Byla 2-15-730/2011
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Ritai Grišiutei, Kristinai Stankevičiutei, Simonai Šukytei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovams M. J., V. J., S. J., jų atstovui adv. A. Ž., atsakovams A. M., P. D., jų atstovui adv. padėjėjui R. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. J., V. J., S. J. ieškinį atsakovams A. M. ir P. D., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Nustatė

2byloje buvo nagrinėjami ieškovų reikalavimai – solidariai iš atsakovų priteisti 1034,85 Lt turtinės žalos, M. J. – 50000,00 Lt neturtinės žalos, V. J. ir S. J. po 5000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovams priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-13, 168, 1 t.). Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – 2009-06-20 Mazūriškių kaime, Klaipėdos rajone, ieškovą M. J. sukandžiojo šuo, už kurio priežiūrą buvo atsakingi atsakovai, todėl buvo šuns valdytojai. Atsakovų atžvilgiu yra pagrindas atsirasti deliktinei atsakomybei. Atsakovų neteisėti veiksmai buvo atlikti, nesilaikius įstatyme numatytų pareigų (CK 6.250, 6.263, straipsniai, Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas). Neturtinė žala ieškovams pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, turtinė žala – išlaidos, susijusios su gydytojų konsultacijomis, gydymu.

3Atsakovai ieškinio nepripažino, nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – atsakovų veiksmuose nėra kaltės, kadangi šuo buvo tinkamai prižiūrėtas, prie būdos pririštas stipria plieno grandine, tinkamai sujungta susegimo grandimi su antkakliu. Žala padaryta dėl ieškovų kaltės, kadangi ieškovas M. J. žaidė ant akmenų krūvos, kuri buvo supilta prie šuns lakstymo zonos, nuo jos nukritęs papuolė šuns bėgiojimo zonoje, ko pasekoje šuo įkando ieškovui M. J., ieškovas S. J. plyta užmušė šunį, atsegė nuo grandinės, nuvilko į kitą kelio pusę, ant kelio matėsi vilkimo žymės (b.l. 61-62, 64-66, 1 t.).

4Nagrinėjant bylą teisme ieškovai ieškinį palaikė, atsakovai ieškinio nepripažino, šalys, šalių atstovai paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovai, jų atstovas papildomai paaiškino, kad buvo 20009-06-20 pas draugus Pagojus. Vaikai vakare paprašė išleisti pasivažinėti dviračiais. Apie įvykį pranešė G. P.. Atbėgę, pamatė kaip šuo yra užgulęs sūnų, jo nasrai buvo virš sūnaus galvos. Nutempti šuns nebuvo galimybės, tada užgulė šunį ir ištraukė vaiką. Namuose turėjo šunį, todėl vaikas žinojo kaip reikia elgtis su šunimi, jam buvo aiškinama, kad negalima jo erzinti. Vaikas buvo labai ramus, gerai mokėsi, lankė muzikos mokyklą, buvo išrinktas ramiausiu vaiku klasėje. Šuo vaiką užpuolė ant kelio, į sodybą vaikas nebuvo įėjęs, jokio pagalio neturėjo. Patirti išgyvenimai nepaprastai didelį, kadangi susiję su vaiko sveikata, be to, tai vienintelis vaikas šeimoje (b.l. 180, 193, 1. t., b.l. 12, 2 t.) Atsakovai, jų atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovams buvo pavesta prižiūrėti šunį, jie šunį prižiūrėdavo, maitindavo, įvykis, šuo niekada nebuvo paleidžiamas (b.l. 181-182, 193-194, 1 t.).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Faktinės bylos aplinkybės – 2009-06-20 Klaipėdos rajone, Mazūriškių kaime ieškovą M. J. sukandžiojo šuo. Dėl padarytų sužalojimų ieškovui M. J. specialisto išvada 2009-07-22 nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas (ikiteisminio tyrimo m.l. 93-94). Dėl padarytų sužalojimų ieškovui M. J., 2010-10-19 atlikus ekspertizę nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas (b.l. 108, 1 t.). Dėl įvykio Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00452-09 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, kuris 2009-09-08 Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų A. M. ir P. D. kaltę, nusikalstamos veikos padarymu (ikiteisminio tyrimo m.l. 132-136).

7Susiklosčiusiam teisiniam santykiui taikytinos CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatos, tai yra, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovė) privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą

8Civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda, esant deliktinės civilinės atsakomybės pagrindams (CK 6.245 straipsnio 1, 2, 4 dalys):

9Pripažįstama, įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančios visas būtinas sąlygas atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, tai yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, kuri šiuo atveju preziumuojama, ir žala, kuri pasireiškė sveikatos sužalojimu ir su sveikatos sužalojimu susijusiais dvasiniais išgyvenimais, turtine žala. Šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), t.y. jeigu iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

10Dėl neteisėtų veiksmų, atsakovų kaltės formos, ieškovų kaltės (CK 6.246, 6.248 straipsniai, 6.267 straipsnio 1 dalis).

11Pripažįstama, kad šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu, kur įtvirtinta gyvūno savininkų (valdytojų) pareiga garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

12Teismo nuomone, sekančios faktinės aplinkybės, kurias teismas laiko įrodytomis, pagrindžia, kad atsakovai neįvykė pareigos garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Atsakovai abu augino ir prižiūrėjo mišrūną šunį (ikiteisminio tyrimo m.l. 64-67, b.l. ), todėl kaip valdytojai turėjo nurodytą pareigą. Pripažįstama kad šuo buvo netinkamai pririštas ar naudojamos netinkamos kokybės priemonės šuniui pririšti, kas sąlygojo šuns atitrūkimą. Šią išvadą teismas daro vertindamas aplinkybes, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog šuo kažkieno buvo atsegtas nuo grandinės. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šuns antkaklis nebuvo įsigytas specializuotoje parduotuvėje, kadangi tokiuose antkakliuose tarp antkaklio ir karabino yra jungiamoji grandis – žiedas, kad karabinas galėtų laisvai judėti (b.l. 44, ikiteisminio tyrimo m.l. 86). Atsakovai turėjo imtis ypatingų saugumo priemonių, nes šuo buvo didelis, neaiškios veislės (mišrūnas), todėl nebuvo galima numatyti šuns elgesio, šuo buvo auginamas gyvenamųjų namų kvartale, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad šuo kėlė didesnį pavojų aplinkiniams nei paprastai, tačiau šuo nebuvo laikomas aptvertas (voljeru, tvora), nebuvo uždėtas antsnukis, šuo buvo pririštas arti sklypo ribos (ikiteisminio tyrimo m. l. 14, 28), tai yra nebuvo imtasi net įprastų saugumo priemonių, laikant tokį šunį.

13Tokius atsakovų veiksmus, vykdant savo pareigą garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, teismas vertina kaip didelį aplaidumą, atsakovai, būdami brandaus amžiaus, su pakankama gyvenimiška patirtimi, galėjo įvertinti tokią riziką ir pasirūpinti tinkamu ir saugiu šuns laikymu, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo padaryti dėl didelio neatsargumo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

14Esant tokiam deliktinės atsakomybės atvejui, atsakovų civilinė atsakomybė gali būti ribojama, atsakovams įrodžius nukentėjusiųjų asmenų elgesyje buvus tyčią ar didelį neatsargumą, nekentėjusiųjų kaltė nėra preziumuojama (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis, LAT 2007-04-18 nutartis Nr. 3K-3-157/2007, 2009-04-14 Nr. 3K-3-174/2009).

15Pripažįstama, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių, ieškovų tyčią ar neatsargumą. Šią išvadą teismas daro remdamasis sekančiais argumentais. Atsakovai įrodinėjo aplinkybes, pagrindžiančias ieškovų kaltę, jog ieškovas M. J. žaidė ant akmenų krūvos, kuri buvo supilta prie šuns lakstymo zonos, nuo jos nukritęs papuolė šuns bėgiojimo zonoje, ko pasekoje šuo įkando ieškovui M. J., ieškovas S. J. plyta užmušė šunį, atsegė nuo grandinės, nuvilko į kitą kelio pusę, ant kelio matėsi vilkimo žymės. Atsakovai šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų R. Č., J. V., K. Š. parodymais (b.l. 191-193), ikiteisminio tyrimo metu atlikto įvykio vietos apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo m.l. 9-14). Vertinant šių liudytojų parodymus, kitų byloje esančių įrodymų visumą, teismo nuomone, nėra pagrindo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokios aplinkybės buvo, nei tokių aplinkybių nebuvo. Liudytojai konkrečių faktų apie atsakovų įrodinėjamas aplinkybes nenurodė, jie nematė paties įvykio, negalėjo nurodyti kokie konkretūs vaikai, kokių kaimynų vaikai vaikščiojo su pagaliu. Liudytojų R. Č., J. V. parodymai civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi. Tiek liudytoja R. Č., tiek liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (ikiteisminio tyrimo m.l. 76, 136), kad negali nurodyti kurioje vietoje vyko įvykis, liudytojas J. V. nieko iš viso nematė, nes užstojo plytų ir akmenų krūvos, liudytojai nenurodė aplinkybių apie vaikščiojančius vaikus su pagaliu. Nagrinėjant civilinę bylą, liudytojai R. Č. ir J. V. parodė tiksliai, kad įvykis vyko prie plytų krūvos, matė įvykio dieną vaikščiojančius vaikus su pagaliu (b.l. 192-193, 1 t.). Liudytojai R. Č. ir J. V. įvykį stebėjo iš jiems priklausančių žemės sklypų, kurie nėra greta įvykio vietos, yra nutolę, už kelių žemės sklypų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta įvykio vieta (ikiteisminio tyrimo m.l. 14) ir liudytojų nurodoma įvykio vieta tarpusavyje nėra nutolusios dideliu atstumu, todėl, teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms objektyviai yra sudėtinga nurodyti tikslią įvykio vietą. Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių apie tai, kad vaikščiojantys vaikai pagaliu erzino jo šunį. Įvykio apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad visoje šuns išmindžiotoje teritorijoje matosi batų pėdsakai (ikiteisminio tyrimo m.l. 10) objektyviai negali pagrįsti aplinkybės, kad įvykis vyko prie šuns būdos, kadangi įvykio vieta apžiūrėta beveik po paros laiko po įvykio, byloje yra įrodymai, kad iki įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo vietoje, kur buvo šuns teritorija, buvo ir policijos pareigūnai ir atsakovai (ikiteisminio tyrimo m.l. 70-71, 143, b.l. 4, 2 tomas). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ant kelio buvo matyti vilkimo žymės. Liudytojai K. B., R. P., atvykę į įvykio vietą iš karto po įvykio, apžiūrėjo kelią, vilkimo žymių nematė (b.l. 4, 2 tomas). Liudytojas A. S. kitą dieną po įvykio 2009-06-21 apžiūrėdamas įvykio vietą, apžiūrėjo kelią, vilkimo žymių nematė (b.l. 4, 2 tomas). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad prie šuns lavono matyti dėmės panašios į kraujo dėmes, kas teismo nuomone, objektyviai pagrindžia, kad įvykis vyko toje vietoje, kur buvo rastas šuns lavonas, nei ant kelio, nei prie šuns būdos, dėmių, panašių į kraujo dėmes nebuvo rasta (ikiteisminio tyrimo m. l. 10-14). Tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų G. P., D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą duoti parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų nėra, išsamesni nei kitų liudytojų parodymai, atitinka ieškovo M. J. paaiškinimus (ikiteisminio tyrimo m.l. 57-60, b.l. 189-190, 1 t.).

16Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neturtinės, turtinės žalos nustatymas, priežastinis ryšys:

17Teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Asmenims civilinės teisės atsiranda įstatymų numatytais pagrindais (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka yra ginamos teisme (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Asmens civilinės teisės ar jų įgyvendinimas gali būti ribojami įstatymu ar įstatymų pagrindu teismo, jeigu toks ribojimas būtinas svarbioms vertybėms ginti (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Įstatymas, ribojantis civilines teises, turi būti aiškus. Tuo atveju, kai nacionalinės teisės nuostatos yra neaiškios, jos gali būti aiškinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės nuostatas. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

18Kadangi ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sužalojus jo sveikatą, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CPK 38 straipsnio 2 dalis).

19Tuo pagrindu, kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, teismas laiko, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, šiuo atveju ieškovai V. J. ir S. J., bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

20Pripažįstama, kad vertinant aplinkybes, jog tarp nukentėjusiojo ieškovo M. J. ir ieškovų, kaip tėvų yra, labai artimi ir glaudūs santykiai, dėl ypatingo tėvų ir vaikų dvasinio ir fizinio ryšio, ieškovas M. J. yra nepilnametis, auga šeimoje, be to ieškovas M. J. yra vienintelis vaikas šeimoje, tėvai atsakingai juo rūpinosi (b.l. 36), ieškovui M. J. padarytas sveikatos sužalojimas, sukėlęs sunkias pasekmes, pats sveikatos sužalojimas padarytas ieškovų akivaizdoje, matant, kad šuo kandžioja vaikui gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, ir gydymas vyko tėvų akivaizdoje, todėl yra pagrindas išvadai padaryti kad ieškovai V. J. ir S. J. patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus ir tai yra išimtinis atvejis, kai vadovaujantis teisingumo principu, jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (LAT 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2007-01-02 Nr. 3K-3-131/2007).

21Neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais ir sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Tai asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities - kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randų, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių - kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Sužalojus sveikatą esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

22Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

23Neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (LAT 2007-10-09 nutartys c. b. Nr. 3K-3-376/2007, 2009-03-20, c. b. Nr. 3K-3-129/2009).

24Neturtinės žalos dydis sveikatos sužalojimo atveju nustatomas vertinant sveikatos sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikimo trukmę, netekto darbingumo procentą, ligos progresavimo tikimybę, ateities prognozes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo protingumo ir protingumo kriterijus, tai yra įstatymas nenustato baigtinio neturtinės žalos vertinimo kriterijų sąrašo.

25Pripažįstama, kad ieškovai įrodė neturtinės žalos faktą, pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

26Formuojama teismų praktika, kad esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra pasekmės sveikatai, tai yra sutrikdymo laipsnis, pobūdis, sunkumas, sveikatos sutrikimo trukmė, netekto darbingumo procentas, ligos progresavimo tikimybė, ateities prognozės, šių pasekmių įtaka profesinei darbinei veiklai, gebėjimui mokytis, tobulinti, įsisavinti žinias, visuomeninei ir kitai laisvalaikio veiklai, santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei savijautai, asmenybei, vidiniam pasauliui (LAT 2003-3-26 nutartys c.b. Nr. 3K-3-371/2003, 2009-06-26 c.b. Nr. 3K-3-314/2009).

27Išskiriami kompensaciją didinantys ir kompensaciją mažinantys faktoriai. Kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgą laiką truksiančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmės, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimas, darant neteisėtus veiksmus, recidyvas, kompensaciją mažinantys faktoriai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiškas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nekentėjusiojo netinkamas, provokuojantis elgesys, pirmą kartą padarytas pažeidimas.

28Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatytos aplinkybės, kad ieškovui M. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 108-112, 1 t.). Ieškovui M. J. padaryti sužalojimai – daugybinės kąstinės-plėštinės žaizdos galvoje, dešinio žasto išoriniame, priekiniame bei vidiniame paviršiuose, dešinio dilbio užpakaliniame, priekiniame bei vidiniuose paviršiuose, dešinėje klubinėje srityje. Dėl padarytų sužalojimų ieškovo M. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ieškovas M. J. 10 dienų buvo gydomas ligoninėje, kurioje jam žaizdos buvo plaunamos, siuvamos, perrišamos, daromos lašinės, vartojami antibiotikai, atliekama vakcinacija (b.l. 35, 1 t.), pasibaigus gydymui ligoninėje, gydymas tęsiamas ambulatoriškai, vartojant tepalus ir vaistus (b.l. 34, 78, 81, 82, 1 t.). Dėl patirtų sužalojimų ieškovui M. J. susidarė ryškiai matomi, nepataisomai bjaurojantys randai, reikalingas operacinis gydymas (b.l. 34, 81, 1 t.). Ieškovas M. J. patyrė ūmią reakciją į stresą, streso pasekoje psichoemocinė būsena buvo išbalansuota (b.l. 23-25, 1 t.). Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tokios pasekmės sveikatai, pagal sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikimo trukmę, gydymo pobūdį, sukėlė ieškovui M. J. itin didelius, intensyvius dvasinius išgyvenimus, kadangi akivaizdu, jog tokių sužalojimų padarymas sukėlė didelį fizinį skausmą pagal savo pobūdį (kąstinės – plėštinės žaizdos), sukėlė didelį fizinį skausmą gydymo metu (žaizdų siuvimas, perrišimas, plovimas), gydymas tęsėsi ir ambulatoriškai. Likę randai subjaurojo kūną, pakeitė estetinę išvaizdą, randai yra matomose vietose, galvoje randų vietose neauga plaukai, ieškovas yra jauno amžiaus, esant tokiam amžiui, artėjant paauglystei, kaip paprastai išvaizda yra labai svarbi ir jai skiriamas ypatingas dėmesys. Pripažįstama, kad tokios pasekmės M. J. sveikatai turėjo įtakos jo laisvalaikio veiklai, tai yra jis neturėjo galimybės dalyvauti jam patinkančioje veikloje, santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei savijautai, asmenybei, vidiniam pasauliui, nes esant tokio pobūdžio sužalojimams, kaip paprastai, yra atkreipiamas aplinkinių dėmesys, domimasi sužalojimų priežastimis, kas akivaizdu turi įtakos nurodytiems veiksniams, ieškovas M. J. aktyviai dalyvauja įvairiuose būreliuose, mokosi muzikos mokykloje, tai yra jo aplinkinių ratas yra didelis.

29Teismas laiko, kad esant tokioms aplinkybėms, yra kompensaciją didinantys faktoriai - dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, ieškovas M. J. buvo užpultas įnirtusio ir nekontroliuojamo šuns, kurio agresijos protrūkis buvo nevaldomas, o antpuolio trukmė, pabaiga ir padariniai – neprognozuojami, jam buvo kandžiojama gyvybiškai pavojinga vieta – galva, kas sudarė pagrindą pergyventi ne tik dėl savo sveikatos, bet ir gyvybės, ir atsakovų elgesys, tai yra byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovai po įvykio atsiprašė, ėmėsi kitų priemonių įvykio pasekmėms sušvelninti, žalai atlyginti, kompensaciją mažinančių faktorių nėra.

30Vertinama, jog byloje nėra įrodymų, kad tokios sveikatos sužalojimo pasekmės gali turėti įtakos ieškovo M. J. darbingumui, profesinei darbinei veiklai, gebėjimui mokytis, tobulinti, įsisavinti žinias, bus progresuojančios ateityje, byloje nėra įrodymų, kad taikant operacinį gydymą, prognozės nepalankios, byloje yra įrodymai, tik kad lazerinio gydymo prognozės nepalankios (b.l. 105, 1 t.).

31Kaltės forma ir laipsnis yra reikšmingas neturtinės žalos kompensacijos dydžio kriterijus (LAT nutartis c. b. 2007-06-29 Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, tik esant itin dideliam neatsargumui, tyčiai, vertinant yra pagrindas ženkliai padidinti neturtinės žalos dydį (LAT nutartys 2003-01-15 c. b. Nr. 3K-3-90/2003, 2008-08-14 c. b. 3K-3-393/2008). Kadangi teismas laiko, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo padaryti esant dideliam neatsargumui, todėl nustatant neturtinės žalos dydį, didinti ženkliai neturtinės žalos dydį, pagrindo nėra.

32Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į atsakingo už žalos padarymą asmens turtinę padėtį ir siekiama tinkamos pusiausvyros tarp priteisiamos žalos dydžio ir atsakingo už žalos padarymą asmens turtinės padėties. Turtinė padėtis kaip vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, suteikia galimybę tik mažinti neturtinės žalos dydį, bet neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio didinimui. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai. Žalos dydžiui turi reikšmės ne bet kokia atsakovo turtinė padėtis, o tik sunki (6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis) turtinė padėtis. Nustatant padarytos žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus (LAT nutartys 2003-03-26 c. b. 3K-3-371/2003, 2005-04-18 c. b. 3K-7-255/2005, 2007-01-02 c. b. Nr. 3K-3-131/2007, 2008-07-08 c. b. Nr. 3K-3-357/2008). Atsakovai neįrodinėjo, kad jų turtinė padėtis yra sunki. Atsakovai yra pensininkai, tačiau abu dirba ir gauna darbo užmokestį, išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto, kuris yra ne tik jų gyvenamoji vieta, atsakovas A. M. turi dvi transporto priemones, atsakovas P. D. turi tris transporto priemones (b.l. 136-162, 1 t.). Teismo nuomone, šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas nustatant neturtinės žalos dydį, ją mažinti.

33Turtinės žalos dydis. Teismas laiko pagrįsta ir įrodyta 821, 18 Lt dydžio turtinę žalą. Šias išlaidas, pagrindžiantys įrodymai yra byloje, šios išlaidos buvo būtinos. Sutinkamai su Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsniu, pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, todėl teismas laiko pagrįstomis išlaidas dėl konsultacijų kelių plastikos chirurgų, vykimo mikroautobusu konsultuotis išlaidas. Naudojami vaistai, priemonės, susiję pagal pobūdį su ieškovui M. J. padarytu sveikatos sužalojimo pobūdžiu, patirtu psichikos sutrikimu, buvo skiriami gydytojų (b.l. 34, 78, 81-82, 1 t.). Civilinėje byloje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nėra įrodymų, pagrindžiančių 73,67 Lt išlaidas (tvarstis 34,99 Lt, gydymas 38,68 Lt). Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pagal sveikatos sužalojimo pobūdį M. J. buvo būtina dermatovenerologo konsultacija, už kurią sumokėjo 140,00 Lt (b.l. 135, 1 t.). Todėl turtinė žala mažinama 213,67 Lt.

34Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kiekvieno jų lyginamąją vertę, vertinat, jog atsakovų veiksmai nepasireiškė didžiausio pavojingumo visuomenei forma, ieškovui M. J. padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, tačiau nesusijęs su organų, atliekančių tam tikras funkcijas, sužalojimu, organizmo funkcijų sutrikimu, padarytą turtinę žalą, teismas nustato 12000,00 Lt dydžio neturtinę žalą, kas teismo nuomone, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teisminę praktiką panašiose bylose (CK 6.250 straipsnis).

35Papildomai, sprendžiant dėl ieškovams V. J. ir S. J. priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas vertina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovų patirti nepaprastai dideli išgyvenimai buvo ilgalaikiai, ieškovai dėl savo psichologinės būsenos kreipėsi į specialistus, jiems buvo nustatyti tam tikri psichologiniai sutrikimai, esant būtinumui paskirti vaistai. Ieškovas S. J. dėl susirgimų (refliuksas, stemplės erozija) į medikus kreipėsi 2010-01-18, tai yra praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po įvykio, simptomus pajuto kelios savaitės iki kreipimosi, medicininiuose dokumentuose nėra atžymėta, kad susirgimai gali būti streso, nervinės įtampos pasekmė, kas teismo nuomone, objetyvumo prasme nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovo S. J. susirgimai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo M. J. sveikatos sužalojimu. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė V. J. iki šiol lankosi pas psichologą, kadangi turi psichologinių sutrikimų.

36Pripažįstama, kad nustatyta turtinė ir neturtinė žala pagal savo pobūdį, atsakovų neteisėtų veiksmų pobūdį yra priežastiniame ryšyje su atsakovų neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

37Dėl palūkanų:

38Ieškovams iš atsakovų yra pagrindas priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos (procesinės palūkanos) iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

40Byloje yra įrodymai apie ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo ieškovas S. J. – 5000,00 Lt už ieškinio parengimą, advokato pagalbą (b.l. 16-20, 1 t.), išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu 382,40 Lt (b.l. 91-92, 1 t.), išlaidos už ekspertizės atlikimą 1300,00 Lt (b.l. 92).

41CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje. Pripažįstama, kad ieškovų turėtos išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, buvo būtinos, nagrinėjant bylą ir yra realios, todėl laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

42Kadangi ekspertizę atlikusi įstaiga nepateikė PVM sąskaitos – faktūros apmokėti už ekspertizės atlikimą, yra pagrindas ieškovui S. J., sumokėjusiam užstatą, grąžinti 1300,00 Lt dydžio užstatą (b.l. 104, 1 t.).

43Bylinėjimosi išlaidas sumokėjo ieškovas S. J., todėl jos priteisiamos iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui S. J. (CPK 93 straipsnis).

44Byloje yra rodymai apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas – išlaidos advokato pagalbai apmokėti po 1000,00 Lt, iš viso 2000,00 Lt (b.l. 64, 70, 88-89, 1 t.). Iš ieškovų V. J. ir S. J. priteisiamos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis, CK 6.275 straipsnio 1 dalis).

45Teismas laiko, kad patenkintų reikalavimų dalis yra 24 procentai, atmestų reikalavimų dalis 76 procentai.

46Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paduodami ieškinį ieškovai turėjo sumokėti 1831,00 Lt žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų yra pagrindas priteisti valstybei žyminio mokesčio dalį 440,00 Lt, tai yra po 220,00 Lt iš kiekvieno, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

47Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

Nutarė

48ieškinį tenkinti iš dalies.

49Priteisti ieškovui M. J., atstovaujamam V. J. ir S. J., solidariai iš atsakovų A. M. ir P. D. 12000,00 (dvylika tūkstančių Lt 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2010-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

50Priteisti ieškovui S. J. solidariai iš atsakovų A. M. ir P. D. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį Lt 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2010-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

51Priteisti ieškovei V. J. solidariai iš atsakovų A. M. ir P. D. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį Lt 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2010-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

52Priteisti ieškovui S. J. solidariai iš atsakovų A. M. ir P. D. 821, 18 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt vieną Lt 18 ct) turtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2010-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

53Priteisti iš atsakovų A. M. ir P. D. ieškovui S. J. po 646, 00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt šešis Lt 00 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

54Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

55Priteisti atsakovui P. D. iš ieškovų V. J. ir S. J. po 380,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt 00 Lt) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

56Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovų V. J. ir S. J. po 380,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt 00 Lt) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

57Atsakovams P. D. ir A. M. 2010-03-20 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę –turto areštą taikyti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

58Priteisti iš atsakovų P. D. ir A. M. valstybei po 220,00 Lt (du šimtus dvidešimt 00 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

59Grąžinti ieškovui S. J. iš teismo depozitinės sąskaitos 1300,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus Lt) užstato.

60Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. byloje buvo nagrinėjami ieškovų reikalavimai – solidariai iš atsakovų... 3. Atsakovai ieškinio nepripažino, nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė –... 4. Nagrinėjant bylą teisme ieškovai ieškinį palaikė, atsakovai ieškinio... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Faktinės bylos aplinkybės – 2009-06-20 Klaipėdos rajone, Mazūriškių... 7. Susiklosčiusiam teisiniam santykiui taikytinos CK 6.267 straipsnio 1 dalies... 8. Civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda, esant deliktinės civilinės... 9. Pripažįstama, įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančios visas būtinas... 10. Dėl neteisėtų veiksmų, atsakovų kaltės formos, ieškovų kaltės (CK... 11. Pripažįstama, kad šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia... 12. Teismo nuomone, sekančios faktinės aplinkybės, kurias teismas laiko... 13. Tokius atsakovų veiksmus, vykdant savo pareigą garantuoti, kad gyvūno... 14. Esant tokiam deliktinės atsakomybės atvejui, atsakovų civilinė atsakomybė... 15. Pripažįstama, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių,... 16. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neturtinės, turtinės žalos... 17. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Asmenims civilinės teisės atsiranda... 18. Kadangi ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 19. Tuo pagrindu, kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, teismas laiko,... 20. Pripažįstama, kad vertinant aplinkybes, jog tarp nukentėjusiojo ieškovo 21. Neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 22. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas... 23. Neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto,... 24. Neturtinės žalos dydis sveikatos sužalojimo atveju nustatomas vertinant... 25. Pripažįstama, kad ieškovai įrodė neturtinės žalos faktą,... 26. Formuojama teismų praktika, kad esminis kriterijus, nustatant neturtinės... 27. Išskiriami kompensaciją didinantys ir kompensaciją mažinantys faktoriai.... 28. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatytos aplinkybės, kad ieškovui... 29. Teismas laiko, kad esant tokioms aplinkybėms, yra kompensaciją didinantys... 30. Vertinama, jog byloje nėra įrodymų, kad tokios sveikatos sužalojimo... 31. Kaltės forma ir laipsnis yra reikšmingas neturtinės žalos kompensacijos... 32. Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, turi būti... 33. Turtinės žalos dydis. Teismas laiko pagrįsta ir įrodyta 821, 18 Lt dydžio... 34. Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kiekvieno... 35. Papildomai, sprendžiant dėl ieškovams V. J. ir 36. Pripažįstama, kad nustatyta turtinė ir neturtinė žala pagal savo pobūdį,... 37. Dėl palūkanų:... 38. Ieškovams iš atsakovų yra pagrindas priteisti 5 % metinių palūkanų už... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:... 40. Byloje yra įrodymai apie ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias... 41. CPK 88 42. Kadangi ekspertizę atlikusi įstaiga nepateikė PVM sąskaitos – faktūros... 43. Bylinėjimosi išlaidas sumokėjo ieškovas S. J., todėl... 44. Byloje yra rodymai apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas –... 45. Teismas laiko, kad patenkintų reikalavimų dalis yra 24 procentai, atmestų... 46. Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies... 47. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 48. ieškinį tenkinti iš dalies.... 49. Priteisti ieškovui M. J., atstovaujamam 50. Priteisti ieškovui S. J. solidariai iš atsakovų 51. Priteisti ieškovei V. J. solidariai iš atsakovų 52. Priteisti ieškovui S. J. solidariai iš atsakovų 53. Priteisti iš atsakovų A. M. ir P.... 54. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 55. Priteisti atsakovui P. D. iš ieškovų 56. Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovų 57. Atsakovams P. D. ir A. M. 2010-03-20... 58. Priteisti iš atsakovų P. D. ir A.... 59. Grąžinti ieškovui S. J. iš teismo depozitinės... 60. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...