Byla 2-928/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3262-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Regrista“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, atmestas prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Regrista“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 397 135,11 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises 397 135 Lt sumai.

5Atsakovė J. K. pateikė prašymą įpareigoti ieškovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 50 000 Lt sumai arba pateikti tokio dydžio banko garantiją. Ieškovui nepateikus galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo per teismo nustatytą terminą, prašė panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi. Nurodė, jog, pritaikius areštą, atsakovė negali turtu laisvai disponuoti, perleisti, išnuomoti, parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu gauti iš turto pajamų ar naudos pinigais ar natūra. Galimos potencialios naudos iš galimybės nevaržomai disponuoti turtu dydis priklauso nuo laikinųjų apsaugos priemonių trukmės. Byla tarp šalių vyksta nuo 2009 m. spalio mėn. ir nėra pradėta nagrinėti teismo posėdyje iš esmės, byla sudėtinga, gali būti nagrinėjama ne vienerius metus. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į areštuoto turto dydį, vidutinę iš statybos rangos sutarčių kylančių bylų nagrinėjimo trukmę nuo ieškinio padavimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (apie 2-2,5 m.) bei teismų praktikoje pripažintą 5 procentų dydžio metinių palūkanų kriterijų, prašomas užtikrinti 50 000 Lt dydžio galimų minimalių atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimas nepažeistų LR CK 1.5 str. įtvirtintų principų. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-158-186/09 nagrinėdamas atsakovo UAB „Regrista“ atskirąjį skundą konstatavo, kad bendrovės gaunamas pelnas bei nuosavas kapitalas yra per maži, kad padengtų jo skolinius įsipareigojimus bei užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, jog dabartinė ieškovo UAB „Regrista“ finansinė padėtis būtų geresnė, nei buvo konstatuota minėtoje nutartyje. Situacija, kuomet ieškovo prašymu atsakovei yra pritaikytos jos turtines teises ribojančios priemonės, pažeidžia šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, teisingumo principus bei sudaro galimybes ieškovui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog egzistuoja reali grėsmė nuostoliams dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovės nekilnojamojo turto arešto) atsirasti. Atsakovė nepateikė duomenų, jog ketino disponuoti areštuotu turtu ir gauti iš to pajamų, taip pat nepateikė duomenų apie kitą atsakovei priklausantį turtą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie sunkią ieškovo turtinę padėtį ir nėra pagrindo spręsti, jog teismui priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, ieškovas vengs atlyginti galimus nuostolius atsakovei.

7Atsakovė J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 50 000 Lt sumai, tenkinti. Apeliantė skunde išdėsto šiuos argumentus:

81. Atsakovė įrodymų apie ketinimus disponuoti areštuotu turtu nepateikė, kadangi sprendimą dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo gali priimti laisva valia nevaržomai, jai palankiausiu metu. Aplinkybė, kad atsakovė dar nėra pateikusi tokį sprendimą patvirtinančių įrodymų, neturi įtakos areštui ir dėl jo galimiems nuostoliams. Areštuotas turtas yra pajūryje, o aplinkybė, kad tokio turto nuoma galima tik šiltuoju metų laiku laikytina visiems žinoma. Teismas neatsižvelgė į Lietuvoje esamą nestabilią finansinę padėtį, kuri neigiamai įtakoja asmenis negalinčius disponuoti nekilnojamuoju turtu.

92. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė turėjo pateikti duomenis apie kitą jai priklausantį turtą. Toks teismo motyvas, t. y. nuostolių kilimo atsiradimo galimybės siejimas su kitu atsakovės turimu turtu, yra nepagrįstas.

103. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės galimų nuostolių skaičiavimo metodą, vertinant tikėtiną bylos nagrinėjimo trukmę.

114. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius sunkią ieškovo turtinę padėtį ir neigiamas galimybes atlyginti atsakovės galimus nuostolius.

12Ieškovas UAB „Regrista“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas kreipdamasis į teismą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, privalo pateikti nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė, nenurodė iš ko gali kilti nuostoliai.

13Atskirasis skundas netenkinamas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

15Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (dideli nuostoliai, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo realią tikimybę, preliminarų jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415/2008). Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-321/2009, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-826/2008). Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 str.).

16Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovės J. K. turto atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 2-836/2007). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas, o vien tik tai, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones savaime nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų.

17Atsakovė, prašydama taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nenurodė dėl kokio konkretaus turto disponavimo teisių suvaržymo galimai patirs nuostolių. Atsakovė nenurodė nuostolių atsiradimo pagrindo, nuostolių dydį siejo ne su apribotu disponavimu, o su turto verte ir 5 proc. dydžio palūkanų kriterijumi skaičiuojant galimų nuostolių dydį. Toks nuostolių pagrindimas nėra konkretus ir pakankamas. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo argumentus ir teigia, kad nagrinėjamu atveju, įrodinėjant galimų nuostolių dydį, pateikti įrodymus apie ketinimus disponuoti turtu, nėra būtina. Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Kaip minėta galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Tai reiškia, kad atsakovė, deklaruodama nuostolių atsiradimą, turi pateikti duomenis, apie tai, kad tuo atveju jei areštuotas turtas nebūtų suvaržytas, disponuodama juo atsakovė gautų tam tikras pajamas. Nuostolių atsiradimo grėsmė negali būti grindžiama vien nuosavybės teise į tam tikros vertės turtą ir įstatyme numatytas palūkanas. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad areštuotas turtas yra Lietuvos pajūryje, šiltuoju metų laiku yra nuomojamas, o taikytas areštas varžo atsakovės teisę nuomoti turtą ir gauti pajamas. Iš byloje pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad atsakovei priklausantis turtas yra Palangoje. Disponavimo teisės apribojimas, tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d.). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovė vykdo areštuoto turto Palangoje nuomos veiklą, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti šios veiklos suvaržymą (galimus nuostolius) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones 397 135 Lt sumai buvo areštuotas ne tik butas esantis (duomenys neskelbtini) (kurį ieškovės teigimu ketinama nuomoti), bet ir tuo pačiu adresu esantis kitas turtas: automobilių stovėjimo aikštelė, 0,2386 ha žemės sklypas, vandentiekio įvadas, buitinių ir lietaus nuotekų išvadai. Kitų nuostolių atsiradimo pagrindų atsakovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju, atsakovės nurodyta aplinkybė dėl kilusios ekonominės krizės, pati savaime nesuteikia pagrindo prognozuoti realių nuostolių atsiradimą.

18Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apskritai nėra pagrindo taikyti atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, ji plačiau nepasisako apie skundo argumentus dėl konkrečios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumos nustatymo. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai atmetus atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, negalima daryti išvados, jog tokiu būdu pažeista proceso dalyvių interesų pusiausvyra ir lygiateisiškumo principas.

19Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Regrista“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino ieškovo... 5. Atsakovė J. K. pateikė prašymą įpareigoti ieškovą per 14 dienų nuo... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovės prašymą... 7. Atsakovė J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos... 8. 1. Atsakovė įrodymų apie ketinimus disponuoti areštuotu turtu nepateikė,... 9. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė turėjo pateikti duomenis apie... 10. 3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės galimų nuostolių skaičiavimo... 11. 4. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus,... 12. Ieškovas UAB „Regrista“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 13. Atskirasis skundas netenkinamas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15... 17. Atsakovė, prašydama taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nenurodė... 18. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 19. Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, jog... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą....