Byla 2A-895-390/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešejas), Virginijos Lozoraitytes ir Rutos Palubinskaites, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakoviu D. L. ir L. P., atsakovu D. D., E. D., UAB „Raudonoji lape“, N. S., O. S., G. P., V. B., R. B., R. B. bei neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu V. C., E. C., Ž. L., G. L. apeliacinius skundus del Kauno rajono apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-336-358/2012 pagal ieškoves L. B. ieškini atsakovams G. J., N. S., G. P., R. V., U. V., S. V., D. D., E. D., O. S., L. T., V. B., R. B., R. B., D. L., L. P., UAB „Raudonoji lape“, tretiesiems asmenims K. S., Nacionalinei žemes tarnybai prie LR ŽUM, D. Š., V. S., AB SEB bankui del kelio servituto nustatymo.

2Teiseju kolegija, n u s t a t e:

  1. Ginco esme

3Ieškove L. B. praše nustatyti kelio servituta važiuoti transporto priemonemis ir naudotis pesciuju taku žemes sklypuose, esanciuose ( - ) unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantieji daiktai), tose ribose, kurios apibrežtos Kauno apskrities viršininko 2011-07-26 isakymu Nr. 02-05-5612, ir bendra 4 m. plocio kelio servituta važiuoti transporto priemonemis ir naudotis pesciuju taku žemes sklypuose, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantieji daiktai), kiekviename iš ju po 2 m. nuo šiu žemes sklypu tarpusavio ribos, patekimui i žemes sklypa, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (viešpataujantis daiktas) (t.1., b.l.100-104). Nurode, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso 1,15 ha ploto žemes sklypas Nr. 20, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kuri ji isigijo 1997-05-26 pirkimo-pardavimo sutartimi. Kaip matyti iš 1995-03-10 patvirtinto žemes sklypo Nr. 20 plano M 1:2000, patekimui i ieškovei priklausanti žemes sklypa rytineje dalyje nurodytas kelias per šalia esanti valstybines žemes sklypa (gretimybe 8-9). Pastarasis žemes sklypas Nr. 137 buvo paženklintas 2001-01-05 žemes sklypo ribu paženklinimo-parodymo aktu (akte žemes sklypo Nr. 137 savininke nurodoma V. S.). 2001-07-16 patvirtintas žemes sklypo Nr. 137 planas M 1:1000 (plane žemes sklypo Nr. 137 savininke nurodoma D. Š.). Kauno apskrities viršininko 2001-07-26 isakymu Nr. 02-05-5612 patvirtintas žemes sklypo Nr. 137 padalinimo projektas i 11 žemes sklypu ir keiciama ju paskirtis iš žemes ukio i namu valda, nustatomi kelio servitutai. Taciau, kaip matyti iš 2001-07-16 patvirtinto žemes sklypo Nr. 137 padalijimo plano, buves kelias i ieškoves žemes sklypa Nr. 20 neišlikes, kelias nurodytas tik iki naujai projektuojamu žemes sklypu Nr. 137-5 ir Nr. 137-6. Tuo tarpu per žemes sklypus Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 kelias i ieškoves žemes sklypa nenumatytas. Be to, kelias iki žemes sklypu Nr. 137-5 ir Nr. 137-6, einantis per žemes sklypus nuo Nr. 137-1 iki 137-4 ir nuo Nr. 137-7 iki 137-11, yra servitutinis, kelio servitutas nustatytas Kauno apskrities 2001-07-26 isakymo Nr. 02-05-5612 pagrindu ir tik žemes sklypu nuo Nr. 137-1 iki Nr. 137-11 tarpusavio atžvilgiu, patekimui i toliau einanti žemes sklypa. Taciau kelio servitutas ieškoves žemes sklypui Nr. 20 nenustatytas. Del šios priežasties ieškovei priklausantis žemes sklypas Nr. 20 negali buti naudojamas pagal paskirti - kito kelio, kuriuo butu galima patekti i ieškovei priklausanti žemes sklypa nera, todel ieškove i savo žemes sklypa patekti ir juo naudotis negali.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

5Kauno rajono apylinkes teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškini tenkino. Nustate kelio servituta važiuoti transporto priemonemis ir naudotis pesciuju taku žemes sklypuose, esanciuose ( - ) unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantieji daiktai), tose ribose, kurios apibrežtos Kauno apskrities viršininko 2011-07-26 isakymu Nr. 02-05-5612, ir bendra 4 m. plocio kelio servituta važiuoti transporto priemonemis ir naudotis pesciuju taku žemes sklypuose, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantieji daiktai), kiekviename iš ju po 2 m. nuo šiu žemes sklypu tarpusavio ribos, patekimui i žemes sklypa, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (viešpataujantis daiktas). Priteise iš L. B. G. J. 278 litus; N. S. ir G. P. 304 litus; S. V. 606 litus; D. L. 2289 litus; L. P. 1830 litus; D. D., E. D., UAB „Raudonoji lape“ 808 litus; O. S. 346 litus; L. T. 270 litus; V. B. 703 litus; R. B. ir R. B. 317 litus. Teismas nustate, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso 1,15 ha ploto žemes sklypas Nr. 20, esantis ( - ) (t.1., b.l.5-6). 1995-03-10 patvirtinto žemes sklypo Nr. 20 plano M 1:2000, patekimui i ieškovei priklausanti žemes sklypa rytineje dalyje nurodytas kelias per šalia esanti valstybines žemes sklypa (gretimybe 8-9, t.1., b.l.7-8). 1992 10 15 O. K. priklausancio žemes sklypo ribu parodymo ir ju paženklinimo vietoje akte nurodyta, kad rytineje sklypo dalyje projektuojamas kelias privažiavimui i busimos savininkes R. B. sklypa (t.1., b.l.14-15), o 1993 05 26 paženklinant besiribojanti O. K. žemes sklypa Nr.19, nurodytas kelias i žemes sklypa Nr.20 (t.1., b.l.16). 2001 01 05 paženklinant kita gretimybe, žemes sklypa Nr. 137, priklausanti V. S., kelias patekti i žemes sklypa Nr.20 nepažymetas (t.1., b.l.17-19). 2001 07 26 Kauno apskrities viršininko isakymu Nr.02-05-5612 buvo patikslinti sklypo Nr. 137 kadastriniai matavimai, patvirtintas žemes sklypo padalijimo projektas, kuriuo žemes sklypas padalintas i 11 sklypu, pakeista šiu žemes sklypu tiksline naudojimo paskirtis bei nustatyti šiu 11 sklypu servitutai vienas kito atžvilgiu (t.1., b.l.20-28). Atsakovai yra isirenge kelia (privažiavima) prie jiems nuosavybes teise priklausanciu žemes sklypu. Šis kelias (privažiavimas) baigiasi ties žemes sklypais Nr.137-5 ir 137-6 (t.1.,b.l.78-79,85-87). Šiuos žemes sklypus bei ieškovei priklausanti žemes sklypa skiria griovys. Ieškove prašo, kad privažiavimas (kelias) butu pratestas per žemes sklypus Nr.137-5, Nr. 137-6 ir nustatytas servitutas jai važiuoti per visus vienuolika žemes sklypu. Vietos apžiuros metu teismas apžiurejo penkis atsakovu pateiktus variantus, kuriais galimai gali pasinaudoti ieškove. Šios apžiuros metu teismas nustate, kad visais atvejais turetu buti nustatytas servitutas kitu savininku atžvilgiu. Faktiškai apžiurejus galimus variantus, teismas konstatavo, kad jie yra objektyviai neracionalus. 4-tame variante, iš Pušu gatves (t.2., b.l.147) žemes sklypu plotas, skirtas privažiavimui prie gyvenamuju namu, yra išklotas trinkelemis, sutvarkyta infrastruktura; 5- tame variante iš Žilviciu gatves (t.2., b.l.145) pastatyti statiniai; 1-ame variante iš Svajoniu gatves (t.2., b.l.149), ieškoves žemes sklypas nepasiekiamas; 2-ame variante iš Dviratininku gatves puses (t.2., b.l.146), teritorija yra aptverta tvoromis, sutvarkyta aplinka; 3-iame variante iš Pesciuju gatves (t.2., b.l.148), tarp šaliu vyko derybos del sklypo isigijimo ir dali sklypo panaudoti privažiavimui, taciau šalys nesutare del kainos. Teismas nustate, kad ieškove realiai privažiuoti prie jai nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo neturi. Vietos apžiuros metu taip pat nustate, kad kelias (privažiavimas), kuris nurodytas ieškoves žemes sklypo plane pirkimo-pardavimo metu , faktiškai neatitinka vietos, kurioje prašoma nustatyti servituta, taciau be priverstinio servituto nustatymo neimanoma tinkamai, normaliomis sanaudomis naudotis žemes sklypu. Analizuojant kitas objektyvias ir imanomas galimybes, teismas vertino tai, kad žemes sklypai aplink ieškoves žemes sklypa yra suformuoti, o naujas sprendinys, t.y. kelias (privažiavimas) privales atitikti teritoriju planavimo dokumentus. Teismo vertinimu, ieškoves nurodytas servituto igyvendinimas yra optimaliausias iš visu kitu nurodytu variantu, t.y. servitutas bus nustatytas jau esamam keliui. Teismas laike nepagristais atsakovu argumentus del tam tikru apsauginiu kelio zonu, del dideliu gabaritu automobiliu srauto, kadangi tai yra vietines reikšmes kelias, kuris neregistruotinas viešajame registre ir nekeliami apribojimai. Teismas nurode, kad servituto turetoja igyja teise naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamu teisiu ribojimu, kurie turi buti kompensuojami. Teismo vertinimu, ieškoves pateiktas nuostoliu atlyginimas (t.3., b.l 78) atitinka protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus, ivertinant tai, kad faktine situacija susidare ne del ieškoves kaltes. Todel iš ieškoves priteise – G. J. 278 litus; N. S. ir G. P. 304 litus; S. V. 606 litus; D. L. 2289 litus; L. P. 1830 litus; D. D., E. D., UAB „Raudonoji lape“ 808 litus; O. S. 346 litus; L. T. 270 litus; V. B. 703 litus; R. B. ir R. B. 317 litus .

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai.

7Apeliaciniu skundu atsakoves L. P. ir D. L. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkes teismo 2012-12-27 sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Byla nagrineti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8Reikalavima nustatyti kelio servituta per žemes sklypus nuo Nr. 137-1 iki Nr. 137-5, nuo Nr. 137-6 iki Nr. 137-11 ieškove grindžia 1997-05-26 privacios žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria sudare ieškove, pridetu priedu, žemes sklypo planu, kuriame tariamai buvo pažymetas kelias einantis per atsakovams priklausancius žemes sklypus. Bylos nagrinejimo metu buvo nustatyta, kad šiam keliui nera suteiktas joks teisinis statusas. Minetas kelias nebuvo iregistruotas ar pažymetas kaip servitutas. Be to, vietos apžiuros metu paaiškejo, su kuo sutiko pati ieškove, kad faktinis kelias buvo ne servitutu ketinamo itvirtinti kelio vietoje, o kitoje vietoje. Tokiu budu servitutas, kuri prašoma nustatyti nera faktines situacijos iteisinimas, o savarankiškas, naujas atsakovams priklausanciu žemes sklypu apsunkinimas.

9Be ieškoves siulomo servituto nustatymo varianto teismui atsakovai pateike penkis alternatyvius sprendinius, taciau teismas nustatydamas servituta pagal ieškoves pasirinkta varianta atmete kitus penkis galimus sprendinius ivardindamas juos kaip „objektyviai neracionalius“ Ši išvada padaryta neatlikus išsamios pateiktu sprendiniu analizes, neargumentuotai. Teismas nurode, kad 4-tame variante, iš Pušu gatves (II tomas, b.l. 147) žemes sklypo plotas, skirtas privažiavimui prie gyvenamuju namu, yra išklotas trinkelemis, sutvarkyta infrastruktura, taciau tai netrukdo važiuoti transporto priemonems ir naudotis pesciuju taku. 5-tame variante iš Žilviciu gatves (II tomas, b.l.145) pastatyti statiniai, taciau pastatyti statiniai netrukdo nustatyti servituta, kadangi mineti statiniai neužima viso sklypo ploto. Paminetina ir tai, kad žemes sklypuose nuo Nr. 137-1 iki Nr. 137-4, nuo Nr. 137-6 iki Nr. 137-10 taip pat statomi statiniai. 1-ame variante iš Svajoniu gatves (II tomas, b.l. 149), ieškoves žemes sklypas nepasiekiamas. Taciau ieškoves pasirinktas variantas - tai akligatvis, kuris baigiasi melioruojama duobe, t.y. pasirinktas variantas gali buti naudojamas kaip kelias tik irengus pralaida ir kelia. 2-tame variante iš Dviratininku gatves puses (II tomas, b.l. 146), teritorija yra aptverta tvoromis, sutvarkyta aplinka. Tai, kad teritorija aptverta tvoromis ir sutvarkyta teritorija nera kliutis nustatyti servituta, kadangi byloje nebuvo surinkta irodymu, kad mineta tvora irengta nuosavoje žemeje, priešingai, iš žemes sklypu planu matyti, kad mineta tvora irengta savavališkai. 3-iame variante iš Pesciuju gatves (II tomas, b.l. 148), tarp šaliu vyko derybos del sklypo isigijimo ir dalies sklypo panaudojimo privažiavimui, taciau šalys nesutare del kainos. Argumentai del šio varianto atmestini, kadangi teismas neturetu remtis vieninteliu kriterijumi - kad pasirinktas kelio servitutas butu irengtas mažiausiomis ieškoves sanaudomis. Byloje nera irodymu, kuriais remiantis galima butu daryti išvada, kad ieškoves siulomas variantas yra racionaliausias. Nagrinejamoje byloje butent ieškovei teko pareiga irodyti, kad pasirinktas variantas yra racionaliausias.

10Teismas pasirinko blogiausia varianta iš visu galimu servituto variantu, nes jis daugiausia pažeide tarnaujanciuju daiktu savininku (apeliantu) teises (nustacius servituta, apribota galimybe naudoti žemes sklypus pagal tiesiogine ju paskirti) ir yra maksimaliai palankus viešpataujanciojo daikto savininkui (ieškovei). Tokiu budu buvo pažeistas tarnaujanciojo ir viešpataujanciojo daikto savininku interesu proporcingumo principas. Teismas nepagristai neatsižvelge i tai, kad atsakoviu D. L. ir L. P. sklypais Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 neina joks kelias. Tai galiniai sklypai, kurie sukuria akligatvi. Minetuose sklypuose statomi dvibuciai gyvenamieji namai, sklypu Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 plotas po 7,5 aro, t.y. pakankamai tankus užstatymas. Nustacius atsakoviu sklypuose kelio servituta po 2 m. kiekviename žemes sklype nuo ju tarpusavio ribos, kiekviename žemes sklype 5 m. nuo ju tarpusavio ribos (2 m. kelias ir 3 m. apribojimai) galios apribojimas sodinti krumus ir medžius, o 12 m. nuo ju tarpusavio ribos (2 m. kelias ir 10 m. apribojimai) statyti statinius, irengti karjerus, vandens telkinius, vykdyti antžeminiu ar požeminiu inžinieriniu tinklu tiesimo darbus. Taigi, nustacius servituta atsakoves iš esmes prarastu bet koki privatuma, netgi butu apsunkintas sklypu panaudojimas pagal paskirti. Kvartale nera centralizuotos kanalizacijos, vandens, butina irengti vandens grežinius, valymo irenginius ir lietaus vandens nuvedimus. Taip pat butinos transporto priemoniu parkavimo vietos, kas nustacius servituta taptu neimanoma šiuose sklypuose. Vienas iš dvibuciu gyvenamuju namu žemes sklype Nr. 137-6 baigiamas statyti.

11Teismas neatsižvelge i tai, kad nagrinejamu atveju kalbama apie atsakovu privatumo ribojima, kadangi ieškove nori pasinaudoti žemes sklypu nuo Nr. 137-1 iki Nr. 137-4, nuo Nr. 137-7 iki Nr. 137-10 dalimi, kuria vienas kitam servituto pagrindais suteike atsakovai. Tai nera viešas kelias, minetas pravažiavimas irengtas minetu sklypu savininku sklypuose ir ju lešomis. Minetas žemes sklypas buvo skirtas patekti ir aptarnauti uždara gyvenamaji kvartala, kuris baigiasi akligatviu, jis nera skirtas dideliam transporto srautui, servituto nustatymas iš esmes pažeistu kvartalo gyventoju teisetus lukescius gyventi ramioje ir saugoje teritorijoje. Viešpataujantis daiktas yra 1,15 ha žemes ukio paskirties sklypas, kas lemtu, kad servituto nustatymas i mineta sklypa ženkliai padidintu transporto srautus per atsakovams priklausancius gyvenamuju namu paskirties žemes sklypus. Tokiu budu nukrypstama nuo Lietuvos Aukšciausiojo teismo praktikos (2011 m. lapkricio 4 d. nutartis, civilineje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Kiti sprendiniu variantai visomis prasmemis mažiau ribotu tarnaujanciu žemes sklypu savininku teises, kadangi jie yra ženkliai didesni ir nera taip tankiai užstatyti, dalis sklypu visiškai neužstatyti ar priskirti žemes ukio paskirties žemei ir servituto nustatymas nedarytu ju savininkams tokio didelio poveikio, neribotu ju savininku teises i privatuma.

12Ieškove nepateike teismui irodymu, kad emesi veiksmu, kuriais siektu išmeginti visus galimus variantus, nebuvo aiškinamasi, kiek kainuotu irengti kelia pagal ši ir kitus galimus servituto nustatymo variantus. Pasirinktas varianto igyvendinimas taip pat pareikalautu nemažu sanaudu. Šis kelias baigiasi ties žemes sklypais Nr. 137-5 ir 137-6. Šiuos žemes sklypus bei ieškovei priklausanti žemes sklypa skiria griovys, t.y. butina pratesti kelia per žemes sklypus Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 ir irengti pralaida. Apeliantes pateikia teismui komercinius pasiulymus iš kuriu matyti, kad kelio per akligatvi ir pralaidos irengimas kainuotu nuo 52.755 iki 61.107,75 Lt.

13Teismas nesieme pakankamu priemoniu tikslu nustatyti žemes sklypu savininku nuostolius del servituto. Teismo sprendimas dalyje del nuostoliu atlyginimo pažeide žemes sklypu savininku teise gauti teisinga atlyginima del patiriamu nuostoliu. Pirmosios instancijos teismas nesieke išsiaiškinti tikruosius atsakovu nuostolius, o elgesi priešingai - apribojo atsakovu galimybe irodineti tikraji patirtu nuostoliu dydi. Teismas ipareigojo ieškove pateikti nuostoliu ivertinima, ieškoves atstovas ši ipareigojima ivykde po bylos nagrinejimo atnaujinimo, paskutinio posedžio metu, t.y. atsakovai su minetu skaiciavimu susipažino tik paskutiniame posedyje, kas salygojo, kad atsakovai neturejo galimybes teikti irodymu, kuriais atsikirstu i ieškoves pateiktus skaiciavimus. Del to pateike prašyma atideti teismo posedi tikslu atlikti vertinima, taciau teismas mineta prašyma atmete. Tokiu budu pirmosios instancijos teismas pažeide proceso šaliu lygiateisiškumo principa, nes ateme iš atsakovu galimybe pagristi irodymais savo atsikirtimus del ieškoves pateiktu skaiciavimu. Teismas remesi išimtinai ieškoves atstovo parengtais skaiciavimais - ieškoves atstovo pateikti skaiciai buvo perkelti i sprendima, nors faktiškai toks skaiciavimas turejo buti vertintinas labai kritiškai, nes parengtas ne savo srities specialisto, t.y nepriklausomo turto vertintojo. Apeliantes kartu su apeliaciniu skundu teikia nuostoliu skaiciavimus, pagal kuriuos, kiekvienos namu valdos žemes sklypo su statomais dvibuciais gyvenamaisiais namais rinkos vertes neigiamas pokytis nustacius kelio servituta yra 46 000 Lt. Teismas priteise 2.289 Lt ir 1.830 Lt kompensacijas. Taigi, teismo priteista kompensacija atsakovams nekompensuoja del nustatomo servituto patiriamu nuostoliu.

14Apeliacines instancijos teismui teikia komercini pasiulyma, iš kurio matyti išlaidos irengti keliui, kuriuo pirmosios instancijos teismas nustate servituta žemes sklypuose nuo Nr. 137-1 iki 137-4 ir nuo Nr. 137-7 iki 137-11. Minetas komercinis pasiulymas teikiamas, kadangi faktiškai minetas kelias yra irengtas, taciau kelio irengimo išlaidas pateisinanciu dokumentu atsakoves pateikti neturi galimybes, nes kelia irenge nekilnojamojo turto vystytojas, kuris suformavo mineta gyvenamuju namu kvartala ir irenge konkretu kelia. Išlaidos keliui irengti buvo (kalkuliuotos i parduodamu sklypu kainas, t.y. bendraatsakovai isigydami žemes sklypus apmokejo ir už kelio irengima. Pagal komercini pasiulyma tokio kelio irengimas kainuotu nuo 59.916 Lt iki 63.142 Lt. Minetos išlaidos kelio irengimui turetu buti padalintos visiems (tame tarpe ir viešpataujanciojo daikto savininkui) kelio naudotojams proporcingai turimo žemes sklypo plotui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priteistos kompensacijos nekompensuoja netgi kelio irengimo išlaidu.

15Teismui priemus skundžiama sprendima paaiškejo, kad žemes sklypus Nr. 137-5 ir 137-6 ir ieškovei priklausanti žemes sklypa skiria valstybines žemes atkarpa - tokiu budu skundžiamu teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas neišsprestu patekimo i ieškovei priklausanti sklypa problemos.

16Apeliaciniu skundu atsakovai D. D., E. D., UAB „Raudonoji lape“, N. S., O. S., G. P., V. B., R. B., R. B. bei neitraukti i bylos nagrinejima asmenys V. C., E. C., Ž. L., G. L. prašo: panaikinti Kauno rajono apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendima ir perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui; prijungti prie civilines bylos naujus irodymus - santuokos ir gimimo liudijimu, UAB „Kaduva“ komercinio pasiulymo darbu atlikimui, UAB „Laudomus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertes pokycio, nustacius kelio servituta, studijos su kvalifikacijos atestatais kopijas; priteisti bylinejimosi išlaidas; byla nagrineti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas neatliko aktyvaus vaidmens, netyre visu atsakovu pateiktu argumentu, be to, teismo yra prašoma prijungti prie bylos naujus pateiktus irodymus, kuriuos butina ištirti žodinio proceso tvarka.

17Apeliantu nuomone teismas netinkamai išaiškino materialines teises normas, jas netinkamai pritaike, nesivadovavo teismu suformuota vieninga praktika, netinkamai ivertino byloje suformuotas faktines aplinkybes, del ko buvo neteisingai išspresta byla. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

18Ieškoves nurodomas servituto variantas nera vienintelis budas išspresti ieškoves nuosavybes teises i žemes sklypa tinkama igyvendinima. Teismas gincijama sprendima grinde tik vietos apžiuros metu nustatytomis aplinkybemis, taciau nesivadovavo proporcingumo ir interesu derinimo principais, neatsižvelge i pažeidžiamus atsakovu teisetus lukescius. Ieškove nepateike jokiu irodymu apie servituto nustatymo neracionaluma kitose vietose. Kasacinis teismas yra konstataves, kad bylos del kelio servituto nustatymo turi viešojo intereso pobudi, tai inter alia lemia aktyvu teismo vaidmeni renkant ir tiriant irodymus (LAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-494/2008; LAT 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Teismas netinkamai igyvendino jam tenkanti aktyvu vaidmeni šioje civilineje byloje, todel nebuvo atskleista bylos esme, neištirtas alternatyvaus servituto nustatymo iš Pesciuju gatves puses negalimumas, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisetas ir byla turetu buti perduota pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (LR CPK 326 str. l d. 4 p.).

19Nustacius servituta per atsakovams priklausancius žemes sklypus tures buti užkasamas melioracijos griovys, del to ieškove patirs išlaidas (kuriu dydžio teismas nevertino, ieškoves neipareigojo pateikti darbu atlikimo samatos). Teismas nuspresdamas, jog nustatyti servituta pagal 2 ar 4 varianta yra neracionalu, turejo vertinti, ar sanaudos pašalinant kliutis naudotis nurodytomis teritorijomis butu normalios, taciau teismas apsiribojo tik reikalingu pakeitimu konstatavimu, taciau nevertino tu pakeitimu galimu išlaidu.

20Servitutas, kuriuo suvaržomos kitu devyniu savininku nuosavybes teises del vieno viešpataujancio daikto yra neproporcingas ir neatitinka interesu pusiausvyros principo. Kiti alternatyvios servituto vietos apsiribotu dvieju ar triju turto savininku nuosavybes teises ribojimu, todel labiau atitiktu proporcingumo, bei interesu balanso principus.

21Teismas nevertino atsakovu argumentu, jog žemes sklypas yra skirtas aptarnauti gyvenamajam kvartalui, nera skirtas dideliam mašinu srautui, kelio pratesimas iš esmes pažeistu kvartalo gyventoju teisetus lukescius gyventi ramioje ir saugioje teritorijoje, atsakovams nepasiule teikti jokiu irodymu del privatumo pažeidimo, nesiaiškino aplinkybiu, ar atsakovu pasiulyti penki variantai del alternatyviu servitutu nustatymo butu nustatyti per žemes ukio paskirties žemes sklypus, ar ne. Vadovaujantis LR CPK 314 str., prašo prijungti prie civilines bylos naujus irodymus -gyvenamojo kvartalo gyventoju nepilnameciu vaiku gimimo liudijimu kopijas, patvirtinancias aplinkybe, kad žemes sklypu savininkai sieke savo nepilnameciams vaikams užtikrinti saugia aplinka, nes isigydami žemes sklypus žinojo apie tai, kad 2001 metais padalijus žemes sklypus buvo nustatyti kelio servitutai sukuriant uždara gyvenamuju namu kvartala.

22Teismo nustatytos vienkartines išmokos yra nustatytos tik atsižvelgiant i tai, kad ne ieškove yra kalta del susidariusios situacijos, taciau nevertinant aplinkybes, jog atsakovai taip pat nera kalti del susidariusios situacijos, be to, ieškove ne karta nurode, jog galimai ketina kreiptis i valstybes institucijas del ju neteisetais veiksmais susidariusiu nuostoliu atlyginimo. Minetos išmokos nustatytos atsižvelgiant i žemes sklypu VI „Registru centras“ verte, taciau neatsižvelgiant nei i kaštus, kuriuos patyre atsakovai savo lešomis nusitiesdami servitutini kelia, nei i neturtinius nuostolius, kurie atsirastu del servituto nustatymo i žemes ukio paskirties žemes sklypa. Kadangi atsakovai iš esmes nesutiko su servituto nustatymu, neteike ir paskaiciavimo del atsirandanciu nuostoliu, vis delto, priemus sprendima, prašo prijungti prie civilines bylos UAB „Kaduva“ komercinio pasiulymo kopija bei UAB „Laudomus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertes pokycio, nustacius kelio servituta, studija. Šiu irodymu prijungimas yra svarbus viešo intereso gynimui, be to, ju pateikimo butinybe atsirado veliau. UAB „Kaduva“ komercinis pasiulymas patvirtina, kad atsakovu patirtos išlaidos už servitutinio kelio nutiesima su sudare apytiksliai 61 451,66 Lt, nes tiek kainuoja 150 m. ilgio ir 3,5 plocio kelio nutiesimas. UAB „Laudomus“ Nekilnojamojo turto rinkos vertes pokycio, nustacius kelio servituta, studijoje pateikiama išvada, kad nekilnojamojo turto - devyniu namu valdu, esanciu Kauno r. sav. Narepu k., Pesciuju g. nuo 1 iki 8 ir 10, rinkos vertes neigiamas pokytis del nustatyto kelio servituto galiniuose žemes sklypuose: unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nustatytas lyginamuoju metodu, yra 36 000 Lt arba po 4 000 Lt kiekvienai analizuojamai valdai.

23Žemes sklypu Nr. 137-5 ir 137-6 savininkai, teikdami atsiliepimus i ieškinius, nurode, kad minetuose sklypuose kelio faktiškai nera, todel turi buti pateikiamas servituto planas ar schema, kuriame butu nurodoma, kas yra plano (schemos) rengejas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ir kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Pirmosios instancijos teismas del šiu atsikirtimu visiškai nepasisake. Pirmosios instancijos teismas privalo aptarti ir ivertinti kiekviena pagrista ir su nagrinejama byla susijusi šalies argumenta. Nagrinejamoje byloje, minetu klausimu, teismas nepasisake, taip teismas pažeide LR CPK 270 straipsnio 4 dali, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

24505/1002 dalies žemes sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkais 2012 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo V. C. ir E. C., o žemes sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkais 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo Ž. L. ir G. L.. Šie savininkai apie teismo procesa informuoti nebuvo, sužinojo apie priimta sprendima iš kitu gyvenamuju namu kvartalo gyventoju. Šiu asmenu teises yra iš esmes pažeistos ne tik todel, kad jiems nežinant per ju žemes sklypus nustatytas kelio servitutas, bet ir todel, kad jiems už ši servituta nera atlyginama (teismas vienkartines kompensacijas priteise buvusiems žemes sklypu savininkams). Teismas nusprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu, todel yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.).

25Atsiliepimu i apeliacinius skundus ieškove L. B. prašo:

26apeliantu prašymo del bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme žodinio proceso tvarka netenkinti ir byla apeliacines instancijos teisme nagrineti rašytinio proceso tvarka;

27pripažinti Ž. L. ir G. L. atsakovo G. J. procesiniu teisiu peremejais ir byla apeliacines instancijos teisme nagrineti atsakovais ir apeliantais del kelio servituto nustatymo žemes sklype Nr. 137-1 laikant Ž. L. ir G. L.;

28apeliantu prašymu del nauju rašytiniu irodymu prijungimo netenkinti, taciau prijungti prie bylos rinkos vertes pokycio studijos Nr. 13-07 prieduose esanciu žemes sklypu Nr. 137-1 ir Nr. 137-10 registro išrašus (prie bylos neprijungiant pacios rinkos vertes pokycio studijos Nr. 13-07);

29apeliantu V. C. ir E. C. apeliacinio skundo reikalavimus del Kauno r. apylinkes teismo 2012-12-27 sprendimo dalies del kelio servituto nustatymo žemes sklype Nr. 137-10 (unikalus Nr. ( - )) panaikinimo ir šios bylos dalies gražinimo iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, spresti teismo nuožiura; kitu apeliantu apeliacinius skundus atmesti;

30bet kuriais atvejais nenaikinti isiteisejusios Kauno r. apylinkes teismo 2012-12-27 sprendimo dalies del kelio servituto nustatymo atsakoves S. V. žemes sklype (unikalus Nr. ( - )) ir atsakoves L. T. žemes sklype (unikalus Nr. ( - )).

31Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:

32Ieškove ieškini pareiške del kelio servitutu nustatymo 11 žemes sklypu, teismas ieškini patenkino. Apeliaciniai skundai paduoti gincijant kelio servitutus 9 žemes sklypuose. Apeliacinio skundo nera padavusi atsakove S. V. del kelio servituto jai priklausanciame žemes sklype Nr. 137-4 ir atsakove L. T. del kelio servituto jai priklausanciame žemes sklype Nr. 137-9, todel teismo sprendimo dalis del kelio servitutu nustatymo šiuose žemes sklypuose yra isiteisejusi ir negali buti naikinama pagal kitu žemes sklypu savininku apeliacinius skundus.

