Byla A2-1303-480/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfa grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Creditum“, trečiajam asmeniui K. P. dėl skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditum“ priešieškinį ieškovei „Alfa grupė“, atsakovui pagal priešieškinį K. P., trečiajam asmeniui G. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teismas

Nustatė

4Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alfa grupė“ ieškinį atmetė, UAB „Creditum“ priešieškinį tenkino visiškai, pripažino niekiniais 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Creditum“ ir K. P. sudarytą sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos, Nr. ( - ) (toliau – sutartis), 2006 m. lapkričio 28 d. rinkmenos perdavimo priėmimo aktą ir 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės G. Z. sprendimą; taikė restituciją, priteisė iš K. P. UAB „Creditum“ 111 341,00 Lt (32 246,58 Eur) ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo priešieškinio pareiškimo teisme 2012 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažino niekine 2011 m. balandžio 12 d. UAB „Alfa grupė“ ir K. P. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, taikė restituciją ir priteisti iš K. P. UAB „Alfa grupė“ 125 000 Lt (3620,25 Eur), priteisė iš K. P. UAB „Creditum“ 10420 Lt (3017,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir 2192,75 Lt (635,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-600/2014 Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5Pareiškėjas K. P. pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 ir priimti naują sprendimą – UAB „Creditum“ priešieškinį atmesti.

6Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 UAB „Creditum“ įrodinėjo, jog K. P. neperdavė jokios juridinių asmenų duomenų rinkmenos, t. y. ginčo objekto bendrovei, o juridinių asmenų duomenis UAB „Creditum“ surinko iš įvairių registrų pirkdama pagal sąskaitas bei juos gavo iš UAB „M2 technologijos“.

7Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad 2011 m. sausio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal UAB „Creditum“ pareiškimą dėl neva pasisavintų piniginių lėšų. Šio ikiteisminio tyrimo objektas buvo sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos. Ikiteisminį tyrimą inicijavo UAB „Creditum“ akcininkas R. P.. Tiek R. P., tiek UAB „Creditum“, atstovaujama J. S., nuosekliai teigė, kad apie juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį bei pagal šią sutartį daromas išmokas K. P. sužinojo tik R. P. įsigijus UAB „Creditum“ akcijas iš T. S. K. P. teigė, kad UAB „Creditum“ bei jos akcininkas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą siekė diskredituoti K. P., įnešti sumaištį dėl juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutarties, neva ji buvusi neteisėta, o juridinių asmenų duomenis įmonė įsigijo pati. Nurodė, kad UAB „Creditum“ 80 proc. akcijų įgijęs R. P. imitavo, jog prieš įsigydamas akcijas nieko nežinojo apie sutarties egzistavimą ir vykdymą bei viso proceso metu UAB „Creditum“ atstovai kategoriškai neigė, kad juridinių asmenų duomenis gavo iš K. P. bei nurodė daugybę skirtingų šaltinių, iš kur UAB „Creditum“ neva gavo ar galėjo gauti juridinių asmenų duomenų duomenis (rinkmeną). UAB „Creditum“ teigė, kad lėšos, kurios buvo išmokėtos K. P. pagal sutartį buvo pasisavintos, tokiu būdu UAB „Creditum“ atstovai įskundė K. P., teikdami melagingą pareiškimą teisėsaugos institucijoms. Tai, kad UAB „Creditum“ atstovų teiginiai bei pretenzijos buvo melagingi, matyti iš įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio turinio (1 priedas). Šis nuosprendis buvo priimtas K. P. atžvilgiu, tačiau iš jo turinio matyti, kad pareiškėjas R. P. bei UAB „Creditum“ direktorė siekė nepagrįstai apkaltinti K. P. dėl šioje byloje nagrinėto sandorio, duodami neteisingus paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje.

8Pažymėjo, kad neteisingų paaiškinimų esmė šioje civilinėje byloje yra tokia: 1) juridinių asmenų duomenis iki 2007 m. kovo 14 d. UAB „Creditum“ įsigijo savarankiškai; 2) apie sutarties egzistavimą bei vykdymą nežinojo įmonės akcininkai ir šiai sutarčiai nepritarė (tarp jų ir R. P.). Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. lapkričio 30 d. išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1A-133-177/2018 buvo nustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013. Nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikytina, jog UAB „Creditum“ akcininkai (T. S., R. P.) tarpusavyje buvo glaudžiai susiję ir kartu su įmonės darbuotojais žinojo apie susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį, žinojo apie metus laiko daromus mokėjimus bei pavedimus pagal šią sutartį K. P. ir nereiškė jokių pretenzijų. Nurodė, kad naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtina šie dokumentai (įrodymai), kurie nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu:

91) UAB „Scaent Baltic“ pasirašytas ir antspaudu patvirtintas priedas Nr. ( - ) prie 2009 m. gruodžio 31 d. pagrindinės sutarties (5 priedas). Šiame priede nurodytos įmonės, susijusios su UAB „Scaent Baltic“. Viena iš nurodytų įmonių nurodoma ir UAB „Creditum“. Tačiau esminė faktinė aplinkybė yra ta, kad būtent tuo laikotarpiu, kai buvo sudarytas ir pasirašytas šis susijusių su UAB „Scaent Baltic“ įmonių sąrašas, UAB „Creditum“ akcijų savininkas buvo T. S., o ne UAB „Scaent Baltic“. Tai rodo, kad nors T. S. buvo „Creditum“ akcininkas, tačiau toks akcijų valdymas tebuvo formalus, o realiai UAB „Creditum“ veiklai darė įtaką G. tiesiogiai ir per susijusias įmones bei asmenis. Svarbu tai, kad piniginės lėšos pradėtos išmokėti K. P. pagal sutartį buvo pradėtos tuo laikotarpiu kai UAB „Creditum“ akcijas valdė T. S., o faktiškai sprendimus priėmė ir UAB „Creditum“ sandorius kontroliavo UAB „Scaent Baltic“ ir su ja susiję asmenys. Šis dokumentas buvo gautas tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu;

102) tik gavus šį dokumentą - UAB „Scaent Baltic“ pasirašytą ir antspaudu patvirtintą priedą Nr. ( - ) prie 2009 m. gruodžio 31 d. pagrindinės sutarties, atsirado poreikis ir priežastis pateikti kitus dokumentus, kurie visumoje patvirtina faktą, kad UAB „Creditum“ akcininkai žinojo apie susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį, taip pat žinojo apie metus laiko daromus mokėjimus bei pavedimus pagal šią sutartį K. P. ir nereiškė jokių pretenzijų, kas rodo, kad ši sutartis buvo vykdoma tinkamai.

11Pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą pridėjo šiuos dokumentus:

121) el. laišką, kuriame 2010 m. liepos 2 d. S. R. (UAB „SC property“ generalinė direktorė) iš savo el. pašto: ( - ) siunčia paklausimą K. P.: „Norėčiau paklausti, su kokia debetine sąskaita buvo sukontuota kreditiniai įsipareigojimai (rinkmena) įvedant juos į apskaitą balanse“. K. P. S. R. persiuntė UAB „Creditum“ vyr. buhalterės R. Ž. atsakymą: „Kiekvieną mėnesį kai pravedama suma, nurašoma skola ir priskaitoma išlaidos (registrų rinkmena) 4486x2710=10 000 Lt, 60028x2031=10 000 Lt.“ (6 priedas);

132) el. laišką, kuriame 2010 m. balandžio 1 d. P. V. (UAB „Scaent Baltic“ generalinio direktoriaus pavaduotojas) užduoda keletą klausimų K. P., iš kurių vienas yra apie rinkmeną: „Kokios išlaidos yra eilutėje Informacijos surinkimo sąnaudos (10 000 Lt)?“ Į tai K. P. atsakė: „Eilutėje informacijos surinkimo sąnaudos - 10 000 Lt (pagal 2006 m. lapkričio 28 d. sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. ( - ))” (7 priedas);

143) VĮ Registrų centras UAB „SC property“ išrašą, iš kurio matyti, kad UAB „SC property“ akcijas valdė R. P., vėliau valdė T. S., dar vėliau UAB „Scaent Baltic Investment“, kuri buvo reorganizuota į UAB „Scaent Baltic Investment“, kurios generalinis direktorius buvo L. G. ir kuri buvo valdoma per UAB „Scaent Baltic“ (8 priedas);

154) dokumentus, patvirtinančius, kad T. S., UAB „Creditum“ akcijas valdė pagal sudarytą sutartį, t. y. patikėjimo teise (9 priedas);

165) dokumentus, patvirtinančius, kad T. S. valdė UAB „Bam Lit“ akcijas per Baltic Asset Management ApS - tai matyti iš VĮ Registrų centras UAB „BAM LIT“ išrašo bei Baltic Asset Management Aps metinės ataskaitos išrašo (6 lapo), išversto į lietuvių kalbą (10 ir 11 priedai);

176) dokumentus, patvirtinančius T. S. valdė UAB „Činra“ akcijas per UAB „Bam Lit“ - tai matyti iš VĮ Registrų centras UAB „Činra“ išrašo bei aukščiau aptartos aplinkybės, kad T. S. valdė UAB „Bam Lit“ per Baltic Asset Management Aps (12, 11 ir 10 priedai);

187) tai, kad T. S. „Creditum“ akcijas valdė patikėjimo teise, patvirtina išverstas į lietuvių kalbą ir el. susirašinėjimas tarp K. P. ir T. S. atstovų. T. S. atstovai atsako į K. P. paklausimą „Sveiki, išsiuntėme jums paštu savo finansinę ataskaitą už 2009 metus, ar gavote?“ dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo nurodo: „Taip gavome. Kol kas laukiame patvirtinimo iš kliento.“ (13 priedas). Tai rodo, kad T. S. pati savarankiškai nevykdė akcininko funkcijų, o laukė patvirtinimo iš savo kliento (kuriuo, akivaizdu, kad buvo viena iš G. valdomų bendrovių ar tiesiogiai pats L. G.), kad jie įvertintų UAB „Creditum“ finansinę atskaitomybę ir tik jiems patvirtinus, ketino atsiųsti UAB „Creditum“. Todėl darytina išvada, kad T. S. įmonės UAB „Creditum“ akcijas valdė patikėjimo teise, o realiai UAB „Creditum“ veiklą kontroliavo ir valdė L. G. tiesiogiai ar per savo patikėtinę S. R., P. B., R. P., P. V.;

198) R. P. buvo UAB „Bam lit“ darbuotojas, UAB „Činra“ vadovas, UAB „Autokurtas“ valdybos narys ir darbuotojas, UAB „Creditum Vilnius“ ir UAB „Creditum“ akcininkas ir darbuotojas, ir t.t. Visos šios bendrovės yra nurodytos UAB „Scaent Baltic“ pasirašytame sąraše ir įvardijamos kaip susijusios tiek su UAB „Scaent Baltic“, tiek tarpusavyje (5 priedas);

209) R. P. melavo apie aplinkybes, kuriomis tapo UAB „Creditum“ akcininku. 2012 m. sausio 17 d. apklausos protokole (14 priedas), kuriame R. P. nurodė: <„Savo ankstesnėje apklausoje aš nurodžiau. Kad akcijas suradau bendraujant su minėtos kompanijos vadovu, su kuriuo esu pažįstamas nuo 2008 m., kuris ir 2010 pasiūlė įsigyti UAB „Creditum“ akcijas....> <....aš savo anksčiau duotus parodymus tvirtinu tik iš dalies...> <...aš jokių Šveicarijos įmonės T. S. vadovų, akcininkų ar kitus su šią įmone susijusių asmenų nepažįstu ir niekada nesu bendravęs...> <...Man UAB „Creditum“ akcijas, kurios priklausė T. S. pasiūlė pirkti pats K. P....>“. Iš šio R. P. liudijimo matyti, kad jis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu akivaizdžiai sakė netiesą ir pats tą iš dalies pripažino.

21Pareiškėjas nurodė, kad šių įrodymų visuma pagrindžia, jog R. P. bei UAB „Creditum“ nuslėpė šiai išnagrinėtai bylai svarbią aplinkybę, kad apie susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį bei pinigų mokėjimus K. P. pagal šią sutartį buvo žinoma beveik vienerius metus įmonės akcininkams ir jie dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Proceso metu klaidingai buvo siekiama parodyti, kad apie sutartį R. P. sužinojo tik įsigijęs akcijas ir iš karto pradėjo reikšti pretenzijas, tokiu būdu UAB „Creditum“ atstovai siekė diskredituoti sutartį bei jos vykdymą ir tuo pačiu apsimestinai parodyti, kad neva ji yra neteisėtai sudaryta ir neteisėtai vykdoma.

22Pažymėjo, kad kita itin svarbi naujai paaiškėjusi aplinkybė sužinota baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. iš 2017 m. lapkričio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog antstolis S. U. prisijungė prie el. pašto: ( - ) ir nustatė, jog 2004 m. spalio 27 d. 9:15:28 val. gautas laiškas iš adresato - ( - ) Atidarius laišką matyti, kad pridėtas prisegtukas. Atidarius prisegtuką, yra 279 317 vnt. įrašų su juridinių asmenų įmonių kodais su sugrupuotomis pajamomis 2004 m. sausio 1 d. (15 priedas). Šis įrodymas paneigia Lietuvos apeliacinio teismo šioje byloje išdėstytą prielaidą, kad juridinių asmenų duomenis K. P. surinko būdamas UAB „Creditum“ darbuotojas ir už tai gavo atlygį. Šis įrodymas patvirtina, kad K. P. disponavo juridinių asmenų duomenimis dar iki sukuriant UAB „Creditum“ ir perdavė UAB „Creditum“ duomenų rinkmeną, kurių pagrindu įmonėje buvo sukurta juridinių asmenų duomenų bazė.

23Pareiškėjas mano, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra faktinio pobūdžio tiesiogiai susijusios su civilinės bylos Nr. 2-511-324/2013 nagrinėjimo dalyku - susisteminta juridinių asmenų duomenų rinkmena, jos sukaupimu bei perdavimu UAB „Creditum“ ir su įmonės valdytojų (akcininkų) konkliudentiniais veiksmais, kuriais jie patvirtino sutarties tinkamumą. Minėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo (egzistavo) nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą šioje civilinėje byloje: tiek faktas, kad juridinių asmenų duomenimis K. P. disponavo dar iki UAB „Creditum“ sukūrimo, tiek faktas, kad įmonės akcininkai žinojo apie sutartį ir jos vykdymą ir tam pritarė. Pareiškėjas pažymėjo, kad aptariamos naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. išteisinamojo nuosprendžio matyti, jog baudžiamojoje byloje aptariamos faktinės aplinkybės buvo tiriamos gerokai platesniame kontekste nei šioje civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje buvo apklausta daugiau asmenų, patvirtinusių, kad juridinių asmenų duomenų rinkmeną į bendrovę atsinešė ir perdavė K. P. - buvo apklaustas K. M., G. P., L. J., V. M., G. Z.. Šie asmenys civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 nebuvo apklausti. Pareiškėjas nurodė, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės lemia akivaizdžius ir esminius konkrečių faktinių duomenų skirtumus nuo šioje byloje nustatytų, t. y., kad: 1) UAB „Creditum“ akcininkai tiek iki akcijų perleidimo R. P., tiek po akcijų perleidimo žinojo apie sutartį bei pagal ją mokamas pinigines lėšas K. P., ir tokiu būdu patvirtino šios sutarties tinkamumą; 2) K. P. dar iki UAB „Creditum“ sukūrimo disponavo juridinių asmenų duomenimis. Visos šios aplinkybės parodo, kad K. P. sukūrė juridinių asmenų duomenų rinkmeną ir ją perdavė UAB „Creditum“, o UAB „Creditum“ pagrįstai beveik metus laiko pagal sutartį mokėjo K. P. pinigines lėšas.

24Tai, kad nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminės įtakos šiai civilinei bylai ir jei jos būtų žinomas šioje civilinėje byloje būtų priimtas kitoks sprendimas, parodo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, kuriame teismas pasisakė: „Neįtikėtina, jog pirkdamas akcijas R. P. nebuvo susipažinęs su įmonės einamaisiais finansiniais duomenimis, kiekvieną mėnesį vykdomais mokėjimais ir duomenų rinkmenos sutartimi. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrovės akcininkai ir darbuotojai žinojo apie susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį, žinojo apie metus laiko daromus nuteistajam mokėjimus bei pavedimus pagal šią sutartį ir nereiškė jokių pretenzijų.“ Šiame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog: „<...> 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr. ( - ) sudaryta teisėtai. Taigi K. P. turėjo teisę į UAB „Creditum“ turtą, kurį pagal 2011 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ( - ) - 1 perėmė UAB „Alfa grupė“.

25UAB „Alfa grupė“, atstovaujama direktoriaus K. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 ir priimti naują sprendimą – UAB „Alfa grupė“ ieškinį patenkinti visiškai, UAB „Creditum“ priešieškinį atmesti. Atsiliepime UAB „Alfa grupė“ direktorius K. P. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo.

26Trečiasis asmuo G. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 ir priimti naują sprendimą – UAB „Alfa grupė“ ieškinį patenkinti visiškai, UAB „Creditum“ priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad su K. P. prašymu dėl proceso atnaujinimo sutinka bei pažymėjo, kad dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos nėra galimybės kitu būdu atstatyti teisingumą šioje byloje.

27UAB „Creditum“, atstovaujama direktoriaus R. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo neatnaujinti pareiškėjui K. P. prašymo atnaujinti procesą padavimo termino; atsisakyti atnaujinti procesą byloje Nr. 2-511-324/2013 bei priteisti iš pareiškėjo K. P. UAB „Creditum“ turėtas advokato išlaidas už šio atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie UAB „Creditum“ akcininkų žinojimą apie rinkmenos sutartį ir piniginius mokėjimus K. P., nevertintina kaip naujai paaiškėjusi, kadangi ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma dar civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas dėl šių K. P. nurodytų aplinkybių, argumentų pasisakė, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytą aplinkybę patvirtinantys rašytiniai įrodymai taip pat nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo nurodytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas kaip toks neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-511-324/2013, todėl jis negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. UAB „Creditum“ duomenimis, pareiškėjo minimų bendrovės atstovų atžvilgiu nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriuose būtų konstatuota, kad šie asmenys davė melagingus paaiškinimus. UAB „Creditum“ turimais duomenimis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-177/2018 dar nėra priimtas galutinis sprendimas ir baudžiamasis procesas nėra baigtas, kadangi dėl priimto išteisinamojo nuosprendžio prokuratūra yra padavusi kasacinį skundą, kuris yra priimtas ir dar neišnagrinėtas. Konstatavus, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų ir bylos nagrinėjimas iš naujo nėra galimas, todėl ir šiuo pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas.

28Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

29Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

30Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kur numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

32CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

33Pareiškėjas nurodė, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, yra tai, jog UAB „Creditum“ akcininkai (T. S., R. P.) kartu su įmonės darbuotojais žinojo apie susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį, taip pat žinojo apie metus laiko daromus mokėjimus bei pavedimus pagal šią sutartį K. P. ir nereiškė jokių pretenzijų, kas rodo, kad ši sutartis buvo vykdoma tinkamai.

34Teismo nuomone nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

35Kaip matyti iš bylos medžiagos Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-600/2014, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 paliko nepakeistą bei pritarė pirmosios instancijos teismo pagrįstai išvadai, jog ginčijama 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis buvo fiktyvi, t. y. šia sutartimi buvo imituota ūkinė operacija (duomenų rinkmenos panauda bei pirkimas-pardavimas), o toks sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio fiktyvumą įrodė ne vien tas faktas, kad nurodytas sandoris nebuvo apskaitytas UAB „Creditum“ buhalterijoje, nors tokią prievolę numatė įstatymai, bet ir pagrindė byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad apeliantas K. P. objektyviai nebuvo sukūręs duomenų rinkmenos (sutarties objekto) ir realiai negalėjo perduoti to, ko nesukūrė UAB „Creditum“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2006 m. lapkričio 28 d. susisteminta juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis pagrįstai pripažinta niekine, todėl tokios sutarties pagrindu atsiradusios šalių (UAB „Creditum“ ir K. P.) teisės ir pareigos taip pat negalioja.

36Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-177/2018 konstatavo, jog UAB „Creditum“ akcininkai ir darbuotojai žinojo apie susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį, žinojo apie metus laiko daromus nuteistajam mokėjimus bei pavedimus pagal šią sutartį ir nereiškė jokių pretenzijų. Šiame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis sudaryta teisėtai ir K. P. turėjo teisę į UAB „Creditum“ turtą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad K. P. veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o civilinėje byloje jie buvo vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Todėl aptariamu atveju civilinėje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

37Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės normą dėl prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, yra konstatavęs, kad net teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

38Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-177/2018, nenustatinėjo K. P. nusikalstama veika padarytos žalos pobūdžio ir dydžio, nusikaltimo tiesioginių padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendė dėl netikro dokumento (2006 m. lapkričio 28 d. sutarties dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos) pagaminimo ir, juo remiantis, UAB „Creditum“ didelės vertės turto pasisavinimo.

39Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan.

40Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. priėmęs išteisinamąjį nuosprendį ir naujai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad padarytos išvados neginčijamai neįrodo K. P. kaltės, todėl nuosprendžio dalis, kuria K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagaminęs netikrą dokumentą ir pasisavinęs svetimą UAB „Creditum“ turtą, naikintina. K. P. veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Kadangi išteisinamuoju nuosprendžiu buvo vertinama dėl netikro dokumento (2006 m. lapkričio 28 d. sutarties dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos) pagaminimo ir didelės vertės turto pasisavinimo, darytina išvada, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.

41Teismas pažymi, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, nekeičia esminių faktinių bylos duomenų nuo turėtųjų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-511-324/2013, taip pat nekeičia ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinės kvalifikacijos ir nesudaro pagrindo keisti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų motyvacijos ar rezultato, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

42Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo K. P. nurodytas proceso atnaujinimo teisinis pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir prašyme dėstomos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindą peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą, dėl ko pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 365 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

44pareiškėjo K. P., asmens kodas ( - ) prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013, atmesti.

45Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl... 3. Teismas... 4. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje... 5. Pareiškėjas K. P. pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo,... 6. Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 UAB... 7. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad 2011 m. sausio 4 d. buvo... 8. Pažymėjo, kad neteisingų paaiškinimų esmė šioje civilinėje byloje yra... 9. 1) UAB „Scaent Baltic“ pasirašytas ir antspaudu patvirtintas priedas Nr. (... 10. 2) tik gavus šį dokumentą - UAB „Scaent Baltic“ pasirašytą ir... 11. Pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą pridėjo šiuos dokumentus:... 12. 1) el. laišką, kuriame 2010 m. liepos 2 d. S. R. (UAB „SC property“... 13. 2) el. laišką, kuriame 2010 m. balandžio 1 d. P. V. (UAB „Scaent Baltic“... 14. 3) VĮ Registrų centras UAB „SC property“ išrašą, iš kurio matyti, kad... 15. 4) dokumentus, patvirtinančius, kad T. S., UAB „Creditum“ akcijas valdė... 16. 5) dokumentus, patvirtinančius, kad T. S. valdė UAB „Bam Lit“ akcijas per... 17. 6) dokumentus, patvirtinančius T. S. valdė UAB „Činra“ akcijas per UAB... 18. 7) tai, kad T. S. „Creditum“ akcijas valdė patikėjimo teise, patvirtina... 19. 8) R. P. buvo UAB „Bam lit“ darbuotojas, UAB „Činra“ vadovas, UAB... 20. 9) R. P. melavo apie aplinkybes, kuriomis tapo UAB „Creditum“ akcininku.... 21. Pareiškėjas nurodė, kad šių įrodymų visuma pagrindžia, jog R. P. bei... 22. Pažymėjo, kad kita itin svarbi naujai paaiškėjusi aplinkybė sužinota... 23. Pareiškėjas mano, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra faktinio... 24. Tai, kad nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminės įtakos... 25. UAB „Alfa grupė“, atstovaujama direktoriaus K. P. pateikė atsiliepimą į... 26. Trečiasis asmuo G. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso... 27. UAB „Creditum“, atstovaujama direktoriaus R. P. pateikė atsiliepimą į... 28. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 29. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti... 30. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366... 32. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai... 33. Pareiškėjas nurodė, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės,... 34. Teismo nuomone nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, ir... 35. Kaip matyti iš bylos medžiagos Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės... 36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad... 37. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės normą dėl... 38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m.... 39. Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis absoliučiai... 40. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. priėmęs... 41. Teismas pažymi, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra... 42. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290... 44. pareiškėjo K. P., asmens kodas ( - ) prašymą dėl proceso atnaujinimo,... 45. Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama...