Byla e2-571-459/2016
Dėl žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant R. Ž., dalyvaujant ieškovo atstovams K. P. ir A. V., atsakovės atstovei R. K., trečiojo asmens UAB „Inreal“ atstovui advokatui V. R., trečiajam asmeniui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei bankroto administratorei UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, tretieji asmenys D. S., ADB „Balticums“, „BTA Insurance Company“ SE, akcinė bendrovė Lietuvoje, UAB „Inreal“ ir J. J., dėl žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas A. R. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ 87 465 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas A. R. naudai. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-21 A. R. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirta D. S.. 2013-12-11 kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl A. R. individualiai įmonei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių už 577 000,00 Lt kainą pirmose ir už 461 600,00 Lt kainą antrose varžytynėse. Pirmosios varžytynės 2014 m. sausio 23 d. dėl dalyvių nebuvimo neįvyko. 2014 m. vasario 20 d. antrosiose turto varžytynėse laimėtoja pripažinta UAB „Megasolar“. 2014 m. vasario 25 d. varžytynių akte Nr. 1 nurodyta, kad varžytynių vykdytoja bankrutavusios A. R. IĮ įgaliotas asmuo D. S. parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn 20 žemės sklypų. Iš jų 19 sklypų ( - ), ir vieną ( - ). Turtas buvo parduotas už 587 704,00 Lt, o visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014 m. vasario 25 d. Tačiau 2014 m. kovo 14 d. buvo surašytas dar vienas varžytynių aktas Nr. 2, kuriame nurodyta, jog vadovaudamasi 2014 m. vasario 20 d. įvykusių varžytynių rezultatais, varžytynių vykdytoja bankrutavusios A. R. IĮ įgaliotas asmuo D. S. parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn vandentiekio liniją – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. ( - ), ir nuotekų liniją – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ). Šiame akte nurodyta, kad „visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014-02-25“, nors nei 2014-02-20 varžytynių protokole, nei 2014-02-25 varžytynių akte Nr. 1 nėra jokių duomenų apie minėtų objektų pardavimą. Pagal teisės aktus daiktas, kuris nuolat susijęs su kitu (pagrindiniu) daiktu, turi bendrą ūkinę paskirtį ir pagrindinio daikto atžvilgiu yra pagalbinis, laikomas jo priklausiniu, todėl jeigu įstatyme ar sutartyje nepaminėta kitaip, priklausiniui taikomos pagrindinį daiktą ištikusios teisinės pasekmės. Tačiau Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos numato atskirą nekilnojamojo turto objektų – priklausinių, kuriems yra suteiktas unikalus numeris, registravimo tvarką ir asmenų, kuriems minėti objektai priklauso, teises. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kuris 2014-02-20 varžytynių protokole bei 2014-02-25 varžytynių akte Nr. 1 nurodytas kaip parduodamas turtas, yra registruoti priklausiniai: vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ), ir buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ), nuosavybes teise priklausę A. R.. Atsakovės įgaliotas asmuo D. S. 2014-03-14 varžytynių aktu Nr. 2 minėtus vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus UAB „Megasolar“ perdavė neteisėtai ir tokiais veiksmais ieškovui padarė turtinę žalą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad vandentiekio tinklų vidutinė rinkos vertė yra 50 104 Eur, o buitinių nuotekų tinklų vidutinė rinkos vertė yra 37 361 Eur, todėl iš viso ieškovui buvo padaryta 87 465 Eur žala ir tuo pažeisti ir A. R. IĮ kreditorių interesai. Tuo tarpu bankroto instituto specialus tikslas yra apsaugoti kreditorių teises bei interesus, skolininko interesus, kad esant galimybei būtų atkurtas finansinis jo stabilumas, o bankrutuojančios įmonės administratorius yra vienas reikšmingiausių subjektų bankroto procese, nes Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti. Nuostolius, kurie atsirado dėl administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti administratorius. Vadovaujantis CK 6.246–6.249 straipsniais civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymo numatytas ar sutartines išimtis) bei žala (nuostoliai). Kadangi atsakovė nepaskelbė, kad parduoda iš varžytynių ieškovui priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, tačiau 2014 m. kovo 14 d. varžytynių aktu Nr. 2 šiuos inžinierinius tinklus neatlygintinai perdavė UAB „Megasolar“, todėl atliko neteisėtus veiksmus ir tuo padarė ieškovui 87.465 Eur žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, todėl jos kaltė preziumuojama.

3Ieškovo atstovė K. P. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

4Ieškovo atstovas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui A. R. buvo padaryta 87 465 Eur turtinė žala, kadangi 2014-02-20 pirkėjai UAB „Megasolar“ iš varžytynių už 587 704 Lt buvo parduota 20 vnt. ieškovui priklausančių žemės sklypų, tarp jų ir sklypas, kuriame buvo įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Vertinant šiuos žemės sklypus ir surašant vertinimo ataskaitą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai turto vertintojo nebuvo įvertinti. Nors varžytynių aktas Nr. 1 surašytas 2014-02-25, tačiau 2014-03-14 bankroto administratoriaus direktorė D. S. surašė varžytynių aktą Nr. 2, kuriame nurodė, jog pirkėjai UAB „Megasolar“ parduoda ir perduoda vandentiekio liniją – vandentiekio tinklus ir nuotekų liniją – nuotekų tinklus. Varžytynių akte Nr. 2 yra nurodyta, kad visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014-02-25. Tačiau faktiškai vandentiekio tinklus ir nuotekų tinklus žemės sklypus įsigijusiai UAB „Megasolar“ bankrutavusios A. R. IĮ administratoriaus įgaliotas asmuo perdavė neatlygintinai. Reikalavimą grindžia bylos dokumentais, nurodo, kad Turto vertinimo atskaitos 37 lape, aprašant žemės sklypą Nr. 19, unikalus Nr.4400-1070-6033, skyriuje „Trumpas aprašymas“ yra nurodyta, jog sklypas yra daugiakampio formos, skirtas privažiuojamajam keliui ir komunikacijos įrengti. Nei minimame punkte, nei kituose šį žemės sklypą apibūdinančiuose punktuose nėra nurodyta, jog į vertinimų objektų sąrašą yra įrašomi ir bus vertinami sklype esantys tinklai. Iš Turto vertinimo atskaitos ir jos priedo matyti, kad vertintojas vertino tik žemės sklypus, todėl parduodant varžytynėse žemės sklypus ir nustatant pardavimo kainą, sklype buvę vandentiekio ir nuotekų tinklai nebuvo įvertinti, vadinasi, nebuvo ir pardavimo objektas. Iš vertinimo ataskaitos 1.5 punkto (v. a. l. 6) matyti, kad vertinamas turtas yra 20 žemės sklypų, nurodomi jų unikalūs numeriai ir nurodoma, kad nekilnojamojo turto objekto priklausiniai, kurie yra vertinami kartu su vertinamu turtu, laikomi nekilnojamojo turto vertės dalimi ir atskirai negali būti parduodami, priskiriami vandentiekio įvadai. Tai reiškia, kad žemės sklype buvo tik vandentiekio įvadai, kurie ir buvo įvertinti, tačiau vandentiekio ir nuotekų tinklų nebuvo, jie nebuvo įvertinti, todėl negalėjo būti parduoti kartu su žemės sklypais ir už juos nebuvo sumokėta. Tai, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai negalėjo būti parduoti ir perduoti pirkėjui varžytynių aktu Nr. 2, taip pat patvirtina aplinkybė, jog vandentiekio liniją – vandentiekio tinklus ir nuotekų liniją – nuotekų tinklus A. R. VĮ Nekilnojamojo turto registre įregistravo tik 2014-02-26. Todėl tik po varžytynių akto patvirtinimo paaiškėjus, kad Registrų centre yra įregistruoti šie tinklai, ir 2014-03-14 surašydama varžytynių aktą Nr. 2 bei juo tinklus neatlygintinai perduodama pirkėjai UAB „Megasolar“, bankrutavusios A. R. IĮ administratoriaus direktorė padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams, nes naujai paaiškėjusį turto atsiradimo faktą nuslėpė, o dėl to bankrutuojanti įmonė negavo pinigų už vandentiekio ir nuotekų tinklus. Jos kaltė preziumuojama. Žalos dydį pagrindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-26 išrašu, kurio 2.2 punkte nurodyta, jog vandentiekio tinklų, unikalus daikto numeris ( - ), priklausančių žemės sklypui Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė jos nustatymo dieną, t. y. 2014-03-21, yra 50 104 Eur, o nuotekų šalinimo tinklų, unikalus daikto numeris ( - ), priklausančių žemės sklypui Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 2014-03-21 yra 37 361 Eur. Iš viso ieškovui A. R. padaryta 87 465 Eur dydžio turtinė žala.

5Atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ direktorė ir trečiasis asmuo D. S. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymų negauta. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad žala nepadaryta nei A. R., nei A. R. IĮ kreditoriams, o dėl atsiliepime prašytos baudos A. R. paskyrimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad vandentiekio linija – vandentiekio tinklai ir nuotekų linija – nuotekų tinklai nebuvo įvertinti eksperto, nes vertinimo metu dar nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Turto vertinimo ataskaitoje duomenų apie tinklų buvimą nėra, todėl tik daro prielaidą, kad vertintojas turėjo įvertinti tinklus.

6Atsakovės bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ įgaliotas atstovas R. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kuriame nurodyta, jog A. R. individualiai įmonei 2013-01-21 iškelta bankroto byla, UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ paskirta bankroto administratore, jo įgaliotu asmeniu – D. S.. 2013-12-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi išieškojimas nukreiptas į A. R. turtą. 2014-01-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratoriui leista priverstinai patekti į A. R. priklausančias patalpas ir atlikti turto vertinimą. 2014-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą, t. y. turto ir turto sąrašo nepateikimą bankroto administratoriui, A. R. penkerius metus apribota teisė eiti vadovo pareigas, tačiau įpareigojimai nėra įvykdyti iki šiol. A. R. nesiekė bendradarbiauti bankroto proceso metu, jį vilkino, neteikė reikiamos informacijos, neperdavė įmonės dokumentų, nevykdė teismo įpareigojimų, nėra dalyvavęs nei bankroto bylos nagrinėjimo metu vykusiuose posėdžiuose, nei priėmęs korespondenciją asmeniškai. Visi veiksmai buvo atliekami per jo seserį E. R., ji bankroto administratoriui perdavė senus įmonės dokumentus. Kadangi turto pardavimo kainą ir tvarką tvirtina kreditorių susirinkimas, jis ir patvirtino A, Ručinsko turto pardavimo tvarką vadovaudamasis nepriklausomos vertintojos UAB „Inreal“ 2013-11-11 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 13/11-282KL, todėl kreditorių susirinkimo teisėto nutarimo vykdymas negali būti traktuojamas kaip administratoriaus neteisėtas veiksmas. 2013-12-11 kreditorių susirinkimo nutarimai nėra pripažinti negaliojančiais. A. R. tiek bankroto administratoriaus, tiek teismo buvo įspėtas, kad ginčydamas šių sklypų pardavimą ar pardavimo kainą privalo kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, nagrinėjantį A. R. IĮ bankroto bylą, su skundu bei įrodymais dėl 2013-12-11 kreditorių susirinkimo nutarimo bankrutavusios A. R. IĮ turtą parduoti kaip vieną turtinį vienetą iš varžytynių už nustatytą pradinę pardavimo kainą pirmoms varžytynėms – 577 000 Lt, o antroms varžytynėms – 461 600 Lt Vyriausybės nustatyta tvarka ginčijimo. Todėl ieškovui reikalaujant atlyginti žalą, būtina nustatyti administratoriaus neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį su žala. Atkreipė dėmesį, kad vertinimo ataskaitoje pažymėta, jog infrastruktūrinių sklypų kaina nustatyta sąlyginė, nes šie sklypai rinkoje atskirai nėra parduodami, kadangi jų paskirtis aptarnauti kiekvieną gyvenamųjų sklypų kvartalo sklypą, jie kvartalo sklypų savininkams parduodami už simbolinę vieno lito kainą. Kadangi ataskaitoje buvo nurodyta, kad infrastruktūriniai sklypai įvertinti simboline 1 Lt kaina, o administratorius nėra specialistas įvertinti turto vertinimo ataskaitos atitiktį reikalavimams, todėl suprato, kad jie buvo įtraukti į sklypų komplekso kainą. Papildomas varžytynių aktas Nr. 2 2014-03-14 buvo surašytas todėl, kad registruojant varžytynėse parduotus žemės sklypus VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti vieną žemės sklypą, kadangi jame buvusios komunikacijos nebuvo išskirtos atskirais unikaliais numeriais. Todėl šie unikalūs numeriai ir buvo įtraukti papildomame varžytynių akte Nr. 2. Ieškovo pateiktos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijos nėra aktualios pareikštam ieškiniui, nes jų gavimo iš VĮ Registrų centro data yra 2015-05-26, o nurodyta rinkos vertė pagal išrašus nustatyta 2014-03-21, t. y. visi pateikti duomenys yra po turto pardavimo iš varžytynių ir po 2013-11-11 atlikto turto vertinimo. Bankroto administratorius neturi duomenų, kokius pagerinimus ar veiksmus atliko su parduotais sklypais varžytynių laimėtojas. A. R. turtą pardavinėjo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, turto vertė atitiko rinkos vertės vertinimo ataskaitoje nustatytą kainą ir jokių pažeidimų nebuvo padaryta, o bankrutuojančios A. R. IĮ įsiskolinimas kreditoriams šiuo metu siekia 788 994,21 Eur. Kadangi 2015-06-02 priimtas kreditorių nutarimas dėl įmonės pabaigos, prašo atmesti ieškinį, taip mažinant patiriamas bankroto administravimo išlaidas.

7Trečiojo asmens UAB „Inreal“ atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad UAB „Inreal“ į bylą įtraukta atsakovės iniciatyva, teigiant, kad UAB „Inreal“ atlikdama vertinimą galbūt suklaidino atsakovę, todėl galbūt yra atsakinga už galimą žalą. UAB „Inreal“ mano, kad tinkamai ir teisingai atliko savo vertinimo pareigą atsakovei, pateikė jai jos prašomus duomenis teisingus ir tinkamai, kaip buvo numatyta sutartyje ir užduotyje, todėl nėra atsakinga už galbūt jos padarytas klaidas. Todėl UAB „Inreal“, laikydama nepagrįstomis atsakovės pretenzijas jai, renkasi ieškovo pusę, su ieškiniu sutinka, tačiau dėl jo dydžio nepasisako, kadangi atsakovė žalos dydžio neginčija. Paaiškino, kad prieš atliekant vertinimą UAB „Inreal“ ir atsakovė sudarė 2013-11-04 vertinimo paslaugų sutartį Nr. 13/11-01KL. Sutartyje kaip vertinamas turtas buvo nurodytas ir žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. ( - ), bei kitas turtas, kuris neatsispindi minėtoje vertės nustatymo ataskaitoje. Kiekvienai vertės nustatymo ataskaitai buvo pateikiama konkreti užduotis. Sutarčiai vykdyti atsakovė 2013-11-11 pateikė techninę užduotį Nr. 13/11-282KL. Užduotyje buvo aiškiai apibrėžtas turtas, kurį vertintojas turi įvertinti – 20 žemės sklypų. Nurodyti jų adresai, unikalūs numeriai, taip pat aplinkybė, kad jie turi būti vertinamai be statinių. Užduotyje dėl tyrimų apimties yra aiškiai nurodyta, kad visi kiti tyrimai gali būti atliekami tik papildomai šalims susitarus. Apie tai, kad pagal šią užduotį reikės atlikti dar ir žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančių statinių, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vertinimą, atskirai nebuvo susitarta, techninė užduotis nebuvo papildyta, todėl vertintojas neturėjo pagrindo juos atskirai vertinti. Tačiau nustatydamas sklypo vertę vertintojas atsižvelgė į tai, kad jame yra inžineriniai statiniai, bet nurodė, jog žemės sklypo vertei tai neturi įtakos. Ataskaitoje nurodyta, kad ji pateikta tik dėl 20 žemės sklypų, ir nėra nurodyta, kad ji apėmė ir sklypuose buvusius statinius. Užduoties skiltyje „Tyrimų apimtis“ buvo nurodyta, kad vertintojas atlikdamas vertinimą be apribojimų naudojasi tik savo duomenų bazėje sukaupta informacija, o papildoma informacija gaunama tik iš viešai prieinamų šaltinių ir pateikiama atsakovės. Užduotyje taip pat nurodyta, kad atsakovė pateikė tik Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTR CDB) išrašus. Jokių kitokių papildomų dokumentų atsakovė vertintojui nepateikė, nors tokią pareigą pagal sutarties 3.3.5 p. turėjo. Vertinimo ataskaitos bendrosios dalies 1.5 p., kuriame aprašomas vertinamas turtas, yra įvardyta, kad vertinta tik 20 žemės sklypų. Kaip jų priklausiniai nurodyti tik vandentiekio įvadai, o 1.9 p. nurodyta, kad atsakovės pateiktais NTR CDB išrašais remiamasi atskirai jų netikrinant. Aprašant kiekvieną iš sklypų ir jų individualius požymius, kaip į sklypo vertę įeinančios komunikacijos buvo nurodyti tik gyvenamosios paskirties sklypuose esantys vandentiekio įvadai (sklypai 1–17). Inžinerinės infrastruktūros sklypuose (sklypai 18–20), tarp jų ir sklype, unikalus Nr. ( - ) (sklypas 19) nėra nurodyta jokių komunikacijų, kurios būtų priklausiniai ir turėtų bendrą vertę su sklypu. Ataskaitoje esančiame turto apžiūros akte nurodyta, kad Ažuolynės g. kairiojoje pusėje (sklype, unikalus Nr. 4400-1070-6033) yra įrengtos kvartalinės komunikacijos (įrengtas vandens gręžinys, vietiniai biologiniai valymo įrengimai, privesta elektra). Šios komunikacijos atskirai vertinamos nebuvo, jų vertė į sklypo kainą nebuvo įskaičiuota, kadangi tai nėra šio sklypo priklausiniai, o yra atskiri savarankiški statiniai. Vertinimo dieną jie nebuvo įregistruoti viešame registre kaip daiktai, atsakovė konkrečių duomenų apie juos, kad ir neįregistruotus, kas leistų juos įvertinti, nepateikė. Kadangi vertinimo užduotyje jų nebuvo nurodžiusi, todėl ir vertintojas duomenų apie juos iš atsakovės neužklausinėjo. Be to, jų buvimas šiame sklype įtakos vertei nedarė. Sutarties 5.4 p. nurodyta, kad jei atsakovė vertintojui pateikia klaidingą informaciją ar ją nuslepia, taip pat nesuteikia papildomos informacijos, galinčios turėti įtakos objekto vertei, vertinimo tinkamumui, tai būtent ji ir prisiima visą atsakomybę dėl neteisingai atlikto turto vertės nustatymo. Atsakovė teigia, kad ji vertintojo buvo suklaidinta ir manė, kad į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertę buvo įskaičiuota jame esančių vandentiekio bei nuotekų tinklų vertė. Tačiau vertinimo ataskaita bei jos atlikimą sąlygoję dokumentai yra aiškūs ir neklaidinantys, iš jų matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai nebuvo vertinti nei atskirai, nei sudarė vertinamo žemės sklypo kainos dalį. Jie nėra šio sklypo priklausiniai, atsakovė nedavė užduoties jų atskirai vertinti, į sklypo kainą neįeina, nepriklausomai nuo to, kad vertinimo dieną jie dar nebuvo įregistruoti kaip daiktas ir nebuvo įregistruotos jų daiktinės teisės. Kaip matyti iš varžytynių eigos, varžytynėse buvo parduodami tik žemės sklypai. Inžinerinės komunikacijos nebuvo parduodamos, todėl varžytynes laimėjęs asmuo nusipirko tik žemės sklypus ir vertinimo ataskaitoje kaip priklausinius nurodytus gyvenamosios paskirties sklypuose esančius vandentiekio įvadus. Tuo tarpu žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančių vandentiekio ir nuotekų tinklų nenusipirko, nes jie nebuvo nei vertinti, nei parduodami. Varžytynių dieną jie dar nebuvo įregistruoti, tačiau tai neturi įtakos, nes jie nebuvo parduodami iš varžytynių. Atsakovė neturėjo teisės perduoti jų varžytynes laimėjusiam asmeniui neatlygintinai, taip pažeisdama kreditorių interesus, savavališkai sumažindama turto vertę ir galimas gauti pajamas. Surašydama varžytynių aktą Nr. 2 atsakovė jau matė, kad šie tinklai yra registruoti ieškovo vardu, ir žinojo, kad jie nebuvo parduodami varžytynėse, tačiau vis tiek neteisėtai atidavė šį turtą kitam asmeniui ir padarė žalą. Prašo priteisti iš atsakovės UAB „Inreal“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal vertinimo paslaugų sutartį, sudarytą 2013-11-04 tarp UAB „Inreal“ ir UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, vertino 20 žemės sklypų, esančių ( - ), ir davė išvadą apie jų rinkos vertę vertės nustatymo dieną. Inžinerinių tinklų sklype nevertino, nes tokia užduotis jam nebuvo numatyta. Informacija apie sklype esančius vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus jam nebuvo pateikta. Sutinka, kad sutartyje dėl turto vertinimo buvo numatyta juos įvertinti su statiniais, tačiau kai gavo informaciją iš Registrų centro pamatė, kad jokių šiai bylai aktualių statinių sklypuose įregistruota nebuvo. Nors realiai vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai sklype buvo, tačiau kieno jie buvo, ar teisėtai pastatyti, informacijos neturėjo, todėl vertinti negalėjo. Atkreipė dėmesį, kad tinklų savininkas galėjo būti ir ne A. R.. Jam nesuprantama, kodėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai, įvertinę Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje esančią informaciją, padarė išvadą, jog į įvertinto nekilnojamojo turto rinkos vertę yra įtraukta ir juose esančių inžinerinių tinklų rinkos vertė, tačiau jeigu tarnyba davė tokią išvadą, matyt, jis viską atliko teisingai.

9Trečiojo asmens ADB „Balticums“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepareiškė.

10Trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, akcinės bendrovės Lietuvoje, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepareiškė.

11

12Ieškinys atmestinas.

13Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs dėl to, ar bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atliko neteisėtus veiksmus ir ar jais A. R. padarė žalą, kai vykdydama bankroto procedūras 2014-02-20 varžytynėse pardavė A. R. turtą, o po varžytynių 2014-03-14 surašė dar vieną varžytynių aktą Nr. 2 ir juo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pardavė bei perdavė varžytynėse 20 vnt. žemės sklypų įsigijusiai UAB „Megasolar“, ar tarp administratoriaus veiksmų ir, ieškovo teigimu, padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

14Ieškovas ieškinyje ir jo atstovai teismo posėdyje teigia, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. S. atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą, tvirtina, kad tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl kaltė preziumuojama. Žalos dydį ieškovas grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-26 išrašu, kuriame nurodyta, kad vandentiekio tinklų, priklausančių žemės sklypui Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė jos nustatymo dieną, t. y. 2014-03-21, yra 50 104 Eur, o nuotekų šalinimo tinklų, priklausančių tam pačiam žemės sklypui Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 37 361 Eur. Minėti tinklai 2013-12-31 buvo įregistruoti kaip A. R. nuosavybė, todėl iš bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ A. R. naudai prašoma priteisti 87 465 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. S. 2014-03-14 varžytynių aktu Nr. 2 vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus, esančius minėtame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pardavė ir perdavė UAB „Megasolar“ neteisėtai. Nurodoma, kad turto vertintojas J. J. įvertino tik žemės sklypus, nes Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 13/11-282KL apie inžinerinių tinklų, kaip vertinimo objekto, buvimą sklypuose duomenų nėra. Reikalavimams pagrįsti pateikė 2014-02-20 varžytynių protokolą, 2014-02-25 varžytynių aktą Nr. 1, 2014-03-14 varžytynių aktą Nr. 2 bei 2013-11-11 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 13/11-282KL. Šiuose dokumentuose esančių duomenų pagrindu tvirtina, kad vertintojas įvertino 20 žemės sklypų be inžinerinių tinklų, varžytynėse buvo parduodami 20 žemės sklypų be inžinerinių tinklų, varžytynių akte Nr. 1 taip pat nurodyta, jog parduoti 20 žemės sklypų. Šiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad vertintojas įvertino sklype buvusius ginčo vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus, nėra. 2014-02-20 varžytynių protokole ir 2014-02-25 varžytynių akte Nr. 1 duomenų apie tai, kad šie inžineriniai tinklai 2014-02-20 buvo parduoti kartu su sklypais, taip pat nėra. Apie vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų pardavimo faktą nurodyta tik varžytynių akte Nr. 2, kuris surašytas 2014-03-14, ir tik todėl, kad pirkėja UAB „Megasolar“ įsigyto turto negalėjo įregistruoti Nekilojamojo turto registre, kadangi paaiškėjo, jog A. R. 2013-12-31, t. y. jau po to, kai buvo atliktas turto vertinimas, įregistravo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, skirtus 20 parduotų žemės sklypų aptarnauti.

15Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą nustatytina, ar vertintojas J. J. atlikdamas ketinamų parduoti A. R. priklausiusių 20 žemės sklypų vertinimą į jų kainą įtraukė ir žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančių vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklų vertę. Ši aplinkybė aktuali siekiant nustatyti, ar skelbiant 20 žemės sklypų varžytynes buvo duomenų, jog iš varžytynių buvo parduodami ir viename iš jų, t. y. ( - ) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esantys vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai.

16Atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atstovė teismui tvirtina, kad žemės sklypus bei vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pardavė 20 žemės sklypų kompleksą įsigijusiam pirkėjui teisėtai kaip priklausinius, nes administratorius buvo įsitikinęs, kad jie vertintojo buvo įvertinti ir įėjo į sklypų kainą, kuri vadovaujantis kreditorių susirinkimo nutarimu buvo paskelbta pirkėjams. Nurodė, kad A. R. IĮ kreditorių susirinkimas būtent J. J. atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 13/11-282KL pagrindu 2013-12-11 patvirtino A. R. turto pardavimo iš varžytynių tvarką priimdamas nutarimą pardavinėti A. R. IĮ turtą kaip vieną turtinį vienetą iš varžytynių už nustatytą pradinę pardavimo kainą pirmoms varžytynėms – 577 000 Lt, o antroms varžytynėms už 461 600 Lt. Kreditorių susirinkimas vadovavosi nepriklausomos vertintojos UAB „Inreal“ 2013-11-11 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje visų 20 žemės sklypų kaina nurodyta kaip vieno turtinio komplekso, atskirai neišskiriant infrastruktūrinių sklypų ar kitų objektų. Administratorius vykdydamas šį kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbė apie viso sklypų komplekso pardavimą iš varžytynių, tačiau tik antrose varžytynėse visus šiuos sklypus su juose buvusiais vandentiekio tinklais ir buitinių nuotekų tinklais nupirko pirkėja UAB „Megasolar“. Šias aplinkybes patvirtina administratoriaus direktorės D. S. 2014-02-25 surašytas varžytynių aktas Nr. 1 ir 2014-03-14 surašytas varžytynių aktas Nr. 2. Atsakovo atstovė nurodė, kad administratorius buvo įsitikinęs, jog į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertę buvo įskaičiuota ir jame esančių vandentiekio bei nuotekų tinklų vertė, nes sutartyje, sudarytoje su nepriklausoma vertintoja UAB „Inreal“, buvo numatyta, jog vertintojas turi įvertinti ir sklypus, ir sklypuose buvusius inžinerinius tinklus. Žinodamas, kad faktiškai tinklai žemės sklypuose buvo įrengti, kad sutartyje su vertintoju pastarajam buvo numatyta užduotis juos įvertinti, o vertinimo ataskaitoje buvo išskirta, jog trijų infrastruktūrinių sklypų, tarp jų ir sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė yra sąlyginė, kadangi šie sklypai skirti viso kvartalo inžinerinei infrastruktūrai įrengti, jų vertė įskaičiuota į šių kvartalo sklypų 1 aro kainą, atskirai šie sklypai rinkoje neparduodami arba parduodami su priskirtomis procentinėmis dalimis kartu su gyvenamosios paskirties sklypais už simbolinę vieno lito kainą, todėl administratorius, nebūdamas vertinimo specialistu, suprato ir turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai yra įtraukti į 20 žemės sklypų komplekso kainą.

17Administratoriaus atstovės poziciją patvirtina bankrutavusios A. R. IĮ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3. Teismui akivaizdu, jog 2013-12-11 kreditoriai nutarė bankrutavusios A. R. IĮ turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka kaip vieną turtinį vienetą (kompleksą) už nustatytą pradinę pardavimo kainą pirmoms varžytynėms – 577 000,00 Lt, antroms varžytynėms – 461 600,00 Lt (17 žemės sklypų ir dar tris infrastruktūrinius žemės sklypus su priskirtomis procentinėmis dalimis kartu su gyvenamosios paskirties sklypais, apskaičiuojant gyvenamosios paskirties sklypui tenkančią kiekvieno iš trijų esančių infrastruktūrinių sklypų procentinę dalį). 2014-02-20 varžytynių protokolas Nr. 2 patvirtina, jog varžytynėse buvo parduodama 20 įkeistų žemės sklypų, esančių ( - ). Parduodamo turto pradinė kaina nustatyta 461 600 Lt, kainos didinimo intervalas 4616,00 Lt. UAB „Megasolar“ pasiūlė didžiausią kainą varžytynėse – 587 704 Lt, todėl buvo pripažinta laimėtoja. Teismas mano, kad šis dokumentas patvirtina, jog administratorius 20 žemės sklypų pardavė kaip vieną turtinį vienetą, o ne atskirais sklypais. Aplinkybę, kad trys infrastruktūriniai sklypai, kurių unikalūs Nr. ( - ), skirti viso kvartalo inžinerinei infrastruktūrai (privažiuojamiesiems keliams ir komunikacijoms) įrengti, kad jų vertė įskaičiuota į šių kvartalo sklypų 1 aro kainą, todėl yra sąlyginė, kad atskirai šie infrastruktūriniai sklypai rinkoje nepardavinėjami, patvirtina anksčiau minėtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr.13/11-282KL išvados.

18Nors vertinimą atlikęs turto vertintojas J. J. tvirtina, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų nevertino, o pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 13/11-282KL išvadoje nurodė, jog dvidešimties žemės sklypų, esančių adresu ( - ), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2013-11-11, yra 577 000 Lt, tačiau akivaizdu, kad pastaboje nurodė, jog trijų infrastruktūrinių sklypų (un. Nr. ( - )) vertė nurodyta sąlyginė, kadangi šie sklypai skirti viso kvartalo inžinerinei infrastruktūrai (privažiuojamiesiems keliams ir komunikacijoms) įrengti ir jų vertė įskaičiuota į šių kvartalo sklypų 1 aro kainą. Taip pat nurodė, kad atskirai šie infrastruktūriniai sklypai rinkoje neparduodami arba parduodami su priskirtomis procentinėmis dalimis kartu su gyvenamosios paskirties sklypais, tokie sklypai atskirai parduodami už simbolinę vieno lito kainą. Prie nekilnojamojo objekto turto priklausinių, kurie yra vertinami kartu su vertinamu turtu ir yra laikomi nekilnojamojo turto vertės dalimi, atskirai negali būti parduodami, priskiriami vandentiekio įvadai.

19Spręsdamas ginčą teismas taip pat turi omenyje byloje esančios vertinimo paslaugų sutarties Nr. 13/11-01KL, sudarytos 2013-11-04 tarp UAB „Inreal“ ir UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, turinį. Akivaizdu, jog sutarties objektas yra vertinamas turtas, nurodytas sutarties 2.1.1 punkte. Vertintinų objektų sąraše yra 20 žemės sklypų ( - ), su inžineriniais tinklais. Tai patvirtina aplinkybę, jog administratorius ir vertintojas susitarė, kad vertintojas nustatys 20 žemės sklypų su inžineriniais tinklais vertę. Tačiau taip pat akivaizdu, kad vėliau, t. y. 2013-11-11, techninėje užduotyje nurodyta, jog vertinama bus be inžinerinių tinklų. Spręsdamas dėl šių aplinkybių prieštaringumo teismas atsižvelgia, kad į tai atkreipę dėmesį teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos specialistai I. G. bei S. D. paaiškino, jog į 20 žemės sklypų kainą vis tik buvo įtraukta ir vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklų vertė. Liudytoja I. G. paaiškino, kad dėl to, jog tarp sutarties turinio ir užduoties turinio yra neatitikimas, tarnyba tikrinio ir vertino turto vertinimo ataskaitos atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams, laikydamasi tarnybos įstatų, ir padarė išvadą, kad inžineriniai tinklai į ginčo sklypų turto vertę buvo įtraukti. Analogiškai paaiškino ir liudytojas S. D., nurodęs, kad inžineriniai tinklai ginčo sklype įregistruoti nebuvo, todėl negalėjo būti vertinami ir nurodomi ataskaitoje, tačiau vertintojas įvertino tai, kas buvo paklota ir ką jis matė faktiškai. Vertintojas negalėjo pasakyti, kad nėra to, kas akivaizdžiai matyti. Todėl pagal nagrinėjimo objekto, t. y. Vertinimo ataskaitos, turinį tarnyba padarė išvadą, kad į 20 žemės sklypų kainą įtraukta ir vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklų vertė.

20Be to, kas aptarta anksčiau, teismas mano, kad atsakovo išdėstytą poziciją taip pat patvirtina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2016-03-08 išvada apie turto vertintojo J. J. UAB „Inreal“ vardu parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 13/11-01KL atitiktį turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Minėtoje išvadoje Nr. D2-724, atsakant į 2015-12-18 „Vakarų Lietuvos bankroto biuro“ paklausimą, ar turto vertintojo J. J. UAB „Inreal“ vardu parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 13/11-01KL atitinka turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nurodyta, kad įvertinęs ataskaitos atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktorius patvirtino, kad ataskaitoje į vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1070-6033, rinkos vertę buvo įtraukta ir šiame žemės sklype esančių inžinerinių statinių (inžinerinių vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų) rinkos vertė. Taigi, teismo nuomone, šiuo dokumentu atsakovo išdėstyta pozicija, jog į 20 žemės sklypų kaip vieno turtinio vieneto (komplekso) kainą buvo įtraukta ir inžinerinių tinklų vertė, yra pagrįsta. Juolab kad, be paminėtos 2016-03-08 išvados, byloje yra 2014-11-18 Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiojo specialisto R. L. išvada dėl bankrutavusios A. R. individualios įmonės bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ veiksmų, kuri duota atsakant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad pasinaudojant ĮBĮ 23 str. 5 punkte numatyta kreditorių susirinkimo teise tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą įmonės 2013-12-11 kreditorių susirinkime buvo svarstomas 20 žemės sklypų, tuo metu priklausiusių A. R., pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimas. Susirinkime buvo nutarta 17 gyvenamosios paskirties žemės sklypų parduoti iš varžytynių kaip vieną turtinį vienetą (kompleksą) už 577 000 Lt pirmosiose varžytynėse ir už 461 600 Lt antrosiose. Tris žemės sklypus, skirtus viso kvartalo inžinerinei infrastruktūrai įrengti, nutarta parduoti su priskirtomis procentinėmis dalimis kartu su gyvenamosios paskirties sklypais, apskaičiuojant gyvenamosios paskirties sklypui tenkančią kiekvieno iš minėtų 3 sklypų procentinę dalį. Skelbime apie varžytynes (paskelbtame 2013-12-16 Departamento interneto svetainėje) buvo nurodytas toks turto pavadinimas, jo buvimo vieta: „3,00 ha, 20 gyvenamosios teritorijos, žemės sklypų kvartalas, ( - ) 1; 3; 5; 7; 9; 11; 13; 15; 17; 19; 21; 23; 25; 27; 29; 33; 35“. Taip pat, be kita ko, nurodyta pirmųjų ir antrųjų (ar pakartotinių) varžytynių (neįvykus pirmosioms) data, atitinkamai 2014-01-23 ir 2014-02-20. Administratoriaus įgaliotas asmuo D. S. ir UAB „Megasolar“ direktorius R. K. pasirašė 2014-03-14 varžytynių aktą Nr. 2, kuriuo, remdamasis 2014-02-20 varžytynių rezultatais, varžytynių laimėtojas priėmė nuosavybėn: vandentiekio liniją – vandentiekio tinklus (un. Nr. ( - )); nuotekų liniją – buitinių nuotekų tinklus (un. Nr. ( - )). Šiame akte pabrėžiama, kad visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014-02-25. Minėtoje išvadoje R. L. pažymėjo, kad vandentiekio linija ir nuotekų linija yra vieno iš 3 žemės sklypų, skirtų viso kvartalo inžinerinei infrastruktūrai įrengti, priklausiniai, t. y. žemės sklypo, kurio un. Nr. ( - ). Išvadoje vyr. specialistas R. L. taip pat akcentavo, kad varžytynių laimėtojui pateikus 2014-02-25 varžytynių aktą Nr. 1 registruoti Nekilnojamojo turto registre, buvo atsisakyta įregistruoti žemės sklype esančius statinius, kadangi šiame varžytynių akte jie nebuvo išskirti. Dėl šios aplinkybės administratorius surašė 2014-03-14 varžytynių aktą Nr. 2, kuriuo varžytynių laimėtojui buvo perduoti 2014-02-20 varžytynėse parduotame žemės sklype esantys priklausiniai, t. y. komunikacijos, kurios buvo įregistruotos A. R. vardu 2013-12-31. Išvadoje nurodyta, kad administratoriui nebuvo žinoma, jog varžytynių akte statinius reikia išskirti papildomai, kadangi žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), registruotas ne kaip atskiras sklypas, o kaip žemės sklypas su statiniais, t. y. su komunikacijomis. Nustatęs aptartas aplinkybes vyr. specialistas R. L. padarė išvadą, kad administratorius, parduodamas ir perduodamas UAB „Megasolar“ minėtas infrastruktūrines linijas su unikaliais numeriais (vandentiekio liniją ir nuotekų liniją, kurios yra minėto sklypo su atskiru unikaliu numeriu priklausiniai), laikėsi kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos ir nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl 2014-03-14 varžytynių aktas Nr. 2 iš esmės surašytas tik todėl, kad varžytynių laimėtojas galėtų Nekilnojamo turto registre įregistruoti minėtas infrastruktūrines linijas, kurios UAB „Megasolar“ buvo įsigytos dar 2014-02-20 varžytynėse (visas turtas buvo parduodamas kaip vienas turtinis vienetas (kompleksas) ir jai perduotos (kartu su atitinkamu žemės sklypu) 2014-02-25 varžytynių aktu Nr. 1.

21Anksčiau aptartų įrodymų duomenimis nustatyta, kad 2014-02-25 UAB „Megasolar“ sumokėjus visą sumą už parduotą turtą, varžytynių vykdytoja bankrutavusios A. R. IĮ įgaliotas asmuo D. S., vadovaudamasi 2014-02-20 įvykusių varžytynių rezultatais, surašė varžytynių aktą Nr. 1, kuriame nurodė, jog parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn 20 vnt. žemės sklypų (išvardyti akte) už 587 704 Lt kainą. Iš varžytynių akto Nr. 2, kuris surašytas 2014-03-14, matyti, kad varžytynių vykdytoja bankrutavusios A. R. IĮ administratoriaus įgaliotas asmuo D. S., vadovaudamasi 2014-02-20 įvykusių varžytynių rezultatais, parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn: 1. vandentiekio linijas – vandentiekio tinklus, un. Nr. ( - ), 2. nuotekų liniją – nuotekų tinklus, un. Nr. ( - ). Visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014-02-25. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas šį aktą ir jame nurodytus faktus ginčijo įstatymų nustatyta tvarka.

22Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.246 straipsnyje, nurodančiame, kas yra neteisėti veiksmai, pasakyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl administratoriaus veiksmų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis. Nors pavedimo sutartis sudaroma kiek vėliau nei paskiriamas administratorius, šios sutarties teisiniai padariniai taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti teismo administratorių įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

23Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas kilti sutartinei atsakomybei, kuriai taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą ir atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str.). Įrodžius šalies neteisėtus veiksmus, jos kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 str.). Taigi, sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

24Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), neteisėtų veiksmų ir nuostolių priežastinis ryšys, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas (šiuo atveju administratorius) laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų.

25Taigi, įvertinęs anksčiau aptartus bylos dokumentus, liudytojų parodymus ir bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ veiksmai parduodant iš varžytynių A. R. turtą buvo neteisėti ir kad dėl tų veiksmų ieškovui yra padaryta turtinė žala. Byloje nustatyta, kad 2013-11-04 sudarydama su vertintoju sutartį administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ su UAB „Inreal“ susitarė, kad vertintojas įvertins 20 žemės sklypų ( - ), su inžineriniais tinklais. Tai patvirtina, jog administratorius išreiškė aiškų pageidavimą, kad vertinant žemės sklypus būtų įvertinti ir inžineriniai tinklai. Nors anksčiau minėta, kad 2013-11-11 užduotyje nurodyta, jog vertintojas vertins be inžinerinių tinklų, tačiau byloje esanti 2014-11-18 Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiojo specialisto R. L. išvada ir 2016-03-08 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus išvada Nr. D2-724 patvirtina, kad į UAB „Inreal“ vertintojo J. J. vertinto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertę buvo įtraukta ir šiame žemės sklype esančių ginčo inžinerinių statinių (inžinerinių vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų) rinkos vertė. Kad inžineriniai tinklai į ginčo sklypų vertę buvo įtraukti, patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vyr. specialistai I. G. ir S. D.. Teismas šiuos aptartus įrodymus laiko patvirtinančiais administratoriaus nurodytas aplinkybes, jog pagal sutartį vertintojas turėjo vertinti ir žemės sklypus, ir inžinerinius tinklus. Tačiau spęsdamas apie varžytynėse parduotų žemės sklypų vertę (su ar be inžinerinių tinklų), teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kaip apie sklypus, kaip pirkimo objektą, suprato ir kaip apie jų vertę pagal faktinę jų būklę sprendė varžytynėse dalyvavę pirkėjai. Akivaizdu, jog kaip liudytojai apklausti sklypų pirkėjai R. K. ir S. B. teismui patvirtino, jog tai, kad žemės sklypų komplekse buvo įrengti inžineriniai tinklai, bei tai, kad sklypų kaina su tinklais atitiko tuometinę rinkos kainą, buvo esminė sąlyga jų apsisprendimui dalyvauti varžytynėse ir siekti minėtus sklypus įsigyti. Abu liudytojai taip pat patvirtino, kad buvo įsitikinę, kad inžineriniai tinklai sklype yra, ir kad jiems tai buvo svarbu. Paaiškino, kad apie tinklų egzistavimą sužinojo iš administratoriaus, taip pat suprato iš turto vertinimo ataskaitoje buvusių duomenų bei fotonuotraukų, o nuvykę į vietą apžiūrėjo ir apie juos sužinojo pasikalbėję su kaimynais. Kaip minėta, iš keturių 2014-02-20 varžytynėse dalyvavusių pirkėjų teismo posėdyje kaip liudytojai buvo apklausti dviejų juridinių asmenų atstovai: UAB „Mivega“ įgaliotas atstovas S. B. ir UAB „Megasolar“ įgaliotas atstovas R. K., kurie patvirtino, jog inžinerinių tinklų buvimas parduodamuose sklypuose buvo esminė sąlyga jų apsisprendimui dalyvauti varžytynėse ir siekti nupirkti 20 žemės sklypų su juose buvusiomis komunikacijomis. UAB „Mivega“ atstovas S. B. nurodė, kad komunikacijų buvimas sklypų komplekse buvo labai svarbi aplinkybė apsisprendžiant dalyvauti varžytynėse. Minėtą turtą varžytynėse įsigijusios UAB „Megasolar“ atstovas R. K. taip pat patvirtino, jog nebūtų dalyvavęs varžytynėse ir nebūtų pirkęs sklypų, jeigu juose nebūtų buvę vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Atkreipė dėmesį, kad paskelbta varžytynių kaina atitiko turto vertę, nes panašūs žemės sklypai, tačiau be inžinerinių tinklų tuo metu rinkoje buvo daug pigesni. Abu pirkėjai užtikrino, kad sklypai su komunikacijomis buvo parduoti už realią kainą, kadangi pirmosios varžytynės net neįvyko dėl pageidaujančiųjų pirkti nebuvimo.

26Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

27Teismas pažymi, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, Nr. 3K-3-398/2006, Nr. 3K-3-416/2007, Nr. 3K-3-427/2008).

28Taigi, teismo vertinimu, visų aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant netikslumų, iškilusių dėl turto vertinimo, labiau tikėtina išvada, kad inžineriniai tinklai buvo įvertinti, o jų vertė buvo įtraukta į parduotų sklypų kainą. Aplinkybė, kad antrose varžytynėse dalyvavo net 4 pirkėjai, o parduodamų sklypų kaina nuo paskelbtos 461 600,00 Lt išaugo iki 587 704, 00 Lt, t. y. 126 104 Lt suma, vertintina kaip įrodanti, jog kaina buvo nustatyta pirkėjams faktiškai varžantis dėl perkamo objekto ir atitiko prekės rinkos vertę. A. R. IĮ kreditoriai 2013-12-11 buvo nusprendę 20 žemės sklypų parduoti kaip vieną turtinį vienetą (kompleksą) už nustatytą pradinę pardavimo kainą pirmoms varžytynėms – 577 000,00 Lt, tačiau pirmosios varžytynės neįvyko, nes nebuvo pirkėjų. Tuo tarpu antrosios varžytynės įvyko ir sklypai buvo parduoti už 587 704, 00 Lt kainą. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirkėja UAB „Megasolar“ pasiūliusi 587 704,00 Lt kainą ir nebesulaukusi, kad kiti trys varžytynėse dalyvavę pirkėjai siūlytų didesnę, ir pasiūlytą sumą sumokėdama tuo patvirtino, kad perkamas objektas buvo vertas būtent tokios kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas J. J. sklypus 2013-11-11 buvo įvertinęs 577 000,00 Lt suma, o 2014-02-20 sklypai buvo parduoti už 587 704,00 Lt, t. y. 10 704 Lt brangiau ir brangiau, negu buvo nustatyta pirmosioms varžytynėms. Taigi pačios varžytynės, kuriose dėl sklypų su inžineriniais tinklais varžėsi net keturi pirkėjai, laikytinos parduodamo turto vertės rinkoje faktiniu nustatymu, o laimėtojo išreikštas sutikimas pirkti už tą kainą, kurios kiti pirkėjai nebedidino, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turtas buvo parduotas už realią rinkos kainą. Atsižvelgiant į aptartus argumentus konstatuotina, jog žala sklypų ir inžinerinių tinklų savininkui nebuvo padaryta, kadangi jie parduoti už realią rinkos kainą.

29Kita vertus, turėtina omenyje, kad abu varžytynių aktai šiuo metu yra galiojantys. A. R. buvo kreipęsis į teismą dėl 2014-02-25 varžytynių akto Nr. 1 panaikinimo, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-15 nutartimi A. R. ieškinį paliko nenagrinėtą, pastarajam per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų. Nutartis įsiteisėjusi. Tuo tarpu varžytynių akto Nr. 2 ieškovas net neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad varžytynių aktas yra pirkimo–pardavimo sutartis. Varžytynių aktas Nr. 2 nenuginčytas. Tol, kol varžytinių aktas nenuginčytas, susitarimas dėl pirkimo ir pardavimo ir jo sąlygų yra galiojantis. Taigi, be anksčiau aptartų, ši aplinkybė taip pat vertintina kaip paneigianti žalos atsiradimą.

30Vertindamas pareikšto ieškinio pateikimo datą ir įrodinėjamas aplinkybes, teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-21 A. R. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, o 2013-12-05 nutartimi leido nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės A. R. individualios įmonės savininko A. R. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, A. R. nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų administratorių apie turimą turtą ir jo sudėtį, nepranešė, kad 2013-12-31 įregistravo nuosavybės teisę į vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, nekėlė klausimo, kodėl paskelbtose 20 žemės sklypų varžytynėse nėra atskirai nurodyta apie viename iš sklypų esančius inžinerinius tinklus, o šį klausimą iškėlė po varžytynių praėjus daugiau negu metams pareikšdamas ieškinį. Manytina, jog turėdamas pareigą bendradarbiauti su administratoriumi ir siekti maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo, A. R. apie tokį bendradarbiavimą patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Tai, kad inžinerinius tinklus įregistravo tik po to, kai sklypai buvo įvertinti ir kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą juos su juose buvusiais tinklais parduoti, tai, kad žinodamas apie paskelbtas varžytynes, jų eigą ir juose parduodamus objektus, minėtų sprendimų neskundė ir administratoriui prašymų dėl turto vertinimo apimties padidinimo, t. y. dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įvertinimo, nereiškė, kitokių priemonių galiam žalos atsiradimui išvengti nesiėmė, vertintina kaip aplinkybės, paneigiančios jo sąžiningą rūpestį galimais kreditorių nuostoliais dėl turto pardavimo už per mažą kainą. Tokias teismo išvadas patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-08 nutartis, iš kurios akivaizdu, jog buvusiam įmonės vadovui A. R. nutarta apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nes nustatyta, kad jis, žinodamas apie 2013-01-21 nutartimi nustatytus įpareigojimus, vis dar nėra perdavęs turto, nėra pateikęs turto sąrašo, o administratorius dėl šių priežasčių negali vykdyti A. R. priklausančio turto pardavimo. Atsižvelgtina į tai, jog A. R. nepaneigė administratoriaus nurodytų aplinkybių, kad nebuvo asmeniškai atvykęs pas bankroto administratorių ir nebendradarbiavo bankroto proceso metu. Administratoriaus nurodytos aplinkybės, kad visi veiksmai buvo atliekami per įgaliotinę, jo seserį E. R., o A. R. trukdė vykdyti operatyvų bankroto procesą, taip pat nepaneigtos.

31Taigi, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad administratorius pažeidė bankroto procedūras reglamentuojančias teisės normas, sutartinę prievolę, neįrodė, kad atliko kitus neteisėtus veiksmus jais padarydamas ieškovui žalą, todėl nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų, ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34Paduodama ieškinį E. R. už A. R. 2015-05-29 sumokėjo 30 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą. 2015-06-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. R. buvo atleistas nuo 1025 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios 470 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Iš viso žyminio mokesčio suma sudaro 1 525 Eur. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl iš A. R. priteistina 470 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

35Trečiojo asmens UAB „Inreal“ atstovas advokatas V. R. 2015-12-15 pateikė atstovavimo išlaidų apskaičiavimą, iš kurio akivaizdu, jog advokatui V. R. UAB „Inreal“ sumokėjo 500 Eur už atstovavimą, iš jų 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir 100 Eur už atstovavimą teisme. Taip pat pateikė piniginių operacijų išrašą iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo, iš kurio akivaizdu, jog 2015-12-07 UAB „Inreal“ sumokėjo advokatui V. R. 500 Eur sumą. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jo atstovavimu, priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.2, 8.3, 8.6, 8.16, 8.19 punktai).

36 Dėl apmokėjimo liudytojams

37I. G. ir S. D. 2016-06-14 pateikė prašymą apmokėti 85,16 Eur vykimo iš Vilniaus į Klaipėdos apygardos teismą išlaidas. Prašymas atmestinas, kadangi iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus pateiktos informacijos ir direktoriaus 2016-06-02 įsakymo Nr. P3-9 akivaizdu, jog minėti asmenys į Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-06 10 val. teismo posėdį buvo komandiruoti, jiems buvo leista vykti asmenine transporto priemone lengvuoju automobiliu „Nissan“, kompensuojant nuvykimo ir grįžimo išlaidas pagal pateiktus degalų įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus (CK 89 str., 90 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

39ieškinį atmesti.

40Priteisti iš ieškovo A. R. 470 Eur žyminio mokesčio valstybei.

41Priteisti iš ieškovo A. R. trečiajam asmeniui UAB „Inreal“ 500 Eur patirtų išlaidų dėl atstovavimo teisme.

42Liudytojų I. G. ir S. D. prašymo apmokėti 85,16 Eur vykimo iš Vilniaus į Klaipėdos apygardos teismą išlaidas netenkinti.

43Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant R.... 2. ieškovas A. R. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 3. Ieškovo atstovė K. P. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.... 4. Ieškovo atstovas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui A. R.... 5. Atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ direktorė ir trečiasis... 6. Atsakovės bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų... 7. Trečiojo asmens UAB „Inreal“ atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio... 8. Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal vertinimo... 9. Trečiojo asmens ADB „Balticums“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.... 10. Trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, akcinės bendrovės Lietuvoje,... 11. ... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas kilęs dėl to, ar bankroto... 14. Ieškovas ieškinyje ir jo atstovai teismo posėdyje teigia, kad bankroto... 15. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą nustatytina, ar vertintojas... 16. Atsakovės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atstovė teismui... 17. Administratoriaus atstovės poziciją patvirtina bankrutavusios A. R. IĮ... 18. Nors vertinimą atlikęs turto vertintojas J. J. tvirtina, kad vandentiekio ir... 19. Spręsdamas ginčą teismas taip pat turi omenyje byloje esančios vertinimo... 20. Be to, kas aptarta anksčiau, teismas mano, kad atsakovo išdėstytą poziciją... 21. Anksčiau aptartų įrodymų duomenimis nustatyta, kad 2014-02-25 UAB... 22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.246 straipsnyje,... 23. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas kilti... 24. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinei atsakomybei... 25. Taigi, įvertinęs anksčiau aptartus bylos dokumentus, liudytojų parodymus ir... 26. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs,... 27. Teismas pažymi, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė... 28. Taigi, teismo vertinimu, visų aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą... 29. Kita vertus, turėtina omenyje, kad abu varžytynių aktai šiuo metu yra... 30. Vertindamas pareikšto ieškinio pateikimo datą ir įrodinėjamas aplinkybes,... 31. Taigi, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad administratorius... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 34. Paduodama ieškinį E. R. už A. R. 2015-05-29 sumokėjo 30 Eur dydžio... 35. Trečiojo asmens UAB „Inreal“ atstovas advokatas V. R. 2015-12-15 pateikė... 36. Dėl apmokėjimo liudytojams... 37. I. G. ir S. D. 2016-06-14 pateikė prašymą apmokėti 85,16 Eur vykimo iš... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 270... 39. ieškinį atmesti.... 40. Priteisti iš ieškovo A. R. 470 Eur žyminio mokesčio valstybei.... 41. Priteisti iš ieškovo A. R. trečiajam asmeniui UAB „Inreal“ 500 Eur... 42. Liudytojų I. G. ir S. D. prašymo apmokėti 85,16 Eur vykimo iš Vilniaus į... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...