Byla 1A-396-478/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo J.s A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo J.s A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. A. S. paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

4Nukentėjusiosios D. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. A. S. D. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

5Nuspręsta išieškoti iš J. A. S. 323,01 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 1 ct) proceso išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai D. A. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71.

8J. A. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 00.20 val. ( - ) gatve vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris ( - ) ir važiuodamas kryptimi nuo ( - ) g. link ( - ) g., sankryžoje su ( - ) pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto bei 1 priedo kelio ženklo Nr. 203 ,,Duoti kelią“ reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui ,,BMW 520D“, valstybinis numeris ( - ) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,BMW 520D“ keleivei D. A. dėl patirtų sužalojimų konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio ,,Citroen Xsara“ keleivei V. I. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

92.

10Kauno apylinkės teismas, priimdamas J. A. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, įvertino nusikalstamais veiksmais padarytai žalai priteisti reikšmingus kriterijus, taikė teisės normas bei vadovavosi teismų praktika.

113.

12Nuteistojo advokatė apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki 5 000 (penkių tūkstančių) Eur, ir dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo - šioje dalyje nuosprendį panaikinti.

133.1. Apeliantė skunde teigia, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, kurios įtakojo per didelės neturtinės žalos priteisimą, taip pat daugumą nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių nepagrįstai laikė įrodytomis. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, kartu su draudimo išmoka asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur, taigi, vidurkis yra 18 481,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016,2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017,2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Apeliantės teigimu, teismas viršijo teismų praktikoje apspręstą neturtinės žalos dydį, nors byloje nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, kurios leistų žymiai viršyti paprastai teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžio ribas. Nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo sumuštas dubuo su kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimais. Neginčytina, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, tačiau, apeliantės nuomone, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji neturtinės žalos dydį grindė ne realiai patirtais išgyvenimais, o pirmiausia rėmėsi suformuota teismų praktika, pagal kurią apsprendė neturtinės žalos dydį, kuris viršija netgi priteistas maksimalias dydžių ribas.

143.2. Skunde advokatė nurodo, kad nors medicininiuose dokumentuose nukentėjusiajai D. A. yra fiksuotas neteisingas kaulų suaugimas, tačiau apart nukentėjusios teiginių, nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl to nukentėjusioji ateityje gali turėti kokių nors sveikatos problemų. Taip pat nepateikti jokie duomenys apie gimdos pažeidimą bei nukentėjusios apribotas galimybes gimdyti pačiai, ką taip pat nurodė tik pati nukentėjusioji. Skundo autorės manymu, teismas be pagrindo emocinius išgyvenimus ir būtinybę lankytis pas psichologą pripažino įrodytomis. Šį skundo argumentą advokatė grindžia tuo, kad psichologas nukentėjusiosios gyvenime atsirado po to, kai jai buvo paskirtas valstybės garantuojamos pagalbos advokatas ir kada atsirado poreikis teikti ieškinį byloje. Skunde pažymi, kad nors nukentėjusioji ir pateikė pažymą, kad jai toliau rekomenduojamos psichologo konsultacijos, ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tas konsultacijas lanko, kas, skundo autorės vertinimu, leidžia manyti, jog nukentėjusiosios teiginiai apie vis dar patiriamus išgyvenimus tėra deklaratyvūs, išsakomi tikslu gauti didesnį žalos atlyginimą.

153.3. Advokatės nuomone, pasekmių dėl patirtų sužalojimų nepagrindžia ir jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad dėl patirtos traumos ji negali lankyti sporto klubo. Advokatė laiko neįrodyta ir tai, kad dėl patirtų traumų nukentėjo D. A. mokslai, darbinė veikla, nes nukentėjusioji tuo metu nedirbo, todėl jos darbinė veikla net negalėjo nukentėti. Skundo autorės įsitikinimu, byloje nenustatytos jokios aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos priteisiant didesnę neturtinę žalą, todėl, įvertinus sužalojimo sunkumą, nukentėjusios patirtus išgyvenimus, taip pat įvertinus ir nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį, kad yra našlaitis, neturi jokių artimųjų, prieš posėdį mirė jo globėja, neturi turto, gauna šiek tiek didesnes nei minimalias pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistą iš nuteistojo15 000 Eur neturtinę žalą reikėtų sumažinti iki 5 000 Eur.

163.4.

17Skundo autorės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiosios interesų atstovavimą, kadangi pažyma apie patirtų išlaidų dydį nebuvo pateikta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal suformuotą praktiką baudžiamosiose bylose valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos, jeigu duomenys apie tokių išlaidų buvimą nėra pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jeigu tokia pažyma buvo pateikta po 2020 m. kovo 2 d. posėdžio, tokių išlaidų teismas neturėjo pagrindo priteisti. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba - 50 procentų, į ką teismas neatsižvelgė ir konstatavo, kad nėra duomenų apie jos ginamajam suteiktą tokią teisinę pagalbą.

184. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Osvaldas Stadalius prašo J. A. S. advokatės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

195. Nuteistojo J. A. S. advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

207.Apeliaciniu skundu nuteistojo advokatė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės tinkamumo. Skunde prašoma sumažinti nukentėjusiajai D. A. priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir nepriteisti proceso išlaidų, susijusių su šios nukentėjusiosios atstovavimu procese, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

218. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis).

229. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

2310. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. A. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 25 000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio, priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajai D. A., išspręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taip pat nepažeidžiant ir pagrindinių teisės principų.

2411. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

2512. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai D. A. dėl neatsargių neteisėtų J. A. S. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė didelius fizinius skausmus, jai buvo atlikta operacija, po įvykio du mėnesius negalėjo vaikščioti, reikėjo artimųjų pagalbos, dėl ko nukentėjusiosios motina laikinai nedirbo, slaugė dukrą. D. A. gali būti reikalinga dar viena operacija – tiesinti kreivai sugijusius dubens kaulus. Dėl patiriamų skausmų nukentėjusioji negali lankyti sporto salės, dėl patirtos traumos negalėjo tęsti studijų, tik dabar pasivijo studijų kursą, baiminasi, kad dėl patirtos traumos ateityje bus problemų dėl vaiko išnešiojimo ir gimdymo, lankosi pas psichologą. Teismas, įvertinęs šias bei kitas nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, jog dėl patirtų traumų nukentėjusioji kentė skausmą, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė nepatogumus (ilgalaikis gydymas, procedūros, buvimas gydymo įstaigoje) ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Be fizinių išgyvenimų dėl patirtos traumos – sukelto skausmo, kančių, kitų nepatogumų, susijusių su judėjimo sutrikimu, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiosios bendravimo galimybės, nes ji galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, dėl to jautė emocinį diskomfortą, vengė bendravimo su pašaliniais žmonėmis, negalėjo dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, bendrauti su draugais, kas taip pat laikytina kaip sukeltos traumos padariniai ir vertintina kaip nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala.

2613. Skundo autorė per didelės nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad nėra jokių duomenų apie ateityje galimas kokias nors nukentėjusios sveikatos problemas, apie apribotas galimybes jai pačiai išnešioti ar gimdyti vaiką. Tačiau, kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados, dėl patirtos traumos D. A. buvo padaryti kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimai, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas. Dėl šio sunkaus sužalojimo jai buvo atlikta operacija, dar bus atliekama varžto išėmimo operacija. Pateikti medicininiai duomenys, kad po operacijos jai fiksuotas neteisingas kaulų suaugimas, kas taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gali būti reikalinga dar viena operacija. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog patirtų sužalojimų sunkumas ir pobūdis gali turėti įtakos ir tolesnei D. A. sveikatos būklei bei jos gyvenimo kokybei. Advokatė laiko neįrodyta ir tai, kad dėl patirtų traumų nukentėjo jos mokslai, darbinė veikla, nes nukentėjusioji tuo metu nedirbo, taip pat, jos nuomone, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad dėl patirtos traumos ji negali lankyti sporto klubo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji yra jaunas žmogus, iki patirtos traumos buvo fiziškai sveika, todėl natūralu, jog ji gyveno aktyvų gyvenimą, studijavo, norėjo dirbti, sportavo, todėl šioms aplinkybėms pagrįsti, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo advokatė, nereikia jokių papildomų įrodymų ar faktinių duomenų.

2714. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiosios teiginiai apie vis dar patiriamus išgyvenimus ir būtiną psichologinę pagalbą yra deklaratyvūs, nes nepateikti duomenys apie lankymąsi psichologo konsultacijose. Kaip paminėta, akivaizdu, kad dėl patirtos traumos pasikeitusi jauno žmogaus gyvenimo kokybė įtakoja jo emocinę ir psichologinę būklę, todėl jai atstatyti gali prireikti ir tokio pobūdžio specialisto pagalbos. Šioje byloje nukentėjusiajai D. A. buvo teikiamos psichologo konsultacijos, ką patvirtina byloje pateiktos sąskaitos faktūros, taip pat nukentėjusioji pateikė teismui pažymą, kad jai toliau rekomenduojamos psichologo konsultacijos, kas patvirtina, kad patirta trauma bei jos sukelti padariniai įtakojo nukentėjusiosios psichinę būklę, dėl ko psichologinė pagalba jai bus reikalinga ir ateityje. Šios aplinkybės paneigia ir subjektyvų, vien skundo autorės nuomone pagrįstą teiginį, jog psichologo konsultacijas ji lanko tikslu gauti didesnį žalos atlyginimą.

2815. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nukentėjusioji neturtinės žalos dydį grindė ne realiai patirtais išgyvenimais, o pirmiausia rėmėsi suformuota teismų praktiką, pagal kurią apsprendė jai padarytos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui padarytos neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, įstatymų leidėjas taip pat nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam ją patyrusiam asmeniui bus atlyginta tiek, kiek jis reikalaus. Teisės aktuose yra įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas, kuriame įtvirtinti kriterijai ir faktai turi būti ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Taip pat pažymima, jog nors kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, svarbu yra nenukrypti ir nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, kad priimami sprendimai dėl piniginių kompensacinių sumų priteisimo remtųsi teisingumo ir protingumo principais. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad nukentėjusioji jai padarytos neturtinės žalos dydį vertino ne tik atsižvelgusi į savo individualius išgyvenimus, tačiau ir į teismų praktiką, sprendžiant priteistinų neturtinės žalos dydžių klausimą, neduoda pagrindo išvadai, kad ji realiai žalos nepatyrė ir pareikšto ieškinio dydį šiuo atveju apsprendė tik suformuota teismų praktika.

2916. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Teismas nuosprendyje įvertino tai, kad nors kaltinamasis yra sveikas ir darbingas asmuo, tačiau yra dar labai jauno amžiaus, tik neseniai pradėjęs darbinę veiklą, dar negaunantis didelių pajamų, neturintis didelių lėšų banko sąskaitose ar kitokio turto, neseniai netekęs globėjos, taip pat atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios pareikštą 25 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 20 000 Eurų.

3017. Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (jau minėta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi, priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur, o D. A. teismas priteisė artimą, tik kiek didesnę nei šis nurodytas vidurkis – 20 000 eurų, kas paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajai neturtinę žalą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir žymiai viršijo teismų praktikoje apspręstą neturtinės žalos dydį. Šiame kontekste aukštesnysis teismas be kita ko, pažymi, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

3118. Remiantis aptartu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai D. A. priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimais, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teisės taikymo aspektu patikrinusi teismo nuosprendį dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

3219. Skundo autorė nesutinka su teismo sprendimu iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiosios interesų atstovavimą, kadangi pažyma apie patirtų išlaidų dydį nebuvo pateikta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su nukentėjusiajai teiktomis paslaugomis, teismui buvo pateikta bylos nagrinėjimo eigoje, (t. 2, b. l. 34), įrodymų tyrimo metu pagarsinant baudžiamosios bylos medžiagą šis dokumentas taip pat buvo pagarsintas (t. 2, b. l. 55). Advokatė skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jos ginamajam taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba - 50 procentų, ir be pagrindo nurodė, jog byloje nėra duomenų apie J.i A. S. teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam jo advokatė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui (kartu su apeliaciniu skundu), o pirmosios instancijos teismas tokių duomenų neturėjo, todėl nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie J. A. S. teikiamą antrinę teisinę pagalbą.

3320. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. Šiuo atveju nukentėjusiajai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtą sprendimą, kuriuo valstybė jai garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šias išlaidas patyrė valstybė, todėl jos naudai iš J. A. S. ir buvo išieškotos proceso išlaidos. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas sprendimas, patvirtinantis, kad kaltinamajam taip pat buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir priteistos sumos dydį bei byloje nustatytas aplinkybes apie J. A. S. asmenybę, jo finansinę padėtį, darytina išvada, kad tokia suma yra proporcinga suteiktoms paslaugoms, todėl sprendimas išieškoti iš kaltinamojo J. A. S. 323,01 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 1 ct) proceso išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai D. A. yra teisingas ir pagrįstas.

3421. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo J. A. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36nuteistojo J. A. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

37Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu,... 4. Nukentėjusiosios D. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista... 5. Nuspręsta išieškoti iš J. A. S. 323,01 Eur (tris šimtus dvidešimt tris... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1.... 8. J. A. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 00.20 val. ( - )... 9. 2.... 10. Kauno apylinkės teismas, priimdamas J. A. S. atžvilgiu apkaltinamąjį... 11. 3.... 12. Nuteistojo advokatė apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2020 m. kovo 16 d.... 13. 3.1. Apeliantė skunde teigia, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į kai... 14. 3.2. Skunde advokatė nurodo, kad nors medicininiuose dokumentuose... 15. 3.3. Advokatės nuomone, pasekmių dėl patirtų sužalojimų nepagrindžia ir... 16. 3.4.... 17. Skundo autorės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo... 18. 4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros... 19. 5. Nuteistojo J. A. S. advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas... 20. 7.Apeliaciniu skundu nuteistojo advokatė neginčija teismo nustatytų... 21. 8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 22. 9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens... 23. 10. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos... 24. 11. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu,... 25. 12. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai,... 26. 13. Skundo autorė per didelės nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos... 27. 14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad... 28. 15. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nukentėjusioji neturtinės... 29. 16. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios... 30. 17. Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus... 31. 18. Remiantis aptartu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad... 32. 19. Skundo autorė nesutinka su teismo sprendimu iš nuteistojo priteisti... 33. 20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį... 34. 21. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. nuteistojo J. A. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį... 37. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....