Byla 2A-600/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa grupė“ ir trečiojo asmens K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Creditum“, dalyvaujant trečiajam asmeniui K. P., dėl skolos priteisimo, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Creditum“ priešieškinį ieškovui „Alfa grupė“, atsakovui pagal priešieškinį K. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui G. Z., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Alfa grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Creditum“ 467 143,30 Lt skolos.

4Nurodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. tarp ieškovo ir K. P. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-1. Šia sutartimi K. P. perleido ieškovui UAB „Alfa grupė“ savo 467 143,30 Lt dydžio reikalavimo teises, kildinamas iš 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutarties Nr. CRD 06/11/28-KP, į atsakovą UAB „Creditum“. Pastarosios sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su K. P. pagal numatytą grafiką, tačiau sumokėjo tik dalį sumos (111 341 Lt.). Atsakovui nesilaikant sutartos atsiskaitymų tvarkos, 2010 m. gruodžio 31 d. K. P. ją nutraukė ir reikalavimo teises perleido ieškovui.

5Atsakovas UAB „Creditum“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

61) pripažinti niekiniais, negaliojančiais ir panaikinti 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės G. Z. sprendimą, 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Creditum“ ir K. P. sudarytą sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP ir šios sutarties pagrindu šalių pasirašytą 2006m. lapkričio 28 d. rinkmenos perdavimo priėmimo aktą, 2011m. balandžio 12 d. UAB „Alfa grupė“ ir K. P. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį;

72) taikyti restituciją ir priteisti UAB „Creditum“ iš K. P. nepagrįstai gautus 111 341 Lt pagal susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį Nr. CRD 06/11/28-KP;

83) priteisti UAB „Creditum“ iš K. P. 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už 111 341 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

94) priteisti UAB „Creditum“ patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš UAB „Alfa grupė“ ir K. P.

10Ieškinio nepagrįstumą ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovas įrodinėjo tuo, kad 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės sprendimas, 2006 m. lapkričio 28 d. sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP su priedais ir šios sutarties pagrindu pasirašytas rinkmenos perdavimo priėmimo aktas yra niekiniai dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str., 1.82 str., 2.87 str., 2.135 str.). Sandoriai buvo fiktyvūs, nes sudaryti tarpusavyje susijusių nesąžiningų asmenų, atgalinėmis datomis. UAB „Creditum“ realiai niekada nebuvo perduota susisteminta juridinių asmenų duomenų rinkmena kaip 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties dalykas. Neįrodyta, jog 2006 m. lapkričio 28 d. sutartyje apibrėžtos struktūros rinkmena K. P. kada nors disponavo ar ji (rinkmena) realiai egzistavo sutarties sudarymo metu. Atsakovas naudojo tokią duomenų bazę, kokią sukūrė UAB „M2 technologijos“. Jei K. P. ir rinko informacinių technologijų pagalba duomenis apie juridinius asmenis, tai už tai gavo darbo užmokestį. Pripažino, kad iki kreipimosi į UAB „M2 technologijos“ įmonėje kažkokia duomenų bazė buvo, tačiau ji nebuvo sukurta ir perduota K. P. Susisteminta duomenų rinkmena kaip nematerialus turtas bendrovėje niekada nebuvo apskaitytas, nors tariamai ši rinkmena buvo gauta 2006 m. lapkričio 28 d. (13-asis verslo apskaitos standartas). Atliekant dokumentinį UAB „Creditum“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo rasta jokių dokumentų, įrodančių rinkmenos naudojimą. UAB „Creditum“ akcininkės 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra niekinis, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.), juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.). Nuo 2006 m. balandžio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. G. Z. buvo vienintelė UAB „Creditum“ akcininkė. 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimas bendrovei buvo pateiktas tik 2010 m. vasario 26 d., iki tol apie jį atsakovas nežinojo. Šis sprendimas neturi juridinės galios, nes yra surašytas atgaline data, sprendimas prieštarauja atsakovo pateiktiems įrodymams apie tai, kad 2006 m. lapkričio 28 d. sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos nebuvo sudaryta, todėl negalėjo būti ir pateikta bendrovės savininkei. Akcininkės sprendimas yra niekinis, nes, nesant objekto, kuriam reikia pritarti, nebuvo pagrindo jį (sprendimą) priimti. Net pripažįstant, jog sprendimas buvo priimtas jame nurodyta data, jis yra niekinis dėl akcininkės nesąžiningumo - sprendimu ji patvirtino melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis. Jei sprendimas buvo priimtas tada, kai G. Z. jau nebuvo vienintelė bendrovės akcininke, ginčo sandoriui nebuvo gautas bendrovės dalyvių pritarimas, kuris pagal bendrovės įstatus būtinas sudarant tokios vertės sandorius.

11Atsakovas taip pat prašė atnaujinti ieškinio senatį reikalavimui dėl 2006 m. lapkričio 28 d. akcininkės sprendimo pripažinimo niekiniu.

12Pripažinus negaliojančia 2006 m. lapkričio 28 d. sutartį dėl susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos, tuo pagrindu negalioja išvestinė 2011 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Įrodžius, kad pirminiai sandoriai yra niekiniai, pagal 2010 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį turėtų atsakyti K. P.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį visiškai patenkino: pripažino niekiniais 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Creditum“ ir K. P. sudarytą sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP, 2006 m. lapkričio 28 d. rinkmenos perdavimo priėmimo aktą ir 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės G. Z. sprendimą Nr. 2006/11/28; taikė restituciją - priteisė iš atsakovo K. P. ieškovui pagal priešieškinį UAB „Creditum“ 111 341 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už šią sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme (2012 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino niekine 2011m. balandžio 12 d. UAB „Alfa grupė“ ir K. P. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2011/04/12-1 ir taikė restituciją - priteisė iš atsakovo K. P. atsakovui pagal priešieškinį UAB „Alfa grupė“ 125 000 Lt; ieškovui pagal priešieškinį UAB „Creditum“ 10 420 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 2 192,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

15Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo K. P. ieškovui pagal priešieškinį UAB „Creditum“ 8 810,43 Lt žyminio mokesčio.

16Teismas nesutiko su atsakovu, kad 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr.CRD 06/11/28-KP neatitinka įstatymų reikalavimų dėl vienos šalies atstovo ir kitos šalies sutapimo. Įstatymai tokio draudimo neįtvirtina.

17Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoriu ieškovas įgijo reikalavimo teisę, kilusią iš fiktyvios 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutarties Nr. CRD 06/11/28-KP. Šio sandorio fiktyvumas pasireiškia jo surašymu atgaline data - ne sutartyje nurodytu metu, o 2010 m. pradžioje (aplinkybę, kad sutartis egzistavo 2010 m. vasario mėnesį, įrodo jos įtraukimo į atsakovo buhalterinę apskaitą data). Iš to teismas sprendė, kad 2006 m. lapkričio 28 d. atsakovas, kaip juridinis asmuo, neįgijo iš savo administracijos vadovo K. P. jokio jam (K. P.) priklausančio nematerialaus turto, todėl sutartis neatitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nurodytos panaudos sandorio ir 6.305 straipsnio 1 dalyje suformuluotos pirkimo-pardavimo sandorio sampratos, kurių esminiai elementai yra sandorių dalykų perdavimas. Šis sandoris yra niekinis, nes pažeidžia imperatyvų CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą juridinio asmens valdymo organo nario pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, 3 dalyje įtvirtintą pareigą vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, 5 dalyje nustatytą pareigą raštu pranešti arba įrašyti į juridinio asmens organų posėdžio protokolą apie cituojamo straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodyti jų pobūdį ir vertę, CK 1.5 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą bendro pobūdžio asmenų pareigą, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei šiais principais vadovautis. Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties pateikimo bendrovei metu galiojusias Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 37 straipsnio 10 dalies 1 punkte nuostatas, kurios įtvirtina bendrovės vadovo pareigą įgyvendinti bendrovės tikslus, pripažintina, kad 2006 m. lapkričio 28 d. sutartis pažeidžia ir administracijos vadovo pareigą įgyvendinti UAB „Creditum“ įstatų 2.1 punkte įtvirtintą tikslą siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas (sutartis sudarė neteisėtą galimybę K. P. gauti atsakovui priklausančias lėšas, CK 1.80 str. 1 d.). Teismas atmetė ieškovo ir K. P. argumentus, jog 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties fiktyvumo neįrodo jos apskaitymas įmonės buhalterinėje apskaitoje 2010 m. vasario mėnesį. K. P. neįrodė rinkmeną esant jo asmeniniu turtu. Jis patvirtino, kad rinkmenoje komercinę vertę turi juridinių asmenų kodai, pagal kuriuos iš įvairių registrų galima gauti kitą informaciją, tačiau neįvardijo programuotojo, sukūrusio jo nurodytą juridinių asmenų kodų surinkimo iš viešosios erdvės būdą, nepateikė duomenų apie surinkimo veikimo mechanizmą, įrodymų apie asmenišką atsiskaitymą su programuotoju bei kad atsiskaitoma buvo už juridinių asmenų kodų ir kitos informacijos “nusiurbimo” programą. K. P. nurodė nežinomajam Dariui už tai sumokėjęs žymią sumą, todėl įrodymų apie tai nepateikimą teismas, atsižvelgiant į juridinių asmenų vadovams kaip specialiems subjektams keliamus aukštesnius veiklos ir atsakomybės už ją standartus, įvertino kaip neatitinkančius tikrovės (CPK 185 str.). Byloje nėra duomenų, kad K. P. turėjo ir perdavė atsakovui 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties priede Nr. 1 apibrėžtos struktūros susistemintą juridinių asmenų duomenų rinkmeną. Jis (K. P.) neįrodė, jog į bylą pateikti CD formate įrašyti duomenys (juridinių asmenų kodai) yra tie patys, kuriuos, kaip jis teigia, 2006 m. lapkričio 28 d. sutartimi perleido UAB „Creditum“ (nurodė, kad rinkmeną atsakovui persiuntė elektroniniu paštu, teismui gi pateikė disko kopiją). K. P. pateiktame antstolės G. Andrijauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas jo elektroninis susirašinėjimas tik nuo 2007 metų. Susirašinėjimas vyko tarp atsakovo ir programuotojo, duomenis bendrovei „M2 technologijos“ K. P. perdavė kaip atsakovo direktorius, už atliktas paslaugas buvo apmokėta iš UAB „Creditum“, o ne iš K. P. asmeninių lėšų. 2011 m. lapkričio 15 d. UAB „M2 technologijos“ raštas apie tai, kad duomenų bazė buvo kuriama, įrodo tik tai, kad tuos duomenis pateikė UAB „Creditum“. Šalys neprašė skirti ekspertizės ginčo rinkmenos ir perdavimo identifikavimui atsakovo kompiuterių serveryje nustatymui, savo pozicijas įrodinėjo programuotojų E. M. ir R. L. atliktais tyrimais. Nei vienas iš programuotojų nepatvirtino K. P. paaiškinimo apie rinkmenos perdavimą atsakovui 2006 m. lapkričio 28 d. ir to, kad toks objektas buvimo atsakovo duomenų bazėje. Jei K. P. ir būtų galima pripažinti 2011 m. lapkričio 28 d. sutarties objekto savininku, tam, kad rinkmena taptų juridinio asmens turtu, nepriklausomai nuo turto naudojimo pagrindo, įmonėje jis privalo būti apskaitytas kaip nematerialus turtas. To reikalavo 2006 m. lapkričio 28 d. galiojusios Buhalterinės apskaitos įstatymo redakcijos 6 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 4 dalis. Teismas rėmėsi liudytojos R. Ž., atsakovo įmonės vyr. buhaltere dirbusios 2009 m. gruodžio – 2011 m. kovo mėnesiais, parodymais apie tai, kad perimant dokumentus, ankstesnė buhalterinės apskaitos tvarkytoja sutarties ir dokumento apie su šia sutartimi susijusius finansinius įsipareigojimus neperdavė. Sutartį ir atsiskaitymo pagal sutartį grafiką bei 2006 m. lapkričio 28 d. vienintelės akcininkės sprendimą be parašo K. P. jai pateikė 2010 m. vasario 26 d. Nesutikus 2010 metais įtraukti į apskaitą 2006 metų sutarties, ant jos užrašė pateikimo datą ir pasirašė. Teismas atmetė ieškovo ir K. P. argumentus, kad kritiškai reikia vertintini šios liudytojos parodymus dėl darbinių sąsajų su byloje nedalyvaujančiais asmenimis, t. y. fiktyviais UAB „Creditum“ akcininkais Garbaravičiais. Teismas sprendė, kad argumentas apie fiktyvius akcininkus yra niekinis, nenuginčijus esamų atsakovo įmonės savininkų akcijų įsigijimo sandorių.

18Konstatavęs, kad susisteminta juridinių asmenų rinkmena 2006 m. lapkričio 28 d. atsakovui nebuvo perduota, teismas nevertino šalių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl juridinių asmenų duomenų naudojimo atsakovo veikloje 2006-2007 metais. Atsakovo skolos K. P. apskaita nuo 2010 metų ir 2010 metų finansinės atskaitomybės patvirtinimas neįrodo 2006 m. lapkričio 28 d. sandorio teisėtumo ir akcininkų pritarimo. Ieškovo ir K. P. argumentai apie tai, kad akcijų perleidimo Thamaro As ir R. P. kaina reiškia, jog jie žinojo apie 2006 m. lapkričio 28 d. sutartį ir jai pritarė, teismo įvertintini kaip neturintys ryšio su byloje nustatytinomis aplinkybėmis (CPK 180 str.). K. P. ieškovui perleistos reikalavimo teisės pirminio įgijimo atveju jis, kaip juridinio asmens vadovas, privalėjo elgtis ypatingai atidžiai (CK 2.87 str. 2, 3 d.). K. P. nurodė apie sutartį pranešęs UAB „Creditum“ savininkui, tačiau jo, kaip fizinio asmens, K. P. kontrahento nesąžiningumas ginčo sandorio atžvilgiu yra preziumuojamas dėl pagal analogiją taikytinos CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos artimos giminystės (iš K. P. paaiškinimų akivaizdu, kad G. Z. buvo aktuali tik sandorio nauda sūnui). Tikėtinos interesų priešpriešos eliminavimo situaciją reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 5 dalis, pagal kurios imperatyvias nuostatas K. P. apie asmeninio turto panaudą ir pardavimą bendrovei privalėjo raštu užfiksuoti arba įrašyti į juridinio asmens organų posėdžio protokolą taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio laiko ir jo įvykdymo (CK 1.5 str.). Jis pasielgė priešingai - tariamo rinkmenos perdavimo-priėmimo 2006 m. lapkričio 28 d. metu ūkinėje operacijoje dalyvavo vienas, jos neužfiksavo nei sutartyje nurodomu būdu, nei apskaitydamas kaip įmonės turtą, nesilaikė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, todėl teismas nusprendė, kad 2006 m. lapkričio 28 d. ūkinė operacija buvo imituota. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl 2006 m. lapkričio 28 d. sutartį pripažino niekinė (CK 1.80 str.). Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, todėl kaip niekinis negalioja ir 2006 m. lapkričio 28 d. akcininkės sprendimas (CK 1.78 str. 1 d.) (dėl to nesvarstytinas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas).

19Teismas sprendė, kad niekinio sandorio pagrindu įgytos teisės perleidimas negalioja, nes teisė negali atsirasti ne teisės pagrindu (CK 1.78 str. 1 d., CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus sandorius niekiniais, teismas taikė restituciją: iš K. P. atsakovui priteisė pagal niekinę sutartį gautą pinigų sumą ir procesines palūkanas, o ieškovui – pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį gautą pinigų sumą (CK 1.80 str. 2 d., 6.146 str., 6. 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Ieškovas UAB „Alfa grupė“ ir trečiasis asmuo K. P. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują - ieškinį patenkinti, o priešieškinį – atmesti; nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka; liudytojai R. Ž., davusiai melagingus parodymus teismo posėdžio metu, skirti 5 000 Lt baudą.

22Skundas grindžiamas šiais argumentais:

231) Teismas konstatavo ginčijamo sandorio fiktyvumą, tačiau šią aplinkybę grindė neteisingai išaiškintomis teisės normomis (CK 2.87 str. 1, 3, 5 d.). Teismas suklydo nurodydamas, kad K. P. pažeidė CK 2.87 straipsnio 5 dalį. UAB „Creditum“ buvo vienas valdymo organas – direktorius K. P., todėl jam buvo žinomos visos aplinkybės. Apie ginčijamą sandorį buvo pranešta bendrovės vienintelei akcininkei, o tai įrodo akcininkės sprendimas patvirtinti sandorį. Teismas suklydo nurodydamas, kad K. P. pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 3 dalis, kadangi teisės aktai nedraudžia vadovui perleisti jo vadovaujamai įmonei turtą. Be ginčo sandorio UAB „Creditum“ nebūtų galėjęs sėkmingai vykdyti veiklos ir pritraukti klientus. Būtent dėka ginčo rinkmenos įmonė tapo pelninga 2007, 2008 metais;

242) Teismas konstatavo, kad K. P. neįrodė rinkmeną esant jo asmeniniu turtu, tačiau dėl šių aplinkybių nebuvo ginčo. Kaip buvo reikalaujama teismo, K. P. pateikė įrodymus, kad jo surinktus ir perduotus duomenis galima gauti ir iš įvairių nemokamų interneto svetainių. Nurodytų aplinkybių UAB „Creditum“ neginčijo. K. P. programuotoją įvardino ir paaiškino kaip ir iš kur duomenys buvo surinkti;

253) Teismas savo iniciatyva ėmė įrodinėti aplinkybes, kuriomis UAB „Creditum“ nesirėmė, o būtent, kad UAB „Creditum“ rinko duomenis apie juridinius asmenis iš viešų šaltinių. Konstatuodamas šias aplinkybes, buvo šališkas ir išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų;

264) Teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad K. P. neturėjo ir neperdavė atsakovui 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties priede Nr. 1 apibrėžtos struktūros susistemintą juridinių asmenų duomenų rinkmeną. Liudytojas D. P. parodė, kad pas P. matė pačią duomenų bazę. Duomenys UAB „Creditum“ buvo perduoti ne elektroniniu laišku (tiesiog per didelė apimtis duomenų buvo), o įkelti į bendrovės serverį (kompiuterį). Sudarant sutartį, K. P. neįvertino, kad elektroniniu laišku rinkmenos perduoti nepavyks dėl jos didelės apimties, todėl nekeičiant jau sudarytos sutarties, buvo pasirinktas kitas, sutartyje nenurodytas rinkmenos perdavimo būdas;

275) Nepagrįstos teismo išvados, kad UAB „Creditum“ duomenis įsigijo pagal įvairias sutartis, nes duomenų gavimą turi patvirtinti PVM sąskaitos faktūros, o ne pati sutartis. Aplinkybę, kad K. P. perdavė duomenų rinkmeną UAB „Creditum“ įrodo: 2006 m. lapkričio 28 d. sutartis dėl susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP, perdavimo aktas, vienintelio akcininko sprendimas, K. P. ir D. P. paaiškinimai, UAB „Creditum“ 2011 m. liepos 29 d. raštas antstoliui Sauliui Užkuraičiui, UAB „Creditum“ 2011 m. liepos 28 d. prašymas Nr. R-0728-4 antstoliui Sauliui Užkuraičiui, 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Aplinkybę, kad UAB „Creditum“ ne vėliau kaip 2007 m. kovo 14 d. juridinių asmenų duomenų rinkmeną (o ne tik kodus) turėjo ir naudojo savo veikloje įrodo: elektroniniai laiškai tarp K. P. ir UAB „M2 technologijos“ interneto projektų skyriaus vadovo J. J., UAB „M2 technologijos“ 2011 m. lapkričio 15 d. raštas, 2007 m. kovo 14 d. informacinės sistemos sukūrimo sutarties tarp UAB „Creditum“ ir UAB „M2 technologijos“ Nr. 0703-03, 8.1.3 ir 11.4 punktai, šios sutarties priedas Nr. 1;

286) Teismas sprendime padarė šališkas išvadas, nes sprendimo argumentus formulavo perrašant vienos iš ginčo šalių procesinio dokumento argumentus. Aptardamas sprendime programuotojų parengtas ataskaitas, teismas nesigilino į pačias ataskaitas, o mechaniškai perkėlė UAB „Creditum“ 2013 m. kovo 18 d. patikslinto priešieškinio teiginius į sprendimo motyvacinę dalį. UAB „Eurolingvo Plius“ atstovas E. M. niekur nenurodė, kad ginčo duomenų rinkmenos tokios struktūros, kokia yra aprašyta 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties priede Nr. 1, UAB „Creditum“ duomenų bazėje nėra. 2013 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu E. M. paaiškino, kad UAB „Creditum“ duomenų bazės struktūros netyrė. Tai patvirtina ir teismo patvirtintos pastabos dėl posėdžio protokolo. UAB „Creditum“ duomenų bazės struktūrą tyrė tik programuotojas R. L., jo išvadose aptarta UAB „Creditum“ duomenų bazės struktūra. Ši struktūra atitinka K. P. pagal 2006 m. sutartį perduotos UAB „Creditum“ susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos struktūrą;

