Byla 2K-465/2009

Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutarties.

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 10 iki 16 d., pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikant jį sumokėjus 12 MGL (1500 Lt) dydžio baudos dalį. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pripažįstant jai teisę į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat iš M. R. valstybei priteista 22,40 Lt teismo proceso išlaidoms atlyginti.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendis, konstatavus teismo šališkumą, panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

5Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo ir sulaikymo laikas nuo 2008 m. balandžio 10 iki 16 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai. Iš M. R. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. priteista 6273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat jai pripažinta teisė į ieškinio dėl visos padarytos turtinės žalos patenkinimą ir dalies, ne didesnės kaip 1726,40 Lt, neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl šių ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

8M. R. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d., apie 17.40 val., Panevėžyje, Klaipėdos ir Žvaigždžių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 316 (valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 199 punktų reikalavimus šiomis aplinkybėmis: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, iš Klaipėdos gatvės sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Honda Civic“ (valst. Nr. ( - ), vairuojamam A. B., su šiuo automobiliu susidūrė ir automobilio „Honda Civic“ keleivei V. B. padarė dešiniojo žastikaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9Kasaciniu skundu nuteistojo M. R. gynėja advokatė Inga Abramavičiūtė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutarties dalis dėl arešto bausmės paskyrimo M. R. ir civilinio ieškinio išsprendimo bei palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendį.

10Skunde kasatorė ginčija baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą ir nurodo esminius BPK pažeidimus, kuriuos padarė teismai, priimdami Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį. Kasatorė tvirtina, kad arešto bausmė nuteistajam M. R. paskirta pažeidžiant BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatas ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl bausmės rūšies už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas skyrimo. Būtent 12 MGL bauda, paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Anot kasatorės, arešto bausmės paskyrimas M. R. akivaizdžiai pažeidžia teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasatorės įsitikinimu, ta aplinkybė, kad antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu M. R. tuo metu niekur nedirbo ir nesimokė, nesudarė pakankamo teisinio pagrindo teismui daryti išvadą, jog jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. M. R. ieškojo darbo, bet nesėkmingai, o šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo iki teismo nuosprendžio, išnagrinėjus bylą antrąjį kartą, įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip ketveri su puse metų, todėl arešto bausmės atlikimas, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, prieštarautų bausmės tikslams ir ypač teisingumo principui. Kasatorė pažymi, kad M. R. po nusikaltimo padarymo daugiau neįvykdė jokių teisės pažeidimų, todėl vien baudžiamuoju persekiojimu iš dalies buvo pasiekti bausmės tikslai. Gynėja įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Taip pat skunde pažymima, kad teismas didesnę reikšmę suteikė vienai bylos aplinkybei, būtent, kad M. R. anksčiau yra padaręs administracinių teisės pažeidimų, ir, teismo manymu, to pakanka teigti, jog tik arešto bausme bus pasiekti bausmės tikslai. Kitų bausmės rūšies parinkimui reikšmingų aplinkybių teismas nevertino. Toks aiškinimas akivaizdžiai pažeidžia ir teismų praktiką, pagal kurią, individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms, nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Be to, skirdamas bausmę, teismas net nesiaiškino ir neanalizavo, už kokius konkrečius administracinius teisės pažeidimus nuteistasis baustas. Dėl to teismai paskyrė netinkamą ir neindividualizuotą bausmę. Panevėžio apylinkės teismas pažeidė ir BK 55 straipsnio nuostatas, be to, netinkamai ir nepakankamai motyvavo bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, rūšies parinkimą. Kasatorė pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismai gali nemotyvuoti savo sprendimo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tuo tarpu teismas M. R. už neatsargų nusikaltimą paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę vien dėl to, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka. Tačiau baustumas administracine tvarka nesudaro pagrindo taikyti BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. M. R. yra teisiamas pirmą kartą, todėl apylinkės teismas, paskyręs su laisvės atėmimu susijusią bausmę, pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, įpareigojančias motyvuoti konkrečios bausmės paskyrimą. Kasatorės įsitikinimu, įvertinus šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, M. R. paskyrė savo rūšimi per griežtą bausmę. Be to, sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą, neatsižvelgta ir į susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Kasatorė nurodo kasacines nutartis, kuriose asmenims už analogiško ar panašaus nusikaltimo padarymą buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda: Nr. 2K-179/2009 (paskirta 10 MGL dydžio bauda), Nr. 2K-150/2009 (16 MGL dydžio bauda), Nr. 2K-111/2009 (10 MGL dydžio bauda), Nr. 2K-137/2009 (10 MGL dydžio bauda). Toliau kasaciniame skunde ginčijamas byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Šiuo klausimu kasatorė nurodo tokius argumentus. Pirmiausia, į nagrinėjamą bylą civiliniu atsakovu neįtraukta draudimo bendrovė, apdraudusi M. R. vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. Byloje neišspręstas klausimas dėl draudimo bendrovės pripažinimo ar nepripažinimo civiliniu atsakovu. Tačiau teismai skundžiamuose sprendimuose vis dėlto pasisakė dėl šio trečiojo asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų: nurodė, kad draudimo bendrovė privalės atlyginti ne didesnę kaip 1726,40 Lt dydžio neturtinę žalą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistąjį M. R. ir draudimo bendrovę siejo privalomasis procesinis bendrininkavimas (CPK 43 straipsnis), todėl teismas turėjo patraukti draudimo bendrovę civiliniu atsakovu (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl draudimo bendrovės patraukimo byloje civiliniu atsakovu ir nuosprendžiu iš nuteistojo priteisęs atlyginti turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiajai, netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies ir CK 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat, teisingai neišsprendęs šio klausimo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą patikrinti bylą, peržengiant apeliacinio skundo ribas, jei nustatomi esminiai BPK pažeidimai. Esant šios aplinkybėms, kasatorės teigimu, paliktina galioti 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinio ieškinio išsprendimo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, teismai pažeidė BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes dėl civilinio ieškinio išsprendimo priėmė sprendimą, kurio nenumato BPK normos. BPK nuostatos nenumato galimybės patenkinti dalį civilinio ieškinio dydžio, kitą dalį perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Teismas turi teisę arba išspręsti civilinio ieškinio ir jo dydžio klausimą iš esmės, priimdamas sprendimą dėl jo dydžio pagrįstumo, patenkindamas civilinį ieškinį visą, iš dalies, arba atmesdamas jį, arba, nesant tokios galimybės, nuspręsti perduoti visą civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasatorė mano, kad būtent 2008 m. balandžio 16 d. apylinkės teismo nuosprendyje šis klausimas buvo išspręstas tinkamai. Kartu nagrinėjamoje byloje visiškai neišsiaiškintos ir nenustatytos faktinės aplinkybės dėl iš draudiko nukentėjusiajai atlygintos žalos dydžio ir kokia konkreti žala buvo atlyginta; šios žalos turinys irgi liko neaiškus. Toliau skunde teigiama, kad teismai netinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde gynėja nurodo teismo precedento galią turinčias kasacines nutartis, kuriose dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka nagrinėjamoje byloje teismo nustatyto dydžio: kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-207/2009 ir 2K-129/2009 neturtinės žalos priteista po 4000 Lt. Be kita ko, byloje liko nenustatytos faktinės aplinkybės, ar draudikas nėra atlyginęs neturtinės žalos dalies nukentėjusiajai. Kasatorė pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl sužalojimo nukentėjusiajai buvo sukeltos didelės kančios ar kitokie sunkūs padariniai, kėlę nerimą dėl sveikatos ateityje, ar kad būtų pablogėjusi jos reputacija bei sumažėjusios bendravimo galimybės. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji padidino reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepateikusi jokių papildomų teisinių argumentų bei įrodymų. Teismai nenurodė jokių reikšmingų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiajai nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteista net 8000 Lt neturtinės žalos, todėl pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Be to, kasatorė pažymi, kad tyčia padaroma didesnės neturtinės žalos nei neatsargios kaltės atveju (kasacinė nutartis Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007).

11Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo M. R. kasacinį skundą atmesti.

