Byla 2-1409/2014
Dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinys atsakovui SATIVA Group OÜ dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Galinta ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui SATIVA Group OÜ, prašydamas priteisti 1 043 625 Lt nuostolių atlyginimą. Ieškinį grindė netinkamu ginčo šalių 2013 m. birželio 17 d. sudarytos grikių pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1706 SG ir jos papildomo susitarimo, vykdymu, atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtos prievolės pristatyti grikių krovinį ieškovui į Varėną Incoterms DAP 2010 sąlygomis iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

5Atsakovas SATIVA Group OÜ pateiktame prašyme prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi šalys 2013 m. birželio 17 d. Sutarties 12.1 punkte yra sudariusios arbitražinį susitarimą. Susitarimas sudarytas raštu, o faktas, kad šalys nesusitarė dėl arbitrų skaičiaus, nagrinėjimo vietos ir konkretaus arbitražo, nedaro arbitražinės išlygos savaime negaliojančia. Atsakovas, turėdamas reikalavimą ieškovui, kylantį iš Sutarties, kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, kuris nutartimi nurodė nesant šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo konkrečiame instituciniame arbitraže, tačiau nepadarė išvados dėl arbitražinės išlygos negaliojimo. Be to, Talino apygardos teismas jau yra išsprendęs tarp tų pačių šalių kilusį ginčą dėl arbitražinės išlygos galiojimo ir taikymo pagal ginčo Sutartį, įsiteisėjusioje 2014 m. vasario 7 d. nutartyje konstatuodamas, kad ginčas, kylantis iš Sutarties, spręstinas arbitraže, o kadangi šalys nėra susitarusios dėl ginčo sprendimo nuolatiniame (instituciniame) arbitraže, ginčas spręstinas ad hoc arbitraže.

6Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad šalys niekada nesiderėjo dėl arbitražinės išlygos ir nesusitarė, kad taip jų kilę ginčai būtų nagrinėjami arbitražo teisme. Sutarties 12.1 punkte esanti sąlyga yra neapibrėžta ir nedetalizuota, dėl ko nėra aišku, kaip tokia sąlyga turėti būti įgyvendinta, kokia procedūra vadovaujantis ad hoc arbitražo teismas turėtų spręsti tarp šalių kilusius ginčus ir kurios šalies įstatymais vadovaujantis turėtų būti formuojamas ad hoc arbitražo teismas, kai dėl jo formavimo tvarkos šalys nesusitaria. Todėl Sutarties 12.1 punkte esanti nuostata dėl ginčų sprendimo arbitraže negali būti įgyvendinta.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui SATIVA Group OÜ dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Teismas nustatė, kad ginčo šalių sudarytos 2013 m. birželio 17 d. sutarties Nr. 1 706 SG, kurios netinkamu vykdymu yra grindžiamas ieškovo reikalavimas atsakovui priteisti nuostolių atlyginimą, 12.1 punkte šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos – įstatymo nustatyta forma, t. y. rašytine sutartimi, atsisakė tarpusavio ginčų sprendimo teismine tvarka ir susitarė juos spręsti arbitražine tvarka. Susitarimo turinys aiškus ir šalys susitarimo sąlygos privalo laikytis. Teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką bet kokios abejonės dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra privalomas ir šalys privalo jo laikytis. Klausimai dėl arbitražinio susitarimo turinio ir jo reikšmės nagrinėjami ir sprendžiami tuo atveju, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Komercinio arbitražo įstatymo (toliau– KAĮ) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma imperatyviai įtvirtina išimtinę arbitražinio teismo teisę spręsti dėl paties arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to, ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas. Teismas nurodė, jog susitarimo dėl ginčo sprendimo arbitraže tvarkos nesudarymas nedaro aiškios sutarties sąlygos dėl arbitražinės išlygos negaliojančios ir neįvykdomos. Arbitražiniame susitarime neaptartus aspektus užpildo atitinkamos KAĮ normos, nustatančios arbitražo vietą, arbitrų skaičių, arbitražo teismo kompetenciją ir arbitražinio ginčo nagrinėjimo tvarką (KAĮ 3 str. 8 d., 13, 19, 28, 19 ir kiti straipsniai).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. 2013 m. birželio 17 d. sutartimi Nr. 1706 SG šalys nėra sudarę arbitražinio susitarimo, kadangi iki sutarties sudarymo šalys dėl tokios sąlygos nesiderėjo, jos atskirai neaptarė ir nenusprendė, kokia tvarka ir kokiame arbitražo teisme turi būti nagrinėjami tarp jų kilę ginčai. Tai patvirtina ir paties atsakovo elgesys, kai jis reikalavimus ieškovui iš pradžių bandė spręsti Lietuvos Respublikoje veikiančiame instituciniame arbitraže, o šiuo metu – Estijos Respublikoje formuojamame trečiųjų teisme.
  2. Pats atsakovas 2013 m. spalio 18 d. pranešimu dėl ginčo sprendimo arbitraže reikalavo ieškovo pateikti siūlymus dėl ginčo sprendimo arbitraže, įskaitant ir dėl arbitražinio nagrinėjimo tvarkos. Tai rodo, jog šalys nėra apibrėžusios, kokia tvarka turėtų vykti nagrinėjimas arbitražo teisme ir pačiam atsakovui tokia tvarka nėra žinoma.
  3. Vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalimi, teismas negali ginčo šalių pasiųsti į arbitražą, jei arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, netekęs galios arba negali būti įvykdytas. 2013 m. birželio 17 d. sutarties Nr. 1706 SG 12.1 punkte esanti nuostata dėl ginčo sprendimo arbitraže negali būti įgyvendinta.

11Atsakovas SATIVA Group OÜ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-894/2014, yra konstatavęs arbitražinės išlygos galiojimą ir tai, jog ji yra vykdytina.
  2. Faktas, kad šalys nesusitarė dėl arbitrų skaičiaus, nagrinėjimo vietos ir konkretaus arbitražo, nedaro arbitražinės išlygos negaliojančia savaime.
  3. Bendra arbitražinės išlygos nuoroda į arbitražą reiškia, kad ginčas gali būti nagrinėjamas tiek instituciniame, tiek ad hoc arbitražiniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006).
  4. Sutartyje numatytas arbitražinės išlygos galiojimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Talino apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13-55211, kuria konstatuota, jog ginčai, kylantys iš Sutarties, spręstini arbitraže, o kadangi šalys nėra susitarusios dėl ginčo sprendimo instituciniame arbitraže, ginčas spręstinas ad hoc arbitraže.
  5. Harju apskrities teisme yra pradėtas ad hoc arbitražo arbitrų skyrimas ginčams, susijusiems su Sutartimi, spręsti.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Byloje sprendžiamas teismo kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą klausimas. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog šalys yra sudariusios susitarimą ginčą pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, kylančius iš 2013 m. birželio 17 d. Sutarties Nr. 1706 SG, perduoti spręsti arbitražui (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Apeliantas nurodo, kad sudaryta arbitražinė išlyga neįvykdoma, todėl neveikianti.

14Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitraže, o ne teismine tvarka. Arbitražo procesas yra teismo proceso alternatyva. Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010).

15Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2008). Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą.

16Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nurodyti Komercinio arbitražinio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Komercinio arbitražinio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymų nuostatomis, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas, ir atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Komercinio arbitražinio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio iškėlimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą.

171958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė šiame straipsnyje numatomą susitarimą, turi, vienai iš pusių prašant, pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas” (angl. null and void, inoperative or incapable of being performed). Ši nuostata kartu reiškia, kad teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kontekste šie terminai turi būti aiškinami siaurai ir autonomiškai.

18Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje pripažįstama, kad negaliojantys ir niekiniai (angl. null and void) arbitražiniai susitarimai, sprendžiant su jurisdikcija susijusius klausimus, sudaro pagrindą šaliai gintis kitos šalies nesąžiningumu, apgaule, klaida, kompetencijos stoka ir neteisėtumu (Born. G. B. International arbitration: Law and Practice. Wolters Kluwer Law and Business, 2012, p. 77-81).

19Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog arbitražinis susitarimas gali būti laikomas negaliojančiu ir teismas gali ex officio jo nepripažinti tik tokiu atveju, kai niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis yra akivaizdus, t. y. kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo normoms, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2009; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007 ir kt.).

20Pažymėtina, jog arbitražo kompetencija jurisdikcijos klausimais nėra išimtinė. Arbitražinio susitarimo šalys turi teisę ginčyti arbitražinį susitarimą teisme. Tokia šalies teisė netiesiogiai yra pripažįstama 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje, tokią galimybę patvirtina ir Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai.

21Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, yra kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstamos kompetencijos – kompetencijos doktrinos išraiška, remiantis kuria pripažįstama arbitražo teisė nuspręsti dėl savo jurisdikcijos. Vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ar jo galiojimo. Tai savo ruožtu reiškia, jog teismas turėtų nespręsti klausimo dėl arbitražo jurisdikcijos nagrinėti ginčą, taip pat ir dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, kol šį klausimą išnagrinės arbitražas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010, yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai yra pradėtas arbitražo procesas, kuriame, be kita ko, ginčijama arbitražo jurisdikcija, kvestionuojant arbitražinio susitarimo galiojimą, teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieškinys dėl šio arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo – palikti ieškinį nenagrinėtą. Tokiu atveju teisminė arbitražo kompetencijos kontrolė gali būti įgyvendinta vėliau, kreipiantis į teismą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo arba dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

22Terminas „netekę galios“ (angl. inoperative) apima tuos arbitražinius susitarimus, kurie jų sudarymo metu buvo galiojantys, bet vėliau neteko galios. Tai atvejai, susiję su arbitražinio susitarimo nutraukimu, atsisakymu, pasikeitusiomis aplinkybėmis ir anuliavimu (Born. G. B. International arbitration: Law and Practice. Wolters Kluwer Law and Business, 2012, p. 77-81).

23Arbitražinis susitarimas gali būti pripažįstamas neįvykdomu (angl. incapable of being performed), kai negali būti efektyviai pradėtas vykdyti. Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje, kaip gynyboje naudojami neįvykdomo arbitražinio susitarimo pavyzdžiai, nurodomi atvejai, kai arbitražiniu susitarimu paskirtas konkretus arbitras miršta, netenka įgaliojimų, arbitražiniame susitarime nurodyta arbitražinė institucija nustoja veikusi arba yra sujungiama su kita institucija. Kartu pabrėžiama, jog šiais atvejais teismų praktikoje teismai dažniausiai nepripažįsta arbitražinio susitarimo neįvykdytinu, paskirdami kitą arbitrą arba pripažindami, kad kita institucija arba ad hoc arbitražas gali įgyvendinti šalių susitarimą spręsti ginčą arbitražu (Born. G. B. International arbitration: Law and Practice. Wolters Kluwer Law and Business, 2012, p. 77-81).

24Tarptautinio komercinio arbitražo prigimtis yra sutartinė: arbitražo, kaip komercinio ginčo sprendimo būdo, atsiradimo teisinis pagrindas paprastai yra tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas. Šalims sudarant arbitražinius susitarimus ir nustatant jų įgyvendinimo sąlygas, galioja sutarčių laisvės principas, kuris iš esmės lemia, jog arbitražinis susitarimas yra šalių interesų, jų derybų ir sutarčių rengimo rezultatas.

25Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje dažniausiai yra išskiriami šie pagrindiniai tarptautinių arbitražinių susitarimų elementai: susitarimas dėl arbitražo; arbitražinio susitarimo apimtis (ginčai spręstini arbitražu); arbitražinė institucija ir jos patvirtintas arbitražo procedūros reglamentas; arbitražo vieta; arbitrų paskyrimo būdas, jų skaičius ir kvalifikacija; arbitražinio nagrinėjimo kalba; taikytina teisė (gali apimti šalių ginčui taikytinos materialiosios teisės, arbitražiniam susitarimui taikytinos materialiosios teisės, arbitražiniam nagrinėjimui taikytinos proceso teisės ir tarptautinės privatinės teisės normų nustatymą) (Born. G. B. International arbitration: Law and Practice. Wolters Kluwer Law and Business, 2012, p.34-39).

26Bendrąja prasme susitarimas dėl arbitražo apima vienos šalių pareigą kilusį ginčą spręsti arbitraže bei kitos šalies teisę reikalauti, kad kilęs ginčas būtų sprendžiamas tokiu būdu. Vertinant, ar šalių ginčas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti, kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos. Ta aplinkybė, kad arbitražinis susitarimas yra pakankamai glaustas ir nereglamentuoja kai kurių klausimų, pavyzdžiui, nenurodyta ginčą nagrinėjanti institucija, arbitrų skaičius, jų skyrimo tvarka, arbitražo vieta ir pan., nėra pakankamas pagrindas nepripažinti jo arbitražiniu susitarimu, taip pat konstatuoti, jog jis yra neįvykdomas. Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje tokie neapibrėžti arbitražiniai susitarimai yra priskiriami „patologiniams“ arbitražiniams susitarimams. Užsienio teismai ir arbitražo teismai paprastai siekia tokių neapibrėžtų arbitražinių susitarimų efektyvumo, laikydami, jog arbitražiniui susitarimui reikalingas susitarimas dėl arbitražo kaip esminis šio susitarimo elementas, o kitos sąlygos gali būti numanomos arba nustatomos remiantis nacionaline teise (Born. G. B. International arbitration: Law and Practice. Wolters Kluwer Law and Business, 2012, p.70-73).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002 ir kt.). Be to, aiškinant arbitražinį susitarimą, pirmenybė turi būti teikiama tokiam aiškinimui, kuris leistų išsaugoti arbitražinio susitarimo efektyvumą (efektyvaus aiškinimo principas). Šis principas turi būti taikomas konkrečiai įvertinus kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes išsamus bylos aplinkybių ištyrimas leidžia nustatyti, kokia buvo šalių valia ir ar yra pagrindas pripažinti arbitražinį susitarimą „patologiniu“ ir jį aiškinti remiantis efektyvaus aiškinimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

28Tuo atveju, kai arbitražinio susitarimo teisinį ydingumą lemia arbitražiniam susitarimui būdingų elementų neaptarimas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, jog šalių intencijos ginčus spręsti arbitražo teisme išreiškimas sudaro pakankamą pagrindą teismui tokią šalių valią įgyvendinti, pasiunčiant šalis į arbitražą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013 ir kt.). Arbitražinio susitarimo spragos tokiais atvejais gali būti užpildytos taikant arbitražui taikytiną teisę (lex arbitri) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2009). Pažymėtina, jog daugelio valstybių teisės aktuose yra numatyti mechanizmai, kurie užtikrina arbitražinių susitarimų efektyvų veikimą (pvz., kompetencijos teismui suteikimas nusprendžiant arbitro paskyrimo, kompetencijos arbitražo teismui suteikimas nusprendžiant dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos, arbitražinio nagrinėjimo vietos, arbitražinio nagrinėjimo kalbos, ginčui taikytinos materialiosios teisės ir t.t.).

29Nagrinėjamoje byloje šalys 2013 m. birželio 17 d. Sutartimi Nr. 1706 SG arbitražinį susitarimą įformino kaip arbitražinę išlygą. Šios Sutarties 12.1 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga nurodo, kad: „Visi ginčai ir nesutarimai, kylantys tarp Šalių dėl šios Sutarties arba su ja susiję, sprendžiami šalių derybomis. Derybų metu šalims neradus priimtino ginčo sprendimo, ginčas perduodamas nagrinėti arbitražo teismui“. Apeliacinio teismo vertinimu, sisteminė ir lingvistinė šio šalių sudaryto arbitražinio susitarimo, jo apimties analizė leidžia daryti išvadą, kad susitarimo tekste ginčų sprendimas arbitražo tvarka suformuluotas aiškiai. Šalys arbitražinėje išlygoje nustatė platų ginčų priskirtinumą arbitražui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovui nereiškiant reikalavimo arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia, o teismui neturint pagrindo šalių arbitražinį susitarimą ex officio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, teismas turėjo juo vadovautis. Apelianto nurodomų kitų arbitražinio susitarimo elementų nenustatymas nedaro aiškios sutarties sąlygos dėl arbitražinės išlygos negaliojančios ir neįvykdomos, ypač atsižvelgiant į tai, kad šioje arbitražinėje išlygoje neaptartus aspektus gali užpildyti arbitražo vietos proceso teisė (lex arbitri).

30Apelianto argumentus dėl arbitražinio susitarimo negaliojimo ir jo neįvykdytinumo paneigia sutarties dėl arbitražinės išlygos vykdymas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Estijos Respublikoje įsteigta bendrovė SATIVA Group OÜ, siekdama išspręsti tarp jos ir UAB „Galinta ir partneriai“ 2013 m. gegužės 17 d. sutarties Nr. 1305, 2013 m. birželio 4 d. sutarties Nr. 0406 SG ir 2013 m. birželio 17 d. sutarties Nr. 1706 SG pagrindu kilusį ginčą, inicijavo ad hoc arbitražo sudarymą. Šis arbitražo teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pripažino savo kompetenciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl skolos ir nuostolių priteisimo, inter alia kilusį iš 2013 m. birželio 17 d. Sutarties Nr. 1706 SG. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014, atsisakydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje šio ad hoc arbitražo tribunolo 2014 m. liepos 1 d. nutartį byloje Nr. 1/06/2014, kuria suinteresuoto asmens UAB „Galinta ir partneriai“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenustatė arbitražinio susitarimo negaliojimo, o atsisakymą grindė Komercinio arbitražo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintais nepripažinimo pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog arbitražo vieta pagal pradėtą arbitražo procedūrą yra Estijos Respublikoje, kurios teisė taikytina sprendžiant procesinius arbitražo procedūros klausimus.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamos bylos atveju arbitražinis susitarimas yra galiojantis, juo aiškiai išreikšta susitarimo šalių valia ir jis praktiškai gali būti įgyvendinamas tarp šalių iškilusį ginčą išsprendžiant ad hoc arbitraže, taikant arbitražo vietos proceso teisę. Ieškiniu inicijuojamas ginčas neprieštarauja Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui perduoti tam tikros kategorijos ginčus spręsti arbitražui. Konstatavus, kad tam tikras ginčas spręstinas arbitraže, ieškinys dėl tokio ginčo turi būti paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio jos panaikinimo pagrindo.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Galinta ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas SATIVA Group OÜ pateiktame prašyme prašė ieškinį palikti... 6. Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepime į atsakovo prašymą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo UAB... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ atskirajame skunde prašo Kauno... 11. Atsakovas SATIVA Group OÜ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Byloje sprendžiamas teismo kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį... 14. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 15. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims... 16. Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį... 17. 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų... 18. Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje pripažįstama, kad negaliojantys... 19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog arbitražinis... 20. Pažymėtina, jog arbitražo kompetencija jurisdikcijos klausimais nėra... 21. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata,... 22. Terminas „netekę galios“ (angl. inoperative) apima tuos arbitražinius... 23. Arbitražinis susitarimas gali būti pripažįstamas neįvykdomu (angl.... 24. Tarptautinio komercinio arbitražo prigimtis yra sutartinė: arbitražo, kaip... 25. Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje dažniausiai yra... 26. Bendrąja prasme susitarimas dėl arbitražo apima vienos šalių pareigą... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kilus... 28. Tuo atveju, kai arbitražinio susitarimo teisinį ydingumą lemia... 29. Nagrinėjamoje byloje šalys 2013 m. birželio 17 d. Sutartimi Nr. 1706 SG... 30. Apelianto argumentus dėl arbitražinio susitarimo negaliojimo ir jo... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą....