Byla 2-27-940/2015
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinimo ir turto padalijimo, tretiesiems asmenims – Elvyrai B. A., R. A. įmonei, V. Z., S. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja A. J. - Pralgauskienė,

2sekretoriaujant Ingai Madeikienei,

3dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovams advokatams K. G., V. Z.,

4atsakovei D. A., jos atstovui advokatui V. G.,

5trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms A. M., V. M., Z. N.,

6trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei A. S. S.,

7trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. A. individualios įmonės atstovui R. A.,

8trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. Z.,

9trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. Z.,

10nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B. A.,

11viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei D. A. ir D. A. priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinimo ir turto padalijimo, tretiesiems asmenims – Elvyrai B. A., R. A. įmonei, V. Z., S. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, ir

Nustatė

12Ieškovas patikslintu ieškiniu (8 t., 123-125 b.l.) reikalauja padalinti bendrą sutuoktinių turtą: jam asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 8283,13 Eur (28600 Lt) vertės, ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 4981,46 Eur (17200 Lt) vertės, 1/5 dalį žemės sklypo unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 492,36 Eur (1700 Lt) vertės, 2610,63 Eur (9014 Lt) sumą, kurią sudaro R. A. įmonės vertės padidėjimas po mokesčių, išmokėjus R. A. įmonės kapitalą iki santuokos sudarymo, drabužių spintą 144,81 Eur (500 Lt) vertės. Atsakovei D. A. priteisti automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) 428,64 Eur (1480 Lt) vertės, 16083,76 Eur (55534 Lt) R. A. įmonės vertės padidėjimo po mokesčių, išmokėjus R. A. įmonės kapitalą iki santuokos sudarymo. Nustatyti, kad ieškovas išmoka 16083,76 Eur (55534 Lt) sumą, atsakovei D. A. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad pagal prievoles R. A. individualios įmonės kreditoriams - Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokėtina 31683,56 Eur (109397 Lt) suma, ir VSDFV Panevėžio skyrius, kuriam mokėtina suma sudaro 30875,23 Eur (106606 Lt) atsako abu buvę sutuoktiniai R. A. ir D. A. solidariai. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

132015-01-30 teismo posėdžio metu ieškovas R. A. patikslino savo reikalavimus ir jis, jo atstovai nurodė, kad prašo R. A. priteisti ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 8283,13 Eur (28600 Lt) vertės, ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 4981,46 Eur (17200 Lt vertės), 1/5 dalį žemės sklypo unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 492,36 Eur (1700 Lt) vertės, 35549,12 Eur (122744 Lt) sumą, kurią sudaro R. A. įmonės vertės padidėjimas po mokesčių, išmokėjus R. A. įmonės kapitalą iki santuokos sudarymo, drabužių spintą 144,81 Eur (500 Lt) vertės, 214,32 Eur (740 Lt) piniginę kompensaciją už be jo sutikimo parduotą automobilį Mazda 323, valst. Nr. ( - ) prievoles - valstybinei mokesčių inspekcijai, kurias sudaro 587,64 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1711 Eur pelno mokestis bei 7858 Eur pridėtinės vertės mokestis, padalinti lygiomis dalimis. Taip pat padalinti proporcingai priteistoms gyvenamojo namo dalims prievoles valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios atsiras jam kaip įmonės savininkui „paėmus“ iš R. A. įmonės nekilnojamą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ir kitus statinius – šulinį, unikalus Nr. ( - ), esančius V. A. g. ( - ). Taip pat nurodė, kad panaudos sutartis buvo sudaryta su R. A. individualia įmone, todėl yra nedalintina ir priklauso įmonei. Su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad biuro baldai, kuriuos prašo priteisti atsakovė priklauso įmonei, ir buvo pirkti įmonės reikmėms. Skalbimo mašina priklauso ne jiems su atsakove, o priklauso ieškovo motinai E. B. A., kuri leido jiems kaip šeimai naudotis ja. Dėl ieškovės prašomų priteisti 1679,80 Eur (5800 Lt) sumos nesutinka. Neigia, kad būtų paėmęs 1448,10 Eur (5000 Lt) be atsakovės žinios ir jas panaudojęs savo asmeninėms reikmėms. 231,70 Eur (800 Lt) buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti - vaikų krikštynoms, todėl šį reikalavimą taip pat prašo atmesti. Įmonės vertė yra 87465,25 Eur (302000 Lt). T.y. vertė kurią nustatė ekspertė vadovaudamasi turto vertės metodu. Prašo teismo vadovautis šia verte, nes įmonė yra likviduojama. Pajamų vertės metodas šiuo atveju negali būti taikomas. Įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, todėl yra jo asmeninė nuosavybė. Į įmonę investavo 6212,06 Eur (21449 Lt) asmeninių savo lėšų. Įmonės aktyvą (iš įmonės vertės atėmus mokėtinas prievoles valstybinei mokesčių inspekcijai, bei ieškovo investuotas asmenines lėšas), kuris dalintinas tarp jo ir atsakovės, sudaro 71098,53 Eur (245489 Lt). Prašo teismo vadovautis nekilnojamojo turto vertėmis, kurios buvo nustatytos ekspertizės metu. Neigia, kad atsakovė prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. Individuali įmonė buvo įkurta iki santuokos, todėl įmonė negali būti dalijama, gali būti priteisimas tik įmonės vertės padidėjimas.

14Atsakovė priešieškiniu (7 t., 101-106 b.l.) reikalauja pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), 72723,59 Eur (251000 Lt) vertės, kitus statinius, unikalus numeris ( - ), 758,80 Eur (2620 Lt) vertės, esančius V. A. g. ( - ), ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris ( - ) piniginę kompensaciją už panaudotas šeimos lėšas ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nustatyti, kad nedalintinas turtas yra daiktai, skirti šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; rašomasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė, 5,80 Eur (20 Lt) vertės; sieninė spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; kompiuteris, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; fotoaparatas NICON D 40, 227,64 Eur (786 Lt) vertės; drabužių spinta, 144,81 Eur (500 Lt) vertės; lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; rašomasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė 5,79 Eur (20 Lt) vertės; komoda 86,89 Eur (300 Lt) vertės.

15Atsakovė R. A., jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (dėl žemės sklypų padalijimo) ir visiškai tenkinti priešieškinį. Papildomai nurodė, kad dalinant gyvenamąjį namą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovė augina tris nepilnamečius vaikus, nedirba, sunki finansinė padėti. Santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo neištikimas. Gyvenamasis namas yra nedalus, jame negali gyventi dvi šeimos. Be to ieškovas turi sukūręs kitą šeimą, turi kitą gyvenamąjį būstą. Žemė sklypo, ant kurio stovi gyvenamais namas savininkė yra atsakovė ir jos abi seserys. 1/3 žemė sklypo priklauso atsakovei. Jei teismas priteis gyvenamąjį namą atsakovei jokių teisminių procesų, ginčų dėl naudojimosi žemė sklypu nebus. Įmonės turtą prašo priteisti ieškovui. Įmonė nors buvo įsteigta iki santuokos, tačiau buvo įsteigta šeimos poreikiams tenkinti, todėl yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Prie įmonės veiklos prisidėjo savo darbu, viena rūpinosi įmonės veikla, kai ieškovas dėl tuberkuliozės ilgai gulėjo ligoninėje. Įmonės veikloje nebedalyvauja nuo 2008 m. gegužės 12 d. Su ieškovo nurodyta įmonės verte - 87465,25 Eur (302000 Lt) nesutinka. Įmonės vertė pagal atliktą ekspertizę yra 92388,79 Eur (319000 Lt). Aplinkybių, kad ieškovas investavo į įmonę 6212,06 Eur (21449 Lt) asmeninių lėšų neneigia. Prašo teismo vadovautis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimu nustatytomis įmonės ir nekilnojamojo turto vertėmis arba patikslintomis VĮ „Registrų centro“ 2015-01-21 rašte nurodytomis vertėmis. Dėl žemė sklypų neprieštarauja, kad jie būtų priteisti ieškovui. Gyvenamąjį namą, biuro baldus prašo priteisti jai, kadangi jie buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, o ne įmonės veiklai. 2015-01-30 teismo posėdžio metu patikslino, kad atsižvelgiant į nusidėvėjimą, fotoaparato NICON D kaina yra 57,92 Eur (200 Lt), sekcija - 14,48 Eur (50 Lt) vertės, skalbimo mašinos vertė 57,92 Eur (200 Lt), spintos vertė 86,89 Eur (300 Lt). Spintą prašo priteisti jai, nes tai yra miegamojo baldų komplekto dalis. Taip pat prašo priteisti pinginę kompensaciją - 1679,80 Eur (5800 Lt). 1448,10 Eur (5000 Lt) ieškovas be jos sutikimo nuėmė nuo jos banko sąskaitos ir panaudojo savo poreikiams tenkinti, nors už juos žadėjo nupirkti virtuvės baldų komplektą, bei 231,70 Eur (800 Lt), kurie buvo dovanoti jų nepilnamečiams vaikams krikštynų proga ir kuriuos ieškovas taip pat panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš esmės pripažįsta, kad automobilis buvo išregistruotas ir parduotas be ieškovo žinios, tačiau nurodė, kad pardavė jį už 144,81 Eur (500 Lt) į metalo laužą. Teismui priteisus kompensaciją ieškovui prašo atidėti jos mokėjimą iki kol vaikai sulauks pilnametystės, o priteisus dalį gyvenamojo namo prašo nustatyti uzufruktą.

16Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Z., ir S. Z. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės D. A. poziciją. Taip pat nurodė, kad panaudos sutartis su R. A. įmone nėra nutraukta. R. A. buvo išsiųstas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo. Jei teismas gyvenamąją namą priteistų ne atsakovei D. A., jos reikalautų nutraukti panaudos sutartį.

17Trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. A. įmonė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga ir jokių prievolių šiai dienai neturi (9 t., 23-25 b.l.). Ar kiltų prievolės Sodros biudžetui, savininkui iš įmonės „paėmus“ turtą pasakyti negali, nes tai bus aišku tik tada kai bus pateiktos deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai bei kokiu kodu įmonės savininkas deklaruos pajamas. Įmonės savininkui pajamas deklaravus ne kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, jokių prievolių Sodros biudžetui nekiltų.

18Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (8 t., 180 b.l.), jos atstovės nurodė, kad įmonė šiai dienai valstybės biudžetui nėra skolinga. Pagal R. A. individualios įmonės pateiktas 2015-01-27 pelno mokesčio deklaraciją ir 2015-01-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas kyla prievolė sumokėti į valstybės biudžetą deklaracijose nurodytas sumas, tačiau jų įvykdymo terminai nėra suėję. Pelno mokestis privalo būti sumokėtas kai įmonė yra likviduojama (išregistruojama), gyventojų pajamų mokestis turi būti sumokėtas per vieną mėnesį nuo deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai, šiuo atveju iki 2015-02-27. Preziumuojama, kad deklaracijose nurodytos mokėtinos sumos yra teisingos. Įmonės savininkui paimant turtą iš įmonės kils prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo turto rinkos vertės. Ar būtų vadovaujamasi teismo sprendimu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte pasakyti negali. Tikslus prievolės dydis apskaičiuojamas įmonės savininkui pateikus deklaracijas. Gali būti ir tokia situacija, kad pagal pateiktas deklaracijas tokia prievolė nekiltų.

19Trečiasis asmuo E. B. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta tinkamai (10 t., 30, 44 b.l.). Atsiliepimų negauta.

20Ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies.

21Atsižvelgiant į tai, kad 2013-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra panaikintas dalyje, byla nagrinėjama pagal ieškovo pateiktą patikslintą ieškinio pareiškimą dėl turto padalinimo ir taip pat dalyje dėl 2003-02-17 panaudos sutarties, sudarytos tarp panaudos davėjo T. R. ir panaudos gavėjo R. A. įmonės bei byloje esantį atsakovės priešieškinį dalyje dėl turto padalinimo (8 t., 165 b.l.).

22Įstatyme nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas (CK 3.118 str. 1 d.).

23Šalys pripažįsta ir bylos įrodymai patvirtina, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), 492,36 Eur (1700 Lt) vertės (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Šalys nesutaria dėl šių žemės sklypų vertės. Teismas vadovaujasi 2013-06-18 ekspertizės akte nurodytomis vertėmis (7 t., 57-58 b.l.). Nors atsakovė prašo teismo vadovautis VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2015-01-20 rašte nurodytomis žemė sklypo vertėmis (10 t., 111-112 b. l.), tačiau teismas pažymi, kad šios vertės yra nurodytos atlikus masinį vertinimą. Ekspertizės akte nurodyta vertė yra individuali nekilnojamojo turto vertė. Pažymėtina, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu. Be to pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Ginčo tarp šalių dėl šio turto priteisimo nėra, todėl šis turtas priteistinas ieškovui (CK 3.127 str.).

24Taip pat šalys pripažįsta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra dvigulė lova, 57,92 Eur (200 Lt) vertės; sieninė miegamojo spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; virtuvės baldų komplektas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; minkštas kampas 14,48 Eur (50 Lt) vertės; fotelis, (2,90 Eur) 10 Lt vertės; žurnalinis staliukas, 5,80 Eur (20 Lt) vertės; televizorius, 14,48 Eur (50 Lt) vertės; 5-ių dalių sekcija, 14,48 Eur (50 Lt) vertės (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Ginčo dėl šio turto ir jo vertės tarp šalių nėra, todėl šis turtas priteistinas atsakovei (CK 3.127 str.). Nors ieškovas nurodė, kad skalbimo mašina yra ne jų, o jo mamos, kuri skalbimo mašiną davė naudotis jų šeimai, tačiau byloje nesant jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo E. B. A. taip pat nereiškė, laikytina, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir skalbimo mašina, 57,92 Eur (200 Lt) vertės priteistina atsakovei.

25Šalys nurodo, kad bendras sutuoktinių turtas yra ir drabužių spinta, 144,81 Eur (500 Lt) vertės. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į ilgą bylinėjimosi proceso, spintos vertė yra mažesnė ir yra 86,89 Eur (300 Lt). Šios vertės ieškovas neginčijo. Kiekviena iš šalių pageidauja, kad spinta būtų priteista jai. Atsakovė nurodė, kad spinta yra dalis miegamojo baldų komplekto, joje yra laikomi ir vaikų rūbai. Atsižvelgiant į nedidelę spintos vertę, į tai, kad su atsakove gyvena trys šalių nepilnamečiai vaikai, spinta priteisiama atsakovei.

26Šalys neginčija, jog į dalytiną turtą neturi būti įtraukiami daiktai, skirti jų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; rašomasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė, 5,80 Eur (20 Lt) vertės; sieninė spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; kompiuteris, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 86,96 Eur (300 Lt) vertės; rašomasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė 5,79 Eur (20 Lt) vertės; komoda 86,96 Eur (300 Lt) vertės. Šie daiktai perduodami atsakovei, su kuria yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.120 str.).

27Ieškovas nurodė, kad bendras sutuoktinių turtas yra ir turi būti padalintas automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) 428,64 Eur (1480 Lt) vertės. Kadangi automobilis realizuotas be jo žinios ir sutikimo, todėl patikslintu reikalavimu prašo priteisti 214,32 Eur (740 Lt) kompensaciją, t.y. pusę automobilio vertės. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad šis automobilis buvo įgytas santuokoje ir buvo bendroji jungtinė jų su ieškovu nuosavybė, taip pat neginčijo aplinkybių, kad jis buvo parduotas be ieškovo žinios ir sutikimo, tačiau nurodė, kad automobilį pardavė už 144,81 Eur (500 Lt). Duomenys iš viešo registro patvirtina, kad minėtas automobilis išregistruotas 2013-03-05, dar šalių santuokai esant nenutraukai (10 t., 84 b.l.). Nei viena iš šalių, be paaiškinimų, rašytinių įrodymų dėl automobilio vertės teismui neteikė. Kilus tarp šalių ginčui dėl automobilio vertės ir nesant kitų įrodymų, teismas konstatuoja, kad automobilio vertė yra 286,72 Eur ((428,64 Eur+144,81 Eur)/2) ir pusė šios sumos - 143,36 Eur, kaip kompensacija, sumažinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį priteistina ieškovui (CK 3.98 str. 3 d.).

28Atsakovė priešieškiniu taip pat reikalauja pripažinti ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), registruoto E. B. A. vardu, šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti, nurodo, kad turtas įgytas už šalių bendras lėšas. Atsakovės paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytas turtas nebeegzistuoja, žemės sklypas performuotas į penkis atskirus sklypus, dalis kurių registruoti kitų asmenų vardu (8 t., 28-39 b.l.). Esant šioms aplinkybėms reikalavimas atmestinas (CPK 179, 185 str.).

29Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1679,80 Eur (5800 Lt) kompensaciją už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodė, kad ieškovas pasisavino iš jos asmeninės sąskaitos 1448,10 Eur (5000 Lt) bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, kurios buvo skirtos virtuvės baldams pirkti, tačiau baldų nenupirko, ir 231,70 Eur (800 Lt) piniginių lėšų, kurios buvo vaikų dovanos, gautos vaikų krikštynų proga. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog šių piniginių lėšų jis nėra pasisavinęs, 1448,10 Eur (5000 Lt) jis nėra panaudojęs asmeniniams poreikiams tenkinti, neigia, kad šiuos pinigus nuėmė nuo atsakovės sąskaitos ir panaudojo savo reikmėms. Pinigai, gauti kaip vaikų dovana krikštynoms, buvo panaudoti krikštynų išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsakovės reikalavimas dėl 1679,80 Eur (5800 Lt) sumos priteisimo neįrodytas, minėtų atsakovės paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nors trečiasis asmuo V. Z. nurodė, kad šias lėšas ieškovas tikrai yra pasisavinęs, teismas pažymi, kad V. Z. yra atsakovės sesuo, todėl jos paaiškinimai dėl lėšų panaudojimo, byloje nesant jokių kitų įrodymų, vertinti kritiškai. Esant šioms aplinkybėms reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl yra atmestinas (CPK 179, 185 str.).

30 Dėl R. A. individualios įmonės ir įmonės vardu registruoto turto

31CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūroje priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes.

32Byloje nustatyta, kad ieškovas 1994-05-03 įsteigė R. A. įmonę, k. ( - ). Įmonės apskaitos bei viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad šiam juridiniam asmeniui priklauso šis turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 str. 2 d.) - gyvenamasis namas, unikalus numeris ( - ), 289,62 Eur (1000 Lt) vertės, esantys V. A. g. 19 A, Panevėžys; automobilis MITSUBISHI LANCER, valst. Nr. ( - ) su dujų įranga, bendros 2288 Eur (7900 Lt) vertės; biuro baldai, 144,81 Eur (500 Lt) vertės; kompiuteris, 57,92 Eur (200 Lt) vertės; krūmapjovė 323 II, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; fotoaparatas NICON D 40, 115,85 Eur (400 Lt) vertės (7 t., 47 b.l.).

33CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A.v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuoti galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

34Atliktoje ekspertizėje nurodoma kad įmonės kaip turtinio komplekso vertė yra 92388,79 Eur (319 000 Lt) (7 t., 5-58 b.l.). 92388,79 Eur (319 000 Lt) vertė nustatyta turto požiūrio metodu deriniu bei pajamų metodu (7 t., 58 b.l.). Ekspertizė buvo atlikta, kai įmonė dar nebuvo likviduojama. Akivaizdu, kad likviduojamos įmonės vertė mažesnė nei veikiančios įmonės, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju įmonės vertė yra 87465,25 Eur (302000 Lt), kaip nurodyta ekspertizės akte (7 t., 51 b.l.), atliktus įmonės vertinimą turto požiūrio metodu, kadangi likviduojama įmonė pelno neduoda. O neįskaitant viso valdomo nekilnojamojo turto įmonės vertė turto požiūrio metodu yra 24328,08 Eur (84000 Lt). Teismas vadovaujasi šia teismo eksperto nustatyta įmonės verte. Nors ieškovas nurodė, kad įmonės vertė turi būti mažinama jo asmeninių lėšų suma, kurią jis investavo į įmonę, t.y. 6212,06 Eur (21449 Lt), bei įmonės prievolėmis - sumokėtu neįkilnojamojo turto mokesčiu už 2014 m., bei prievolių suma (mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu bei pelno mokesčiu) valstybinei mokesčių inspekcijai, teismas su šiais argumentais nesutinka. R. A. individuali įmonė nuo 2014-09-10 likviduojama (9 t.,154 b.l.), iki to laiko įmonė vykdė veiklą. Byloje buvo skirta ekspertizė nustatyti kokia įmonės vertė buvo iki santuokos sudarymo bei kokia įmonės vertė yra atskaičius mokesčius po viso įmonės turto paėmimo iš įmonės (9 t., 94-95 b.l.). Ekspertizė neatlikta ekspertui nurodžius, kad neturi specialiųjų žinių, o įmonės vertės 1994-04-16 datai nustatyti negali, nes vertinimo dienai Lietuvos Respublikoje nebuvo priimti teisės aktai reglamentuojantys verslo nustatymo reikalavimus ir tvarką (9 t., 112-116 b.l.). Lietuvos teismo ekspertizės centras taip pat pateikė duomenis, kad likviduojamos įmonės vertės nenustatinėja (10 t., 69, 71 b.l.). Daugiau prašymų dėl įmonės vertės nustatymo šalys neteikė. Esant šioms aplinkybėms teismas vadovaujasi 2013-06-18 ekspertizės akte nurodyta įmonės verte atlikta turto požiūrio metodu. Ieškovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (pelno (nuostolio) ataskaitos, balansai) negali būti prilyginama specifiniam įmonės (verslo) vertę galinčiam patvirtinti įrodymui – individualiam turto ar verslo vertinimui, nes juose nėra duomenų, kad ji atitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus kriterijus, t. y. turto (verslo) vertė būtų nustatyta laikantis turto vertės nustatymo metodų, apimtų turto vertintojo nuomonę apie turto būklę, tikėtiną piniginę vertę rinkoje ir kt. Sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčio, būtina turėti omenyje tai, kad tai specifinis turto objektas, kuris turi būti vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas. Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Įmonės balansas - tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju objektyvesni ir patikimesni įrodymai įrodantys įmonės vertę yra 2013-06-18 įmonės vertės vertinimas atliktas remiantis turto požiūrio metodu (7 t., 2-58 b.l.).

35Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai. Pagal bendrąją taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.91 straipsnyje nustatyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, o įsteigtos iki santuokos sudarymo – pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra nurodęs, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011). Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o jo sudėtį sudaro perduotas įmonės savininko asmeninis turtas, turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis) ir individualiai įmonei patikėjimo ar kitokia teise perduotas individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), todėl individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

36Nagrinėjamo ginčo atveju, nors įmonė įsteigta iki santuokos sudarymo (R. A. individuali įmonė įsteigta 1994-05-03, o šalys susituokė 1994-09-17 (1 t., 16, 49 b.l.)), tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad daugiau nei dešimt metų įmonės veikoje aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai (atkovė D. A. nurodė, kad įmonės veikloje aktyviai dalyvavo iki 2008 m. gegužės mėn.), t.y. ir atsakovė tiek tiesiogiai fiziniu bei intelektiniu darbu, tiek netiesiogiai, rūpindamasi šeimos ūkiu, vaikais, prisidėjo prie įmonės veiklos. Atsižvelgiant į tai, į įmonės veiklos iki santuokos sudarymo laikotarpį (šiek tiek daugiau nei 4 mėnesiai), į visą įmonės veiklos laikotarpį, į aplinkybę, jog esminis įmonės vertės padidėjimas (gyvenamojo namo sukūrimas) įvyko sutuoktiniams kartu ilgą laiką vykdant veiklą (įmonės vardu gyvenamasis namas įregistruotas 2009 m., statybos pradžia 2003 m., 10 t., 37 b.l.), pripažįstama, kad R. A. individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.90, 3.91 str.). Tai konstatavo ir šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (4 t., 52 b.l.).

37Pripažinus, kad R. A. įmonės valdomas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti sprendžiama dėl šio turto padalinimo. Atsižvelgiant į šio turto pobūdį (turtinis kompleksas, visuma turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, pagal įstatymą pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu (CK 1.110 str.)), siekiant užtikrinti netrukdomą įmonės veiklą, jos neišskaidymą bei turto sudėties, teisinės padėties nepakeitimą bei garantuojant civilinių teisinių santykių stabilumą, šis kompleksas turėtų būti priteisiamas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant piniginę kompensaciją. Kadangi įmonę įsteigė, pagrindinis jos dalyvis yra ieškovas, tik jis nuo 2008 m. gegužės mėn. dalyvauja įmonės veikloje, įmonė priteistina ieškovui. Įstatymas reikalauja visus klausimus spręsti vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės vardu registruotas gyvenamasis namas, nors ir naudojamas įmonės veikloje (administracinės, prekių sandėliavimo patalpos), tačiau pagrindinė jo paskirtis yra šeimos gyvenamoji patalpa. Ieškovas pats teismo posėdžio metu pripažino, kad gyvenamojo namo pradinė paskirtis - šeimos gyvenamasis būstas bei gyvenamasis namas buvo skirtas įmonės veiklai vykdyti. Įmonės veikloje naudojama tik nedidelė dalis namo patalpų – dalis name esančio garažo bei vienas iš kambarių, be to pati įmonė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra registruota kitu adresu (Vilniaus g. 19-26, Panevėžys) nei jos vardu registruotas namas. Visos kitos gyvenamojo namo patalpos naudojamos sutuoktinių bei jų vaikų poreikių tenkinimui. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto su pastoge, 248,96 kv. m. bendro ploto, gyvenamasis plotas 141,26 kv. m. Pirmame aukšte yra vienas kambarys (virtuvė sujungta su svetaine), garažas, sandėlis, katilinė, tualeto kambarys, pastogė įrengti keturi kambariai, vonios ir tualeto kambarys (7 t., 19-22 b.l.). Byloje pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad name yra įrengtas miegamasis, vaikų kambariai, t.y. gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi šeimai (7 t., 19-22 b.l.). Taigi iš esmės namas buvo įrengtas šeimos gyvenimui, o ne įmonės veiklai. Todėl, sprendžiant dėl įmonės padalinimo, iškyla būtinybė užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Nepilnamečių vaikų, sutuoktinio, su kuriuo lieka gyventi vaikai, teisės į būstą išsaugojimas bei nustatytos aplinkybės apie gyvenamojo namo, jo priklausinio, registruotų įmonės vardu, paskirtį, realų naudojimą yra pagrindas išskirti gyvenamąjį namą, jo priklausinį bei įmonės turimą panaudos teisę į žemės sklypą ir dėl to kylantį ginčą tarp R. A. ir trečiųjų asmenų V. Z., S. Z., bei atsakovės, kurioms nuosavybės teise priklauso minėtas žemės sklypas, kuriame pastatyti šie statiniai, iš aptariamo turtinio komplekso, ir padalinti šį turtą bei panaudos teisę kitu būdu nei nurodyta ieškinyje (CK 1.5, 3.3, 3.123, 3.127 str.), nedalinant įmonės tokiu būdu, kurio reikalauja ieškovas (per įmonės vertės padidėjimą pinigine išraiška).

38Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų interesus, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų (CK 3. 3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas bylos nagrinėjimo metu (kol jie nepilnamečiai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004). Dėl to kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

39Sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą šioje byloje būtina įvertini du teisinius gėrius: ieškovo, kaip santuokinio turto bendraturčio, nuosavybės teisę ir nepilnamečių vaikų interesus, bei nustatyti protingą šių gėrių pusiausvyrą.

40Byloje nustatyta, kad šalių trijų nepilnamečių vaikų ( - ), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove D. A. ( 8 t., 56-66, 103-115 b.l.).

41Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, ieškovas turi kitą gyvenamąjį plotą - nors santuoka neįregistruota, turi sukūręs kitą šeimą, atsižvelgdamas į dalytino gyvenamojo namo pobūdį bei vadovaudamasi CK 3. 3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nepilnamečių vaikų interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą nebūtų pažeista, padalijant šalių gyvenamoji namą tokiomis dalimis - atsakovei priteisti 4/5 gyvenamojo namo, t.y. 199,16 kv. m., 50278,04 Eur (173600 Lt) vertės, o ieškovui priteisti 1/5 gyvenamojo namo, t.y. 49,79 kv. m., 12569,51 Eur (43400 Lt) vertės. Teismo vertinimu tokiu būdų nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti bei bus užtikrintos ieškovo kaip santuokinio turto bendraturčio interesai.

42Byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti, stokojantys pagarbos vienas kito atžvilgiu. Šalys nebendradarbiauja, spręsdami bendrus klausimus, konfliktinis šalių santykių pobūdis traumuoja jų nepilnamečius vaikus. Todėl, gyvenamąjį namą padalijus natūra, atsižvelgiant ir į tai, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne įmonei, ir ne ieškovui, o tretiesiems asmenims V. Z., S. Z. bei atsakovei, išlieka tolesnio teisinio ir faktinio ginčo dėl naudojimosi namu reali galimybė. Šiuo atveju nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas šalių nepilnamečiams vaikams lemia aplinkybes, dėl kurių už ieškovui priteistą gyvenamojo namo dalį natūra priteistina kompensacija - 12569,51 Eur (43400 Lt). Priteisiant kompensaciją ieškovui atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas nurodė, jog į įmonės veiklą investavo 6212,06 Eur (21449 Lt) asmeninių lėšų. Šių aplinkybių atsakovė neneigė. Nors atsakovė nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis ir ji neturėtų galimybės sumokėti kompensaciją, tačiau atsakovė turi nekilnojamojo turto (1 t., 166-167 b.l., 9 t., 7-12 b.l., pažymėtina ir tai, kad atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad į dalį paveldėto turto paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, taip pat yra paveldėta ir dalis gyvenamojo namo Panevėžio mieste), turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, anglų kalbos mokytojos specialybę, yra sveika, darbinga, nepilnamečiai vaikai neturi specialiųjų poreikių, visi lanko ugdymo įstaigas, be to jau yra tokio amžiaus (16 m., 14 m., 6,5 m.) kai atsakovė gali ieškotis darbo ir dirbti. Teismo vertinimu šiuo atveju vien ta aplinkybe, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir tai, kad jai tenka kasdienė vaikų priežiūra, nėra svari priežastis atsakovės argumentams pagrįsti, kad dėl šių priežasčių ji negali dirbti ir gauti pajamų. Ieškovas yra ( - ) vadovas, gauna minimalų darbo užmokestį, šalių paaiškinimais turi dar vieną mažametį vaiką, taip pat turi sveikatos problemų (8 t., 132 b.l.). Atsižvelgiantį į šalių turtinę padėtį nenustatyta, kad dėl vieno buvusio sutuoktinio turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė nei kito.

43Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis V. A. g. ( - )registruotas R. A. individualios įmonės vardu. Tuo tarpu žemės sklypas, ant kurio šis namas stovi, priklauso T. R., su kuria R. A. individuali įmonė 2003-02-17 sudarė panaudos sutartį (2 t., 219 b.l., 3 t., 171-173 b.l.). Žemės savininkė T. R. mirė 2009 metais, o jos įpėdinės, be D. A., yra S. Z. ir V. Z. (1 t., 166-167 b.l., 9 t., 7-12 b.l.). Padalijant gyvenamąjį namą natūra padalytina ir daiktinė teisė (panaudos) į žemės sklypą.

44Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į šalių nepilnamečių vaikų interesus, būtinybę užtikrinti jiems būstą, į aplinkybę, jog vaikai gyvena su atsakove, kuri be aptariamo namo kito būsto neturi, gyvenamasis namas, jo priklausinys bei panaudos teisė į žemės sklypą (bendra vertė 218 000 Lt) skiriami atsakovei. Įmonė, visas likęs įmonės turtas (automobilis MITSUBISHI LANCER, biuro baldai, kompiuteris, krūmapjovė, fotoaparatas) (bendra vertė 24328,08 Eur (84 000 Lt), bei 12569,51 Eur (43400 Lt) kompensacija priteistina ieškovui (CK 3.127 str. 3 d.). Nors atsakovė nurodė, kad fotoaparatas buvo pirktas sūnui, o biuro baldai skirti šeimos poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti priteisti jai, tačiau nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų šis atsakovės reikalavimas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

45Dėl prievolių padalijimo

46Kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą.

47Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrųjų turtinių prievolių padalijimą, sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Vertinant, ar abu sutuoktiniai atsako pagal prievoles kreditoriams, kilusias iš vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos, taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad dažnai santuokiniai santykiai faktiškai nutrūksta anksčiau, negu nutraukiama santuoka.

48Byloje nustatyta kad R. A. įmonė turi mokestinę prievoles valstybės biudžetui, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, t.y. 7856 Eur pridėtinės vertės mokesčio, kurį reikia sumokėti išregistruojant įmonę iš PVM mokėtojų bei 1711 Eur pelno mokesčio, kurį reikia sumokėti likviduojant įmonę, taip pat nekilnojamojo turto mokestis - 587,64 Eur (2029 Lt) (10 t., 80-82 b.l.) už 2014 m. Šias prievoles ieškovas jam ir atsakovei prašo padalinti lygiomis dalimis. Pažymėtina tai, kad sprendimą likviduoti individualią įmonę priėmė ieškovas R. A., dėl įmonės išregistravimo iš PVM mokėtojų (10 t., 122 b.l.) taip pat sprendimą priėmė vienasmeniškai ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2008 m. nebedalyvauja įmonės veikloje šios prievolės (nekilnojamojo turto mokesčio už 2014 m., pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio) pripažintinos R. A. individualios įmonės ir R. A. subsidiariomis prievolės (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Prievolės, kurios galimai atsiras R. A. paėmus iš įmonės turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniu, šioje byloje nedalintos. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nėra aišku kokios kils dėl to prievolės. Kaip nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės gali būti ir tokia situacija, kad prievolės neatsiras, o pasakyti ir apskaičiuoti koks būtų prievolės dydis negali, nes tai priklauso nuo to kokius duomenis valstybinei mokesčių inspekcijai pateiks individualios įmonės savininkas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovė taip pat pažymėjo, kad atsiliepime nurodytas prievolių dydis buvo paskaičiuotas jeigu ieškovas pildydamas deklaracijas pajamas deklaruotų kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, deklaravus kitu kodu tokių prievolių nekiltų. Kaip jau minėta teismas dalina tas sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs arba dar nesuėjęs, bei prievoles, kurios yra ginčijamos, bet ne prievoles, kurios ateityje tikėtina atsiras ar galbūt neatsiras, nes tokiu būdu būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas (CPK 267 str.). Bylos duomenimis, R. A. paaiškinimais įmonė daugiau kreditorių neturi.

4975,81 Eur (261,75 Lt) (8 t., 180-183 b.l.) žemės mokesčio prievolė valstybės biudžetui pripažintinas asmenine atsakovės D. A. prievole. Dėl šios prievolės pobūdžio ginčo tarp šalių, trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra.

50Padalinus aptartu būdu bendrą sutuoktinių turtą, matyti, jog ieškovui tenka turto už 38085,03 Eur ((13756,95 Eur (47500 Lt) (žemės sklypų dalys) + 24328,08 Eur (84000 Lt (įmonės dalis)), atsakovei - už 63449,95 Eur ((312,79 Eur (1080 Lt) (baldai, buitinė technika) + 62847,54 Eur (217000 Lt) + 289,62 Eur 1000 Lt (gyvenamasis namas su priklausiniu bei panaudos teisė į žemės sklypą)) bei R. A. įmonės prievolės pripažintos R. A. individualios įmonės ir R. A. subsidiariomis prievolėmis. Ieškovui iš atsakovės taip pat priteistina 12569,51 Eur (43400 Lt) kompensacija už atsakovei tenkančią didesnės vertės turtą natūra (už gyvenamojo namo dalį) ir 143,36 Eur (495 Lt) (kompensacija už be jo žinios parduotą automobilį), iš viso 12712,87 Eur.

51Teismo vertinimu toks santuokoje įgyto turto (prievolių) padalijimas, įvertinus ir tas aplinkybes, kad šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, jai tenka kasdienė nepilnamečių vaikų priežiūra, atitinka šalių objektyvius poreikius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą, bei maksimaliai eliminuoja galimybę buvusių sutuoktinių poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šalims teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (8 t., 148-150, 157-158, 9 t., 21 b.l., 10 t., 118, 128-130 b.l.), apmokant 100 proc. pagalbos išlaidų, todėl abi šalys yra visiškai atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 96 str.). Nors ieškovą atstovavo ir atstovas pagal atstovavimo sutartį, tačiau nesant duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

54Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje 2010-06-09 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: R. A. įmonės, kodas ( - ), turto areštas ((1 t. 141-143 b.l.)) (CPK 150 str.).

55Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

56Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo. CK 3.117 str. 3 d. nustato, kad jei priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Šioje normoje yra nurodyta sąlyga, kad tik pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Ieškovė tokio prievolės užtikrinimo nėra pateikusi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prašymas netenkintinas, išaiškinant, kad tapatus prašymas gali būti reiškiamas pakartotinai, kaip ir sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti ir pakartotinai, o klausimas išnagrinėjamas CPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

57Vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

58Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

59Ieškovui R. A., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

60( - )

61R. A. įmonę, kodas 147810510, kaip turtinį kompleksą, tame tarpe ir įmonės apskaitoje esantį ir jos vardu viešuosiuose registruose registruotą turtą, t.y. automobilį MITSUBISHI LANCER, valst. Nr. ( - ) su dujų įranga, biuro baldus, kompiuterį, krūmapjovę 323 II, fotoaparatą NICON D 40, (bendra vertė 24328,08 Eur), išskyrus gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), 62847,54 Eur vertės, kitus statinius, unikalus numeris ( - ), panaudos sutartį įmonės turimas teises ir pareigas.

62Priteisti ieškovui R. A., a. k. ( - ) iš atsakovės D. A., a.k. ( - ) 12712,87 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus dvylika eurų 87 euro ct) piniginę kompensaciją.

63Pripažinti R. A. įmonės, kodas ( - ), prievoles (nekilnojamojo turto mokesčio už 2014 m., pridėtinės vertės mokesčio pagal 2015-01-27 pridėtinės vertė mokesčio deklaraciją, pelno mokesčio pagal 2015-01-27 metinę pelno mokesčio deklaraciją) R. A. individualios įmonės, kodas ( - ), ir R. A., a. k. ( - ) subsidiariomis prievolės

64Atsakovei D. A., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

65dvigulę lovą, 57,92 Eur vertės; sieninę miegamojo spintą, 28,96 Eur vertės; skalbimo mašiną, 57,92 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą, 28,96 Eur vertės; minkštą kampą 14,48 Eur vertės; fotelį, 2,90 Eur vertės; žurnalinį staliuką 5,80 Eur vertės; televizorių, 14,48 Eur vertės; 5-ių dalių sekciją, 14,48 Eur vertės; spintą, 86,89 Eur vertės.

66gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), 62847,54 Eur vertės, kitus statinius, unikalus numeris 4400-1955-4524, 289,62 Eur vertės, esančius V. A. g. ( - ).

67Perduoti D. A., a.k. ( - ) šalių nepilnamečių vaikų D. A., a.k. ( - ) M. A., a.k. ( - ) M. A., a.k. ( - ) poreikiams tenkinti skirtą šį turtą: lovą, 28,96 Eur vertės; rašomąjį stalą, 28,96 Eur vertės; darbo kėdę, 5,80 Eur vertės; sieninę spintą, 28,96 Eur vertės; drabužių spintą, 28,96 Eur vertės; kompiuterį, 86,89 Eur vertės; lovą, 28,96 Eur vertės; drabužių spintą, 86,89 Eur vertės; rašomąjį stalą, 28,96 Eur vertės; darbo kėdę 5,79 Eur vertės; komodą 86,89 Eur vertės.

68Nustatyti, kad visos teisės ir pareigos pagal 2003-02-17 panaudos sutartį, sudarytą tarp panaudos davėjo T. R., a.k. ( - ) ir panaudos gavėjo R. A. įmonės, k. ( - ), dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), panaudos priklauso nebe R. A. įmonei, k. ( - ), o D. A., a.k. ( - )

69Prievolę Valstybinei mokesčiui inspekcijai dėl 75,81 Eur nesumokėto žemės mokesčio pripažinti asmenine D. A., a.k. ( - ) prievole.

70Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

71Sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2010-06-09 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: R. A. įmonės, kodas ( - ), turto areštą.

72Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja A. J. - Pralgauskienė,... 2. sekretoriaujant Ingai Madeikienei,... 3. dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovams advokatams K. G., V. Z.,... 4. atsakovei D. A., jos atstovui advokatui V. G.,... 5. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės... 6. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinio... 7. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. A.... 8. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. Z.,... 9. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. Z.,... 10. nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų... 11. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 12. Ieškovas patikslintu ieškiniu (8 t., 123-125 b.l.) reikalauja padalinti... 13. 2015-01-30 teismo posėdžio metu ieškovas R. A. patikslino savo reikalavimus... 14. Atsakovė priešieškiniu (7 t., 101-106 b.l.) reikalauja pripažinti šalių... 15. Atsakovė R. A., jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį... 16. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Z., ir S. Z.... 17. Trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio... 18. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės... 19. Trečiasis asmuo E. B. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta... 20. Ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies.... 21. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo... 22. Įstatyme nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę... 23. Šalys pripažįsta ir bylos įrodymai patvirtina, kad bendroji jungtinė... 24. Taip pat šalys pripažįsta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė... 25. Šalys nurodo, kad bendras sutuoktinių turtas yra ir drabužių spinta, 144,81... 26. Šalys neginčija, jog į dalytiną turtą neturi būti įtraukiami daiktai,... 27. Ieškovas nurodė, kad bendras sutuoktinių turtas yra ir turi būti padalintas... 28. Atsakovė priešieškiniu taip pat reikalauja pripažinti ½ dalį žemės... 29. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1679,80 Eur (5800 Lt) kompensaciją už... 30. Dėl R. A. individualios įmonės ir įmonės vardu registruoto turto... 31. CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 32. Byloje nustatyta, kad ieškovas 1994-05-03 įsteigė R. A. įmonę, k. ( - ).... 33. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant... 34. Atliktoje ekspertizėje nurodoma kad įmonės kaip turtinio komplekso vertė... 35. Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi,... 36. Nagrinėjamo ginčo atveju, nors įmonė įsteigta iki santuokos sudarymo (R.... 37. Pripažinus, kad R. A. įmonės valdomas turtas yra bendroji jungtinė... 38. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar... 39. Sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą šioje byloje... 40. Byloje nustatyta, kad šalių trijų nepilnamečių vaikų ( - ), gyvenamoji... 41. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad trijų nepilnamečių vaikų... 42. Byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti,... 43. Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis V. A. g. ( -... 44. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į šalių nepilnamečių vaikų... 45. Dėl prievolių padalijimo ... 46. Kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis... 47. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių... 48. Byloje nustatyta kad R. A. įmonė turi mokestinę prievoles valstybės... 49. 75,81 Eur (261,75 Lt) (8 t., 180-183 b.l.) žemės mokesčio prievolė... 50. Padalinus aptartu būdu bendrą sutuoktinių turtą, matyti, jog ieškovui... 51. Teismo vertinimu toks santuokoje įgyto turto (prievolių) padalijimas,... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šalims teikiama... 54. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje 2010-06-09 teismo nutartimi... 55. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo... 56. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva,... 57. Vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas... 58. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 59. Ieškovui R. A., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti:... 60. ( - )... 61. R. A. įmonę, kodas 147810510, kaip turtinį kompleksą, tame tarpe ir... 62. Priteisti ieškovui R. A., a. k. ( - ) iš atsakovės D. A., a.k. ( - )... 63. Pripažinti R. A. įmonės, kodas ( - ), prievoles (nekilnojamojo turto... 64. Atsakovei D. A., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti:... 65. dvigulę lovą, 57,92 Eur vertės; sieninę miegamojo spintą, 28,96 Eur... 66. gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), 62847,54 Eur vertės, kitus... 67. Perduoti D. A., a.k. ( - ) šalių nepilnamečių vaikų D. A., a.k. ( - ) M.... 68. Nustatyti, kad visos teisės ir pareigos pagal 2003-02-17 panaudos sutartį,... 69. Prievolę Valstybinei mokesčiui inspekcijai dėl 75,81 Eur nesumokėto žemės... 70. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 71. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2010-06-09 teismo nutartimi taikytas... 72. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu...