Byla e2A-1914-324/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axa Baltic“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-910-301/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bergiris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Axa Baltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 8326,75 Eur (28750,60 Lt) skolos, 220,59 Eur (761,64 Lt palūkanų), 8,4 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014 m. birželio mėn. tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medienos pirkimo, dėl jos kiekio konkrečiai nesusitarė, susitarė, kad kiekis bus pagal faktą. Ieškovė pristatė atsakovei iš viso 321,85 m3 medienos, pušies popiermedžio, pušies ir eglės taros pagal išrašytus važtaraščius už 36950,60 Lt. Ieškovė išrašė vieną 2014 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BER Nr. 0009. Atsakovė su ieškove atsiskaitė už 8200 Lt sumą, 2014 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo 4000 Lt, 2014 m. rugsėjo 2 d. – 2000 Lt, 2014 m. rugsėjo 26 d. – 1000 Lt, 2014 m. spalio 6 d. – 1200 Lt. Liko nesumokėta 28750,60 Lt. Atsakovė jokių pretenzijų nei dėl sąskaitos, nei dėl medienos kiekio ar kokybės neteikė.

4Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį. Atlikęs formalų įrodymų vertinimą, teismas pripažino, kad, pasitvirtinus byloje esančių dokumentų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškinį tenkinantį sprendimą.

52015 m. sausio 21 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

62015 m. vasario 24 d. nutartimi teismas panaikino už akių priimtą sprendimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 8326,75 Eur skolos, 220,59 Eur palūkanų, 8,4 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. lapkričio 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendė, kad šalys sudarė žodinį susitarimą dėl medienos pirkimo–pardavimo. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl ieškovės parduotos medienos kainos. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kad gavo tik dalį važtaraščiuose nurodyto medienos kiekio. Atsakovė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nepasirašė, tačiau jokių įrodymų neteikė, šiame akte nurodytų skaičiavimų neginčijo. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaita–faktūra, važtaraščiai, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, vietiniai mokėjimo nurodymai, elektroninis laiškas, palūkanų skaičiavimo lentelė – atitinka vienas kitą ir faktines bylos aplinkybes. Šalių sandoris patenka į Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo reguliavimo sritį, pagal kurio nuostatas teismas nustatė palūkanų normą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

11Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą už prekes, įrodinėjimą ir įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

12Šioje civilinėje byloje kilo įrodinėjimo ir įrodinėjimo pareigos instituto taikymo ir aiškinimo klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2009 nurodė, kad įrodinėjimas yra teismo procesinė intelektinė veikla, kurios metu teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, įsitikina, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo priemonės išvardytos įstatyme (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). Įrodinėjimo proceso metu ir ypač baigiamajame jo etape – įrodymų vertinimo metu, teismas turi patikrinti kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Vertindamas įrodymus teismas laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t. y. byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Jokie įrodymai, išskyrus įstatyme (CPK) nustatytas išimtis, teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimą (nutartį), be kitų reikalavimų, privalo pateikti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, vertinimą bei nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Vertindamas įrodymus, teismas (teisėjas) privalo būti nešališkas, vienodai atsižvelgti tiek į ieškovo, tiek į atsakovo, trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus ir argumentus, įvertinti visus įrodymus. Prireikus byloje vertinti senus rašytinius įrodymus, jų turiniui ir formai neturėtų būti be išlygų taikomi šių dienų standartai. Prireikus vertinti daugėtą įrodymų bei esant tarp jų prieštaravimams, turi būti atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė (vertė) sprendžiamo ginčo atžvilgiu. Teismo išvadų negali nulemti mechaninė įrodymų daugumos dominavimo nuostata. Vadovaujamasi kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

13Teismas neįvertino, ar ieškovės pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Ieškovė ieškinio reikalavimų nepagrindė jokiais dokumentais (CPK 12 straipsnis). Ieškovė privalėjo įrodyti, jog atsakovė yra skolinga 8326,75 Eur ir turi atlyginti palūkanas. 2014 m. liepos 11 d. PVM sąskaitos faktūros atsakovė nepasirašė, todėl ji neturi teisinės galios ir nesukelia jokių pareigų atsakovei. Atsakovės direktorius A. A. yra pasirašęs tik vieną ieškovės pateiktą važtaraštį, pagal kurį atsakovė pripažįsta gavusi prekes. Šią aplinkybę, įrodinėjo paaiškinimais ir loginiais argumentais, ieškovės pateiktais dokumentais.

14Teismas nurodė, kad sąskaitos faktūros paskirtis yra įforminti jau įvykusį prekių tiekimą (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalis), todėl ieškovės pateikti važtaraščiai turėjo būti pasirašyti sąskaitos faktūros išrašymo dieną arba iki ją išrašant. Važtaraščių datos vėlesnės nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, jie nepatvirtina sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Pagal CK 6.314 straipsnio 2 dalį, pirkėjas privalo sumokėti kainą tik po to, kai pardavėjas perduoda pirkėjui prekes. Atsakovė neužsakė, negavo, nepriėmė ir nepripažino gavusi visas prekes pagal 2014 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą.

15Ieškovės reikalavimas priteisti 220,59 Eur palūkanų ir 8,40 proc. metines procesines palūkanas netenkintas, nes ieškovė neturi teisės reikalauti skolos, todėl ieškovė neturi teisės ir į išvestinių sumų (palūkanų) atlyginimą.

16Atmetus ieškovės ieškinį, negali būti patenkintas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės atsakovės naudai.

17Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teisingai įvertino įrodymus. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą apie atsakovės skolą. 2014 m. liepos 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje, išrašyta 36.950,60 Lt sumai, yra aiškiai nurodyta, už kokius medienos kiekius ji yra išrašyta, ji atitinka važtaraščiuose nurodytus medienos kiekius, kurie buvo pristatyti atsakovei. Iš važtaraščių matyti, kad visa atsakovės pirkta mediena buvo pristatyta UAB „Axa Baltic“, visuomet tuo pačiu adresu. Mediena negalėjo būti parduodama kažkam kitam. Jeigu atsakovė pirko medienos tik už 8.200 Lt, kodėl toliau priiminėjo ieškovės parduodamą medieną. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl sąskaitoje nurodytos sumos, kas rodo ieškinio pagrįstumą. Išrašė vieną sąskaitą faktūrą, nes išrašyti atskiras sąskaitas kiekvienam pervežimui nepatogu tiek tiekėjui, tiek pirkėjui. Tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė prekes gavo. Išrašius PVM sąskaitą faktūrą, galimas prekių ar paslaugų tiekimas pagal jau išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kadangi yra numatoma galimybė, pasikeitus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių ar paslaugų vertei ar kiekiui, išrašyti kreditinį dokumentą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalis). Kreditinio dokumento neišrašė, nes prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą ieškovė pristatė. Atsakovė užsakė nemažą kiekį medienos, kurį reikėjo paruošti ir transportuoti, dėl ko negalėjo viso kiekio pristatyti vienu metu. Pagal atsakovės argumentus, ji turėjo apmokėti tik už medieną pagal 2014 m. liepos 11 d. krovinio važtaraštį Nr. 00015, tačiau atsakovė nepagrindė, kodėl sumokėjo už medieną, kurios priėmimo faktą važtaraščiuose patvirtino R. P. ir M. M.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalį, 2014 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra neprivalėjo būti patvirtinta atsakovės vadovo parašu.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė iš ieškovės pagal žodinę pirkimo–pardavimo sutartį pirko ieškovės 2014 m. liepos 11 d. išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje serija BER Nr.0009 nurodytą kiekį (321,85 kubinius metrus) medienos, todėl privalo sumokėti šioje sąskaitoje ieškovės nurodytą kainą.

23Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog atsakovė, pripažinusi žodžiu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties egzistavimą, faktą, kad iš ieškovės gavo 2014 m. liepos 11 d. krovinio važtaraštyje Nr.00016 nurodytą medienos kiekį 34,73 kub m., o iš viso gavo apie 78 m3 medienos, už kurį atsiskaitė, neįrodė negavusi kituose važtaraščiuose nurodyto medienos kiekio.

24Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė byloje esančių įrodymų reikšmės ir juos netinkamai įvertino.

25Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

26Apeliantė teigia, kad ginčijamo prekių kiekio neužsakė, nepriėmė, nepripažino gavusi visas 2014 m. liepos 11 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje serija BER Nr.0009 nurodytas prekes. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ji nurodė, kad užsisakė ir gavo iš ieškovo medienos už 8200 Lt, kurią ieškovei sumokėjo keliais mokėjimo pavedimais, niekada nebuvo užsakiusi ir priėmusi iš ieškovės medienos už reikalaujamą 28 750,60 Lt sumą, teismas neištyrė tariamos pirkimo pardavimo sutarties dalyko – medienos užsakymo ir perdavimo fakto egzistavimo. 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė gavo 34,73 m3 medienos pagal 2014 m. liepos 11 d. krovinio važtaraštį Nr.00016, pasirašytą atsakovės įmonės vadovo, iš viso gavo apie 78 m3 medienos, pagal kurį važtaraštį – įvardinti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo atsakovės atstovo paaiškinimu (garso įrašo laikas nuo 34.48 iki 40.42), konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pagal byloje pateiktus važtaraščius Nr. 00017, 00018, 00019, 00020, 00021, 00022, 00023, 00024, 00026 negavo juose nurodyto medienos kiekio.

27Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad šią išvadą pirmosios instancijos padarė, ginčijamo kiekio prekių pardavimo įrodymą nepagrįstai perkėlęs atsakovei (pirkėjai).

28Bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

292015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medienos pirkimo–pardavimo, neapibrėžiant atsakovės įsigytinos medienos kiekio, už kurį šalys susitarė atsiskaityti pagal faktą. Taigi, pirkimo–pardavimo santykiai buvo ne tariami, o realūs.

30Atsakovė iš ieškovės tikėjosi ilgalaikio bendradarbiavimo, nes, be miškovežio paslaugų teikimo, atsakovė verčiasi medienos supirkimu. Šalių susitarimu mediena paprastai buvo pristatoma tretiesiems asmenims ten, kur nurodė atsakovė, tai, anot jos atstovo, patvirtina važtaraščiai (atsakovės atstovo paaiškinimai 2015m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, pagrįsti jos administracijos vadovo suteikta informacija) (nuo 14.56 garso įrašo laiko). Tai įrodo, kad žodine sutartimi šalys siekė sukurti teisines pasekmes – atsakovės perkamą medieną pristatyti jos nurodytiems tretiesiems asmenims (prekės buvo vežamos ne į važtaraštyje nurodytą atsakovės buveinės vietą Marijampolės rajone Kazlų Rūdoje, o į Vilniaus raj. Kalviškes, pagal važtaraštį Nr.00024 – Vilniaus raj. Mickūnus). Atsakovės atstovas nurodė, jog šalys už medieną susitarė atsiskaityti „pagal faktą“.

31Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie nurodytu laikotarpiu atsakovei perduotas medienos prekes. Be atsakovės pripažinimo (CPK 187 straipsnis), pastarąją aplinkybę ieškovė įrodinėjo krovinio pristatymo važtaraščiais. Nors pagal CK 6.808 straipsnį važtaraštis yra ieškovės ir vežėjo sudarytą krovinio vežimo sutartį patvirtinantis įrodymas, nagrinėjamu atveju jis įrodo ir šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalyko pristatymą atsakovei: atsakovė neginčijamą dalį medienos priėmė pagal važtaraštį; pripažino, kad prekes ieškovė pristatinėjo ieškovės pateiktuose važtaraščiuose atsakovės nurodytais adresais; neteigė, kad šiuose važtaraščiuose atsakovė nepagrįstai nurodyta krovinio gavėja.

32Atsikirtimus į ieškovės reikalavimą atsakovė grindė ir tuo, kad jos administracijos vadovas priėmė tik 2014 m. liepos 11 d. krovinio važtaraštyje Nr.00016 nurodytą medienos kiekį, kitus važtaraščius pasirašė M. ir R. P.. Atmestini apeliantės argumentai, jog pastaroji aplinkybė įrodo prekių pateikimą atsakovei tik pagal vieną važtaraštį.

33Visų pirma, apeliantė pripažino gavusi didesnį, nei nurodyta važtaraštyje Nr.00016, medienos kiekį. Visus kitus važtaraščius pasirašė tie patys asmenys M. ir R. P., prekės buvo pristatytos tuo pačiu adresu, taigi, atsakovė pripažino prekių gavimą per trečiuosius asmenis.

34Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010).

35Ieškovės ir trečiųjų asmenų sutartiniai santykiai nesiejo, todėl teigdama, kad prekių negavo, taip pat kad teismas privalo ištirti pirkimo pardavimo sutarties dalyką – medienos užsakymo ir perdavimo faktą, atsakovė turėjo nurodyti tuos trečiuosius asmenis, kuriems jos pavedimu mediena būdavo pristatoma (CPK 178 straipsnis). Duomenų apie juos apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo šalių sutartinius santykius aiškinti kitaip, nei pripažino abi šalys – ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti prekes atsakovės nurodytiems asmenims į atsakovės nurodytą vietą, o atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už faktiškai perduotas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Prekių perdavimą patvirtina trečiųjų asmenų pasirašyti važtaraščiai, išvardinti ieškovės 2014 m. liepos 11 d. išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje serija BER Nr.0009, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės pinigų sumos dalį, kurios pagal šią sąskaitą ji nesumokėjo.

36Tai, kad nurodoma sąskaita yra išrašyta anksčiau, nei perduota dalis prekių, nepaneigia išvardintų įrodymų visumos, patvirtinančios prekių pristatymą atsakovei. Apeliacine tvarka tikrinamame sprendime, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais konkrečiose bylose, nurodyta bendro pobūdžio taisyklė, pagal kurią PVM sąskaitos–faktūros paskirtis yra įvykusio prekių pateikimo įforminimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad PVM sąskaita–faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM mokesčio apskaitos tikslais, bei kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ) nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų (PVMĮ 1 straipsnis). Faktas, kad dalis prekių pristatymų pagal 2014 m. liepos 11 d. išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje serija BER Nr.0009 išvardintus važtaraščius įvyko vėliau, reiškia tik dvi alternatyvas – sąskaitos išrašymą ne 2014 m. liepos 11 d., o vėliau, arba vėliau išrašytų važtaraščių įtraukimą į 2014 m. liepos 11 d. išrašytą sąskaitą. Atsakovė neginčijo, jog šią sąskaitą ir ieškovės prašymą sumokėti sąskaitoje nurodytą sumą gavo elektroniniu paštu 2014 m. liepos 28 d. Elektroniniame laiške (ieškinio priedas Nr.4) ieškovė nurodė siunčianti pataisytą sąskaitą, kurioje „suvesta viskas į vieną, kad nereikėtų išrašinėti dešimties sąskaitų“. Atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl dalies nepagrįstų reikalavimų, dalį sąskaitos apmokėjo.

37Vadovaudamasis nutartyje išdėstytais argumentais apeliacinės isntancijos teismas konstatuoja, kad išvardintų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisėtą ir pagrįstą išvadą apie atsakovės prievolę sumokėti ieškovei visą sąskaitoje nurodytą pinigų sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 185 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

39Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 8326,75... 4. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Marijampolės rajono apylinkės... 5. 2015 m. sausio 21 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl Marijampolės rajono... 6. 2015 m. vasario 24 d. nutartimi teismas panaikino už akių priimtą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.... 11. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas,... 12. Šioje civilinėje byloje kilo įrodinėjimo ir įrodinėjimo pareigos... 13. Teismas neįvertino, ar ieškovės pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia... 14. Teismas nurodė, kad sąskaitos faktūros paskirtis yra įforminti jau... 15. Ieškovės reikalavimas priteisti 220,59 Eur palūkanų ir 8,40 proc. metines... 16. Atmetus ieškovės ieškinį, negali būti patenkintas ir ieškovės prašymas... 17. Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškovės... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 23. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog atsakovė,... 24. Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas... 25. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta,... 26. Apeliantė teigia, kad ginčijamo prekių kiekio neužsakė, nepriėmė,... 27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad šią išvadą... 28. Bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam,... 29. 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad... 30. Atsakovė iš ieškovės tikėjosi ilgalaikio bendradarbiavimo, nes, be... 31. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad... 32. Atsikirtimus į ieškovės reikalavimą atsakovė grindė ir tuo, kad jos... 33. Visų pirma, apeliantė pripažino gavusi didesnį, nei nurodyta važtaraštyje... 34. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 35. Ieškovės ir trečiųjų asmenų sutartiniai santykiai nesiejo, todėl... 36. Tai, kad nurodoma sąskaita yra išrašyta anksčiau, nei perduota dalis... 37. Vadovaudamasis nutartyje išdėstytais argumentais apeliacinės isntancijos... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą...