Byla 2A-1709-555/2013
Dėl paskolos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, L. J. ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. N. ir trečiojo asmens J. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-482-191/2013 pagal ieškovės Kredito unijos Laikinosios sostinės kreditas ieškinį atsakovams O. P., A. J., G. N. su trečiuoju asmeniu J. J. dėl paskolos,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė Kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ ir atsakovai – O. P., A. J. 2010 m. vasario 12 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 70045, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovams 49 000 Lt dydžio vartojamąją paskolą, o atsakovai įsipareigojo grąžinti pasiskolintą sumą ir mokėti palūkanas. Ieškovė Kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ 2010 m. vasario 12 d. ir atsakovė G. N. sudarė Laidavimo sutartis Nr. 70045, pagal kurią atsakovė laidavo už visų O. P. ir A. J. įsipareigojimų, numatytų Paskolos sutartyje Nr. 70045, tinkamą ir savalaikį įvykdymą. Atsakovai - O. P. ir A. J. netinkamai vykdė savo sutartines prievoles - grąžino tik dalį skolos, bei sumokėjo tik dalį palūkanų. Atsakovė G. N., savo kaip laiduotojos, prievolių taip pat tinkamai nevykdė.

5Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų - O. P., A. J. ir G. N. – 47 575,27 Lt skolos, 5 477,33 Lt delspinigių, 2 602,30 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovės naudai solidariai iš atsakovų O. P., A. J., G. N. – 47 575,27 skolos, 5 477,33 delspinigių, 2 602,30 palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 364 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad atsakovai O. P. ir A. J. netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, grąžino tik dalį skolos, bei sumokėjo tik dalį palūkanų. Atsakovė G. N., savo kaip laiduotojos, prievolių taip pat tinkamai nevykdė. Teismas netenkino atsakovės O. P. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar priteistos skolos išdėstymo dalimis 5 metams, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, be to atsakovė turi didelių piniginių įsiskolinimų beveik visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovė G. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti.

11Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintos silpnesniųjų sutarčių šalių teisės ir jų teisėtų interesų apsauga, nebuvo aktyvus, nevertino ir neanalizavo šalių sudarytų sutarčių sąlygų ar prašomos priteisti sumos pagrįstumo. Apeliantė pažymi, kad su Vartojimo paskolos Nr. 70045 pakeitimo sąlygomis nei ieškovės nei bendraatsakovų supažindinta nebuvo, paskolos sąlygų keitimas su apeliante derintas taip pat nebuvo, atitinkamai, laidavimo sutarties pagal pakeistas paskolos sąlygas apeliantė su ieškove nesudarė. Apeliantės manymu ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą taikyti net keletą laiduotojo teisių gynimo būdų ir atleisti ją nuo prievolės atsakyti ieškovei už sutarties neįvykdžiusius atsakovus, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė byloje pateiktų rašytinių įrodymų, todėl nepagrįstai jų netaikė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė atsakovų buvo informuota apie jų pablogėjusią finansinę padėtį, tačiau nepaisant to, priėmė sprendimą pakeisti paskolos sutarties sąlygas. Po paskolos sutarties sąlygų pakeitimo atsakovė O. P. ir toliau nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ieškovė atsakovų atžvilgiu jokių reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikė, ko pasėkoje atsakovė po sutarties pakeitimo visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą realizavo. Ieškovė yra kredito įstaiga, ji pagal LR Finansų įstaigų įstatymą yra priskiriama prie finansų įstaigų ir ji savo veikloje turi griežtai laikytis finansinių įstaigų veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatų. Remiantis ieškovės kaip finansų įstaigos veiklos teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, jog ieškovei, vykdančiai profesinę veiklą, turi būti taikomi aukštesni sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, o teismas nagrinėdamas ginčus, kai ginčo šalis sieja vartojimo teisniai santykiai privalo vienašališkai aiškintis ar šių standartų buvo paisoma. Kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

12Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino pilnai, tuo tarpu iš byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (delspinigių pažymos, pervestų ir paskirstytų mokėjimų pažymų), atsakovės vertinimu, matyti, kad atsakovai pagal paskolos sutartį ieškovei yra sumokėję 16 702,87 Lt, kai tuo metu atsakovų sumokėta suma ieškovė yra padengusi tik 1 424,80 Lt (49 000 - 47 575,20) pagrindinės prievolės. Iš ieškovės teismui pateiktos atsakovų mokėjimų dengimo pažymos matyti, kad pagrindinė sumos dalis buvo skiriama palūkanoms dengti, aptariamoje pažymoje joks delspinigių dengimas neatsispindi. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktos delspinigių pažymos matyti, kad atsakovų mokėjimais buvo dengiami paskaičiuoti delspinigiai nuo nesumokėtos pagrindinės prievolės ir palūkanų sumos, nors tokie dengimai ieškovo pateikiamose pirminėse pažymose neatsispindi. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 5 477,33 Lt delspinigių, tačiau pateikė delspinigių pažymą iš kurios matyti, kad už 180 dienų iki ieškinio teismui pateikimo dienos viso yra paskaičiavusi 2 325, 65 Lt delspinigių. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės prašomą delspinigių sumą nesivadovaudamas ir nevertindamas paties ieškovės pateiktų įrodymų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Per šį periodą ieškovė atsakovams buvo priskaičiavusi 2 325,65 Lt delspinigių, tačiau teismas, nesivadovaudamas nei byloje esančiais įrodymais, nei įstatymo nuostatomis iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 5 477,33 Lt. Apeliantė mano, kad teismas nevertino ieškovės atliktų skaičiavimų bei mokėtinų sumų dengimo pagrįstumo, dėl ko iš atsakovų ieškovo naudai priteisė per dideles sumas.

13Vartojimo paskolos sutartimi atsakovai prisiėmė prievolę už pradelstus atsiskaitymus mokėti 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė taikė nepagrįstai didelę netesybų normą, atsakovų mokėjimais pirmiausia dengė priskaičiuojamas netesybų sumas bei taip blogino atsakovų padėtį ir jų finansines galimybes, elgėsi nesąžiningai atsakovų, kaip vartotojų atžvilgiu. Atsakovai pirmosios instancijos teismo prašė įvertinti ir sumažinti priskaičiuotų delspinigių sumas, tačiau teismas šių atsakovų prašymų netenkino, taip pat nenurodė motyvų, kurių pagrindu atsisakyta šiuos prašymus tenkinti.

14Trečiasis asmuo J. J. apeliacinius skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

15Nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas, nes teismas, pateikus byloje duomenis, jog kreditą užvaldė nusikaltėliai, nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo, ieškovė neapteikė tikslių duomenų kokia kredito dalis buvo grąžinta, nesuprantama už kokį laikotarpį buvo priskaičiuoti delspinigiai.

16Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą, tinkamai kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius.

17Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir jo atžvilgiu, todėl turi būti panaikintas.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. J. prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Nurodė, kas teismas nevertino šalių dėstomų aplinkybių dėl baudžiamojo proceso užvedimo, kuriame O. P. pripažinta nukentėjusiąją, aplinkybių, kad kreditas paimtas ir atiduotas asmenims, kurie padarė nusikaltimą jos atžvilgiu. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, netaikė senaties termino netesyboms.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atsakovės G. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens J. J. apeliacinis skundas atmestinas.

21Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (t. y. kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę) su atsakovais (fiziniais asmenimis) sudarė paskolos ir laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovams O. P. ir A. J. buvo suteikta 49 000 Lt paskola, paskolos grąžinimas užtikrintas ieškovės su atsakove G. N. sudaryta laidavimo sutartimi. Teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas paskolos sutartį pagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

23Nagrinėjamu atveju ieškovė paskolos sutartį vienašališkai nutraukė pagal Sutarties 4.3 punktą – kreditorius turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti nedelsiant grąžinti visą paskolą, priklausančias sutartyje nustatytas palūkanas ir kitas sumas, jeigu paskolos gavėjai nevykdo sutartyje nustatytų įsipareigojamų, laiku negrąžina kitų įsiskolinimų Kredito unijai, ar kitaip vengia vykdyti sutarties sąlygas (2 t. b. l. 16). Nors nagrinėjamojoje byloje tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovams, kaip vartotojams suteikiama apsauga, kolegija įvertinusi, kad atsakovai sutartinių prievolių pradėjo nesilaikyti 2011 m. rugsėjo mėn., o ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė tik 2012 m. gegužės 16 d. sprendžia, jog sutartinių prievolių pažeidimas pagal paskolos sutartį nebuvo vienkartinis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 nurodė, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Kolegija pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo – išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Atsakovai įsipareigojo kreditus grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys duoda pagrindą spręsti, kad pažeidimas, kurio pagrindu sutartis nutraukta, nėra mažareikšmis, vienkartinis, todėl nesudaro pagrindo ex officio pripažinti, kad sutarties nutraukimas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme (CK 6.156 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurias draudžia imperatyviosios teisės normos, taip pat kurios prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove G. N. 2010 m. vasario 12 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria užtikrino paskolos sutarties, sudarytos su atsakovais O. P. ir A. J., įsipareigojimų įvykdymą. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotoja (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

25Apeliantės G. N. teigimu, paskolą suteikęs asmuo - ieškovė, paskolos gavėjų prašymu sumažinusi paskolos palūkanas bei atidėjusi paskolos grąžinimą ir apie tai nepranešusi laiduotojai bei negavusi laiduotojos sutikimo, pasunkino prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidino prievolės neįvykdymo tikimybę, todėl apeliantė nurodo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laiduotojo teisių gynimo būdus ir atleisti ją - apeliantę nuo prievolės atsakyti ieškovei už sutarties neįvykdžiusius atsakovus. Pagal CK 6.123-6.144 straipsnius prievolės gali baigtis tinkamu įvykdymu ar kitais CK nustatytais pagrindais. Tačiau nei atsakovų (pagrindinio skolininko) nei laiduotojos, kaip solidaraus skolininko prievolė grąžinti ieškovei skolą nepasibaigė tinkamu įvykdymu. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovai tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų ir paskolos sutartis buvo nutraukta. Nutraukus paskolos sutartį paskola ir kitos sumos ieškovei nebuvo sumokėtos. Laidavimo sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų paskolos gavėjo turtą.

26Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šioje normoje yra nustatytos sąlygos, kada laidavimas baigiasi, ir jų taikymo išimtis. Laidavimo pasibaigimo sąlygos: 1) prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultato nepalankumas laiduotojui. Pastaroji sąlyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Iš normatyvinės nuostatos spręstina, kad viena iš nepalankių pasekmių reiškimosi formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiškiančias nepalankias laiduotojui pasekmes konkrečiu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindą laidavimui pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Įvertinus skolininkų prisiimtas prievoles pagal su ieškove sudarytą sutartį, laiduotojos prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutarties nuostatas, spręstina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog yra iš esmės pasikeitusi prievolė be laiduotojos sutikimo, bei kad jai dėl to yra padidėjusi atsakomybė ar atsiradusios nepalankios pasekmės. Laidavimo sutarties dalykas yra laiduotojo atsakomybė ieškovei už skolininkus tuo atveju, jei skolininkai neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį savo prievolių pagal kreditoriaus ir skolininkų sudarytą paskolos sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pakeitus paskolos sąlygas sumažėjo mokamos už paskolą palūkanos, buvo parinktas parankesnis paskolos gavėjams paskolos grąžinimo grafikas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, kad ji laidavimo sutartimi iš anksto ir besąlygiškai nebuvo sutikusi laiduoti už atsakovus pakeitus sutarties sąlygas, tačiau laidavimo sutarties 8.2 punkte šalys numatė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal paskolos sutarties įvykdymo, be to laidavimas pagal šią sutartį lieka galioti po esminio prievolės pasikeitimo, net jei dėl to be laiduotojo sutikimo padidėtų laiduotojo atsakomybė. Todėl nurodyti argumentai apie palūkanų sumažinimą ir paskolos grąžinimo terminų pakeitimą nesudaro pagrindo daryti išvadą apie tai, kad iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojos sutikimo padidėjo jos atsakomybė arba atsirado kitos laiduotojai nepalankios pasekmės.

27Atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai taip pat grindžiami ir tuo, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo pagal sutartį sumokėtas skolininkų įmokas. Apeliantai teigia manantys, jog nepagrįstai pagrindinė sumos dalis buvo skiriama palūkanoms dengti, delspinigių dengimas pažymose neatsispindi.

28CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. Nagrinėjamo ginčo atveju sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad pirmiausia sumokamos susikaupusios palūkanos ir dengiama paskola ar jos dalis, apmokamos visos baudos ir netesybos. Dėl šios sutartyje ir Civiliniame kodekse nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos byloje nėra šalių ginčo. Bylos duomenis nustatyta, kad skolininkai atlikdami mokėjimus pagal paskolos sutartis nenurodė jokio įmokų paskirstymo, todėl kreditorės veiksmai, skolininkams nepilnai sumokėjus sutartyje nustatytas įmokas, jas apskaitant kaip susikaupusias palūkanas už suteiktą paskolą ir delspinigius, kolegijos vertinimu, atitiko sutarties sąlygas.

29Atsakovė G. N. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos, sprendžiant dėl sutartinių delspinigių. Bylos duomenimis nustatyta, kad nevykdant sutarties 3.1 punkte nustatytų sąlygų, paskolos gavėjai įsipareigojo (Sutarties 2.9 punktas) mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (1 t. b. l. 47) t. y. 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio gali būti ribojama įstatymu. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

30Prie ieškinio pridėtas delspinigių, sudarančių 0,5 proc. nuo atsakovų nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną pagal šalių sudarytos paskolos sutarties 3.1 punktą, paskaičiavimas, iš kurio spręstina, kad dėl netinkamo prievolės vykdymo ieškovė yra priskaičiavusi 5 477,33 Lt delspinigių (2 t. b. l. 38). Remiantis šiuo skaičiavimu ir sprendžiant, kad netesybų dydis yra ribojamas įstatymu, delspinigius sumažinant nuo 0,5 iki 0,05 proc. (t. y. 10 kartų), ieškovei iš atsakovų, tenkinant iš dalies apeliacinį skundą priteista delspinigių suma mažintina iki 547,73 Lt.

31Trečiasis asmuo J. J. nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių nurodytas aplinkybes dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir be pagrindo nesustabdė civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

32Ginčo atveju teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą, vadovavosi aukščiau nurodytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byla turi būti sustabdyta, jeigu su civiline byla prejudiciniu ryšiu susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamos civilinė byla ir baudžiamoji byla yra tarpusavyje susijusios. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais (paskolos ir laidavimo sutartimis), dėl kurių vykdymo nėra sprendžiama baudžiamojo proceso tvarka. Taigi baudžiamojoje byloje tiriamos aplinkybes, nėra susijusios su ieškovės šioje byloje pateiktų dokumentų, kuriais įrodinėjamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas, tikrumu, vykdymu ar atsakovų valios sudaryti sutartis išreiškimu, todėl tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos nėra prejudicinio ryšio.

33Kadangi keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaidų paskirstymo šalys neskundė. Sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Esant pagrindui spręsti, kad iš solidariųjų skolininkų priteista suma mažintina, patenkinto ieškinio dalis sumažėjo. Atsižvelgiant į tai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas priteisė solidariai. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato solidarios atsakomybės atlyginant bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių priteistos solidariai keistina, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis. Įvertinus patenkinto ieškinio sumažėjusią dalį (tenkinta 91 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 56,57 Lt žyminio mokesčio (91 proc. x 1670 Lt / 3 )ir po 513,85 Lt advokato pagalbai apmokėti (91 proc. x 1694 Lt / 3). Valstybei pašto išlaidos iš atsakovų pagrįstai nepriteistos, kadangi yra mažesnės nei 10 Lt, skaičiuojant kiekvienam atsakovui (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

34Patenkinus 91 proc. ieškinio reikalavimų, apeliaciniu skundu prašius netenkinti ieškinio, konstatuotina, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis atitinkamai sudaro 9 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir apeliantė išdėstė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (ieškovė pateikė tik išankstinio apmokėjimo sąskaitą, o ne apmokėjimą patvirtinančius įrodymus), išlaidos nepriteistinos. Trečiojo asmens atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė įrodymus apie 200 Lt valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo atsiliepimu palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Dėl nurodytos priežasties iš ieškovės valstybei priteistina 18 Lt už trečiajam asmeniui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (9 proc. patenkinto apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. 9 proc. x 200) (CPK 99 straipsnis, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 8.2; 8.18 punktai).

35Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

36pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo;

37- Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“, į. k. 110088195, Savanorių pr. 135, Kaunas solidariai iš visų atsakovų: O. P. a. k. ( - ) A. J. a. k( - ) G. N. a. k. ( - ) priteista 5 477,33 delspinigių juos sumažinant iki 547,73 Lt.

38- Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šią dalį išdėstant taip: „priteisti ieškovės Kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“, į. k. 110088195, naudai iš kiekvieno atsakovų O. P., a. k. ( - ) A. J., a. k. ( - ) G. N., a. k. ( - ) po 56,57 Lt (penkiasdešimt šešis litus, 57 ct) žyminio mokesčio ir po 513,85 Lt (penkis šimtus trylika litų, 85 ct) advokato pagalbai apmokėti.

39Priteisti valstybei iš ieškovės Kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ (į. k. 110088195) 18 Lt (aštuoniolika litų) atstovavimo išlaidų, kurias ieškovė turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

40Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė Kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ ir atsakovai –... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų -... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas nustatė, kad atsakovai O. P. ir A. J. netinkamai vykdė savo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė G. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 12. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės... 13. Vartojimo paskolos sutartimi atsakovai prisiėmė prievolę už pradelstus... 14. Trečiasis asmuo J. J. apeliacinius skundu prašo panaikinti skundžiamą... 15. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas, nes teismas, pateikus byloje... 16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė prašo teismo sprendimą palikti... 17. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo skundą... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. J. prašo atsakovės... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Atsakovės G. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens... 21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (t. y. kredito įstaiga, kuri... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovė paskolos sutartį vienašališkai nutraukė pagal... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme (CK 6.156 straipsnio 1 dalyje)... 25. Apeliantės G. N. teigimu, paskolą suteikęs asmuo - ieškovė, paskolos... 26. Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės... 27. Atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai taip pat... 28. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė... 29. Atsakovė G. N. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos... 30. Prie ieškinio pridėtas delspinigių, sudarančių 0,5 proc. nuo atsakovų... 31. Trečiasis asmuo J. J. nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodė, kad... 32. Ginčo atveju teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo sustabdyti bylos... 33. Kadangi keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl... 34. Patenkinus 91 proc. ieškinio reikalavimų, apeliaciniu skundu prašius... 35. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis dėl... 37. - Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei Kredito unijai „Laikinosios... 38. - Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šią dalį... 39. Priteisti valstybei iš ieškovės Kredito unija „Laikinosios sostinės... 40. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas....