Byla 2-2670/2011
Dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius išimtines teises į patentą Nr. 3287

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Krka tovarna zdravil, d.d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkintas civilinėje byloje Nr.2-2136-560/2011 pagal ieškovo AstraZeneca AB prevencinį ieškinį atsakovui Krka tovarna zdravil, d.d. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius išimtines teises į patentą Nr. 3287.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė:

51) iki patento Nr. 3287 ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pabaigos uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, šiuo konkrečiu atveju vaistinius preparatus „ESCADRA“.

62) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, šiuo konkrečiu atveju vaistinius preparatus „ESCADRA“.

73) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t. y. vaistinius preparatus „ESKADRA“.

9Atsakovas Krka tovarna zdravil, d.d. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovą AstraZeneca AB įmokėti į teismo specialią sąskaitą 696 100 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui. Nurodo, jog 2010-07-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl uždraudimo naudoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, šiuo konkrečiu atveju vaistinius preparatus „ESCADRA“. Teismas uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t.y. vaistinius preparatus „ESCADRA“. Tai reiškia, kad atsakovui Lietuvoje yra visiškai apribota teisė platinti vaistinius preparatus „ESCADRA“ iki galutinio teismo sprendimo byloje. Tokia teismo nutartis tiesiogiai įtakoja atsakovo pardavimus ir pajamas bei sukelia nuostolius. Atsakovas teismui pateikė atliktą preliminarų nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad atsakovo nuostoliai, kuriuos jis patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje per vieną mėnesį yra 4 200 EUR (14 500 Lt). Atsakovo vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, didmeninė kaina yra 7 EUR (24,20 Lt) 40 mg. ir 4 EUR (13,80 Lt) 20 mg. Iš šios kainos atėmus gamybos ir kitus kaštus, atsakovo vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, didmeninė kaina yra 3,85 EUR (13,30 Lt) 40 mg. ir 2,19 EUR (7,56 Lt) 20 mg. Įvertinus bendrą galimą parduoti atsakovo vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, kiekį, nuostolių suma per vieną mėnesį yra 4 200 EUR (14 500 Lt). Įvertinus tai, kad ši byla yra sustabdyta iki galutinio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3376-565/2009, kuri šiuo metu yra nagrinėjama pirmos instancijos Vilniaus apygardos teisme ir joje yra sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertizės ir bylos sustabdymo, o taip pat atsižvelgiant į bylose nagrinėjamų teisinių santykių sudėtingumą bei įvertinus esamą teismų darbo krūvį ir bylų nagrinėjimo terminus, atsakovas laiko, kad galutinis teismo sprendimas šioje byloje įsiteisės ne anksčiau kaip po 3 metų. Visą šį laiką atsakovui bus draudžiama pardavinėti vaistinį preparatą „ESCADRA“, kas sąlygos nuolatinius nuostolius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus paskaičiavimus, galimi atsakovo nuostoliai nuo nutarties priėmimo dienos iki galimos galutinio teismo sprendimo šioje byloje dienos sudarytų apie 201600 EUR (696 100 Lt). Be to atsakovas nurodo, jog teismas taiko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą tais atvejais, kai atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Pagal esamą teismų praktiką, duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, pavyzdžiui yra faktas, kad nuostoliai yra dideli, asmuo neturi Lietuvoje turto ir pan. Atsakovo nuomone, galimų atsakovo nuostolių atlyginimas šioje byloje gali būti apsunkintas, kadangi ieškovas AstraZeneca AB, yra Švedijoje įsikūrusi bendrovė, kuri Lietuvoje veiklos nevykdo ir neturi filialo, taip pat ieškovas AstraZeneca AB Lietuvoje neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto.

10Ieškovas AstraZeneca AB pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame su pareikštu prašymu nesutinka. Nurodė, kad priešingai negu teigia atsakovas, atsakovo galimų nuostolių atlyginimas nėra apsunkintas šioje byloje ir vien dėl to nėra jokio pagrindo taikyti atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo priemones. Ieškovas priklauso didžiulei tarptautinei farmacijos įmonių grupei „Astra Zeneca“ (toliau - Grupė), veikiančiai daugiau kaip 100 šalių. Šiai grupei priklauso ir Lietuvoje veikianti UAB „AstraZeneca Lietuva“. Tiek visa Grupė, tiek atskirai ieškovas bei Lietuvoje veikianti UAB „AstraZeneca Lietuva“ neturi finansinių sunkumų ir pelningai veikia, ką patvirtina teismui pateikti įrodymai. Taip pat ieškovas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog „negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t.y. tuo, kuo būtu pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis“. Taigi atsakovas, apskaičiuodamas savo galimus nuostolius, turėjo iš savo vaistinio preparato „ESCADRA“ didmeninės kainos atimti ne tik sąnaudas, bet ir pelno mokestį, ko jis nepadarė. Be to, pažymėta, kad atsakovo nurodytas vaistinio preparato „ESCADRA“ sąnaudų (gamybos, pardavimų ir rinkodaros) dydis yra pagrįstas tik jo paties darbuotojos patvirtinimu, kuris nėra paremtas jokiais įrodymais, t.y. negali būti teisėtu pagrindu atsakovo galimam grynajam pelnui ir nuostoliams skaičiuoti.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė atsakovo Krka tovarna zdravil, d.d. prašymo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog galimi atsakovo nuostoliai nuo 2010-07-27 nutarties priėmimo dienos iki galimos galutinio teismo sprendimo šioje byloje dienos sudarytų apie 201 600 EUR (696 100 Lt), o ieškovas yra užsienio juridinis asmuo, neturintis Lietuvoje filialo ir / ar nekilnojamojo turto, ir dėl to gali būti apsunkintas atsakovo galimų nuostolių atlyginimas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, tiek atskirai ieškovas bei Lietuvoje veikianti UAB „AstraZeneca Lietuva“ veikia pelningai bei neturi finansinių sunkumų. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais dėl labai geros tiek ieškovo, tiek dėl Lietuvoje veikiančios UAB „AstraZeneca Lietuva“ turtinės padėties, nes šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti įrodymai. Teismas įvertinęs visus šiuos duomenis priėjo išvados, jog atsakovo nurodoma galimų nuostolių suma - 696 100 Lt, yra labai nedidelė, palyginti su ieškovui priklausančiu turtu, gaunamomis pajamomis, turimo kapitalo dydžiu bei turimais įsipareigojimais, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo pajėgumu atlyginti atsakovui galimus jo nuostolius. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė objektyvios nuostolių atsiradimo tikimybės bei realumo. Kaip teisingai nurodė ieškovas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laiką, atsakovo vaisto „ESCADRA“ didmeninė kaina nemažės ir bus lygiai tokia pati, kaip 2010 m., kai jis buvo vienintelis generinio vaisto su veikliąja medžiaga ezomeprazolis gamintojas ir pardavėjas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskiruoju skundu atsakovas Krka tovarna zdravil, d.d. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialią sąskaitą 696100 Lt arba pateikti šiai sumai Lietuvoje registruoto banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

151. Atsakovas teismui teiktame prašyme aiškiai ir išsamiai pagrindė nuostolių atsiradimo tikimybę ir realumą. Prašyme buvo nurodyta, kad 2010 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismas uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t.y. vaistinius preparatus „ESCADRA“. Tai reiškia, kad atsakovui Lietuvoje yra visiškai apribota teisė platinti vaistinius preparatus „ESCADRA“ iki galutinio teismo sprendimo byloje.

162. 2010 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis tiesiogiai įtakoja atsakovo pardavimus (juos uždraudžia) ir pajamas bei sukelia nuostolius, t.y. nuostolių atsiradimo realumas yra pagrįstas.

173. Pagal esamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio, tačiau yra reikalinga pateikti preliminarų galimų nuostolių paskaičiavimą.

184. Atsakovo galimi nuostoliai gali būti apsunkinti vien dėl to, kad ieškovas yra užsienio juridinis asmuo, Lietuvoje veiklos nevykdo ir neturi filialo, be to, neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo pagrįstai prognozuoti, kad nuostoliai atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo šioje byloje gali atsirasti, nes atsakovas savo galimus nuostolius grindžia negautomis pajamomis, susijusiomis su neteisėta veikla (vaistinio preparato „ESCADRA“ platinimu Lietuvos Respublikoje), tuo tarpu iš uždraudimo vykdyti neteisėtą veiklą negali atsirasti nuostolių. Be to, atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį, nėra pagrindo abejoti, jog atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Taigi nėra nei vienos galimų nuostolių užtikrinimo taikymo sąlygos, todėl atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo buvo pagrįstai atmestas, kitaip būtų nukrypta nuo teismų praktikos, pažeisti protingumo bei teisingumo principai ir iškreipta šalių interesų pusiausvyra.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

22Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, todėl apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.

23Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali būti nustatytas atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

24Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t.y. vaistinius preparatus „ESCADRA“. Šio draudimo esmė, kad atsakovui Lietuvoje yra apribota teisė platinti vaistinius preparatus „ESCADRA“ iki galutinio teismo sprendimo byloje. Atsakovas byloje yra pateikęs preliminarius galimų nuostolių paskaičiavimus, kurie buvo grindžiami esamais ieškovo pardavimais ir ankstesne atsakovo pardavimų praktika grįstais rodikliais. Atsakovas nurodė, kad įvertinus bendrą galimą parduoti atsakovo vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, kiekį, nuostolių suma per vieną mėnesį yra 4200 EUR (14500 Lt). Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė 2011 m. balandžio 12 d. Zvezdana Bajc raštą, 2011 m. balandžio 12 d. Zvezdana Bajc paaiškinimus, ESCADRA nuostolių lentelę, išrašus iš vaistų pardavimo duomenų bazės, KRKA kainininką. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovo prašymas taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisinį institutą. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialią sąskaitą 696100 Lt arba pateikti šiai sumai Lietuvoje registruoto banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui. Apelianto skaičiavimais jo prašoma suma susidarytų per 4 metus, kai nuostolių suma per vieną mėnesį yra 4200 EUR (14500 Lt). Teisėjų kolegijos nuomone atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti galimų nuostolių paskaičiavimai bei juos pagrindžiantys dokumentai yra laikytini pakankamu įrodymu dėl objektyvios nuostolių atsiradimo tikimybės bei jų realumo, tačiau negalima sutikti su apelianto nurodomu 4 metų terminu. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir išdėstytas aplinkybes, bei siekiant garantuoti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams, pripažintina reali 348050 Lt sumos dydžio galimų nuostolių atsiradimo atsakovams tikimybė.

26Pagal formuojamą teismų praktiką, būtinybė užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą egzistuoja tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-928/2010, 2010 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2010, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-415/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes nuostoliai yra dideli, o ieškovas nors ir yra finansiškai pajėgus, tačiau yra užsienio valstybės juridinis asmuo, kuris nėra pateikęs informacijos apie Lietuvoje turimą turtą.

27Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė atsakovo Krka tovarna zdravil, d.d. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Remiantis nurodytais argumentais Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovas AstraZeneca AB įpareigotinas pateikti atsakovo Krka tovarna zdravil, d.d. nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 348050 Lt arba pateikiant šios sumos dydžio banko garantiją nė vėliau kaip iki šia nutartimi nustatomo termino pabaigos.

28Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos (CPK 147 str. 2 d.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - įpareigoti ieškovą AstraZeneca AB pateikti atsakovo Krka tovarna zdravil, d.d. nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 348050 Lt arba pateikiant šios sumos dydžio banko garantiją iki 2012 m. sausio 15 d.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė:... 5. 1) iki patento Nr. 3287 ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo... 6. 2) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui tiesiogiai... 7. 3) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi iš dalies tenkino... 9. Atsakovas Krka tovarna zdravil, d.d. kreipėsi į teismą su prašymu... 10. Ieškovas AstraZeneca AB pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė atsakovo... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu atsakovas Krka tovarna zdravil, d.d. prašo panaikinti... 15. 1. Atsakovas teismui teiktame prašyme aiškiai ir išsamiai pagrindė... 16. 2. 2010 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis tiesiogiai įtakoja... 17. 3. Pagal esamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl galimų... 18. 4. Atsakovo galimi nuostoliai gali būti apsunkinti vien dėl to, kad ieškovas... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas... 23. Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas... 24. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d.... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo... 26. Pagal formuojamą teismų praktiką, būtinybė užtikrinti atsakovo... 27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios... 28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir...