Byla 2-21357-1099/2019
Dėl įsakymų panaikinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Akvilei Savickytei, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atstovui teisininkui D. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, dėl įsakymų panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Bylos esmė

51.

6Byloje kilo ginčas dėl dviejų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymų, kuriais buvo sprendžiama dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) (toliau – ginčo žemės sklypas), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

82.

9Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Komeksimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (bylą persiuntus nagrinėti į bendrosios kompetencijos teismą pagal teismingumą), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-55-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ (toliau – 2016 m. sausio 18 d. įsakymas, įsakymas Nr. 1); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 49VĮ-659-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ (toliau – 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas, įsakymas Nr. 2); 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Ieškovė nurodo, kad yra nekilnojamojo daikto – geležinkelio – privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkė. Be to, teigia, kad UAB „Prioritetas“ 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašė su ieškove susitarimą, kuriuo atsisakė ieškovės naudai 36,24 arų ir 10 arų apsauginio ploto dydžio nuomos teisės į ginčo žemės sklypo dalis. Pažymi, kad ant UAB „Prioritetas“ perleistos žemės sklypo dalies yra sumontuotas ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantis inžinierinis statinys – ( - ), turintis pokraninį kelią. Anot ieškovės, ginčijamais įsakymais jai nesuteiktos ginčo žemės sklypo dalys šiems inžinieriniams statiniams eksploatuoti. Be to, pastatui – gamybos pastatui, unikalus Nr. ( - ), buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“, kaip minėta, atsisakė ieškovės naudai.

124.

13Ieškovės teigimu, ji 2016 m. gegužės 20 d. įsigijo kiemo statinius – kiemo aikštelę, tvorą, baseiną, esančius ginčo žemės sklype, tačiau ir šiam nekilnojamam turtui eksploatuoti neskirta jokia žemės sklypo dalis; ginčo sklypo dalis, esanti po nurodytais statiniais, priskirta kitiems asmenims. Teigia, kad faktiškai šiuo atveju tik pasikeitė nurodytų statinių savininkas.

145.

15Taigi, ieškovė nurodo, kad jos nekilnojamam turtui eksploatuoti neskirta jokia žemės sklypo dalis, todėl ginčijami įsakymai yra neteisėti, nepagrįsti ir turi būti panaikinti.

166.

17Ieškovė ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatomis. Anot ieškovės, joks teisės aktas neįpareigoja ieškovės sudaryti nuomos sutartį su valstybe dėl žemės sklypo nuomos po ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais, tačiau nepaisant to, plane turi būti išskirtos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Ieškovės vertinimu, nesant ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantiems statiniams priskirtos žemės sklypo dalies, ieškovei užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti jai nuosavybės teisėmis priklausančius statinius ginčo žemės sklype ir tokiu būdu ribojama teisė į nuosavybės neliečiamumą.

187.

19Papildomai nurodo, kad ieškovei net nebuvo pateikta žemės sklypo suprojektavimo byla. Taip pat pažymi, kad ginčijamuose įsakymuose net nenurodyta kokiu teisiniu pagrindu atsakovė juos priėmė, nes, anot ieškovės, įsakymuose nurodytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 32 straipsnio nuostatos šiam atvejui yra netinkamos. Be to, teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo žemės sklypui būtų buvęs parengtas ir patvirtintas detalusis planas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba žemės reformos žemėtvarkos projektas, todėl, nesant šitų dokumentų, joks procesas konkrečiu atveju nebuvo galimas.

208.

21Ieškovės atstovai neatvyko į paskirtą 2019 m. rugpjūčio 13 d. 14.00 val. teismo posėdį. Viena vertus, teisme 2019 m. rugpjūčio 12 d. (dieną iki posėdžio) buvo gautas ieškovės atstovo advokato M. B. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes, anot advokato, jis atostogauja iki rugpjūčio 31 d.; kita vertus, teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu šio ieškovės atstovo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad teismo posėdis buvo paskirtas dar 2019 m. liepos 15 d. nutartimi, patikrinus, be kita ko, ir ieškovės atstovo užimtumą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“; be to, ieškovės atstovas prie prašymo nepridėjo jokių rašytinių įrodymų dėl jo atostogų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai); tokių duomenų (dėl advokato atostogų) nenustatyta ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. patikrinus advokato užimtumą „Liteko“ sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

229.

23Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsiliepime į ieškinį ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo: 1) nutraukti nagrinėjamą bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti įsakymą Nr. 1, kitoje dalyje ieškinį atmetant kaip nepagrįstą; 2) nusprendus nagrinėti bylą pagal visus ieškovės reikalavimus – prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2410.

25Atsakovės teigimu, ginčijamu 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu 2016 m. sausio 18 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios, todėl teisiškai nepagrįstu vertintinas ieškovės reikalavimas panaikinti jau negaliojantį įsakymą Nr. 1, todėl atsakovė prašo šioje dalyje bylą nutraukti, nes tokio reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių teisių ir pareigų šalims.

2611.

27Atsakovė nurodo, kad privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buvo išskirta žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Pažymi, kad UAB „Prioritetas“ išsinuomojo iš valstybės 7,9366 h ploto sklypą, tačiau negalėjo pernuomoti to sklypo dalies, nes nėra žemės savininkas. Teigia, kad iš esmės pernuomojant žemės sklypo dalį UAB „Prioritetas“ privalėjo kreiptis į NŽT ir gauti rašytinį sutikimą, o nesant tokio sutikimo, 2014 m. rugsėjo 23 d. susitarimas, pagal kurį ieškovei faktiškai subnuomojama ginčo žemės sklypo dalis, jokių teisių ir pareigų šalims nesukuria.

2812.

29Aiškina, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra duomenų, jog ( - ) būtų registruotas kaip nekilnojamas daiktas, todėl tokiam objektui eksploatuoti pagrįstai neišskirta ir žemės dalis. Nurodo, kad ieškovei nustatyta tvarka įregistravus nekilnojamąjį daiktą – ( - ), ir kreipusis į NŽT, būtų galimas išskyrimas teritorijos, kuri reikalinga kranui eksploatuoti, tuo pačiu sumažinant kitam objektui skirtą bendro naudojimo teritoriją; pažymi, jog dėl žemės priskyrimo ieškovės turimam ( - ) antrajame įsakyme nėra sprendžiama.

3013.

31Atsakovės teigimu, įsakymas Nr. 2 priimtas kitą darbo dieną po to, kai ieškovė įsigijo inžinierinius statinius (unikalus Nr. ( - )), todėl ieškovė turi teisę kreiptis į NŽT dėl žemės sklypo dalies nuomai išskyrimo ir toks prašymas būtų sprendžiamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Kita vertus, pažymi, kad reikėtų vertinti ar nurodyti inžinieriniai statiniai yra savarankiški, kuriems teisės aktai garantuoja galimybę išskirti atskirą žemės sklypo dalį pastato eksploatacijai. Atsakovės vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju bando nesilaikyti/apeiti nustatytą tvarką, nerengti plano, kitų reikalingų dokumentų, o teismine tvarka nustatyti tam tikrą ginčo žemės sklypo dalį.

32III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

3314.

34Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-55-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtu įsakymu Nr. 1 ieškovei nebuvo priskirta jokių ginčo žemės sklypo dalių ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui.

3515.

36Ieškovė 2016 m. balandžio 15 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui 2016 m. balandžio 14 d. prieštaravimą dėl sklypo ( - ), paskirstymo, kuriame iš esmės nurodė, jog pastatui – gamybos pastatui, unikalus Nr. ( - ), buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“ atsisakė ieškovės naudai, ant kurios yra ieškovei priklausantis ( - ).

3716.

38Nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, be kita ko, atsižvelgęs į UAB „Komeksimas“ 2016 m. balandžio 14 d. prieštaravimą, 2016 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-659-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“, kuriuo, be kita ko, pripažino netekusiu galios 2016 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-55-(14.49.2.). Iš įsakymo Nr. 2 turinio matyti, kad jame iš esmės neliko pastato – gamybos pastato, unikalus Nr. ( - ), kuriam įsakymu Nr. 1 buvo išskirta 18 240 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Kita vertus, nurodytu įsakymu Nr. 2 ieškovei taip pat nebuvo priskirta ginčo žemės sklypo dalių ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui.

3917.

40Nustatyta, kad ieškovei priklauso geležinkelis – privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). Taip pat ieškovei nuo 2016 m. gegužės 10 d. priklauso kiemo statiniai – kiemo aikštelė, tvora, baseinas, unikalus Nr. ( - ), esantys ginčo žemės sklype; įrašas NTR apie nuosavybę į minėtus statinius padarytas 2016 m. gegužės 23 d.

4118.

42UAB „Prioritetas“ ir UAB „Komeksimas“ 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašė susitarimą Nr. 2309/14/S01, kuriame UAB „Prioritetas“, be kita ko, patvirtino, jog atsisako UAB „Komeksimas“ naudai 36,24 arų ir 10 arų apsauginio ploto dydžio nuomos teisės į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), dalį.

4319.

44Nustatyta, kad ( - ), priklausantis UAB „Komeksimas“, 2016 m. vasario 4 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Ieškinys netenkintinas.

45IV. Teismo argumentai ir motyvai

46Dėl ginčijamų įsakymų (ne)teisėtumo

4720.

48Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

4921.

50Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Kita vertus, teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

5122.

52Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir ŽĮ 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir ŽĮ 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Taigi, privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama.

5323.

54Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (ŽĮ 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi, savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

5524.

56Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilęs dėl to, kad, anot ieškovės, skundžiamais įsakymais nepagrįstai ieškovei neišskirta naudotis žemės sklypų dalimis, esančiomis valstybinės žemės sklype, ( - ), reikalingomis ieškovės nurodomiems turto objektams eksploatuoti. Ieškovė nurodo, kad jai priklauso sekantys objektai, kuriems eksploatuoti reikalingos atitinkamos ginčo žemės sklypo dalys (kurios nebuvo ieškovei išskirtos): 1) inžinieriniam statiniui – ( - ), kuriam, anot ieškovės, žemės sklypo dalis pagal susitarimą perleido UAB „Prioritetas“; 2) privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 3) inžinieriniams statiniams – kiemo statiniams (kiemo aikštelė, tvora, baseinas), unikalus Nr. ( - ).

5725.

58Tiek ieškovė, tiek atsakovė iš esmės pripažįsta, kad susiklosčiusiai situacijai taikytinos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nors faktiškai ginčas kilęs ne dėl nuomos ar pardavimo valstybinės žemės sklypo dalies(-ių), o dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo ir jų priskyrimo statinių eksploatacijai.

5926.

60Taisyklių 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. <...> Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

6127.

62Visų pirma, teismas pažymi, kad ieškovei priklausančiam privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. 46 (unikalus Nr. ( - )) tiek ginčijamu įsakymu Nr. 1 (39 punktas), tiek įsakymu Nr. 2 (1.38 punktas) buvo išskirta žemės sklypo dalis (1 199 kv. m) iš bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalies (4 870 kv. m). Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, jog minėtam objektui nėra išskirta jokios ginčo žemės sklypo dalies, neatitinka tikrovės ir vertintinos kritiškai. Nors minėtam objektui ir nėra išskirta atskiros ginčo žemės sklypo dalies, tačiau ieškovė neįrodė (ir neįrodinėjo), kad nurodytam objektui išskirta žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalies ieškovei netiktų, pažeistų jos teises ir interesus, bei pan.

6328.

64Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad ginčijamais įsakymais jai nepagrįstai nepriskirta jokia ginčo žemės sklypo dalis ( - ) (ir pokraniniam keliui) eksploatuoti, kurią, anot ieškovės, UAB „Prioritetas“ perleido 2014 m. rugsėjo 23 d. susitarimu, kuriuo atsisakė ieškovės naudai 36,24 arų ir 10 arų apsauginio ploto dydžio nuomos teisės į ginčo žemės sklypo dalis. Teismas pažymi, kad, remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, UAB „Prioritetas“ nevaldė/nevaldo ginčo žemės sklypo nuosavybės teisėmis, ji žemės sklypo dalį (7,9366 h ploto sklypą) išsinuomojo iš valstybės, todėl, remiantis Taisyklių 43 punktu, kuriame nustatyta, jog žemės nuomininkas subnuomoti (kas nagrinėjamu atveju iš esmės ir įvyko) valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, UAB „Prioritetas“ negalėjo subnuomoti ginčo žemės sklypo dalies, nes nebuvo/nėra žemės savininkė ir nebuvo/nėra gavusi valstybinės žemės nuomotojo (šiuo atveju NŽT) sutikimo (tokių įrodymų byloje nepateikta; tai patvirtino ir atsakovė). Teismas taip pat pažymi, kad nurodytas ( - ) (taip pat ir pokraninis kelias) nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl vien dėl šios priežasties tokiam objektui, remiantis Taisyklių 8, 32-34 punktais, valstybinės žemės sklypo dalis neišskiriama (tuo labiau tokio turto savininkui net nesikreipus dėl tam tikros sklypo dalies išskyrimo jo naudojimui).

6529.

66Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei po įsakymo Nr. 1 priėmimo nurodžius NŽT Vilniaus miesto skyriui, jog pastatui – gamybos pastatui, unikalus Nr. ( - ), buvo neteisėtai priskirta žemės sklypo dalis, kurios UAB „Prioritetas“, kaip minėta, atsisakė ieškovės naudai, priimtame įsakyme Nr. 2 (kuriuo, kaip minėta, pripažintas netekusiu galios įsakymas Nr. 1), neliko minėto pastato – gamybos pastato, unikalus Nr. ( - ), kuriam įsakymu Nr. 1 buvo išskirta 18 240 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Kaip paaiškino atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, ieškovės nurodoma ginčo žemės sklypo dalis, kurios išskyrimo iš esmės ir siekia ieškovė, įsakymu Nr. 2 palikta nepaskirstyta, išaiškinus ieškovei, jog ji įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į NŽT dėl minėto ginčo žemės sklypo dalių priskyrimo ir tik gavus tokį prašymą su atitinkamais dokumentais būtų sprendžiamas klausimas dėl atitinkamų ginčo žemės sklypo dalių išskyrimo ieškovei. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nebuvo kreipusis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ar dėl valstybinės žemės dalies naudojimosi teisės suteikimo suformuojant sklypą ieškovės turimo turto, apie kurį nurodyta ieškinyje, eksploatavimo reikmėms.

6730.

68Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 2016 m. gegužės 10 d. priklauso kiemo statiniai – kiemo aikštelė, tvora, baseinas, unikalus Nr. ( - ), esantys ginčo žemės sklype. Kita vertus, įrašas NTR apie nuosavybę į minėtus statinius padarytas tik 2016 m. gegužės 23 d., t. y. ginčijamo įsakymo Nr. 2 priėmimo dieną. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, priimant ginčijamą įsakymą Nr. 2 NŽT Vilniaus miesto skyriui negalėjo būti žinoma aplinkybė, jog ieškovė įsigijo minėtus statinius (ginčo byloje nekilo dėl to, kad ieškovė iki įsakymo Nr. 2 priėmimo apie šią aplinkybę atsakovei nepranešė).

6931.

70Ieškovė teigia, kad šiuo atveju tik pasikeitė nurodytų statinių savininkas ir atitinkama žemės sklypo dalis bet kokiu atveju turėjo būti išskirta šių statinių eksploatacijai. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas, jose nurodyta, jog tik savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, turinčiam apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, išskiriama eksploatuoti reikalinga atskira žemės sklypo dalis, t. y. ne kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskiriama tam tikra sklypo dalis jo eksploatavimui. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi kiemo statiniai – kiemo aikštelė, tvora, baseinas, remiantis atsakovės nurodyto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, įprastai (jeigu neįrodyta priešingai) nepriskirtini prie savarankiškai funkcionuojančių statinių ir turinčių apibrėžtą naudojimo paskirtį, todėl atsakovė pagrįstai neprivalėjo jiems automatiškai išskirti tam tikros ginčo žemės sklypo dalies. Kita vertus, vien nustatytos aplinkybės neužkerta kelio ieškovei kreiptis į atsakovę, pateikiant atitinkamus prašymus, juos patvirtinančius dokumentus, dėl ginčo žemės sklypo dalies išskyrimo minėtiems statiniams, įrodinėjant, jog jiems taip pat reikalinga tam tikra sklypo dalis jų eksploatavimui.

7132.

72Viena vertus, ieškovė nurodo, kad ginčo sklypo dalis, esanti po nurodytais kiemo statiniais, priskirta kitiems asmenims; kita vertus, ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir (ar) objektyvių paaiškinimų, apsiribodama tik minėtais deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178 straipsniai).

7333.

74Ieškovės teigimu, joks teisės aktas neįpareigoja ieškovės sudaryti nuomos sutartį su valstybe dėl žemės sklypo nuomos po ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais, tačiau nepaisant to, plane turi būti išskirtos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad ieškovė negali būti priversta kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau, kaip jau paaiškinta šio sprendimo 26, 31 punktuose, ne kiekvienam statiniui ar įrenginiui automatiškai privalo būti išskirtos eksploatuoti tam tikros valstybinės žemės sklypo dalys, todėl ieškovė, siekdama, jog jai būtų suprojektuoti valstybinės žemės sklypai naudojimui, privalėjo laikytis Taisyklių nuostatų, kurias pati nurodė ir ieškinyje, bei kreiptis šiuo atveju į NŽT – jeigu ne dėl nuomos ar pirkimo ginčo žemės sklypo dalių, tai dėl jų išskyrimo naudojimui, servituto nustatymo ir pan., t. y. imtis aktyvių veiksmų, pateikiant atitinkamus prašymus/dokumentus/naudojamų sklypų planus ir kitus įstatymų nustatytus reikalingus dokumentus.

7534.

76Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo žemės sklypui būtų buvęs parengtas ir patvirtintas detalusis planas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba žemės reformos žemėtvarkos projektas, todėl, nesant šitų dokumentų, anot ieškovės, joks procesas konkrečiu atveju nebuvo galimas. Teismas pažymi, kad, visų pirma, būtent ieškovė turėtų įrodyti, teikiant ieškinyje, jog ginčo žemės sklypui nėra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba žemės reformos žemėtvarkos projektas (CPK 12, 178 straipsnis). Kita vertus, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamais įsakymais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo, o tik dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo ir jų priskyrimo statinių eksploatacijai, o tokiems veiksmams atlikti įstatymai nenumato privalomų reikalavimų dėl ieškovės nurodomų planų ir projektų parengimo bei patvirtinimo.

7735.

78Ieškovė taip pat teigia, kad skundžiamas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes ginčijamuose įsakymuose net nenurodyta kokiu teisiniu pagrindu atsakovė juos priėmė; anot ieškovės, įsakymuose nurodytos ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos šiam atvejui yra netinkamos.

7936.

80VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014).

8137.

82Teismas, visų pirma, pažymi, kad ginčijamuose įsakymuose iš esmės nesprendžiama dėl ieškovės teisių ir pareigų, t. y. ginčijamais įsakymais nesprendžiamas klausimas dėl ieškovei priklausantiems statiniams išskyrimo tam tikrų ginčo žemės sklypo dalių. Be to, kaip jau minėta, ieškovė turėjo (ir turi) teisę dalyvauti administracinėje procedūroje dėl valstybinės žemės išskyrimo, ėmusis aktyvių veiksmų ir reiškiant atitinkamus prašymus atsakovei, tačiau tokia savo teise nesinaudojo, todėl šiuo aspektu joks esminis ieškovės teisių pažeidimas nenustatytas (tuo labiau, kaip minėta, ieškovė vis dar gali kreiptis į atsakovę dėl jos siekiamų ginčo žemės sklypo dalių, reikalingų jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, išskyrimo). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su ginčijamais įsakymais ir jose nurodyta motyvacija (kuo remiantis jie priimti), nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo nesilaikyta VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Teismo vertinimu, ginčijami įsakymai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus imperatyvius administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl šis jų panaikinimo pagrindas nenustatytas. Vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju ginčijamuose įsakymuose buvo nurodyta ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kuri galimai šiuo atveju ir nėra taikytina, toks formalus pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ginčijamų įsakymų.

8338.

84Viena vertus, teismas nagrinėjamoje byloje vertino abu ginčijamus įsakymus, tačiau, kaip minėta, įsakymu Nr. 2 įsakymas Nr. 1 buvo pripažintas netekusiu galios, todėl faktiškai įsakymas Nr. 1 jau yra negaliojantis ir nesukeliantis jokių pasekmių šalims (tuo labiau nusprendus, jog įsakymas Nr. 2, kuriuo faktiškai panaikintas įsakymas Nr. 1, yra pagrįstas ir teisėtas).

8539.

86Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

8740.

88Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ginčijamų įsakymų neteisėtumo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

8941.

90CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

9142.

92Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei tokių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jai bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

9343.

94Byloje iš viso patirta 19,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

95Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

96ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“ ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, dėl įsakymų panaikinimo netenkinti.

97Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“, j. a. k. 141908613, 19,11 Eur (devyniolika eurų 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

98Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Bylos esmė... 5. 1.... 6. Byloje kilo ginčas dėl dviejų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos... 7. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 8. 2.... 9. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Komeksimas“... 10. 3.... 11. Ieškovė nurodo, kad yra nekilnojamojo daikto – geležinkelio –... 12. 4.... 13. Ieškovės teigimu, ji 2016 m. gegužės 20 d. įsigijo kiemo statinius –... 14. 5.... 15. Taigi, ieškovė nurodo, kad jos nekilnojamam turtui eksploatuoti neskirta... 16. 6.... 17. Ieškovė ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9... 18. 7.... 19. Papildomai nurodo, kad ieškovei net nebuvo pateikta žemės sklypo... 20. 8.... 21. Ieškovės atstovai neatvyko į paskirtą 2019 m. rugpjūčio 13 d. 14.00 val.... 22. 9.... 23. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 24. 10.... 25. Atsakovės teigimu, ginčijamu 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu 2016 m. sausio... 26. 11.... 27. Atsakovė nurodo, kad privažiuojamajam geležinkelio keliui Nr. ( - )... 28. 12.... 29. Aiškina, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra... 30. 13.... 31. Atsakovės teigimu, įsakymas Nr. 2 priimtas kitą darbo dieną po to, kai... 32. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 33. 14.... 34. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos... 35. 15.... 36. Ieškovė 2016 m. balandžio 15 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui 2016... 37. 16.... 38. Nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, be kita ko, atsižvelgęs į UAB... 39. 17.... 40. Nustatyta, kad ieškovei priklauso geležinkelis – privažiuojamasis... 41. 18.... 42. UAB „Prioritetas“ ir UAB „Komeksimas“ 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašė... 43. 19.... 44. Nustatyta, kad ( - ), priklausantis UAB „Komeksimas“, 2016 m. vasario 4 d.... 45. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 46. Dėl ginčijamų įsakymų (ne)teisėtumo... 47. 20.... 48. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų... 49. 21.... 50. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo... 51. 22.... 52. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos... 53. 23.... 54. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant... 55. 24.... 56. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilęs dėl to, kad, anot ieškovės,... 57. 25.... 58. Tiek ieškovė, tiek atsakovė iš esmės pripažįsta, kad susiklosčiusiai... 59. 26.... 60. Taisyklių 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės žemės sklype... 61. 27.... 62. Visų pirma, teismas pažymi, kad ieškovei priklausančiam privažiuojamajam... 63. 28.... 64. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad ginčijamais... 65. 29.... 66. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei po įsakymo Nr. 1... 67. 30.... 68. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 2016 m. gegužės 10 d.... 69. 31.... 70. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju tik pasikeitė nurodytų statinių... 71. 32.... 72. Viena vertus, ieškovė nurodo, kad ginčo sklypo dalis, esanti po nurodytais... 73. 33.... 74. Ieškovės teigimu, joks teisės aktas neįpareigoja ieškovės sudaryti nuomos... 75. 34.... 76. Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta... 77. 35.... 78. Ieškovė taip pat teigia, kad skundžiamas įsakymas neatitinka VAĮ 8... 79. 36.... 80. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas... 81. 37.... 82. Teismas, visų pirma, pažymi, kad ginčijamuose įsakymuose iš esmės... 83. 38.... 84. Viena vertus, teismas nagrinėjamoje byloje vertino abu ginčijamus įsakymus,... 85. 39.... 86. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 87. 40.... 88. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 89. 41.... 90. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 91. 42.... 92. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi... 93. 43.... 94. Byloje iš viso patirta 19,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 95. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 96. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“ ieškinio atsakovei... 97. Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 98. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...