Byla 2K-52-942/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. (M. M.) kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutarties.

2Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį 10 MGL, t. y. 376,50 Eur bauda.

3Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. M. vieneriems metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones.

4Nukentėjusiajam D. S. priteista: iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo 3685 Eur neturtinei ir 577,70 Eur turtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo M. M. – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1187,44 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo atstovo apeliacinis skundas tenkintas.

6Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendis pakeistas: nukentėjusiojo D. S. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas dėl 577,70 Eur turtinės žalos priteisimo iš „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo atmestas.

7Iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam priteista turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma sumažinta ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 608,20 Eur turėtų proceso išlaidų.

8Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam D. S. priteista 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11M. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 26 d., apie 11.11 val., Kaune, Taikos pr., vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ) važiuodamas nuo Pašilės g. link Draugystės g., žiedinėje sankryžoje su Kovo 11-osios g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, t. y. būdamas eismo dalyvis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismui skirtą juostą iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį įėjusį pėsčiąjį D. S., jį kliudė ir sužalojo, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

12Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis iš jo nukentėjusiajam priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat nutarties dalį, kuria iš jo priteista 300 Eur nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir priteisti iš draudiko „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo visą 10 000 Eur neturtinę žalą ir 300 Eur nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti arba iš jo priteistą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Eur.

13Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, be kita ko, 6 straipsnį (teisė į teisingą teismą), nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT, ir Teisingumo Teismas) pateiktais išaiškinimais apie neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam fiziniam asmeniui dėl eismo įvykio.

14Kasatoriaus manymu, teismai, nagrinėdami civilinio ieškinio klausimą, neteisingai taikė Reglamento (EB) Nr. 44/2001 normas, reglamentuojančias nukentėjusio asmens tiesioginio ieškinio draudikui institutą, be pagrindo tiesiogiai netaikė 1971 m. Hagos konvencijos nuostatų ir dėl šios dalies priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. EŽTT savo sprendime akcentavo, kad tiek Konvencijos, kaip tarptautinės kilmės teisės akto, pobūdis, tiek šios Konvencijos paskirtis – žmogaus teisių apsauga – lemia, kad ši Konvencija bylos teisiniams santykiams Lietuvos Respublikoje taikoma tiesiogiai, o esant prieštaravimui su nacionaliniais įstatymais – turi taikymo pirmenybę jų atžvilgiu (2015 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Sidabras ir kiti prieš Lietuvą, peticijų Nr. 50421/08 ir 56213/08).

15Kasatorius pabrėžia, kad, analizuojant ES valstybių teisės aktus, susijusius su eismo įvykių metu draudiko išmokamomis minimaliomis neturtinės žalos draudimo sumomis nukentėjusiam asmeniui, matyti, jog kitų ES valstybių teisės aktuose nustatytos draudiko privalomos atlyginti neturtinės žalos atlyginimo sumos yra mažiausiai kelis kartus didesnės negu jos nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas nelygiavertis ir ydingas neturtinės žalos dydžio reguliavimas, nagrinėjamoje byloje teismai privalėjo vadovautis tiek ES teisės aktų viršenybe, tiek ir Konvencijos nuostatomis, t. y. turėjo tiesiogiai taikyti ES teisės ir Konvencijos nuostatas ir visą 10 000 Eur neturtinės žalos sumą priteisti tik iš draudimo bendrovės. Dėl to kasatorius prašo kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo, susijusio su draudiko atsakomybės ribomis atlyginant neturtinę žalą.

16Kasatorius nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/14/EB buvo pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 84/5/EB 1 straipsnis, reglamentuojantis atlygintinos žalos dydį: žalos asmeniui atveju mažiausia atlyginama suma sudaro 1 000 000 Eur kiekvienam nukentėjusiam asmeniui arba 5 000 000 Eur kiekvienam žalos atlyginimo reikalavimui (įvykiui), nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad visiems per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims būtų atlyginta padaryta žala, o nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos draudimo sumos nebūtų mažesnės negu direktyvose nustatytos minimalios sumos dėl žalos asmeniui ir turtui. Vadovaujantis šia direktyvos nuostata, ETT priėmė prejudicinius sprendimus bylose C-22/12 ir C-277/12, kuriose pasisakė, kad draudikas privalo garantuoti apdraustojo draudiminę apsaugą dėl neturtinės žalos atlyginimo ne mažesnei, negu nustatyta direktyvoje Nr. 84/5/EEB, sumai, t. y. 1 000 000 Eur vienam nukentėjusiam asmeniui. Be to, ETT byloje C-371/12 pasisakė, kad valstybė narė negali netaikyti draudikų atsakomybės už žalą arba jos riboti tiek, kad visos tokios žalos ar jos dalies atlyginimo reikėtų reikalauti tiesiogiai iš vairuotojo ar automobilio savininko.

17Kartu kasatorius nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo 5000 Eur neturtinės žalos, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Teismai savo sprendimų dėl neturtinės žalos dydžio nemotyvavo (BPK 305 straipsnio 5 dalis), nepagrindė teisiniais argumentais, teismų procesiniuose sprendimuose nėra tiesioginių nuorodų į įstatymo normą, teisės normos išvardijamos deklaratyviai, neatskleidžiant konkretaus jų turinio bei reikšmės nustatomam žalos dydžiui. Kasatorius tvirtina, kad iš jo priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra per didelė. Byloje yra duomenys, kad jis gauna tik 300 Eur senatvės pensiją, jam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra po patirtų insultų ir infarkto, taigi nemaža gaunamų pajamų dalis išleidžiama gydymui ir vaistams. Tokio dydžio neturtinės žalos išieškojimas iš jo galutinai jį nuskurdintų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į atsakingo už žalos padarymą asmens turtinę padėtį ir siekiama tinkamos pusiausvyros tarp priteisiamos žalos dydžio ir atsakingo už žalos padarymą asmens turtinės padėties. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad sužlugdytų jį finansiškai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008). Kasatorius tvirtina, kad tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas iš jo jam yra nepakeliama finansinė našta.

18Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

19Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp privačių asmenų, jis susijęs su tinkamu (ar netinkamu) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties vykdymu dėl dalies, kai draudikas atlygina ne visą kaltininko padarytą neturtinę žalą. Analogiški klausimai dėl Antrosios Tarybos direktyvos Nr. 84/5/EEB 1 straipsnio 2 dalies aiškinimo priėmus ETT sprendimus bylose ne kartą išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuojant, kad direktyva neveikia tiesiogiai; jos nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014, 2K-389/2014, 2K-242-511/2015). Pagal ETT praktiką direktyva pati savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Be to, Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei.

20Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Tai reiškia, kad tik dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų grįžtamąjį teisės galiojimą bei nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą. Šiuo atveju draudikas atlygino įstatymo nustatytą sumą (5000 Eur), likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo teisingai priteista iš vairuotojo M. M., sukėlusio eismo įvykį. Taigi kasacinio skundo argumentai prieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismai šioje byloje teisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nenukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos, kad pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus klausimas dėl civilinių atsakovų atsakomybės ribų byloje išspręstas teisingai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.

21Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, jog teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį iš eismo įvykio kaltininko – M. M., neatsižvelgė į CK 6.282 straipsnio 3 dalį, t. y. į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, ir ieškinio sumos nesumažino. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, kaltės formą, į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie įtvirtinti CK normose. Taigi teismas nukentėjusiojo prašytą priteisti neturtinę žalą sumažino. Kauno apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, dėl šios dalies sutiko su aptarta pirmosios instancijos teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis buvo priteistas nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose.

22Nukentėjusysis D. S. ir jo atstovė advokatė Singrinda Samoškienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir iš nuteistojo M. M. priteisti 400 Eur patirtų proceso išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą.

23Atsiliepime nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo visą 10 000 Eur neturtinės žalos sumą priteisti iš draudiko, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą ribojama 5000 Eur. Kaip nepagrįstas atmestinas ir skundo argumentas, kad teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo atsižvelgti į ES teisės aktų viršenybę ir, nagrinėdami bylą, tiesiogiai taikyti ES teisės ir Konvencijos nuostatas. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad teismai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nesivadovavo CK 6.282 straipsnio nuostatomis, teismų praktika (skunde nurodoma kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013 remtis nagrinėjamoje byloje negalima, nes joje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytųjų nagrinėjamoje byloje). Atsiliepime pažymima, kad analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8688 Eur iki 23 169 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013). Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-453/2011, 2K-280/2014). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-116/2004 ir kt.). Nukentėjusiojo D. S. patirta neturtinė žala įvertinta tinkamai, be to, 2015 m. lapkričio 26 d. jis patyrė dar vieną kojos operaciją, po kurios paskirta reabilitacija (prie atsiliepimo pridėta epikrizė iš medicininių dokumentų), jis iš naujo priverstas kęsti skausmą, gerti vaistus, prašyti kitų žmonių pagalbos buityje. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nėra jokio pagrindo mažinti iš nuteistojo priteistą neturtinę žalą. Vien tai, kad nuteistasis yra pensinio amžiaus, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios turėtų būti mažinamas priteistos neturtinės žalos dydis. Šiuo atveju priteista suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų. Be to, nuteistasis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą, garažą, automobilį, tad šios aplinkybės paneigia skundo teiginius apie itin sunkią jo turtinę padėtį.

24Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo atstovas advokatas Darius Butvilavičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.

25Atsiliepime nurodoma, kad draudikas, sudarydamas su draudėju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įsipareigojo atlyginti dėl draudžiamojo įvykio trečiųjų asmenų patirtą žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytose ribose. Atitinkamai už teikiamą draudimo apsaugą (draudiko įsipareigojimo apimtį) nustatytas draudimo įmokos dydis. Kasatoriaus pozicija, kad draudikas turėtų mokėti didesnę neturtinės žalos atlyginimo išmoką nei Įstatyme nustatyta šios žalos draudimo suma, akivaizdžiai prieštarauja teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo principams. Kitaip tariant, po draudimo sutarties sudarymo konkrečiomis draudimo sutarties sąlygomis draudikui nustačius pareigą mokėti draudimo išmoką, viršijančią įstatyme numatytą neturtinės žalos atlyginimo draudimo sumą, draudikui būtų nustatoma prievolė, kurios draudimo sutartimi jis nebuvo prisiėmęs. Taip būtų pažeistas ir atgalinio teisės negaliojimo principas, nes atgaline tvarka keistų draudimo sutarties pagrindu jau susiformavusius draudimo teisinius santykius.

26Taip pat atsiliepime nurodoma, kad, kaip matyti iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga, reglamentai yra tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse, o direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus pasirenka nacionalinės valdžios institucijos. Toks Europos Sąjungos pirminėje teisėje įtvirtintas reguliavimas reiškia, kad nacionalinės teisės aktų leidėjai turi priimti direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę aktą (arba nacionalinę įgyvendinimo priemonę), kuriuo direktyvoje iškelti tikslai perkeliami į nacionalinę teisę. Tik priėmus perkėlimo į nacionalinę teisę aktą, piliečiams, kitiems asmenims suteikiamos teisės ir nustatomos pareigos. ETT praktikoje išaiškinta, kad asmenys direktyvos nuostatomis gali remtis ginčuose su valstybės institucijomis, tačiau asmuo negali prieš kitą asmenį remtis tiesioginiu į nacionalinę teisę neperkeltos direktyvos poveikiu (bylos: Marshall v Southampton and South-West Hampshire Health Authority, Nr. 152/84; Faccini Dori, C-91/92 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su privačių asmenų pagal galiojantį įstatymą sudaryta draudimo sutartimi. Tokiame teisiniame ginče direktyvos nuostatos negali būti taikomos tiesiogiai, todėl negali būti tenkinamas kasatoriaus prašymas remtis ES direktyva ir nesivadovauti nacionalinio įstatymų leidėjo priimtu Įstatymu.

27Nuteistojo M. M. kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl direktyvų tiesioginio taikymo ir kreipimosi į ETT prejudicinio sprendimo

29Kasatorius prašo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/14/EB, kuria buvo pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 84/5/EB 1 straipsnis, visą neturtinę žalą nukentėjusiajam priteisti iš draudimo bendrovės. Taip pat kasaciniu skundu prašoma kreiptis į ETT prejudicinio sprendimo, susijusio su draudiko atsakomybės ribomis, atlyginant neturtinę žalą.

30Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad direktyva neveikia tiesiogiai; jos nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014). Pagal ETT praktiką direktyva pati savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Todėl, net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama asmenims suteikti teisių ar nustatyti įpareigojimus, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, jomis iš esmės negali būti remiamasi bylose, kuriose šalys yra privatūs asmenys (kaip šioje byloje – nuteistasis M. M. ir draudimo bendrovė) (žr. 1986 m. vasario 26 d. Sprendimo Marshall, 152/84, Rink. p. 723, 48 punktą; 1994 m. liepos 14 d. Sprendimo Faccini Dori, C-91/92, Rink. p. 1-3325, 20 punktą; 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Wells, C-201/02, Rink. p. 1-0000, 56 punktą; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C-397/01-C-403/01, Rink. p. 1-8835, 108, 109 punktus; 2007 m. birželio 7 d. sprendimas Carp Snc di L. Moleri e v. Corsu, C-80/06, 20 punktas). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp privačių asmenų, kuris susijęs su tinkamu (ar netinkamu) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties dalies, kuria draudikas atlygina ne visą kaltininko padarytą neturtinę žalą, vykdymu.

31Nacionalinio teismo pareigą aiškinant atitinkamas nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direktyvos veikimas) riboja bendrieji teisės principai, būtent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atgaline tvarka principai (2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Mono Car Styling, C-12/08, Rink. p. I-6653, 61 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C-378/07, Rink. p. I-3071, 199 punktas ir šiame punkte nurodyta Teismo praktika). Ši pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali būti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas būtų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezultatu. Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei (contra legem) (ibid) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014).

32Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Nagrinėjamoje byloje draudikas tik šioje Įstatymo nustatytoje nuostolių dalyje prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų teisės galiojimą atgal ir nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą.

33Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą. Tačiau toks valstybės narės teismas (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) neturi pareigos kreiptis į Teisingumo Teismą, jeigu byloje iškilęs Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimas nėra reikšmingas, t. y. atsakymas į šį klausimą, nesvarbu, koks jis bebūtų, niekaip negali paveikti bylos baigties (inter alia, 1982 m. spalio 6 d. Sprendimo Cilfit ir kt., 283/81, Rink. p. 3415, 10 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014). Būtent tokia situacija ir yra nagrinėjamoje byloje. Net tuo atveju, jeigu, patenkinus kasatoriaus prašymą kreiptis į ETT, šis Teismas pateiktų išaiškinimą, patvirtinantį kasacinio skundo argumentus dėl nurodytos Įstatymo nuostatos neatitikties direktyvų nuostatoms, šis išaiškinimas neturėtų reikšmės nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigčiai, nes, nesant tiesioginio horizontalaus direktyvos veikimo, nebūtų galimybės nustatyti privačiam asmeniui – draudimo įmonei – pareigą atlyginti visą nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

34Pažymėtina ir tai, kad nacionalinis teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo ir tais atvejais, jei iškeltas klausimas iš esmės tapatus tam, dėl kurio analogišku atveju jau buvo priimtas prejudicinis sprendimas arba atitinkamu teisės klausimu nusistovėjusi ETT praktika, nepaisant procedūrų, pagal kurias ji buvo įtvirtinta, net jei nagrinėjami klausimai ir nėra visiškai tapatūs (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt. 283/81, 13, 14 punktai). Dėl nuteistojo M. M. kasacinio skundo argumentų ETT jau pasisakė bylose C-22/12 ir C-277/12.

35Taigi kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas kreiptis į ETT prejudicinio sprendimo, taip pat keisti teismų priimtus sprendimus. Pagal ETT praktiką tuo atveju, kai direktyvoje numatyto rezultato negalima pasiekti aiškinant nacionalinę teisę, Europos Sąjungos teisė įpareigoja valstybę narę, esant ETT praktikoje suformuotoms valstybės atsakomybės sąlygoms, atlyginti žalą, kurią privatūs asmenys patyrė dėl direktyvos neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo (2003 m. liepos 24 d. Nutarties Messejana Viegas, C-166/02, Rink. p. I-7871, 24 punktas; 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, Rink. p. I-5357, 39 punktas). Taigi jeigu, suinteresuotų asmenų nuomone, jie patyrė žalos dėl to, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendino atitinkamas direktyvų nuostatas, Lietuvos Respublikos atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas atskirame civiliniame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014).

36Dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo ir nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų priteisimo iš draudimo bendrovės

37Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais dėl pernelyg didelio priteistos neturtinės žalos dydžio. Kasatorius akcentuoja tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį neįvertinta jo turtinė padėtis, kuri yra labai sunki, todėl faktiškai priteistas žalos dydis jam yra nepakeliama finansinė našta.

38Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, be to, tai yra fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-341/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

39Nukentėjusysis D. S. šioje baudžiamojoje byloje patikslintu ieškiniu prašė iš kaltinamojo M. M. ir draudimo bendrovės priteisti 11 718,02 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), nuteistojo neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), amžių, gaunamas pajamas, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino ir nukentėjusiajam priteisė 10 000 Eur. Jau minėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, draudimo bendrovė privalo atlyginti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Vadinasi, likusi priteistos neturtinės žalos dalis pagrįstai priteista iš nuteistojo M. M.. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai, šiuo klausimu pateikti išsamūs motyvai.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog teismai, nustatydamas tokį nukentėjusiajam D. S. atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas, ar nesivadovautų teismų praktika. Nuteistojo turtinė padėtis įvertinta. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

41Mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio, kuris atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo. Analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.).

42BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo M. M. dalį šioje proceso stadijoje nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų, tinkamai vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

43Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo surašymą

44Nukentėjusysis D. S. prašo iš nuteistojo M. M. priteisti 400 Eur patirtų proceso išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą (prie atsiliepimo pridėta 2015 m. lapkričio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas serija ASSK2014/43 ir pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 787350).

45Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.).

46Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje padavė tik nuteistasis M. M.. Nuteistojo kasaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo D. S. interesais. Turėdamas teisę pateikti byloje atsiliepimą į nuteistojo kasacinį skundą, nukentėjusysis kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą surašant atsiliepimą. Taigi nukentėjusiojo turėtos 400 Eur išlaidos surašant atsiliepimą išieškotinos iš nuteistojo M. M..

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

48Atmesti nuteistojo M. M. kasacinį skundą.

49Išieškoti iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam D. S. 400 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas... 3. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. M. vieneriems metams uždrausta vairuoti... 4. Nukentėjusiajam D. S. priteista: iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 6. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendis pakeistas:... 7. Iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam priteista turėtų proceso išlaidų... 8. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 9. Iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam D. S. priteista 300 Eur apeliacinės... 10. Teisėjų kolegija... 11. M. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 26 d., apie 11.11 val., Kaune,... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio ir nutarties... 13. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Žmogaus teisių... 14. Kasatoriaus manymu, teismai, nagrinėdami civilinio ieškinio klausimą,... 15. Kasatorius pabrėžia, kad, analizuojant ES valstybių teisės aktus,... 16. Kasatorius nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/14/EB... 17. Kartu kasatorius nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo 5000 Eur neturtinės... 18. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 19. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp... 20. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės... 21. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, jog teismai, nustatydami... 22. Nukentėjusysis D. S. ir jo atstovė advokatė Singrinda Samoškienė... 23. Atsiliepime nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo visą 10 000 Eur neturtinės... 24. Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo atstovas advokatas... 25. Atsiliepime nurodoma, kad draudikas, sudarydamas su draudėju transporto... 26. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad, kaip matyti iš Sutarties dėl Europos... 27. Nuteistojo M. M. kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl direktyvų tiesioginio taikymo ir kreipimosi į ETT prejudicinio sprendimo... 29. Kasatorius prašo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr.... 30. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad direktyva neveikia tiesiogiai; jos... 31. Nacionalinio teismo pareigą aiškinant atitinkamas nacionalinės teisės... 32. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės... 33. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalį, Europos... 34. Pažymėtina ir tai, kad nacionalinis teismas neprivalo kreiptis prejudicinio... 35. Taigi kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas kreiptis į ETT prejudicinio... 36. Dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo ir nukentėjusiojo apeliacinės... 37. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais... 38. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant... 39. Nukentėjusysis D. S. šioje baudžiamojoje byloje patikslintu ieškiniu... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog teismai,... 41. Mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio, kuris atitinka CK 6.250... 42. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 43. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo... 44. Nukentėjusysis D. S. prašo iš nuteistojo M. M. priteisti 400 Eur patirtų... 45. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 46. Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 48. Atmesti nuteistojo M. M. kasacinį skundą.... 49. Išieškoti iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam D. S. 400 Eur turėtų...