Byla 3K-3-156/2012
Dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo; suinteresuoti asmenys – R. T., J. T

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. T. (R. T.) kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo; suinteresuoti asmenys – R. T., J. T.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių skolos išieškojimą priverstine tvarka hipotekos kreditoriaus naudai, aiškinimo ir taikymo klausimai.

62006 m. kovo 27 d. sutartimi su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais pareiškėjas suteikė suinteresuotiems asmenims R. T. ir J. T. 301 828,98 Lt paskolą, kurią šie įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. kovo 27 d. Sutarties įvykdymui užtikrinti suinteresuoti asmenys 2006 m. balandžio 7 d. sutartinės hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Nuo 2010 m. spalio 22 d. pareiškėjas vienašališkai nutraukė sutartį, remdamasis tuo, kad suinteresuoti asmenys nevykdo įsipareigojimų, t. y. negrąžina nustatytomis dalimis skolos, nemoka delspinigių, palūkanų, ir 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu pradėti priverstinį 82 574 eurų skolos ir 133 Lt žyminio mokesčio išieškojimo procesą, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą.

72011 m. vasario 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškimas tenkintas: areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), ir suinteresuoti asmenys įspėti, kad jei per vieną mėnesį negrąžins pareiškėjui skolos ir su ja susijusių sumų, tai įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių ar perduodamas administruoti pareiškėjui.

8Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista.

9Nustatytu terminu suinteresuoti asmenys negrąžino pareiškėjui skolos, todėl šis pakartotinai kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iš suinteresuotų asmenų išieškojimo.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

11Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi pakartotinį pareiškimą tenkino: nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių sutartinės hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), išieškant 84 070,90 eurų skolą ir su ja susijusias sumas. Teismas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų reikalavimus ir sutarties sąlygas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys per vieną mėnesį nuo 2011 m. balandžio 4 d. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties įsiteisėjimo skolos negrąžino.

12Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB ,,Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėjo suinteresuotų asmenų atskirajame skunde pateiktų argumentų dėl derybų su kreditoriumi dėl įmokų sumažinimo, delspinigių ir palūkanų dydžių, suinteresuotų asmenų finansinės padėties. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų atskirajame skunde pateikti argumentai jau buvo išdėstyti skundžiant Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį ir buvo išanalizuoti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nustato įpareigojimą sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

14II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. T. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d., Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

161. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai pradėjo priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, nenustatę, ar nutraukta hipoteka užtikrinta sutartis ir, jei taip, ar ji nutraukta laikantis įstatymo reikalavimų, taip pažeidė CK 4.192 straipsnio 1 dalies, 4.196 straipsnio 1 dalies normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos šiais klausimais. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra duomenų, kad sutartis, kurios vykdymui užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas, yra nutraukta; iš pareiškėjo veiksmų matyti, kad kasatorius toliau turi vykdyti pareigą mokėti palūkanas ir delspinigius. CK 4.196 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje nė vieno iš tokių atvejų nenustatyta. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką hipotekos kreditorius, kreipdamasis su prašymu pradėti išieškojimą iš įkeisto turto, privalo pateikti hipotekos teisėjui įrodymus, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė, ją vienašališkai prieš terminą nutraukus, ir kad ji buvo nutraukta, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ v. R. S., bylos Nr. 3K-3-1151/2003; 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Nagrinėjamoje byloje teismai netikrino pareiškėjo prašymo, sutarties nutraukimo pagrįstumo, nevertino kasatoriaus nurodytų aplinkybių, kad sutartis nenutraukta ir nėra pagrindų ją nutraukti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl derybų su pareiškėju dėl įmokų sumažinimo, delspinigių, palūkanų dydžio, skolininkų finansinės padėties nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo patikrinimu.

172. Kasatoriaus nuomone, kredito sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę, kredito gavėjui sutartyje nustatytais terminais negrąžinus kreditoriui bent vienos kredito įmokos, nutraukti sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino pabaigos sugrąžinti visą suteiktą paskolą, palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus, yra nesąžiningos kasatoriaus kaip vartotojo atžvilgiu, todėl yra negaliojančios (CK 6.188 straipsnis). Šiuo atveju taikytinos sutarties nutraukimą reglamentuojančios įstatymo normos, pagal kurias tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusioji šalis nustatė protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, tai, kitai šaliai sutarties neįvykdžius, ji gali sutartį nutraukti (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios nuostatos netaikytinos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus teigimu, uždelsta sumokėti paskolos dalis sudaro tik nedidelę visos grąžintinos sumos dalį, todėl pareiškėjas nepagrįstai nutraukė kredito sutartį. Hipotekos lakšte neįtvirtinta, kad pareiškėjas (kreditorius) turi teisę kreiptis dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

183. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, nepasisakydami dėl skolininkų (kasatoriaus ir suinteresuoto asmens J. T.) kaip vartotojų santykių su kreditoriumi (paslaugų teikėju), nevertindami kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimo, neįvykdė CPK 265 straipsnyje, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, siekiant parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., Hirvissari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje iš esmės sprendė dėl tokio paties pareiškėjo reikalavimo kaip ir šioje byloje, ir panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį bei grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas AB ,,Swedbank“ prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

201. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, jei toks terminas nenurodytas – per 30 dienų. Kasatorius nesilaikė sutarties sąlygų, t. y. nustatytomis dalimis negrąžino paskolos ir nemokėjo palūkanų. Pareiškėjo teigimu, jis ne kartą informavo kasatorių, kad šis nevykdo įsipareigojimų. 2010 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas raštu pareikalavo, kad kasatorius sumokėtų susidariusią skolą iki 2010 m. rugpjūčio 30 d., o, neįvykdžius tokio įpareigojimo, pareiškėjas spręs dėl vienašališko sutarties nutraukimo; 2010 m. spalio 1 d. pareiškėjas vėl pareikalavo, kad kasatorius iki 2010 m. spalio 21 d. sumokėtų skolą ir įspėjo, kad iki nurodytos datos skolos nesumokėjus, 2011 m. spalio 22 d. kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo sudarytoje sutartyje nustatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, aptarta korespondencijos siuntimo ir gavimo tvarka. Kasatorius neneigia, kad jam buvo įteikti pranešimai dėl sutarties nutraukimo. Bylą nagrinėjusiems teismams buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys sutarties nutraukimą; teismai nustatė, kad kredito sutartis nutraukta dar prieš tai, kai pareiškėjas pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

212. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ginčo kredito sutartyje šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pirmosios paskolos suteikimo iki paskolos grąžinimo bankui dienos. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Jeigu piniginė prievolė neįvykdoma, laikoma, kad pinigais, kuriuos reikėjo grąžinti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas. Dėl to, pareiškėjo nuomone, už naudojimąsi jo pinigais kasatorius turi mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, iki prievolės visiško įvykdymo, t. y. nors kredito sutartis ir nutraukta, tačiau šalis toliau sieja civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsis tol, kol skolininkai įvykdys prievolę.

223. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu kredito sutartyje nustatytas kredito grąžinimas dalimis ir eilinė kredito dalis negrąžinama, kredito davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Šalių sudarytos kredito sutarties 11.2.1 punkte nustatyta, kad, pareiškėjui nutraukus (dėl skolininko kaltės) kredito sutartį prieš terminą, bankas turi teisę pareikalauti iš kredito gavėjo grąžinti visą negrąžintą kreditą. Pareiškėjo nuomone, ši nuostata reiškia, kad, nutraukus kredito sutartį, pasibaigia terminas grąžinti kreditą, todėl kreditorius įgyja teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio išieškojimo galimybę siejant su sutartyje nurodytu kredito grąžinimo terminu, pareiškėjas turėtų laukti iki 2021 metų, o tik tada kreiptis į Hipotekos skyrių; toks aiškinimas neatitinka hipotekos kaip supaprastinto proceso, skirto kreditoriui greitai ir efektyviai susigrąžinti skolą, esmės.

234. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ar sutarties nutraukimu, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

24G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010; 2011 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Medicinos bankas“ v. UAB ,,Baltijos biodyzelino centras“, bylos Nr. 3K-7-14/2011). Pareiškėjo nuomone, kasatoriaus keliami klausimai nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, dalykas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas įgyvendinti pagrindinę kasacijos užduotį – užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. iš naujo faktų nenustatinėja. Šioje byloje teisėjų kolegija pasisako išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais.

28Dėl pagrindo pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto

29Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą nustato CPK XXXVI normos. Pasisakydamas dėl nurodytų normų paskirties, kasacinis teismas išaiškino, kad jos yra skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

30Esminės hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo nuostatos suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų nagrinėjant hipotekos bylas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Hipotekos teisėjas, prieš pradėdamas veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, turi atlikti teisinį tyrimą, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Tokio tyrimo rezultatas lemia, ar atitinkamas asmens pareiškimas galės būti patenkintas ar ne.

31Kartu kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, apribojant hipotekos teisėjo veiklą vien tik formalių veiksmų atlikimu, bus paneigiama hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmė ir apribojamas hipotekos teisėjo vaidmuo. Hipotekos teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010).

32Kai nagrinėjamos bylos, kuriose sprendžiami išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimai, ir hipotekos teisiniai santykiai yra susiklostę tarp kredito paslaugas teikiančių įstaigų ir fizinių asmenų, būtina, be kita ko, svarstyti, ar tokiu atveju netaikytinos vartotojų teisių užtikrinimui ir gynimui skirtos teisės normos. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

33Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Snoras v. Ž. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2012). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius R. T. ir suinteresuotas asmuo J. T. (fiziniai asmenys) sudarė kreditavimo sutartį su pareiškėju AB ,,Swedbank“ (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę), pagal kurią jiems buvo suteiktas kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies ,,Kredito paskirtis“ nuostatos). Kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka: žemės sklypu ir jame esančiais statiniais (gyvenamuoju namu su priklausiniais bei dirbtuvėmis), esančiais ( - ). Byloje nėra duomenų, ar nurodytas turtas kasatoriui ir suinteresuotam asmeniui J. T. nuosavybės teise priklausė dar iki kredito sutarties sudarymo ar būtent jo įsigijimui buvo reikalingas kreditas ir turtas įkeistas, kaip užtikrinantis kredito grąžinimą. Kartu teismų byloje nenustatyta, ar įsigytas nekilnojamasis turtas (ar tai būtų žemės sklypas su pastatais, esančiais ( - ), ar kitas) yra naudojamas asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti ar verslo tikslais. Nors hipotekos lakšte kasatoriaus ir suinteresuoto asmens J. T. parašais yra patvirtinta, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ši nuostata nepakankama spręsti, jog sudaryta sutartis vertintina kaip vartojimo, nurodytos nuostatos formuluotė sudaro prielaidas išvadai, kad ji labiau skirta sutuoktinių prievolės pobūdžiui ir jų atsakomybei pagal sutartį, o ne jos tikslui apibrėžti (CK 3.109 straipsnis). Pažymėtina, kad kredito sutarties sudarymo metu kasatorius ir suinteresuotas asmuo J. T. savo gyvenamąją vietą nurodė adresu: ( - ), atskirajame skunde Šiaulių apygardos teismui kaip vienu argumentų rėmėsi tuo, jog nurodytu adresu gyvena nepilnamečiai vaikai ir tai yra jų vienintelis gyvenamasis būstas. Bylą nagrinėję teismai nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, o šiuo atveju, minėta, kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo teismas turi ex officio ir, nustatęs, jog sudaryta kredito sutartis yra vartojimo, spręsti dėl to, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (šiuo atveju – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo sutarčiai keliamų sąžiningumo reikalavimų neatitinka sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus, o hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. S., bylos Nr. 3K-3-1151/2003; 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius AB ,,Swedbank“ kaip įrodymą, jog ginčo kredito sutartis nutraukta, kartu su pareiškimu Hipotekos skyriui dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė kasatoriui ir suinteresuotam asmeniui J. T. adresuotą 2010 m. spalio 1 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog, šiems iki 2010 m. spalio 21 d. nesumokėjus dėl neįvykdytų kredito sutarties įsipareigojimų susidariusios skolos (2915,95 eurų), nuo 2010 m. spalio 22 d. sutartis bus laikoma nutraukta ir bankas kreipsis į teismą, prašydamas išieškoti suteiktą kreditą, palūkanas ir delspinigius. Iš byloje pateiktų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai nevertino, ar nurodytas pranešimas apie sutarties nutraukimą atitinka sutarties bei teisės aktų, jeigu jie taikytini, nuostatas; taip pat nepareikalavo pateikti įrodymų, kad skolininkai per nustatytą terminą nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį (nesumokėjo nė vienos įmokos). Byloje pateiktas skolos apskaičiavimo dokumentas vertintinas tik kaip vienas įrodymų, sprendžiant dėl sutarties nevykdymo.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė šalių hipotekos teisiniams santykiams reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

38Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, priteisimo

39Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 24,85 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 96 straipsnis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

41Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių skolos išieškojimą... 6. 2006 m. kovo 27 d. sutartimi su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais... 7. 2011 m. vasario 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškimas... 8. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 9. Nustatytu terminu suinteresuoti asmenys negrąžino pareiškėjui skolos,... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 11. Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi... 12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. T. prašo panaikinti Šiaulių... 16. 1. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai pradėjo priverstinį išieškojimą iš... 17. 2. Kasatoriaus nuomone, kredito sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui... 18. 3. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, nepasisakydami dėl... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas AB ,,Swedbank“ prašo... 20. 1. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą... 21. 2. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys... 22. 3. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu kredito sutartyje nustatytas... 23. 4. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių... 24. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjas atlieka tik... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo... 28. Dėl pagrindo pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto... 29. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išieškojimo iš hipoteka įkeisto... 30. Esminės hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų... 31. Kartu kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, apribojant hipotekos teisėjo... 32. Kai nagrinėjamos bylos, kuriose sprendžiami išieškojimo iš hipoteka... 33. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo,... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius R. T. ir suinteresuotas asmuo... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinę prievolę... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius AB ,,Swedbank“ kaip... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo... 38. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 39. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...