergija bičių įkandimams (1 t., 106, 120–123, 128–129 b. l.). Be to, iš ieškovo paaiškinimų, foto nuotraukų akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes dėl atsakovo laikomų bičių nuolatos jaučiasi nesaugus, yra pastovioje įtampoje, negali saugiai jaustis savo privačioje teritorijoje. Šie duomenys įrodo, jog ieškovui yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, tačiau prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė. Teismas pažymi, kad ieškovo patirti sveikatos sutrikdymai nelaikytini sunkiais, o dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai atsirado ne dėl atsakovo tyčios. Atsakovas, laikydamas avilius su bičių šeimomis, nepažeidė jų laikymo taisyklių. Be to, remiantis aprašo 23 punktu, atsakovas neprivalo užtikrinti, kad jo laikomos bitės, neišeitų už žemės valdos, kurioje jos yra laikomos, ribų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovui priteistina 1000 € dydžio neturtinė žala, nes toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei išlaikys abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tačiau tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikala-vimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

40Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 105,50 € žyminio mokesčio (1 t., 44, 98–99 b. l.) už ieškinio pateikimą, patyrė 600 € advokato pagalbos išlaidų už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas (300 € + 300 €) (2 t., 1, 24 b. l.) bei 23,50 € išlaidų už darytas foto nuotraukas (2 t., 4, 6 b. l). Bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 623,50 €.

41Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 000 € advokato pagalbos išlaidų už konsultacijų teikimą, atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui, dalyvavimą teismo posėdžiuose (400 € + 400 € + 100 € + 100 €) (2 t., 26–32, 81 b. l.) bei 26,26 € už darytas foto nuotraukas (1 t., 68 b. l., 2 t., 75–76, 79 b. l.). Bendra atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 1 026,26 €. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl laikytinos protingomis.

42Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė vieną neturtinį reikalavimą – dėl įpareigojimo iškelti bičių avilius su bitėmis ir uždrausti ateityje laikyti bites (atmestas) bei du turtinius reikalavimus – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (dėl turtinės žalos atmestas, dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies), todėl laikytina, jog ieškovo ieškinys patenkintas 16,67 procentų. Atsižvelgiant į šias proporcijas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 18 € žyminio mokesčio (105,50 € x 16,67 proc.) ir 103,94 € (623,50 € x 16,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 855,18 € (1 026,26 € x 83,33 proc.) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tarpusavyje įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 733,24 € (855,18 € - 121,94 €) bylinėjimosi išlaidų.

43Ieškovo atstovės prašymu, siekiant apsaugoti informacijos apie ieškovo sveikatą konfidencialumą, nustatytina, jog bylos medžiagos dalis, esanti 1 tomo 120–123 lapuose, yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

Nutarė

45ieškinį tenkinti iš dalies.

46Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. ( - ), ieškovui A. C. T. Z., a. k. ( - ), 1 000 € (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

47Likusią ieškinio dalį atmesti.

48Priteisti iš ieškovo A. C. T. Z., a. k. ( - ), atsakovui K. R., a. k. ( - ), 733,24 € (septynis šimtus trisdešimt tris eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

49Nustatyti, jog bylos medžiaga, esanti 1 tomo 120–123 lapuose, yra nevieša.

50Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovas A. C. T. Z.“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas įpareigoti... 5. Atsakovas K. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 6. Ieškovo atstovės teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais... 7. Atsakovas ir jo atstovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio... 8. Liudytojas R. R. parodė esantis atsakovo kaimynas, matęs skraidant bites jo... 9. Liudytojas M. L. parodė, jog vasaros laikotarpiu du mėnesius jis gyvena ( -... 10. Liudytojas P. S. parodė, kad gyvena ( - ), yra atsakovo kaimynas, jo sklypas... 11. Liudytojas R. S. parodė, jog yra atsakovo kaimynas, gyvena ( - ). Bitės... 12. Liudytojas A. V. parodė, jog apie 35 metus yra bitininkas ir gerai pažįsta... 13. Liudytoja B. B. parodė, jog ji yra Mažeikių bitininkų draugijos pirmininkė... 14. Liudytojas P. M. parodė, jog yra bitininkas ir labai gerai pažįsta... 15. Liudytoja I. S. parodė, jog 2010 m. kovo mėnesį Mažeikių m. seniūnijoje... 16. Liudytoja I. D. parodė, jog ji artimai bendraujanti su ieškovo žmona,... 17. Liudytoja J. G. parodė, kad 2015 m. vasarą jai būnant pas R. L. atvyko... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 19. Faktinės bylos aplinkybės... 20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų... 21. Medicininių dokumentų duomenimis ieškovas yra alergiškas vabzdžių... 22. Dėl įpareigojimo iškelti bičių avilius ir uždraudimo ateityje laikyti... 23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje... 24. Remiantis Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2... 25. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad atsakovas savo žemės sklypo valdose... 26. Minėto aprašo 36.1 punkte reglamentuojami minimalūs atstumų reikalavimai,... 27. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ieškinio padavimo... 28. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą,... 29. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 30. Gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio buvo prižiūrimas gyvūnas, civilinę... 31. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovo sveikata buvo... 32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas... 33. Ieškovas, prašydamas priteisti 150 € dydžio turtinę žalą, nenurodė,... 34. Ieškovas ir jo atstovės teismo posėdžio metu buvo nurodę, kad 2015 m.... 35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens... 36. Ieškovas nurodė, kad atsakovo bitės jį buvo sugėlusios du kartus – 2015... 37. Byloje esančių medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog ieškovas,... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 40. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 105,50 € žyminio... 41. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 000 € advokato... 42. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė vieną neturtinį reikalavimą –... 43. Ieškovo atstovės prašymu, siekiant apsaugoti informacijos apie ieškovo... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270... 45. ieškinį tenkinti iš dalies.... 46. Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. ( - ), ieškovui A. C. T. Z., a. k. ( - ),... 47. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 48. Priteisti iš ieškovo A. C. T. Z., a. k. ( - ), atsakovui K. R., a. k. ( - ),... 49. Nustatyti, jog bylos medžiaga, esanti 1 tomo 120–123 lapuose, yra nevieša.... 50. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...