12Dėl M. R. paskirtos bausmės atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatorė, pirmosios instancijos teismas paskirdamas M. R. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą 45 paroms, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Skirdamas šią bausmę, teismas išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš ir po nusikaltimo. Nustatyta, kad M. R. 2003–2004 metais ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir už analogiškus pažeidimus, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuosprendžio priėmimo metu trys iš paskirtų nuobaudų galiojo. Dėl to, prokuroro manymu, galima teigti, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis – jis buvo logiška neatsakingo nuteistojo elgesio pasekmė. Parinkdamas nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, teismas atsižvelgė į tai, kad už ankstesnius KET pažeidimus M. R. buvo baustas baudomis, tačiau šios poveikio priemonės nepakeitė jo vairavimo įpročių. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad arešto bausmės paskyrimas M. R., atsižvelgiant į po nusikaltimo padarymo praėjusį ilgą laiką, pažeidžia teisingumo principą. Nors nuosprendis byloje buvo priimtas praėjus beveik penkeriems metams po nusikaltimo padarymo, tai nėra pagrindas skirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Nustatyta, kad bylos procesas užsitęsė dėl paties M. R. veiksmų, nes jis, pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo – sąlygas, išvyko į užsienio valstybę ir buvo surastas tik paskelbus jo paiešką. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad byloje nustatyta viena M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas M. R. paskyrė arešto bausmę, mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį. Prokuroro teigimu, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, adekvati padarytam nusikaltimui, todėl jos švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Toliau dėl civilinio ieškinio atsiliepime nurodoma, kad, skirtingai nei teigia kasatorė, spręsdamas baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė. Nors byloje yra duomenų, kad automobilio, kurį eismo įvykio metu vairavo M. R., savininkas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje, tačiau ši bendrovė iki bylos nagrinėjimo teisme bankrutavo. Nukentėjusioji teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš M. R. Prokuroras teigia, kad, atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas negalėjo vietoj bankrutavusio draudiko civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje pripažinti Transporto priemonių draudikų biuro. Išnagrinėjęs bylą, teismas nukentėjusiosios ieškinį patenkino iš dalies – M. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. B. padarytą neturtinę žalą įvertino 8000 Lt ir priteisė iš M. R. 6273,66 Lt žalai atlyginti, o klausimą dėl likusios žalos atlyginimo dalies (kadangi neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos nebuvo galima tiksliai nustatyti sumos, kurią draudimo bendrovė, kurioje civilinę atsakomybę buvo apdraudęs automobilio savininkas, išmokėjo V. B. už padarytą neturtinę žalą) pagrįstai perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tuo pačiu pagrindu teismas pripažino nukentėjusiajai teisę į ieškinio dėl padarytos turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir dėl draudimo bendrovės privalomos išmokėti neturtinės žalos dydžio iš esmės nebuvo išspręstas, jis buvo paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl, priešingai nei teigia kasatorė, trečiųjų asmenų, šiuo atveju Transporto priemonių draudikų biuro, teisės nebuvo suvaržytos. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Panevėžio miesto apylinkės teismas, priteisdamas iš M. R. nukentėjusiajai V. B. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, išlaikė skirtingų interesų (nukentėjusiosios ir nuteistojo) pusiausvyrą, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas įvertino ne tik nukentėjusiajai nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį (lūžęs žastikaulis), pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius (atliktos dvi operacijos, kurių metu įdėtas svetimkūnis). Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta dėl neatsargumo, į kaltininko turtinę padėtį, jo amžių, sveikatos būklę, t. y. į tai, kad jis turi realias galimybes ateityje atlyginti padarytą žalą.

13Nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės kasacinis skundas netenkintinas.

14Dėl BK 41, 54, 55 straipsnių taikymo

15Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

16Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, t. y. atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Taip pat parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, privalo būti skiriamas deramas dėmesys nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugai.

17Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnį, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

18BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija nustato šias alternatyvias bausmės rūšis: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų.

19Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, M. R. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirdami šio straipsnio sankcijoje nustatytą arešto bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad, parinkdami M. R. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, teismai įvertino visas pagal BK 54 straipsnio 2 dalį reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismai atsižvelgė į tai, kad M. R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas. Be to, jis niekur nedirba ir nesimoko. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to – bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas atsižvelgė į tai, kad veika buvo padaryta gana seniai, tačiau, kadangi pats kaltininkas vengė proceso (pažeidęs kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, išvyko į užsienį, todėl buvo paskelbta jo paieška), nustatydamas bausmės dydį, teismas neatsižvelgė į užsitęsusį bylos procesą.

20Įvertinęs visas svarbias bausmės rūšiai bei jos dydžiui bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko asmenybę, siekdamas įgyvendinti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), teismas paskyrė BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą arešto bausmę, mažesnę nei šios bausmės vidurkis – 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kolegijos vertinimu, kasatoriui visiškai pagrįstai nepaskirta jam priimtina bausmės rūšis – bauda – atsižvelgiant į praeityje iš esmės sistemingai M. R. darytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimo pasekmes, kaltininko turtinę padėtį (neturi jokio turto ir pajamų) bei iš jo nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio dydį.

21Pagal BK 55 straipsnį pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

22Dėl skunde ginčijamo BK 55 straipsnio pažymėtina, kad šiame įstatyme kaip viena iš jo taikymo sąlygų nurodytas nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 281 straipsnio 1 ir 7 dalys). Kadangi BK 55 straipsnio nuostatos nereglamentuoja bausmės rūšies parinkimo klausimų, kurie būtų susiję su neatsargiais nusikaltimais, tai remtis juo šioje byloje nėra pagrindo. Kita vertus, arešto bausmė taip pat priskiriama prie su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ir, tik skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 55 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

23Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nebuvo taikytas BK 56 straipsnis. Pagal šią normą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. M R. nepripažintas recidyvistu, taip pat jis nepadarė tyčinio nusikaltimo. Be to, jam pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė, kuri kasaciniame skunde klaidingai tapatinama su laisvės atėmimo bausme.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-179/2009, 2K-150/2009, 2K-111/2009, 2K-137/2009, kuriomis kasatorė remiasi kaip savo prašymų ir argumentų pagrindu, bausmės skyrimo teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas ir jose nepateikta jokių teisės taikymo ar aiškinimo teiginių dėl bausmės skyrimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl neteisingas skundo argumentas, kad M. R. paskirta bausmė prieštarauja šiose kasacinėse nutartyse suformuotai praktikai dėl bausmių paskyrimo.

25Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

26Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

27Iš M. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis, be bausmės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, dar ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą neturtinės žalos dydį. Taigi apeliaciniame skunde nebuvo keliami klausimai dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK 109, 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CK 6.254 straipsnio 2 dalies taikymo ir tai nebuvo nagrinėta apeliacine tvarka. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir atsižvelgdama į BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl iš kasatoriaus nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos kompensacijos atitikimo įstatymų reikalavimams.

28Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, taip pat į teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

30Nagrinėjamoje byloje ginčijamas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų vertinimas ir tuo pagrindu nustatytas neturtinės žalos dydis.

31Kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus šiuo klausimu, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, taikydami neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus, nustatė aiškiai per didelę ir neproporcingą neturtinės žalos kompensaciją nukentėjusiajai. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į visas šios žalos apskaičiavimui reikšmingas bylos aplinkybes. Teismai, sumažindami nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu reikalauto neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 15 000 Lt iki 8000 Lt, įvertino tai, kad M. R. padarė neatsargų nusikaltimą, niekur nedirba ir neturi savarankiškų pajamų, taip pat, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o draudimo bendrovė atlygino beveik visą padarytą turtinę žalą. Tikrindamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, apskaičiuojant neturinės žalos dydį, esminę reikšmę turi nusikalstamos veikos pasekmės ir dėl jų nukentėjusio asmens patirti dvasiniai bei fiziniai išgyvenimai. Be to, šis teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. R. yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl turi visas galimybes ateityje užsidirbti ir atlyginti iš jo priteistą neturtinę žalą.

32Nagrinėjamoje byloje priteistas neturtinės žalos dydis taip pat neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Kasaciniame skunde nurodomos nutartys Nr. 2K-207/2009 ir 2K-129/2009 gynėjos argumentų nepatvirtina. Kasacinėje byloje Nr. 2K-207/2009 skundas buvo paduotas siekiant sumažinti 4000 Lt priteistos neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu kitoje byloje Nr. 2K-129/2009 bendras iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydis yra 7000 Lt. Taigi negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje nustačius 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydį buvo nukrypta nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Atmesti nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės kasacinį skundą.