Byla 1-1433-873/2013
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata
1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Jevgenij Daškevič, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislav Lotušinskij, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovei advokatei Svetlanai Proninai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R., civilinio atsakovo, AB „( - )“, atstovei I. P., civilinio atsakovo, Vilniaus apskrities VPK, atstovei D. M., vertėjams Eglei Smailienei, Audriui Krušnai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
2L. M., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis ( - ), gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Nustatė
3L. M. 2012 m. rugsėjo 19 d., apie 15.39 val., Vilniuje, tarnybos metu, vairuodamas tarnybinį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. ( - ) važiuodamas juo A. Kojelavičiaus – J. Kupalos gatvių sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, tai yra, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta, iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja einančios pėsčiosios A. R., ją partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, L. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
4Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino visiškai, duodamas parodymus paaiškino, kad įvykio dieną, jis važiavo tarnybiniu automobiliu „VW Jetta“ su porininku R. D., patruliavo Kojelavičiaus g., važiavo mažėjančia tvarka. Priartėjus prie sankryžos su Kupalos g. pamatė nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Tuo metu perėja buvo tuščia. Perėja buvo pažymėta skiriamaisiais ženklais, ją matė aiškiai, nei perėjoje, nei prie jos šaligatvyje nieko nebuvo. L. M. važiavo neviršydamas greičio, apie 35-40 km/h greičiu. L. M. nukreipė dėmesį į Kupalos g., kai atsisuko, pamatė priešais automobilį viduryje gatvės einančią pėsčiąją, Stabdė, nespėjo sustabdyti, numušė. Buvo iškviesta greitoji pagalba, budėtojai forminti įvykį. Buvo kliudyta automobilio priekine dalimi, viduriu. Pėsčioji ėjo sparčiu žingsniu, nesidairydama į šalis. Iš filmuotos medžiagos matė, kad pėsčioji išėjo iš už medžio. Po įvykio L. M. nuvyko į ligoninę, norėjo atsiprašyti, su ja pabendravo. Nukentėjusioji pasakė, kokių vaistų jai reikia, L. M. du kartus pirko vaistus. L. M. atsiprašė kelis kartus, tačiau nukentėjusioji nebuvo linkusi bendrauti. Į perėją nukentėjusioji įžengė skersai, įžengė už perėjos. Kai ją pamatė pirmą kartą, ji buvo nuo šaligatvio nuėjusi apie metrą.
5Nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad rugsėjo 19 d., 15. 39 val., ji ėjo per gatvę. Automobilį, neprivažiavusį perėjos, matė, pagalvojo, kad pamatęs žmogų, kuris pereina gatvę, turi sustoti. Išėjo į važiuojamąją dalį. Atsimena, kad buvo smūgis į juosmens dalį, ji nugriuvo, susitrenkė galvą. Prie jos priėjo vyrai, klausė vardo, pavardės, kur gyvena, jai skaudėjo, ne visai galėjo atsakyti į klausimus. Atvažiavusi greitoji pagalba nuvežė į Lazdynų ligoninę. Pasirodė, kad dalis šonkaulio užkabino plautį. L. M. pas ją atvažiuodavo. Tarnybinį automobilį A. R. matė. Būdama perėjoje, ji matė policijos automobilį, jis važiavo nedideliu greičiu, A. R. tikėjosi, kad jis sustos. A. R. paėjo gal 2-3 žingsnius. Koks atstumas buvo nuo A. R. iki automobilio, ji neatsimena. Kadangi jų greitis buvo nedidelis, tikėjosi, kad sustos. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą nukentėjusįjį paaiškino, kad jame vis tiek matyti, kad ji išėjo į perėją.
6Liudytojas R. D. paaiškino, kad įvykio metu jis važiavo kartu su L. M. tarnybiniu automobiliu. Patruliavo, važiavo nedideliu greičiu. Privažiuojant prie sankryžos Kojelavičiaus g. - Kupalos g. partrenkė pėsčiąją. Nepastebėjo, kaip pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį skersai link pėsčiųjų perėjos. Automobilio sustabdyti nespėjo. Įvykio metu R. D. sėdėjo šalia vairuotojo. L. M. ir R. D., kai pamatė pėsčiąją, ji jau buvo važiuojamojoje dalyje, tuo metu buvo gal 3 metrų atstumas iki perėjos. R. D. sušuko, buvo stabdoma. Susidūrimo metu pėsčioji buvo nuėjusi virš metro nuo šaligatvio krašto. Buvo iškviesta medicininė pagalba.
7Liudytojas D. B. parodė, kad jis dirba ( - ), L. M. yra jo pavaldinys. L. M. jis charakterizuoja teigiamai, darbo metu jis neturėjo jokių nuobaudų, jam nebuvo tarnybinių patikrinimų, jo darbo rezultatai geri, yra drausmingas. Darbo metu D. B. turi galimybę bendrauti su L. M., turi jam įtakos.
8Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2012-09-19 protokolu užfiksuotos įvykio vietos apžiūros metu, 16.15. – 16.35 val., nustatytos oro sąlygos : apsiniaukę, dienos šviesa; kelių eismo įvykio rūšis: užvažiavimas ant pėsčiojo; kelio dangos tipas: asfaltas; kelio dangos būklė – sausas; važiuojamoji dalis paženklinta – „pėsčiųjų perėja“, transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: automobilis VW, valst. Nr. ( - ) stovi Kojelavičiaus g., priekine dalimi link Šiaurės g., galinė automobilio dalis stovi ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo; dešinės pusės priekinis ratas – 2,45 m, galinis – 2,50 m atstumais nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, nuo a/m galinės dalies iki J. Kupalos g. – 7,20 m; stabdymo žymės – vienguba dešinės pusės priekinio rato stabdymo žymė 7,90 m ilgio, baigiasi po priekiniu ratu, prasideda 2,50 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto; žymė, panaši į kraują, priekyje automobilio, 1,75 m atstumu nuo automobilio priekinės dalies ir 2,80 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto (b. l. 5-12).
9Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2012-09-19 protokolo duomenimis, automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. ( - ) nežymiai viduryje įlenktas variklio dangtis (b. l. 13-14).
10Vieningos pajėgų valdymo sistemos įrašo apžiūros 2012-09-21 protokolo duomenimis, apžiūrėtas vieningos pajėgų valdymo sistemos išrašas. Išraše nurodyta automobilio, kurio šaukinys V1813, važiavimo greitis 2012-09-19, nuo 15.29.00 val. iki 15.33.00 val.: 15.29.02 val. – važiavo 36 km/h, 15.29.07 val. – 40 km/h, 15.29.12 val. – 41 km/h, 15.29.32 val. – 36 km/h, 15.29.51 val. – 33 km/h, 15.29.53 val. – 33 km/h, nuo 15.30.00 val. – 0 km/h. Veiklos statusas buvo laisvas, šviesos sistemos išjungtos, garso signalas išjungtas ( b. l. 15-16).
11Eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros 2012-10-17 protokolo duomenimis, apžiūrėtas vaizdo įrašas, nufilmuotas automobilyje įrengtomis vaizdo fiksavimo kameromis. Įrašas prasideda 15.24.50 val., pasibaigia 15.35.25 val. Vaizdo įraše 15.34.52 val., kai automobilis artėja link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, dar neprivažiavus J. Kupalos g., matosi, kaip pėsčioji nežymiai už pėsčiųjų perėjos ramiu žingsniu įžengė į kelią. Ji atvažiuojančiam automobiliui įžengė į kelią iš dešinės, judėjo skersai link nereguliuojamos žymėtos perėjos. 15.34.55 val. įvyko pėsčiosios partrenkimas, pėsčioji buvo partrenkta automobilio priekine dalimi, nuo smūgio pėsčioji užkrito ant variklio ir priekinio stiklo. Partrenkimo metu pėsčioji buvo ties nereguliuojamos pažymėtos perėjos dešiniu kraštu. 15.34.56 val. pėsčioji nukrito nuo automobilio, ji nukrito iš priekio automobiliui, automobilis sustojo ( b. l. 17).
12Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis, duomenys apie eismo įvykį, kurio metu kelių patrulis „Dainava-13“ tarnybiniu automobiliu „VW Jetta“ partrenkė moterį, registruotas 2012-09-19, 15.43 val. ( b. l. 20).
13Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 576/13(01) duomenimis, A. R. nustatyta III, IV, V kairės pusės šonkaulių lūžiai, komplikavęsi kraujingo skysčio (600 ml) krūtinplėvės ertmėje susikaupimu su kvėpavimo nepakankamumu (nepatikslintu) ir muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti smūginiais kieto buko daikto poveikiu į krūtinės ląstos kairę pusę ir kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu į galvą 2012-09-19, galimai įvykio aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu automobiliui parbloškiant pėsčiąją. A. R. padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgiau 10 d.), o sunkaus masto sveikatos sutrikdymo požymių nebuvo. Objektyvių medicininių duomenų, kad sužalojimas sukėlė ar sukeltų pastovų bendro ar profesinio darbingumo nemažiau 30 procentų netekimą, nėra ( b. l. 30-31).
14Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8898/12(01) duomenimis, A. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 26), specialisto išvados Nr. T-A 8893/12(01) duomenimis, L. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 70). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1284 duomenimis, apžiūros 2012-09-19, 16.55 val., metu L. M. buvo blaivus ( b. l. 71).
15Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEB 9146824 duomenimis, automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. ( - ) nuo 2011-11-20 iki 2012-12-19 draustas AB „Lietuvos draudimas“ ( b. l. 140).
16Kaltinamasis L. M. kaltę pripažino. Sutampančiais kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo R. D. parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2012-09-19 protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 576/13(01) duomenimis nustatyta, kad L. M., vairuodamas automobilį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta, iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja einančios pėsčiosios, ją partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas bylos duomenų visumą vertina pakankama nustatyti, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai: nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. L. M. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
17Nukentėjusioji A. R. byloje pareiškė ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 110-115).
18Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos A. R. nurodė, kad ji dėl patirtų sužalojimų pirko medikamentus 133,08 Lt sumai, naudojosi taksi paslaugomis vykimui į medicinos įstaigas, dėl ko patyrė 109 Lt išlaidų. Šią aplinkybę patvirtina taksi kelionės kvitai Nr. 506216, Nr. 0006566, Nr. 0062763, taip pat pirko masažinį diržą stuburui „Nugamedical“, modelis NM-200 – 1400 Lt vertės. Bendra patirtos turtinės žalos suma – 1642,08 Lt.
19Duodama parodymus teisme A. R. paaiškino, kad turtinė žala susidarė daugiausia dėl pirktų vaistų. Jai nėra atlyginta už specialaus diržo pirkimą. Jai paaiškino, kad tuo metu jau galėjo užgyti, kreipėsi ne tuo metu, kai viskas įvyko. Už diržą, kuris skirtas stuburo masažui, ji mokėjo 1400 Lt. Įvykis buvo rugsėjo mėn., diržą pirko vasario mėn. A. R. buvo sulaužyti šonkauliai kairėje pusėje. Diržas šildo ir mažina šono skausmą. A. R. atlyginta 150 Lt turtinės žalos, žala nepilnai atlyginta. Neatlyginta už maisto papildus, išlaidas taksi. Gydytojo paskyrimo diržui pirkti nebuvo, bet gydytoja pasakė, kad tai galėtų padėti.
20Taksi kelionės kvito duomenimis, 2012-09-27 už taksi sumokėta 42 Lt ( b. l. 126).
21UAB „Norfos vaistinė“ kvito duomenimis, 2013-01-10 už „Gliukozaminą sąnariams“ sumokėta 53,57 Lt ( b. l. 126).
22UAB „Gintarinė vaistinė“ 2012-09-21 kvito duomenimis, už „Ibuprom“ sumokėta 6,95 Lt ( b. l. 127).
23UAB „Nuga Vilnius“ 2013-02-09 PVM sąskaitos faktūros Nr. 0168 duomenimis, už prekę NM- 200 sumokėta 1400 Lt ( b. l. 128).
24Iš 2012-10-01 PVM sąskaitos faktūros V0140523 matyti, kad gavėjai A. R. išrašyta sąskaita už Diclofenac N20, Relanium N20, Clonezepam N30, Betadine sol., Mepore pleistr., Salicilo spiritas, 1%, tirpalas odai, 100 ml – 34,76 Lt ( b. l. 171).
25„Camelia“ vaistinė 2013-02-27 kvito duomenimis, už Your life calcium magnesium&z, Super cal 600-mag 300 tab. N.100 sumokėta 49,15 Lt, už kremą veidui naktinį Lirene, kremą veidui dieninį Lirene, akių makiažo valiklį Margarita, kremą dezodorantą kojoms, Bio-carotene caps sumokėta 63,25 Lt ( b. l. 172).
26Pinigų priėmimo 2012-09-28 kvito duomenimis, keleivis A. R. už taksi paslaugą sumokėjo 60 Lt, pinigų priėmimo kvito duomenimis, sumokėta 7 Lt (b. l. 172).
27Atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas ieškinio dėl turtinės žalos nepripažino. Atsiliepime (b. l. 164-167) nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti 1642,08 Lt turtinę žalą. Draudikas atlygina trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstą įvykio metu padarytą žalą. Yra atlyginta visa įrodymais pagrįsta turtinė žala. Nėra kompensuojamas gliukozaminas sąnariams ir masažinis stuburo diržas, kadangi vaistų įsigijimo būtinybė nepagrįsta medicininiais dokumentais, šios priemonės niekaip nėra susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Ieškovei buvo lūžę šonkauliai, susiformavęs kairysis hidrotoraksas, sužalota galvos plaukuotoji dalis, tačiau nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, kurie lemtų sąnarių ar stuburo sužalojimus, be to, nėra jokių duomenų, kad minimas masažinis stuburo diržas iš viso gali būti laikomas gydomąja priemone. Taip pat nėra kompensuojama dieninis ir naktinis veido kremai, kojų kremas, akių makiažo valiklis, Biocaroten maisto papildas – tai nėra sveikatos atstatymui po eismo įvykio skirti medikamentai. Atsakovas neatlygina 42 Lt taksi paslaugų išlaidų, nes šiomis paslaugomis, pagal ieškovės pateiktą kvitą, buvo naudotasi 2012 m. rugsėjo 27 d., t. y. dieną, kai ieškovė dar gulėjo ligoninėje. Visos kitos ieškovės reikalaujamos išlaidos, patirtos vaistams bei taksi paslaugoms, t. y. iš viso 150,91 Lt, atsakovo kompensuojamos.
28Teisiamajame posėdyje atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas dėl turtinės žalos atlyginimo parodė, kad draudikas atlygina nukentėjusiajam tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu pairtą žalą, turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus. Buvo atlyginta už taksi -7 Lt, taip pat 60 Lt, nebuvo atlyginta 42 Lt už taksi, nes nukentėjusioji tuo metu turėjo gulėti stacionare. Buvo atlyginta už vaistus – Diklofenatą – 6,23 Lt, Relanium – 2,11 Lt, Klonezapamą – 4,29 Lt, už pleistrus – 1,29 Lt, už Calcium magnezium – 26,33 Lt, Super cal 600 - 22,82 Lt. Biokerotenas yra maisto papildas plaukams ir nagams, už jį neatlyginta. Buvo svarstytas prašymas atlyginti už diržą, tačiau nebuvo priimtas sprendimas kompensuoti, kadangi įsigijimas nepagrįstas medicininiais dokumentais. Gliukozaminas sąnariams yra maisto papildas, skirtas atstatyti sąnariams, jis nėra susijęs su įvykiu. Už Ibuprom nebuvo atlyginta, nes jis buvo pirktas, kai nukentėjusioji buvo stacionare, gulint ligoninėje visus vaistus, nuskausminamuosius teikia ligoninė, nieko pirkti nereikia.
29Atsakovo, Vilniaus apskrities VPK, atstovas ieškinio dėl turtinės žalos nepripažino. Atsiliepime (b. l. 135-139) nurodė, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o ne transporto priemonės valdytojo. Ieškovė prašo priteisti 1642,08 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau dalis žalos jai jau yra atlyginta. Taigi, ieškovė prašo atlyginti 109 Lt taksi paslaugoms, 133,08 Lt išlaidų medikamentams ir 1400 Lt išlaidų stuburo masažo aparatui įsigyti. Dalis išlaidų – 67 Lt už taksi paslaugas ir 83,91 Lt už medikamentus, skirtus gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui, ieškovei jau yra atlyginta. Ieškovė prašo atlyginti išlaidas maisto papildams bei stuburo masažo aparatui, nepateikdama jokių dokumentų, kuriuose būtų matyti gydančiojo gydytojo nurodymai, rekomendacijos ar pan. Pati nukentėjusioji nurodo sveikatos sutrikdymus, nulemtus eismo įvykio: šonkaulių lūžiai, kraujingo skysčio krūtinplėvės ertmėje susikaupimas, kvėpavimo nepakankamumas (tikėtinos ilgalaikės šonkaulių lūžių pasekmės), galvos muštinė žaizda, akivaizdu, kad šie sveikatos sutrikdymai nėra susiję su stuburo problemomis, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti išlaidas stuburo masažo aparatui įsigyti vertintinas kaip siekis pasipelnyti.
30Teisiamojo posėdžio metu atsakovo, Vilniaus apskrities VPK, atstovas parodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ pagal pateiktus dokumentus atlygino išlaidas, susijusias su gydymu.
31Iš gydytojo eksperto išvados (byla/subyla Nr. 1302539/868820) matyti, kad A. R. kompensuojama medikamentai, gydymo priemonės: Diclofenac N20, Relanium N20, Clonezepam N30, Betadine sol., Mepore pleistr., Salicilo spiritas, 1%, tirpalas odai, 100 ml (2012-10-01) – 34,76 Lt, Your life calcium magnesium&z, Super cal 600-mag 300 tab. N.100 (2013-02-27) – 49,15 Lt, viso medikamentai: 83,91 Lt. Taip pat kompensuojama kelionės išlaidos: taksi (2012-09-28) – 60 Lt, taksi 7 Lt, viso: 67 Lt. Viso gydymas kompensuojamas 150,91 Lt. Kompensuojama neturtinė žala – 4000 Lt. Nekompensuojama priemonės, vaistai, nesiejami su šio eismo įvykio sužalojimų gydymu ir/ar nepagrįsti gydytojo paskyrimais: Ibuprom (mažina skausmą ir uždegimą) (2012-09-21) – 6,35 Lt – gydosi stacionare ir visą būtiną gydymą gauna; Gliukozaminas sąnariams 500 mg. tab. N60 (2013-01-10) – 53,57 Lt – sąnarių sužalojimas nepagrįstas med. dok., NM-200 (2013-02-09) – 1400 Lt – nepagrįstas gydytojo paskyrimu ir sąsaja su eismo įvykio sužalojimų gydymu; kremas veidui naktinis Lirene, kremas veidui dieninis Lirene, akių makiažo valiklis Margarita, kremas dezodorantas kojoms, Bio-carotene caps – 63,25 Lt; kelionės išlaidos – taksi (2012-09-27) – 42 Lt - šią dieną dar gydoma stacionare, todėl vykti į kt. gyd. įstaigas negalėjo ( b. l. 169).
32Iš AB „Lietuvos draudimo“ pranešimo apie nuostolių atlyginimą matyti, kad A. R. išmokama draudimo išmoka – 4150,91 Lt ( b. l. 170).
33Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies.
34Iš civilinio ieškinio, nukentėjusiosios paaiškinimų, pateiktų dokumentų, jų kopijų matyti, kad A. R. pareiškė ieškinį dėl 1642,08 Lt turtinės žalos atlyginimo.
35Iš atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atsiliepimo, gydytojo eksperto išvados, pranešimo apie nuostolių atlyginimą matyti, kad A. R. atlyginta 150,91 Lt turtinės žalos: už medikamentus, gydymo priemones: Diclofenac N20, Relanium N20, Clonezepam N30, Betadine sol., Mepore pleistr., Salicilo spiritas, 1%, tirpalas odai, 100 ml (2012-10-01) – 34,76 Lt, Your life calcium magnesium&z, Super cal 600-mag 300 tab. N.100 (2013-02-27) – 49,15 Lt, už kelionės išlaidas: taksi (2012-09-28) – 60 Lt, taksi 7 Lt, viso: 67 Lt. Nekompensuota už Ibuprom (mažina skausmą ir uždegimą) (2012-09-21) – 6,35 Lt (nurodoma priežastis - gydosi stacionare ir visą būtiną gydymą gauna); Gliukozaminas sąnariams 500 mg. tab. N60 (2013-01-10) – 53,57 Lt (nurodoma priežastis - sąnarių sužalojimas nepagrįstas med. dok.), NM-200 (2013-02-09) – 1400 Lt (nurodoma priežastis - nepagrįstas gydytojo paskyrimu ir sąsaja su eismo įvykio sužalojimų gydymu); kremą veidui naktinį Lirene, kremą veidui dieninį Lirene, akių makiažo valiklį Margarita, kremą dezodorantą kojoms, Bio-carotene caps – 63,25 Lt (maisto papildas plaukams ir nagams), kelionės išlaidas – taksi (2012-09-27) – 42 Lt (nurodoma priežastis - šią dieną dar gydoma stacionare).
36Teismas, vertindamas nukentėjusiosios, atsakovų paaiškinimus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ gydytojo eksperto išvada yra pagrįsta ieškovės pateiktų medicininių dokumentų analize, pagrindo ja abejoti teismui nėra. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai nebuvo paskirti vaistai sąnariams ar priemonės stuburui, jų įsigijimas nesietinas su patirtu eismo įvykiu, todėl išlaidos jų įsigijimui iš atsakovų nepriteistinos. Tačiau teismas vertina, kad duomenys, jog asmuo vaistų nuo skausmo (Ibuprom) įsigijimo metu gydėsi ligoninėje, savaime nešalina galimybės ir reikalingumo įsigyti papildomus vaistus, todėl daro išvadą, kad A. R. atlygintinos šių vaistų įsigijimo išlaidos – 6,35 Lt.
37Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos ( b. l. 110-115) A. R. nurodė, kad ji patyrė sunkius išgyvenimus, kurių vien sveikatos sutrikdymo laipsnio įvardijimas neatspindi. A. R. ilgai gydėsi. Iš eismo įvykio vietos ji buvo išvežta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai diagnozuota daugybiniai šonkaulių lūžiai, kairys hidrotoraksas, galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, skausminis sindromas, kairėje krūtinplėvės ertmėje kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. RVUL ji buvo gydoma nuo 2012-09-19 iki 2012-09-28. 2012-09-21 jai buvo atlikta operacija: kair. torakostomija, pleuros ertmės revizija dėl hemotorakso, taikyti analgetikai. Ji buvo hospitalizuota į traumatologijos skyrių stebėjimui ir konservatyviam gydymui. Išryškėjus dusuliui bei krūtinės skausmui buvo perkelta į Krūtinės chirurgijos skyrių tolimesniam gydymui. Po sužalojimo ambulatoriškai gydėsi iki 2012 m. gruodžio 13 d. 2013-01-16 konstatuotas nepilnas II kairės pusės šonkaulio fragmentinio lūžio suaugimas. Nustatant neturtinės žalos dydį reikalinga atsižvelgti į tai, kad iki eismo įvykio A. R. turėjo negalią ir eismo įvykio metu patirti sveikatos sutrikdymai sukėlė daug didesnių neigiamų pasekmių jos bendrai sveikatos būklei negu visiškai sveikam asmeniui, lėmė kitų ligų paūmėjimą. Dėl sunkios galvos traumos ji buvo neadekvati, dezorientuota. Kadangi po patirtos galvos smegenų traumos serga epilepsija, pakartotinė muštinė (kirstinė) žaizda plaukuotoje dalyje itin sunkiai atsiliepė sveikatai ir sukėlė sunkius padarinius. Iki šiol A. R. ypač dažnai kamuoja galvos skausmai, išlikę potrauminiai pakitimai, padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Traumos liekamosios pasekmės išliko ir ateityje galimai vėl bus būtinos gydymo procedūros. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ji kentėjo stiprius fizinius skausmus, galvos svaigimą, pykinimą. Buvo sutrikusi jos kalba – galėjo kalbėti tik padrikais nerišliais sakiniais. A. R. kamavo ir tebekamuoja greitas nuovargis, dezorientacija, prislėgta nuotaika ir kiti nemalonūs pojūčiai. Galvos trauma sukėlė atminties, koordinacijos, kalbos, aplinkos suvokimo sutrikimus, juos teko gydyti, jaučia iki šiol. Jai teko vartoti nuskausminamuosius, raminančius vaistus, taip pat medikamentus, skirtus galvos traumos (sumušimo) gydymui, analgetikus, didelis suvartotų vaistų kiekis neigiamai veikė vidaus organus. Dėl traumos ieškovė gydymosi metu patyrė daug suvaržymų ir nepatogumų: negalėjo apsitarnauti, bet ko valgyti, jai buvo būtinas specialus maitinimas, specialūs, greitai virškinami, maisto produktai, negalėjo pasirūpinti asmens higiena, nei naudotis tualetu, nei sportuoti. Patyrė labai stiprų nerimą, didžiulį stresą, išgyvenimus dėl ateities, nes pakartotinio galvos sumušimo ir kūno sužalojimų liekamosios pasekmės gali išryškėti ir vėliau. Išgyvendama dėl savo sveikatos būklės, skausmų, galvos svaigimų, ji patyrė ir patiria stresą, buvo ir yra sukrėsta dėl eismo įvykio ir jį sukėlusio vairuotojo neatsargumo. Atsižvelgdama į sukeltą pavojų savo gyvybei, sunkią galvos traumą, daugybinius šonkaulių lūžius, iškęstą operaciją, pleuros atvėrimą, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, padažnėjusius epilepsijos priepuolius, nuolatinę nemigą, visą gyvenimą išliksiančias eismo įvykio pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį, neturtinę žalą vertina 100000 Lt.
38Duodama parodymus teisme nukentėjusioji paaiškino, kad, kadangi serga epilepsija, jai padažnėjo priepuoliai. Taip pat A. R. dėl streso buvo gimdos kraujavimas, gydytojai paaiškino, kad taip gali būti. A. R. yra nustatytas neįgalumas, jo dydis nesikeitė. A. R. buvo gydoma stacionare 10 dienų, ambulatoriškai ji gydėsi ilgai. Siūles jai išėmė žiemą. Kai buvo nustatytas nesuaugimas, ji vartojo maisto papildus. A. R. vartojo nuskausminamuosius, raminančius vaistus, analgetikus, nes po drenažo skaudėjo. Draudimas atlygino dalį žalos, prašo priteisti 96000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
39Neįgaliojo pažymėjimo duomenimis, A. R. nustatytas 40 % darbingumo lygis (b. l. 124-125).
40Iš AB „Lietuvos draudimo“ pranešimo apie nuostolių atlyginimą matyti, kad A. R. išmokama draudimo išmoka – 4150,91 Lt ( b. l. 170).
41AB „Lietuvos paštas“ kvito duomenimis, A. R. pervesta 2000 Lt ( b. l. 163). Kaltinamasis L. M. teisimajame posėdyje parodė, kad pinigai pervesti neturtinei žalai atlyginti.
42Iš A. R. medicininės kortelės kopijų (b. l. 194-197), kompensuojamų vaistų paso (b. l. 198), kvitų (b. l. 160-161) matyti, kad A. R. iki 2013 m. liepos mėn. lankosi pas gydytoją.
43Atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino. Atsiliepime (b. l. 164-167) nurodė, kad remiantis gydytojo eksperto 2012 m. balandžio 3 d. išvada priimtas sprendimas ieškovei išmokėti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovei nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, ieškovės patirti sužalojimai nėra priskiriami prie sunkių, neturi ilgalaikių išliekamųjų padarinių. Atsižvelgtina į ieškovės ligą, buvusią dar iki eismo įvykio, t. y. resistensinę ( atsparią gydymui) epilepsiją. Dėl šios ligos kylantys stiprūs priepuoliai galėjo apsunkinti lūžusių šonkaulių gijimą. Ieškovės nurodomi sunkūs galvos traumos padariniai – atminties, koordinacijos, kalbos ir aplinkos suvokimo sutrikimai, yra susiję su epilepsija, o ne su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kadangi ieškovei nebuvo nustatyta jokia galvos smegenų sužalojimo forma, nurodomų pasekmių niekaip negalėjo sukelti eismo įvykio metu patirti sužalojimai. Ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodoma apie kokias nors kitas eismo įvykio sukeltas pasekmes sveikatai, kurios galėtų turėti ilgalaikius padarinius. Medicininėse kortelėse nėra jokių duomenų, jog eismo įvykio metu patirti sužalojimai galėtų padažninti atsparios gydymui epilepsijos formos priepuolius. Stacionare nustatytas kvėpavimo nepakankamumas, remiantis TMI išvada, yra nepatikslintas, todėl keliantis abejonių. Išmokėta 4000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra visiškai pakankama.
44Atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. R. yra išmokėta 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tokia suma yra pagrįsta ir pakankama. A. R. patirti sužalojimai nepriskirti prie sunkių, jie neturi ilgalaikių išliekamųjų padarinių. A. R. dar iki įvykio sirgo lėtine rezistencine epilepsija, dėl šios ligos kyla stiprūs priepuoliai. Kadangi priepuoliai kartojasi nuolat, tai gali sukelti ilgalaikį šonkaulių sugijimą. Nukentėjusiajai buvo nustatyta tik kirstinė galvos žaizda, kas nesukelia atminties, koordinacijos, aplinkos suvokimo sutrikimų. Ieškovė nurodo, kad ji jaučia galvos traumos padarinius, ekspertas pastebėjo, kad šie sutrikimai yra susiję su epilepsija. Pateiktuose dokumentuose nenurodoma apie kitus padarinius sveikatai, kuriuos nurodo nukentėjusioji. Medicininėse kortelėse nėra duomenų, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai galėtų padažninti epilepsijos priepuolius, Nustatant neturtinės žalos dydį, turėtų būti atsižvelgiama į pačios nukentėjusiosios neatsargumą, jos neapsižiūrėjimą, įžengimą į perėją. Atlyginant žalą buvo vertinami visi nukentėjusiosios medicininiai duomenys, atsižvelgiama į patirtus sužalojimus, jų pobūdį, ankstesnes nukentėjusiosios ligas, jų įtaką dabartinei sveikatos būklei. Buvo atsižvelgta į tai, kokios sumos mokamos panašiais sužalojimo atvejais.
45Atsakovo, Vilniaus apskrities VPK, atstovas ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino. Atsiliepime (b. l. 135-139) nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį reikia atižvelgti į tai, kad L. M. veika yra neatsargi, jis pasirinko pakankamai saugų greitį, 36-41 km/h. Nukentėjusioji neneigė, kad priėjusi prie pėsčiųjų perėjos matė artėjantį automobilį, tačiau, tikėdamasi, kad automobilis spės sustoti, nutarė nelaukdama, kol ji sustos, kirsti kelią. Nukentėjusioji nuo šaligatvio, apželdinto medžiais, į važiuojamąją dalį įžengė eidama įstrižai pėsčiųjų perėjos, tokie nukentėjusios veiksmai sumažino vairuotojo galimybę ją laiku pastebėti. Kelių eismo taisyklės, 49 p., numato, kad pėstieji į kitą važiuojamosios dalies pusę privalo eiti tik per perėją, neperžengdami jos ribų, 51 p. numato, kad pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, 55.4 p. numato, kad pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvalgai. A. R. pažeidė šias jai, kaip pėsčiajai, nustatytas pareigas, ji prisiėmė riziką, kas lemia ir jos pačios kaltę dėl šio nelaimingo atsitikimo. A. R. nepateikia ambulatorinį gydymą patvirtinančių dokumentų. Nukentėjusioji nekonkretizuoja, kokių būtent ligų paūmėjimą lėmė patirtos traumos, nurodo, kad nuo 1980 m. serga epilepsija, kurios priepuoliai po eismo įvykio padažnėjo, tačiau savo argumentų nepatvirtina medicininiais dokumentais. Ieškovės patirti sveikatos sužalojimai įvertinti kaip nesunkūs, todėl teiginys, kad galvos trauma buvo sunki, yra nepagrįstas ir klaidinantis. Iš kart po eismo įvykio ieškovės būklė buvo įvertinta kaip patenkinama. Ieškovės patirti sužalojimai nesąlygojo ženklaus darbingumo sumažėjimo. Nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusios patirti sužalojimai jai sukėlė tęstinių neigiamų padarinių ar galėtų sukelti ateityje. Atsiliepime nurodoma, kad 4000 Lt įvertinta ir ieškovei geranoriškai atlyginta neturtinė žala yra pakankama.
46Teisiamajame posėdyje atsakovo, Vilniaus apskrities VPK, atstovas ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino, parodė, kad 4000 Lt suma, kurią sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“, yra pakankama, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Atsakovo nuomone, nukentėjusioji taip pat nebuvo rūpestinga, atsargi ir apdairi, ji, rizikuodama, matydama, kad važiuoja transporto priemonė, vis dėl to kirsdama kelio dalį iki perėjos, nusižengė Kelių eismo taisyklių reikalavimams, pareigūnai negalėjo skubiai sustabdyti transporto priemonės.
47Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlygintinas iš dalies.
48Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
49Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. R. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.
50Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusioji 2012-09-19 – 2012-09-28 buvo gydoma stacionare, 2013-09-21 operuota, ambulatoriškai gydyta iki 2012-12-13 (b. l. 169). Nukentėjusiosios parodymais, dėl eismo įvykio ji patyrė psichologinį stresą, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turi ginekologinių problemų.
51Teismas daro išvadą, kad objektyvių duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, šiuo metu byloje nėra, tačiau vertina, kad nukentėjusiosios, atsižvelgiant į jai nustatytą neįgalumą, išgyvenimai dėl patirtų sužalojimų taip pat būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti, priskirtini neturtinei žalai.
52Teismas vertina, kad nukentėjusioji patyrė didelį skausmą ir išgąstį dėl įvykio, turėjo vartoti vaistus, kas neigiamai įtakoja žmogaus organizmą, dėl traumos patyrė suvaržymus ir nepatogumus, kadangi buvo apribota jos galimybė pasirūpinti asmens higiena, apsitarnauti.
53Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta L. M. neatsargiais veiksmais, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir nukentėjusiosios turtinę padėtį - darbingumas – 40 %, padarytos turtinės žalos dydį.
54Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose.
55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2012, nagrinėdamas nukentėjusiosios – civilinės ieškovės S. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendis: nukentėjusiajai S. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš „If P&C Insurance AS“ sumažintas iki 1340,80 Lt, pasisakė, kad šiuo konkrečiu atveju (nuosprendžiu R. J. nuteista pagal BK 281 str. 1 d.) 10000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį. Teismo nutartyje pažymėta, kad nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose ( Nr. 2K-461/2010 – 10000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10000 Lt, Nr. 2K-401/2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 - 10000 Lt).
56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215/2010 pasisakyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos: nukentėjusiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr.: 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. (Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu V. A. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 d.).
57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010 atmestas nuteistojo E. K. skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-27 nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., priteista iš E. K. nukentėjusiajai D. N. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria E. K. apeliacinis skundas atmestas.
58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2009 pasisakyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu Č. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį) ir apeliacinės instancijos teismai, šioje byloje įvertindami atlygintinos neturtinės žalos dydį 4000 Lt suma, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, kasacinio skundo teiginiai, kad teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, yra deklaratyvūs.
59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2009 pasisakyta, jog negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje nustačius 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydį buvo nukrypta nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. (Šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį).
60Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įvertina ir susidariusios situacijos išskirtinumą, t. y. kad ieškovė iki eismo įvykio turėjo negalią ir eismo įvykio metu patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo sukelti daug didesnių neigiamų pasekmių bendrai ieškovės sveikatos būklei (analogiškos pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-797-585/2013). Teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji matė atvažiuojantį policijos automobilį, tačiau tikėjosi, jog jis sustos, įžengė į perėją kiek įstrižai pėsčiųjų perėjos, neleidžia daryti išvados apie didelį nukentėjusiosios neatsargumą, kadangi pėsčioji pagrįstai galėjo tikėtis, jog policijos pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, laikysis kelių eismo taisyklių, bus atidus ir rūpestingas kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, taip pat, nukentėjusioji, kaip matyti iš vaizdo įrašo, per perėją ne bėgo, o ėjo lėtu žingsniu, ji nesudarė staigios ar netikėtos kliūties L. M. vairuojamai transporto priemonei.
61Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai atlygintina 10000 Lt neturtinė žala. Bylos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai 4000 Lt, kaltinamasis L. M. atlygino 2000 Lt, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį.
62Ieškinys byloje pareikštas trims atsakovams: kaltinamajam L. M., AB „Lietuvos draudimas“, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
63CK 6.254 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio str. 2 d. numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
64Šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai A. R. padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (b. l. 140) taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). Pagal TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. (aktuali red.) draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą ribojama 5000 eurų suma. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo A. R. šios sumos neviršijančią išmoką, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš AB „Lietuvos draudimas“.
65Pinigų priėmimo 2013-04-03 kvito Nr. 601096 duomenimis, už teisines paslaugas A. R. sumokėjo 1000 Lt ( b. l. 129).
66Pinigų priėmimo 2013-05-03 kvito Nr. 693998 duomenimis, už teisines paslaugas A. R. sumokėjo 1800 Lt ( b. l. 162).
67Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, dokumentais pagrįstų išlaidų dydį, daro išvadą, kad išlaidų advokato darbui apmokėti dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, priteistinas iš kaltinamojo.
68Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
69L. M. neteistas (b. l. 79), baustas administracine tvarka (b. l. 77-78), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 72), nėra įrašytas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą ( b. l. 73, 75), dirba.
70Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.
71Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino pilnai, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dirba. Nusikalstama veika padaryta netyčiniais veiksmais, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje L. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui pateiktas
72D. B., a. k. ( - ) prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 156). Įvertinus, kad prašymas paduotas asmens, kuriam kaltinamasis yra pavaldus tarnyboje, teigiamai charakterizuojamo (b. l. 159), neturinčio baustumo (b. l. 158), teismas daro išvadą, kad prašymas perduoti kaltininką atsakomybėn pateiktas asmens, verto teismo pasitikėjimo. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 40 str. 1 d., atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. L. M. turi nuobaudą tik už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinus kaltinamojo amžių, jo darbo pobūdį, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 str., taikymas yra netikslingas.
73Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
Nutarė
74L. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams laiduotojo D. B. atsakomybėn pagal laidavimą, baudžiamąją bylą L. M. nutraukti.
75A. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 6,35 Lt turtinės žalos atlyginimui A. R. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
76Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš L. M. 2800 Lt nukentėjusiosios A. R. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
77Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.