Byla 2K-61-696/2016

Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nukentėjusiosios J. N. ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovui advokatui Ruslanui Mazurovui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinių ieškovų J. N. ir A. C. N. ir jų atstovo advokato Vidmanto Ravinio kasacinį skundą V. J. baudžiamojoje byloje dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutarties.

2Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 281 straipsnio 3 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams šešiems mėnesiams vairuoti transporto priemones.

3Iš civilinio atsakovo UAB „T.“ N. B. priteista 1158,48 Eur, J. N. – 17 377,20 Eur, A. C. N. – 2896,20 Eur, A. R. N. – 18 459,22 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš V. J. N. B. priteista 289,62 Eur, J. N. – 289,62 Eur proceso išlaidų.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas.

6Civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš civilinio atsakovo UAB „T.“ priteista J. N. 17377,20 Eur, A. C. N. 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo. J. N. ir A. C. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

7Pakeista nuosprendžio dalis ir sumažintas neturtinės žalos atlyginimas N. B. iš UAB „T.“ priteisiant 410,38 Eur.

8Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Iš V. J. J. N. priteista 300 Eur proceso išlaidų.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų atstovo advokato Vidmanto Ravinio, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą iš dalies tenkinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, UAB „T.“ atstovo advokato Ruslano Mazurovo, prašiusio nukentėjusiosios, civilinių ieškovų ir jų atstovo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11V. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.44 val., Ą. B. kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Mauručiai–Vinčai–Puskelniai 17,700 kilometre, Kauno kryptimi vairuodamas UAB „T.“ priklausantį krovininį automobilį „Scania R420“ (valst. Nr. ( - ) su priekaba (valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus, t. y.: vairuodamas automobilį, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė saugaus atstumo ir greičio, kad neatsitrenktų į priekyje ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavusį automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. ( - ) kuris buvo sustojęs manevrui į kairę atlikti, dėl to, norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. ( - ) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su iš priekio Marijampolės kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Civic“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamu J. N., dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Honda Civic“ keleivei N. B. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleiviui A. R. N. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

12Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N., civilinis ieškovas A. C. N. ir jų atstovas advokatas V. Ravinis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria civilinių ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieškinys tenkintas ir priteistas neturtinės žalos atitinkamas atlyginimas. J. N. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. N. ir A. N. tiesiogiai eismo įvykio metu nenukentėjo ir jie neturi teisės reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13Skunde tvirtinama, kad J. N. yra tiesioginė 2013 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio eismo įvykio dalyvė ir nukentėjusioji, nes ji eismo įvykio metu vairavo automobilį, į kurį atsitrenkė nuteistojo vairuojamas automobilis. Taigi J. N. tiesiogiai patyrė visas su eismo įvykiu susijusias neigiamas pasekmes, pasireiškusias tiek fiziniais skausmais, tiek ir neturtiniais išgyvenimais. Be to, eismo įvykio metu nepataisomai buvo sužalotas jos vairuojamas bei jai priklausantis automobilis, nepataisomai sugadinta ir vaikiška automobio kėdutė, todėl J. N., kaip dėl eismo įvykio nukentėjęs asmuo, pagrįstai procese pripažinta nukentėjusiuoju asmeniu bei civiliniu ieškovu ir turėjo teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės žalos, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas šią jos procesinę teisę paneigė, padarydamas išvadą, kad ji procese galėjo dalyvauti tik kaip nepilnamečio vaiko A. R. N. atstovė pagal įstatymą ir tuo pagrindu nepagrįstai jos ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

14A. C. N. taip pat yra tiesioginis eismo įvykio dalyvis, nes dėl eismo įvykio jis patyrė turtinę žalą, pasireiškusią bendro su J. N. turto automobilio bei vaikiškos automobilio kėdutės nepataisomu sugadinimu, dėl to jis įgijo teisę baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15Skunde sutinkama su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir kad teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, o teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Tačiau pažymima, kad teismų praktikoje šie ribojimai nėra absoliutūs. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, 2K-181/2011, 2K-390/2012). Vertinant trečiojo asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, svarstoma, ar žalą padariusio asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais trečiojo asmens atžvilgiu, ar žalą padaręs asmuo gali būti laikomas atsakingu už nukentėjusio asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus.

16Kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 konstatuota, kad priteisus neturtinės žalos atlyginimą tėvams, kurių naujagimiai buvo sužaloti ligoninėje, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas konstatavo, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo bejėgių naujagimių sužalojimo, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes.

17Nagrinėjamoje byloje, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas tik pakartodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-453/2011 nurodytus motyvus detaliau bylos aplinkybių nenagrinėjo. Šioje byloje, priešingai nei cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, J. N. yra tiesioginė eismo įvykio dalyvė, t. y. ji eismo įvykio metu vairavo automobilį, į kurį atsitrenkė nuteistojo vairuojamas automobilis, ir būdama eismo įvykio dalyvė tiesiogiai patyrė visas minėto eismo įvykio neigiamas pasekmes: fizinius skausmus, buvo nepataisomai sugadintas jos turtas, sunkiai sužalotas jos sūnus, visa tai rodo, kad ji patyrė neturtinę žalą. Taigi šioje byloje buvo būtina individualiai vertinti faktinių aplinkybių visumą, sudarančių pagrindą J. N. ir A. C. N. reikšti civilinius ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Skunde pažymima ir tai, kad teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove, o nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008).

18Kasatorių manymu, nors kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 bylos faktinės aplinkybės skiriasi, šioje nutartyje pateikti aiškinimai dėl artimų giminaičių ir šeimos narių teisės į neturtinės žalos atlyginimą yra aktualūs ir ginčijamo teisės klausimo atžvilgiu. Nutartyje yra pasakyta, kad neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų (kankinimo, nužudymo ir kt.) padarinys, iš esmės preziumuojama, įskaitant, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013 teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y. ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes. Kasatoriai nurodo ir kitas bylas, kuriose, sužalojus vaiką, neturtinė žala buvo priteista tėvams arba koreguota vaikui priteistina žala atsižvelgiant į tėvų išgyvenimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

20Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos, vertino individualiai visas faktines aplinkybes, spręsdamas, ar J. N. ir A. C. N. turi teisę reikalauti šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. N. ir A. C. N. dėl įvykusio eismo įvykio, sūnui patyrus sunkius sužalojimus, neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos jam būnant komos būsenos, dėl sužalojimo pasekmių, dėl to jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

21Kasatoriai pažymi, kad A. R. N., kuriam eismo įvykio metu dar net nebuvo dviejų mėnesių, patyrė sunkią galvos traumą, jam diagnozuotas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės smilkininės skilties srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų pabrinkimas, šokas, kraujo užkrėtimas, nustatytos epidūrinė ir subdurinė hematomos. Skubos tvarka jis buvo operuotas, pašalinta dalis kaulo kaukolės kairėje pusėje, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Gydymo metu išsivystė sepsis. Ambulatorinio gydymo metu išsivystė kūno traukuliai, jam diagnozuota generalizuota epilepsija, skirtas gydymas, be to, diagnozuotas specifinis judesių raidos sutrikimas, kuris pasireiškia motorinės koordinacijos sutrikimu, o tai gali lemti sutrikusias motorines funkcijas ateityje. A. R. N. gulint reanimacijoje, J. N., kaip motina, negalėjo nuolatos su juo būti, negalėjo stebėti, kaip jis jaučiasi, negalėjo jo liesti, priglausti, apkabinti, negalėjo ramiai miegoti, nes jaudino nežinia, kaip bus su jos kūdikiu, ar jis atsigaus po komos, kaip jis jausis ir kokios bus pasekmės. J. N., kaip motina, negalėjo jo maitinti krūtimi. A. R. N. tiek po operacijos, tiek ir šiuo metu prastai miega, dažnai prabunda naktimis, yra irzlus ir dažnai verkia. Iki šiol yra sutrikusi jo judesių raida ir motorika, dėl to tėvams yra skaudu matyti, kad buvęs sveikas vaikas vis dar negali atlikti ir neatlieka jo amžiui įprastinių funkcijų, neišlaiko galvytės, neropoja, nevaikšto, nefiksuoja dėmesio, nekalba ir t. t. Neaišku, kaip jis vystysis ateityje: ar kalbės, ar galės normaliai judėti, ar jo judesiai bus koordinuoti, koks bus jo bendravimas, reakcija į įvairius išorinius dirgiklius, ar dings kūno traukuliai ir pan. Dėl eismo įvykio yra sutrikęs regėjimas, jis nefiksuoja žvilgsnio, yra stipriai išsiplėtę vyzdžiai, stebimas žvilgsnis į kairę pusę, dėl to siekiant tai pašalinti jam buvo išrašyti akiniai. Dėl susikaupusių skysčių ilgą laiką buvo stipriai padidėjęs gavos tūris, nes susikaupę vandenys kėlė kaulus, dėl to viena galvos pusė buvo stipriai didesnė ir galva labai gerokai deformuota, buvo atlikta ne viena galvos operacija, tačiau galva stipriai deformuota iki šios dienos, dešine ranka jis nieko nesuima. Nors šiuo metu A. R. N. yra daugiau kaip dveji metai, jo bendroji motorika atitinka tik 7 mėnesių vaiko motoriką, o bendras vaiko savarankiškumo įvertinimas atitina aštuonių mėnesių vaiko, taigi jis yra visiškai priklausomas nuo tėvų. J. N. nuo pat įvykio dienos jau beveik dvejus metus nuolat užimta sūnaus globa ir priežiūra, visą šį laiką kenčia avarijos pasekmes dėl sūnaus sužalojimo, nes kaip motinai kiekvieną dieną tenka rūpintis sūnaus priežiūra ir auklėjimu, kuris nebūtų buvęs toks sudėtingas, vaikui esant sveikam. Gimus vaikui ji po dvejų metų planavo grįžti į darbą, tačiau dėl sūnaus sveikatos būklės to padaryti negali, buvo priversta prašymą dėl motinystės atostogų parašyti ir tretiesiems metams.

22Civilinių ieškovų J. N. ir A. C. N. bei jų atstovo advokato Vidmanto Ravinio kasacinis skundas tenkintinas.

23Dėl neturtinės žalos

24BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jei dėl nusikalstamos veikos sužalojamas asmuo, kuris dėl mažametystės ar kitų priežasčių negali apginti savo teisių, jo teises gina asmuo, dalyvaujantis procese kaip atstovas pagal įstatymą, kuriam leidžiama dalyvauti procese ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu (BPK 53 straipsnis). BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

25Šioje byloje sužalotas dviejų mėnesių vaikas, kuris objektyviai negali ginti savo teisių, todėl jo motinai leista dalyvauti procese kaip vaiko atstovei pagal įstatymą. Kartu, ji pripažinta nukentėjusiąja, nors eismo įvykyje nepatyrė sužalojimų. Vaiko tėvas byloje nepripažintas nei nukentėjusiuoju, nei vaiko atstovu pagal įstatymą. Byloje civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo dėl A. R. N. sužalojimo pateikė nukentėjusioji ir A. R. N. atstovė pagal įstatymą J. N., tėvas A. C. N. ir nukentėjusysis sūnus A. R. N., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą motinos J. N.. Ieškinius jie motyvavo tuo, kad, eismo įvykio metu sunkiai sutrikdžius sūnaus A. R. N. sveikatą, pasikeitė įprastinė gyvensena, dėl to visi ieškovai patyrė neturtinę žalą, kuri yra ypač didelė. 2013 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio metu A. R. N. patyrė sunkią traumą.

26Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, iš dalies tenkino civilinius ieškinius ir priteisė iš civilinio atsakovo UAB „T.“ J. N. – 17 377,20 Eur, A. C. N. – 2896,20 Eur, A. R. N. – 18 459,22 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovo apeliacinį skundą, panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo UAB „T.“ priteista J. N. 17 377,20 Eur, A. C. N. 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir J. N. bei A. C. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad J. N. ir A. C. N. eismo įvykio metu tiesiogiai nenukentėjo. Byloje A. C. N. nėra pripažintinas nukentėjusiuoju, o J. N. yra mažamečio nukentėjusiojo A. R. N. atstovė pagal įstatymą. Taigi, kaip anksčiau paminėta, tėvai procese galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus atstovai pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusieji, tiesiogiai nukentėję nuo įvykio.

27Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas. Taigi jiems gali būti padaroma neturtinė žala. Tokiais atvejais jie gali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Moralinė žala yra neturtinės žalos atmaina. Asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, įgyja visas procesines teises, kartu ir teisę į žalos atlyginimą. Asmeniui, tiesiogiai nenukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, turtinė žala nepadaroma, tačiau jam gali būti padaroma neturtinė žala. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas nedraudžia nukentėjusiais pripažinti asmenis, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė. Asmens pripažinimas vaiko atstovu pagal įstatymą byloje nereiškia, kad jis nepatyrė neturtinės žalos ir negali pretenduoti į jos atlyginimą.

28Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo sunkai sužalotas dviejų mėnesių vaikas. Be abejo, jis patyrė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos ir apylinkės teismas detaliai aprašė padarytos neturtinės žalos pobūdį. Neabejotinai neturtinė žala padaryta ir vaiko motinai. Nors ji nenukentėjo per eismo įvykį, jai nebuvo padaryta turtinės žalos, tačiau neturtinė žala motinai dėl sunkaus vaiko sužalojimo buvo tikrai padaryta. Kaip konstatavo apylinkės teismas A. R. N. slaugė ir prižiūrėjo jo motina J. N., kuri neabejotinai išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės, todėl konstatuotina, kad J. N. dėl įvykusio eismo įvykio bei sūnui patyrus sunkius sužalojimus patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos jam esant komos būsenos, vėliau dėl sužalojimų pasekmių. Todėl ji pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja. Kadangi ji buvo vaiko motina, jai leista dalyvauti procese ir kaip vaiko atstovei pagal įstatymą. Taigi jos procesinis statusas leido jai teikti prašymus dėl neturtinės žalos atlyginimo tiek vaikui, tiek ir jai pačiai.

29Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas apylinkės teismo nuosprendį dėl žalos priteisimo, pažymėjo, kad jei nukentėjusiojo asmens amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2–4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje to nepadarė, palikdamas neturtinės žalos priteisimą mažamečiui vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia apygardos teismo išvada neatitinka teismų praktikos, kai neturtinė žala priteisiama ir nukentėjusiajam mažamečiui asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose ir civilinėse bylose 2K-556/2008, 2K-306/2010, 2K-167-2011, 2K-390-2012, 3K-3-177/2013, 3K-7-255/2005).

30Marijampolės rajono apylinkės teismas A. C. N. priteisė 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismas šią nuosprendžio dalį panaikino. A. C. N. yra sužaloto vaiko tėvas ir civilinis ieškovas byloje. BPK 110 straipsnis nustato, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Taigi A. C. N. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Byloje esantys duomenys rodo, jog A. C. N. gyvena Švedijoje ir vaiką aplanko tik kelis kartus per metus, taigi santykiai su vaiku nėra itin artimi. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pakankamas.

31Vadovaujantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl žalos priteisimo J. N. ir A. C. N.. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas, panaikinęs nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo tėvams, netinkamai pritaikė įstatymą.

32Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo prašymo priteisti atstovavimo išlaidas

33Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas proceso metu pateikė prašymą išieškoti proceso (atstovavimo kasacinio proceso metu) išlaidas. Kasacinės instancijos teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, pagal kuri nukentėjusioji J. N. turėjo 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

34Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015,

352K-177-696/2015 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

36Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. ir jos atstovo kasacinį skundą. Minėta, kad, priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės kasacinis skundas tenkintas.

37Tačiau kolegija pažymi, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir UAB „T.“ apeliacinius skundus. Tačiau neturtinės žalos priteisimo klausimą ginčijo tik UAB „T.“ ir būtent jos naudai buvo pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio. Tuo tarpu atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos tik iš nuteistojo. Nuteistojo apeliacinis skundas neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui apeliacinės instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia atstovavimo išlaidų iš nuteistojo V. J. nepriteisti.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktu,

Nutarė

39Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo J. N. ir A. C. N..

40Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria J. N. ir A. C. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, ir dėl to palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

41Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutarties dalį palikti galioti.