33Apeliantu V. C. ir E. C. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ju teises buvo pažeistos, nes jie nebuvo informuoti apie teismo procesa, apie teismo sprendimu nustatyta kelio servituta žemes sklype Nr. 137-10 sužinojo iš kitu gyvenamuju namu kvartalo gyventoju, be to, jiems už ši servituta nebuvo atlyginta. Taciau šie apeliantai nepateike savo pažeistas teises patvirtinanciu irodymu, t.y. nepateike 2012-06-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2302 ir prie jos galimai sudarytu papildomu susitarimu, nenurode, kad pardavejas nebuvo ju informaves apie teismo procesa, nepateike jokiu irodymu, kad apie priimta teismo sprendima sužinojo iš kitu gyvenamuju namu kvartalo gyventoju, ar kad pagal susitarima su pardaveju už kelio servituto nustatyma ju isigytoje žemes sklypo dalyje pinigine kompensacija neturejo buti priteista pardavejui. CK 6.321 str. 1 ir 3 d. numato pardavejo pareiga patvirtinti pirkejui, kad perduodami daiktai nera teisminio ginco objektas, kad i perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokiu pretenziju, išskyrus atvejus, kai pirkejas sutiko perimti daiktus, kurie yra tokiu pretenziju objektai. Atsižvelgiant i tai, 505/1002 dalies žemes sklypo Nr. 137-10 pardavejas V. B. turejo informuoti pirkejus V. C. ir E. C. apie teisme užvesta byla ir šioje byloje ieškoves pareikštus reikalavimus (pretenzijas) del kelio servituto nustatymo šiame žemes sklype. Jei pirkejas V. B. CPK 6.321 str. 1 ir 3 d. reikalavimus pažeide ir pirkeju V. C. ir E. C. apie tai neinformavo, sutinkamai su CK 6.321 str. 6 d., jie turi teise reikalauti sumažinti pardavimo kaina arba nutraukti sutarti, taciau tai nera šios bylos nagrinejimo dalykas. Taciau vis tik, jei apeliacines instancijos teismas ižvelgtu CK 329 str. 2 d. 2 p. itvirtinta pagrinda, šiuo pagrindu teismo sprendimas negaletu buti panaikintas visa apimtimi - jis galetu buti panaikintas tik dalyje del kelio servituto nustatymo i žemes sklypa Nr. 137-10, kurio dali yra isigije apeliantai V. C. ir E. C., ir tik šioje dalyje byla galetu buti gražinta iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

34Apeliantai Ž. L. ir G. L. žemes sklypa Nr. 137-1 iš atsakovo G. J. isigijo 2012-12-06, t.y. po bylos išnagrinejimo iš esmes paskutiniame pirmosios instancijos teismo posedyje, kuris ivyko 2012-12-05. Po nurodyto teismo posedžio pasibaige bylos nagrinejimas iš esmes, todel apeliantams Ž. L. ir G. L. nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo dalyvauti byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme 2012-12-05 ar ankstesniuose teismo posedžiuose. Be to, teismui išejus i pasitarimu kambari priimti sprendimo nebegalejo buti teikiami ar paties teismo iniciatyva renkami irodymai apie žemes sklypo Nr. 137-1 savininku pasikeitima, juo labiau, kad šio žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nekilnojamojo turto registre buvo iregistruota tik 2013-01-07, t.y. po 2012-12-27 teismo sprendimo priemimo. Todel atsakovo G. J. procesiniu teisiu peremimas pagal CPK 48 str. nuostatas, byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme negalejo buti iformintas. Taciau atsižvelgiant i tai, kad bylos procesas del kelio servituto žemes sklype Nr. 137-1 apeliacines instancijos teisme toliau tesiamas pagal nauju šio žemes sklypo savininku Ž. L. ir G. L. apeliacinius skundus, pats atsakovas G. J. apeliacinio skundo nepadave, sutinkamai su CPK 302 str., 48 str., apeliacines instancijos teisme atitinkamu procesiniu sprendimu turetu buti iformintas Ž. L. ir G. L. atsakovo G. J. procesiniu teisiu peremimas ir byla toliau turetu buti nagrinejama apeliacines instancijos teisme atsakovais ir apeliantais del kelio servituto nustatymo žemes sklype Nr. 137-1 laikant šio žemes sklypo savininkus Ž. L. ir G. L..

35Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškoves atstovas eile kartu siule atsakovams pateikti irodymus (turto vertinimus, rinkos vertes pokycio studijas ar pan.) apie žemes sklypu verciu netekima del kelio servituto juose, taciau atsakovai tokiu irodymu pirmosios instancijos teismui neteike. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esanciomis VI Registru centras nustatytomis žemes sklypu vertemis, atsižvelgdamas i kiekviename žemes sklype nustatyto kelio servituto užimama plota ir žemes sklypu, kuriems reikalingas naudojimasis servitutiniu keliu, skaiciu, t.y. kad servitutiniu keliu užimamas plotas naudojamas ir paciu atsakovu pravažiavimui, pripažindamas pagristais ieškoves pateiktus paskaiciavimus (III t., b.l. 78), priteise iš ieškoves už kelio servituto nustatyma kiekvienam iš atsakovu teismo sprendime nurodyto dydžio pinigines kompensacijas. Atsakovai turejo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui rinkos vertes pokycio studijas, kurias dabar teikia pirmosios instancijos teismui, taciau per eile teismo posedžiu ju neteike. Pirmieji teismo posedžiai netgi buvo atideti remiantis tuo, kad atsakoviu L. P. ir D. L. atstovas praše teismo sudaryti atsakovems galimybe užsakyti turto vertinimus ir pateikti juos i byla, taciau per eile veliau sekusiu teismo posedžiu jie nebuvo pateikti ir nebuvo nurodytos jokios priežastys, del kuriu jie nebuvo pateikti. Kiti atsakovai prašymu del tokiu irodymu pateikimo nereiške ir jokiu irodymu šiuo klausimu neteike. Iš kartu su apeliaciniu skundu teikiamu rinkos vertes pokycio studiju matyti, kad jos buvo užsakytos tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo, todel darytina išvada, kad šie irodymai galejo buti pateikti pirmosios instancijos teisme, t.y. egzistuoja CPK 314 str. itvirtinta salyga, kuriai esant nauji irodymai apeliacines instancijos teisme negali buti priimti. Taip pat neegzistuoja ir CPK 314 str. nurodyta išimtis, kuriai esant šie irodymai galetu buti pateikti apeliacines instancijos teismui, t.y. irodymu pateikimo butinybe neiškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo, nes teismo sprendimas patenkinti ieškini pats savaime negali buti pripažistama kaip aplinkybe, salygojanti nauju irodymu pateikimo butinybe.

36Rinkos vertes pokycio studijos negali buti prijungiamos prie bylos, nes jos yra netinkamu rašytiniu irodymu. Šios rinkos vertes pokycio studijos nera irodymu, gautu CPK 212 str. nustatyta tvarka, t.y. nera eksperto išvados. Sutinkamai su CPK 197 str. 1 d., atsižvelgiant i tai, kad šios studijos sudarytos turto vertintojo, jos galetu buti laikomos privaciais rašytiniais irodymais, jei atitiktu Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 21-22 str. reikalavimus, keliamus turto vertinimo ataskaitai. Taciau tai nera turto vertinimo ataskaitos, o rinkos vertes pokycio studijos, prilygintinos turto vertintojo raštu išdestytai nuomonei, kuri sutinkamai su CPK 197 str. 2 d., negali buti viršesniu irodymu, nei byloje esanciuose oficialiuose rašytiniuose irodymuose - nekilnojamojo turto registro išrašuose ir VI Registru centras skelbiamoje informacijoje - esantys duomenys. Tai, kad rinkos vertes pokycio studijos yra tik turto vertintojo raštu išdestyta nuomone, patvirtina ir tai, kad jose skaiciavimai atliekami lyginamuoju metodu, taciau palyginimui imamos namu valdos, kuriose nera nustatyti kelio servitutai; žemes sklypuose nuo Nr. 137-4 iki Nr. 137-11 be kelio servituto ieškoves žemes sklypui toje pacioje vietoje jau yra nustatyti kelio servitutai 2001-07-26 apskrities viršininko isakymu; kelio servituto itaka vertinamiems žemes sklypams (procentinis vertes sumažejimo dydis) nustatomas remiantis prielaidomis ir nesivadovaujant jokiais objektyviais duomenimis; vertes pokycio studijoje Nr. 13-07 vertinamos tik 2 namu valdos, taciau išvados teikiamos del 9 namu valdu vertes pokyciu, kurie nustatomi remiantis prielaidomis ir nesivadovaujant jokiais objektyviais duomenimis; skaiciuojama ne tik žemes sklypu, bet ir statiniu verte, nors joks servitutas statiniams nebuvo nustatytas; skaiciuojama nepastatytu gyvenamuju namu verte, nežinant kokios vertes gyvenamieji namai bus pastatyti. Rinkos vertes pokycio studijos Nr. 13-07 prieduose yra bylai reikšmingi žemes sklypu Nr. 137-1 ir Nr. 137-10 nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtinantys šiu žemes sklypu savininku pasikeitimus, todel šie nekilnojamojo turto registro išrašai savarankiškai turetu buti prijungti prie bylos (neprijungiant pacios rinkos vertes pokycio studijos Nr. 13-07).

37UAB „Kauno keliai“, UAB „Svaitina“ ir UAB „Kaduva“ komerciniai pasiulymai, neturetu buti prijungti prie bylos remiantis CPK 314 str. nuostatomis, nes šie irodymai galejo buti pateikti pirmosios instancijos teisme ir neegzistuoja šioje teises normoje itvirtintos išimtys, del kuriu jie galetu buti prijungti apeliacines instancijos teisme. Be to, šie rašytiniai irodymai nepatvirtina irodinejamu aplinkybiu, kad apeliantai ar asmenys, iš kuriu jie isigijo žemes sklypus, nutiesdami kelia toje dalyje, kurioje teismas ieškovei nustate kelio servituta, iš tiesu patyre tokio dydžio išlaidas ar kad jas žemes sklypu pardavejams apmokejo. Komerciniuose pasiulymuose nurodomos busimos galimos išlaidos, jei reiketu nutiesti kelia, tuo tarpu patys apeliantai pripažista, kad kelias iki galiniu žemes sklypu Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 iš dalies yra nutiestas, taciau neteikia jokiu irodymu apie tam tikslui turetas išlaidas. Apeliantai taip pat nepateikia jokiu irodymu, kad tiesiant kelia iki galiniu žemes sklypu Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 buvo atlikti visi komerciniuose pasiulymuose nurodyti darbai ir kad už juos buvo sumoketa tiek, kiek nurodyta šiuose komerciniuose pasiulymuose. Taip pat nelogiškas ir nepagristas atsakoviu L. P. ir D. L. argumentas, kad išlaidos kelio irengimui per joms priklausancius 2 galinius žemes sklypus Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 gali siekti nuo 52 755 Lt iki 61 107 Lt, kai tuo tarpu komerciniuose pasiulymuose del kelio irengimo per kitus žemes sklypus nurodoma, kad kelio irengimas per 9 žemes sklypus kainuoja nuo 59 916 Lt iki 63 142 Lt (anot kitu atsakovu - 61 451 Lt), t.y. daug kartu brangiau, nei per 2 atsakoviu L. P. ir D. L. žemes sklypus. Be to, kelio servitutas yra daiktine teise, nustatoma žemes sklypo atžvilgiu, t.y. teise naudotis svetimu žemes sklypu. Tuo tarpu sutinkamai su Keliu istatymo 2 str. 3 d., kelias (kuris iš dalies yra nutiestas iki žemes sklypu Nr. 137-5 ir Nr. 137-6, taip pat kuris bus tiesiamas per žemes sklypus Nr. 137-5 ir Nr. 137-6) yra inžinerinis statinys. Todel klausimas del kompensacijos apeliantams priteisimo už ju žemes sklypuose irengta ar busima kelia, kaip inžinerini statini, nera šios byloje nagrinejimo dalyku. Šios bylos nagrinejimo dalyku yra klausimai del daiktiniu teisiu (servitutu) i žemes sklypus nustatymo ir kompensacijos už del to atsiradusiu žemes sklypu verciu pokycius priteisimo, tuo tarpu klausimai del to, kieno lešomis tures buti baigiamas tiesti ir asfaltuojamas ar kitokia danga dengiamas esamas kelias, kam ir kiek kompensuojama už atliktus kelio tiesimo darbus, kieno lešomis tures buti tiesiama likusi kelio atkarpa per žemes sklypus Nr. 137-5 ir Nr. 137-6, kaip tai tures buti daroma, kokios medžiagos bus naudojamos ir kiti su keliu, kaip inžineriniu statiniu, susije klausimai nera šios bylos nagrinejimo dalyku ir tarp kelio, kaip inžinierinio statinio, naudotoju tures buti sprendžiami atskirai. Todel darytina išvada, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti komerciniai pasiulymai kelio irengimui nera susije su nagrinejama byla, šis klausimas iš apeliantu puses nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, todel šie nauji irodymai turetu buti atsisakyti prijungti apeliacines instancijos teisme ne tik CPK 314 str., bet ir CPK 180 str. pagrindu.

38Apeliantes L. P. ir D. L. kartu su savo apeliaciniu skundu teikia J. K. individualios imones parengta žemes sklypu išdestymo schema, irodinedamos, kad tarp ieškoves žemes sklypo ir ju žemes sklypu Nr. 137-5 ir Nr. 137-6 esanciame melioracijos griovyje yra valstybine žeme. Taciau šis naujas rašytinis irodymas apeliacines instancijos teisme taip pat neturetu buti prijungti prie bylos remiantis CPK 314 str. nuostatomis. Be to, bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu tiek ieškoves, tiek atsakoviu L. P. ir D. L. atstovai pripažino, kad melioracijos griovys patenka i šaliu žemes sklypus, t.y. 1/2 dalis i ieškoves žemes sklypa ir likusi 1/2 dalis i atsakoviu L. P. ir D. L. žemes sklypus. Tam neprieštaravo ir treciojo asmens Nacionalines žemes tarnybos atstovai. Tuo tarpu ta aplinkybe, kad J. K. individuali imone parenge žemes sklypu išdestymo schema ir joje pateike nuoroda i melioracijos griovi pažymedama, kad tai valstybine žeme, savaime jos nedaro valstybine žeme. Byloje nera pateikta jokiu objektyviu irodymu, kad nurodytas melioracijos griovys yra valstybineje, o ne šaliu žemeje. Kita vertus, jei ir paaišketu, kad nurodytas melioracijos griovys yra valstybineje žemeje, šioje byloje priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis i byloje treciuoju asmeniu dalyvavusia Nacionaline žemes tarnyba, kad cia taip pat butu nustatytas kelio servitutas patekimui i ieškoves žemes sklypa, kad veliau šio kelio servituto pagrindu ieškove galetu isirengti pravažiavimui per melioracijos griovi reikalinga inžinerini statini.

39Byloje taip pat teikiami dokumentai apie atsakovu D. D. ir E. D. šeimos sudeti, kuriais šie apeliantai irodineja, kad žemes sklypa Nr. 137-7 isigijo ir gyvenamaji nama jame stato šeimos poreikiams, namu valdoje augs ju nepilnameciai vaikai. Taciau šie nauji rašytiniai irodymai apeliacines instancijos teisme taip pat neturetu buti prijungti prie bylos remiantis CPK 314 str. nuostatomis, kita vertus, šiais rašytiniais irodymais irodinejamos aplinkybes nesudaro pagrindo ieškoves ieškini šiu asmenu atžvilgiu atmesti.

40Teismas vertindamas atsakovu pateiktus kelio servituto nustatymo variantus, t.y. kelio servituto nustatymo alternatyvas kituose žemes sklypuose, remdamasis brežiniais ir atlikta vietos apžiura, priejo pagristu ir teisingu išvadu, kad kelio servitutai turetu buti nustatyti per atsakovu žemes sklypus, nes: 1) žemes sklypuose nuo Nr. 137-1 iki 137-4, nuo 137-7 iki 137-11 jau yra nustatyti kelio servitutai 2001-07-26 apskrities viršininko isakymu, todel nustacius ieškovei papildomus kelio servitutus per šiuos žemes sklypus, neišeinant už esamo servitutinio kelio ribu, šiu žemes sklypu savininku teises bus mažiau ribojamos, nei tu žemes sklypu savininku, per kuriu žeme atsakovai siule nustatyti kelio servituta (per kuria neina servitutiniai keliai); 2) nustacius kelio servituta per atsakovu žemes sklypus, kelias faktiškai turetu prasitesti tik per žemes sklypus Nr. 137-5 ir 137-6; kelio irengimas per šiuos žemes sklypus atstumo prasme yra mažiausias, lyginant su visais kitais atsakovu pateiktais kelio servituto nustatymo variantais kitu asmenu žemes sklypuose. Apeliantu argumentai, kad nustacius kelio servituta per atsakovu žemes sklypus tures buti užkasamas ieškoves ir atsakoves žemes sklypus skiriantis melioracijos griovys, yra nepagristi, nes melioracijos griovio užkasimas nera reikalingas; nustacius kelio servituta ieškove pravažiavimui per melioracijos griovi tures isirengti reikalinga inžinerine sistema. Tuo tarpu apeliantu argumentai, kad ieškovei tai gali brangiai kainuoti, nera susijes su paciu apeliantu teisemis ir interesais. Atsižvelgiant i tai, kad servitutas yra daiktine, o ne prievoline teise, sprendžiant klausima kur nustatyti kelio servituta, prioritetas turetu buti teikiamas kelio servituto nustatymui i kuo mažesni žemes sklypo plota, o ne kuo mažesni žemes sklypu savininku skaiciu. Apeliantu argumentai, kad nustacius kelio servituta per atsakovu žemes sklypus labiau ribojamas ju privatumas, nei butu ribojamas tu asmenu, kuriu žemes sklypuose atsakovai siule nustatyti kelio servituta, yra nepagristi, nes visi atsakovu siulyti kelio servituto nustatymo variantais per kitu asmenu žemes sklypus taip pat yra susije su kelio servituto nustatymu per privaciu asmenu žeme. Servituto nustatymas visais atvejais yra susijes su tarnaujanciojo daikto savininku teisiu ribojimu, taciau ši aplinkybe pati savaime nesalygoja servituto nustatymo neteisetumo.

41Apeliantai nepagristai nurodo, kad ieškove turejo i byla pateikti kelio servituto schema. Tokio reikalavimo istatymas isakmiai nenumato. Apeliantai šiuo klausimu remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-11-23 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-527/2009 ir 2012-03-28 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-126/2012 pateiktais teises aiškinimo ir taikymo klausimais. Taciau nurodytu bylu aplinkybes ratio decidendi nesuptampa su šios bylos aplinkybemis. Ieškoves ieškinio reikalavimai suformuluoti aiškiai, nurodant kur turetu buti nustatytas kelio servitutas -žemes sklypuose nuo Nr. 137-1 iki 137-4, nuo 137-7 iki 137-11 kelio servitutas buvo prašomas nustatyti tose paciose ribose, kurios apibrežtos 2011-07-26 apskrities viršininko isakymu, o žemes sklypuose nuo Nr. 137-5 iki 137-6 po 2 metrus nuo šiu žemes sklypu tarpusavio ribos. Nei vienas iš atsakovu bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu nekele klausimo, kad ieškoves reikalavimas jiems butu neaiškus, tokio klausimo apeliantai nekelia ir savo apeliaciniuose skunduose, o tik formaliai cituoja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis, iš kuriu paciu apeliantu nurodomoje 2012-03-28 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-126/2012 pasisakyta, kad kelio servituto schema gali buti nerengiama, kai kelio servitutas nustatomas jau esamuose keliuose ar kitais atvejais. Akivaizdu, kad tai priklauso nuo kiekvienos bylos faktiniu aplinkybiu.

42Ieškove nurode, kad per ta vieta, kurioje yra atsakovu žemes sklypai, iki 2001-07-16 ivykusio žemes sklypo Nr. 137 padalijimo i atskirus žemes sklypus nuo Nr. 137-1 iki 137-11, ejo kelias i ieškoves žemes sklypa. Ieškove tai irodinejo žemes sklypo planu prie 1997-05-26 pirkimo-pardavimo sutarties. Apeliantes L. P. ir D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiam keliui nebuvo suteiktas joks teisinis statusas, jis nebuvo iregistruotas ar pažymetas kaip servitutas. Taciau nepaisant šiu formaliu aplinkybiu buvimo ar nebuvimo, kelias per atsakovu žemes sklypus iki ieškoves žemes sklypo faktiškai egzistavo ir buvo nurodytas ieškoves žemes sklypo plane. Aplinkybes, kaip jis buvo panaikintas, atspindi i byla pateikti Kauno r. žemetvarkos skyriaus 2006-09-06, 2006-12-07 ir 2007-02-15 raštai. Šie raštai, pagal CPK 197 str. 2 d., esantys oficialiais rašytiniais irodymais, patvirtina, kad ieškove turejo patekima i savo žemes sklypa per ta vieta, kur šiuo metu yra atsakovu žemes sklypai. Ši aplinkybe tarnauja kaip papildomas argumentas, kodel kelio servitutai turejo buti nustatyti per atsakovu žemes sklypus, o ne per kitu asmenu žemes sklypus, per kuriuos joks kelias i ieškoves žemes sklypa niekada nejo.

43Nepagristi apelianciu L. P. ir D. L. apeliacinio skundo argumentai, kad kelio servitutas per joms priklausancius žemes sklypus Nr. 137-5 ir 137-6 neturejo buti nustatytas, nes šiuose žemes sklypuose statomi dvibuciai gyvenamieji namai, užstatymas labai tankus, o nustacius kelio servituta isigalioja CK 4.119 str. 2 d. itvirtinti apribojimai 3 metru atstumu nuo servitutinio kelio kraštu bei Vyriausybes 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 3.1.4 punktu itvirtinti apribojimai 10 metru nuo servitutinio kelio kraštu. Taciau pastarieji Vyriausybes nutarime nurodyti ribojimai taikomi viešiesiems, o ne servitutiniams keliams, servitutiniams keliams taikomi 3 metru ribojimai nuo servitutinio kelio kraštu pagal CK 4.119 str. 2 d. Be to, atsakoves L. P. ir D. L. žemes sklypus Nr. 137-5 ir 137-6 isigijo po šios civilines bylos iškelimo teisme. Teismas CPK 137 str. 6 d. nustatyta tvarka 2011-08-03 praneše VI Registru centrui apie bylos iškelima, todel darytina išvada, kad atsakoves L. P. ir D. L. žemes sklypus isigijo prisiimdamos galima bylinejimosi ir kelio servituto nustatymo juose rizika. Be to, teismas 2011-12-19 nutartimi laikinuju apsaugos priemoniu pagalba taike šioms atsakovems apribojimus del statybu 5 metru atstumu iki ju žemes sklypu tarpusavio ribos (t.y. 3 metru atstumu nuo galimo servitutinio kelio kraštu) užtikrinant busima CK 4.119 str. 2 d. reikalavimu igyvendinima. Atsakoves gyvenamuju namu statyba pradejo laikantis šiu apribojimu, tokiu budu ne tik pasirengdamos galimam kelio servituto nustatymui, bet ir prisiimdamos galima kelio servituto nustatymo rizika, kuria turejo pasverti priimdamos sprendima statyti vienbucius ar dvibucius gyvenamuosius namus joms priklausanciuose žemes sklypuose.

44Ieškoves nuomone, byloje yra surinkti visi reikalingi irodymai teisingam pirmosios instancijos peržiurejimui apeliacine tvarka. Apeliantai iš esmes nenurode motyvu, kuriais remiantis byla apeliacines instancijos teismo turetu buti nagrinejama žodinio proceso tvarka. Visus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus apeliantai išsamiai nurode savo apeliaciniuose skunduose, ieškove del apeliaciniu skundu argumentu išsamiai pasisake atsiliepime i apeliacini skunda, todel del šaliu nurodytu argumentu galima pasisakyti byla apeliacines instancijos teisme nagrinejant rašytinio proceso tvarka.

45Atsiliepimu i atsakoviu L. P. ir D. L. apeliacini skunda atsakovai D. D., E. D., UAB „Raudonoji lape“, N. S., O. S., G. P., V. B., R. B., R. B. bei neitraukti i bylos nagrinejima asmenys V. C., E. C., Ž. L., G. L. prašo apeliacini skunda tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nera nusistovejusio, seniau naudoto servitutinio kelio, i kuri atsižvelgiant turetu buti nustatytas servitutas. Pažymi, jog ieškoves pateiktoje 1997 m. gegužes 18 d. privacios žemes sklypo pirkimo-pardavimo nurodytas žymejimas nenurodo servitutinio kelio vietos. Taip pat sutinka su skundo argumentais, jog teismas nepagristai atmete penkis alternatyvius servituto nustatymo vietos variantus bei nustate per maža kompensacijos dydi.

46Kitu atsiliepimu negauta.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados.

48Pagal CPK 321 straipsnio 1 dali apeliacinis skundas nagrinejamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacines instancijos teismas ivertines apeliantu apeliaciniu skundu argumentus ir bylos medžiaga nepripažista, kad žodinis nagrinejimas apeliacines instancijos teisme yra butinas (CPK 322 straipsnis).

49Atsakoviu D. L. ir L. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

50Atsakovu D. D., E. D. ir kitu bei neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu V. C., E. C. ir kitu apeliaciniai skundai tenkintini.

51Atsakovu D. D., E. D. ir kitu bei neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu V. C., E. C., Ž. L., G. L. apeliaciniuose skunduose keliami procesines teises normu aiškinimo ir taikymo klausimai del asmenu neitrauktu i procesa teisiu gynimo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pripažinimo tuo atvejui, kai pirmosios instancijos teismas nusprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu materialiuju teisiu ir pareigu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

52Kasacines instancijos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija nagrinedama civiline byla Nr. 3K-3-265/2008 savo 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje pažymejo, kad istatymas draudžia teismui nagrinejant byla spresti klausimus del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ar pareigu (CPK 266 straipsnis), šis istatymo imperatyvas sukuria byla nagrinejanciam teismui pareiga, nustacius tiketina teisine sprendimo itaka ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemoniu itraukti juos i prasidejusi procesa. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu“. Sisteminis nurodytu procesines teises normu vertinimas leidžia daryti išvada, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neitraukia i procesa visu teisini suinteresuotuma turinciu asmenu, o tik tais, kai tai susije su istatymo nurodytomis pasekmemis – sprendimu turi buti nuspresta ir del tokiu asmenu. Istatymines savokos ,,teismas nusprende“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisiu ir pareigu asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi itakos neitraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padeciai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-159-2007). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnes instancijos teismas gali panaikinti žemesnes instancijos teismo sprendima CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustates ir ivardijes, kaip konkreciai teismo sprendimu buvo itakota neitraukto i procesa asmens teisine padetis ir kokias istatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukele.

53Nagrinedamas byla pirmosios instancijos teismas sprende kelio servituto tarp žemes savininku nustatyma ir patenkines ieškoves ieškini nustate kelio servituta sklypuose priklausanciuose atsakovams, o taip pat ir neitrauktiems i bylos nagrinejima asmenims V. C., E. C., Ž. L., G. L.. Pagal CPK 266 straipsni teismas neturi teises spresti klausimo del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ar pareigu. Nusprendimas suprantamas kaip teisiu ir pareigu asmeniui nustatymas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi itakos neitraukto dalyvauti byloje asmens teisiniai padeciai ar pasekmems. Nustatyta, kad V. C. ir E. C. žemes sklypo Nr. 137-10 dali igijo iki bylos išnagrinejimo pirmosios instancijos teisme iš esmes pabaigos (2012-06-08 ), o Ž. L. ir G. L. žemes sklypa Nr. 137-1 igijo po apylinkes teismo sprendimo priemimo ir paskelbimo. Bylos duomenimis po 2012-06-08 pirmosios instancijos teismas atlikinejo procesinius veiksmus byloje, taciau i byla atsakovais ginco žemes sklypu savininkai V. C. ir E. C. itraukti nebuvo. Paaiškejus, kad nagrinejama byla susijusi su atitinkamo asmens teisemis ir pareigomis, teismas šaukia ji dalyvauti byloje kaip suinteresuota asmeni. Taigi, teismas nera atleistas nuo pareigos nustatyti ir itraukti dalyvauti byloje visus su ja susijusius suinteresuotus asmenis.

54Teiseju kolegija konstatuoja, kad i byla neitrauktu asmenu V. C. ir E. C. materialiosioms teisems ir pareigoms priimtas teismo sprendimas turi tiesiogines reikšmes, todel nustacius toki procesines teises normu pažeidima yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacines instancijos teismas tokiu padarytu pirmosios instancijos teismo procesines teises pažeidimu ištaisyti negali.

55Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendima del absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla perdavus nagrineti iš naujo kiti apeliantu apeliaciniu skundu argumentai neanalizuotini.

56Nagrinejant byla iš naujo nurodyti pažeidimai šalintini.

57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

Nutarė

58Kauno rajono apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 2. Teiseju kolegija, n u s t a t e:
  1. Ginco esme
...
3. Ieškove L. B. praše nustatyti kelio servituta važiuoti... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 5. Kauno rajono apylinkes teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškini... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai.... 7. Apeliaciniu skundu atsakoves L. P. ir 8. Reikalavima nustatyti kelio servituta per žemes sklypus nuo Nr. 137-1 iki Nr.... 9. Be ieškoves siulomo servituto nustatymo varianto teismui atsakovai pateike... 10. Teismas pasirinko blogiausia varianta iš visu galimu servituto variantu, nes... 11. Teismas neatsižvelge i tai, kad nagrinejamu atveju kalbama apie atsakovu... 12. Ieškove nepateike teismui irodymu, kad emesi veiksmu, kuriais siektu... 13. Teismas nesieme pakankamu priemoniu tikslu nustatyti žemes sklypu savininku... 14. Apeliacines instancijos teismui teikia komercini pasiulyma, iš kurio matyti... 15. Teismui priemus skundžiama sprendima paaiškejo, kad žemes sklypus Nr. 137-5... 16. Apeliaciniu skundu atsakovai D. D., 17. Apeliantu nuomone teismas netinkamai išaiškino materialines teises normas,... 18. Ieškoves nurodomas servituto variantas nera vienintelis budas išspresti... 19. Nustacius servituta per atsakovams priklausancius žemes sklypus tures buti... 20. Servitutas, kuriuo suvaržomos kitu devyniu savininku nuosavybes teises del... 21. Teismas nevertino atsakovu argumentu, jog žemes sklypas yra skirtas aptarnauti... 22. Teismo nustatytos vienkartines išmokos yra nustatytos tik atsižvelgiant i... 23. Žemes sklypu Nr. 137-5 ir 137-6 savininkai, teikdami atsiliepimus i... 24. 505/1002 dalies žemes sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 25. Atsiliepimu i apeliacinius skundus ieškove L. B. prašo:... 26. apeliantu prašymo del bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme... 27. pripažinti Ž. L. ir G. L. atsakovo... 28. apeliantu prašymu del nauju rašytiniu irodymu prijungimo netenkinti, taciau... 29. apeliantu V. C. ir E. C. apeliacinio... 30. bet kuriais atvejais nenaikinti isiteisejusios Kauno r. apylinkes teismo... 31. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:... 32. Ieškove ieškini pareiške del kelio servitutu nustatymo 11 žemes sklypu,... 33. Apeliantu V. C. ir E. C.... 34. Apeliantai Ž. L. ir G. L. žemes... 35. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškoves atstovas eile kartu siule... 36. Rinkos vertes pokycio studijos negali buti prijungiamos prie bylos, nes jos yra... 37. UAB „Kauno keliai“, UAB „Svaitina“ ir UAB „Kaduva“ komerciniai... 38. Apeliantes L. P. ir D. L. kartu su... 39. Byloje taip pat teikiami dokumentai apie atsakovu D. D. ir... 40. Teismas vertindamas atsakovu pateiktus kelio servituto nustatymo variantus,... 41. Apeliantai nepagristai nurodo, kad ieškove turejo i byla pateikti kelio... 42. Ieškove nurode, kad per ta vieta, kurioje yra atsakovu žemes sklypai, iki... 43. Nepagristi apelianciu L. P. ir D. L.... 44. Ieškoves nuomone, byloje yra surinkti visi reikalingi irodymai teisingam... 45. Atsiliepimu i atsakoviu L. P. ir D.... 46. Kitu atsiliepimu negauta.... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 48. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dali apeliacinis skundas nagrinejamas rašytinio... 49. Atsakoviu D. L. ir L. P. apeliacinis... 50. Atsakovu D. D., E. D. ir kitu bei... 51. Atsakovu D. D., E. D. ir kitu bei... 52. Kasacines instancijos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija... 53. Nagrinedamas byla pirmosios instancijos teismas sprende kelio servituto tarp... 54. Teiseju kolegija konstatuoja, kad i byla neitrauktu asmenu 55. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendima del absoliuciu teismo... 56. Nagrinejant byla iš naujo nurodyti pažeidimai šalintini.... 57. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 58. Kauno rajono apylinkes teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendima panaikinti ir...