297) Teismas nepagrįstai rėmėsi tikrovės neatitinkančiais liudytojos R. Ž. parodymais bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais. Tam, jog rinkmena ar kitas turtas taptų juridinio asmens turtu įmonėje, nėra būtina sąlyga tokio turto apskaitymas buhalterijoje. Nematerialus turtas (informacinė sistema) nebuvo apskaitytas nei viename atsakovo balanse. Net nustačius neteisingą buhalterinės apskaitos vedimą, remiantis tik šia aplinkybe negalima tvirtinti, jog turtu įmonė nesinaudojo. Tuo labiau, jog kiti įrodymai aiškiai patvirtina faktinį atsakovo naudojimąsi K. P. perduotu turtu;

308) Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti kaip liudytoją D. P. tuo pagrindu, jog jis yra ieškovo įmonės vadovas. CPK nėra numatyta, kad ieškovo atstovas negali būti apklausiamas liudytoju. Nurodytas asmuo turėjo būti apklausimas kaip liudytoju, nes jis buvo UAB „Creditum“ vadovas 2006 metais ir turėjo žinių, susijusių su UAB „Creditum“ perduotu turtu 2006 metais;

319) Teismas rinko ir analizavo įrodymus, susijusius su ginčo dalyku - UAB „Creditum“ duomenų baze ne bylos nagrinėjimo metu (6 t., 181 b. l.). Atsakovui K. P. atvykdavus į teismą pasiimti dokumentų kopijų, pastebėdavo, kad tarp padarytų civilinės bylos dokumentų kopijų buvo dokumentai, su kuriais bylos nagrinėjimo metu apeliantai negalėjo susipažinti. Atsakovui paklausus teismo administracijos darbuotojų, iš kur šie dokumentai atsirado ir dabar yra byloje, iš K. P. teismo tarnautoja paėmė šias kopijas ir negrąžino, o vėliau iš civilinės bylos šie dokumentai buvo išsegti. Šiuose lapuose K. P. atpažino atspausdintus fragmentus iš UAB „Creditum“ duomenų bazės. Teismas tyrė šiuos įrodymus nežinant apie tai apeliantams ir dėl to tikėtinai sprendime padarė klaidingas išvadas, o apeliantas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus dėl šių lapų turinio;

3210) Teismas neanalizavo įrodymų, susijusių su juridinių asmenų duomenų naudojimu atsakovo veikloje 2006-2007 metais. Atsakovas UAB „Creditum“ 2007 metais faktiškai pardavinėjo juridinių asmenų duomenis vartotojams, nes tie faktai patvirtina atsakovo disponavimą rinkmena ir jai specialiai sukurta informacine sistema. 2007 metais atsakovas nebūtų galėjęs pardavinėti juridinių asmenų duomenų vartotojams, jei K. P. nebūtų jam perdavęs rinkmenos. Teismas, atsisakęs tirti ir vertinti proceso dalyvių pateiktus ir teismo priimtus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir vien todėl byla grąžintina į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo;

3311) Teismas buvo šališkas, nes priėmė UAB „Creditum“ priešieškinį nesumokėjus įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Į proceso šalių prieštaravimus, kad turi būti primokėtas žyminis mokestis ir procesas negali tęstis, teismas nekreipė dėmesio;

3412) Teismas be motyvų pripažino niekiniu UAB „Creditum“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2006/11/28. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokią teisės normą pažeidžia UAB „Creditum“ akcininko sprendimas Nr. 2006/11/28. Toks sprendimas nepažeidė UAB „Creditum“ teisių, todėl negalėjo būti naikinamas. Be to, neaišku, kas byloje buvo atsakovas pagal šį UAB „Creditum“ reikalavimą. Ginčijamą sprendimą priėmė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Z.;

35Atsakovas UAB „Creditum“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

36Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

371) Priešingai nei teigia apeliantai, teismas sprendime nurodė, kad įstatymai neįtvirtina draudimo, jog vienos sandorio šalies atstovas ir kita šalis sutaptų. K. P. ir G. Z. kaip kitos ginčijamų sandorių šalies nesąžiningumas (CK 1.5 str.) pasireiškė tuo, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarpusavyje susijusių asmenų, surašyti atgaline data;

382) UAB „Creditum“ realiai niekada nebuvo perduota susisteminta juridinių asmenų duomenų rinkmena (sutarties dalykas). K. P. taip pat neįrodė rinkmeną esant jo asmeniniu turtu, neįrodė, kad į bylą pateikti CD formate įrašyti duomenys (juridinių asmenų kodai) yra tie patys, kuriuos, kaip jis teigia, sutartimi perleido UAB „Creditum“;

393) UAB „Creditum“ nuo 2007 m. turėjo ir savo veikloje naudojo bei iki dabar naudoja UAB „M2 technologijos“ sukurtą duomenų bazę. Nuo 2006 m. lapkričio 28 d. bendrovė buvo sudariusi sutartis su VĮ Registrų centru ir Statistikos departamentu dėl duomenų gavimo apie juridinius asmenis;

404) Nesant įrodymų dėl sutarties dalyko ir jo perdavimo fakto, toks sandoris yra negaliojantis ir niekinis. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog teismas padarė išvadas dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos bylos metu, t.y. nebuvo prašoma pateikti kitų įrodymų kaip K. P. įgijo/gavo rinkmeną. Visos bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl K. P. rinkmenos turėjimo ir perdavimo UAB „Creditum“. Aplinkybė, jog K. P. neįrodė, kad turėjo rinkmeną ir ją perleido - pardavė UAB „Creditum“, nesudaro pagrindo apeliantams teigti, kad teismas neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių;

415) Apeliantai nepagrįstai suabsoliutina atsakovo atstovų paaiškinimus dėl duomenų bazės atsiradimo, jos sukūrimo, techninių duomenų, nes duomenų bazę už UAB „Creditum“ lėšas (teigia apeliantai) kūrė ir diegė pats K. P. Duomenų bazė egzistuoja nuo 2007 metų (daugiau negu penkis metus), todėl akivaizdu, jog kiti bendrovės darbuotojai negali paaiškinti visų joje esančių duomenų atsiradimo ir patalpinimo aplinkybių, techninių dalykų, visų duomenų šaltinių;

426) Apeliantai nepagrįstai suabsoliutina aplinkybę dėl UAB „Creditum“ duomenų bazėje esančių duomenų gavimo šaltinių. UAB „Creditum“ niekada neteigė, jog visus duomenis, įskaitant juridinių asmenų kodus, gavo iš VĮ Registrų centro ar Statistikos departamento. Duomenis bendrovei „M2 technologijos“ K. P. perdavė kaip atsakovo direktorius, už atliktas paslaugas buvo apmokėta iš UAB „Creditum“, o ne iš K. P. asmeninių lėšų. Jeigu kažkokių duomenų, kaip teigia K. P. - juridinių asmenų kodų, skaičių jis kaip UAB „Creditum“ įgaliotas atstovas ir pateikė UAB „M2 technologijos“, tą jis atliko ir galėjo atlikti tik bendrovės vardu, vykdydamas jam pavestas pareigas;

437) Apeliantai neteisingai interpretuoja ir aiškina UAB „Creditum“ raštų antstoliui turinius. UAB „Creditum“ niekam nėra patvirtinusi, kad turi rinkmeną, priešingai, bendrovė savo veikloje naudoja pagal 2007 m. kovo 14 d. informacinės sistemos sukūrimo sutartį Nr. 0703- 03, sukurtą nematerialų produktą - informacinę sistemą (duomenų bazę). Aplinkybės, jog duomenų bazėje yra patalpinta ginčo duomenų rinkmena, nepatvirtino K. P. pasitelktas ir teismo posėdžio metu apklaustas specialistas L.;

448) Nei E. M., nei K. P. specialistas R. L. negalėjo patvirtinti fakto, kada tiksliai duomenų bazėje buvo patalpinti duomenys, o tik darė prielaidas. Abiejų šalių skirtingi specialistai teismui nepatvirtino, jog rinkmena kada nors buvo ir yra atsakovo UAB „Creditum“ duomenų bazėje ar kad kažkokie duomenys (rinkmena) galėjo būti ištrinta;

459) Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo. Klausimą dėl teismo šališkumo apeliantai pradėjo kelti priėmus jiems nepalankų sprendimą. Viso proceso metu nesikreipė į teismą su prašymu nušalinti teisėją ar visą teismą. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjo šališkumą, o nurodo tik savo pačių nuomonę ir jos pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas. Bylą nagrinėjęs teisėjas nėra susiję su atsakovu UAB „Creditum“ jokiais ryšiais (teisiniais santykiais), nurodytais CPK 65 straipsnyje. Nepaneigus preziumuojamo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjas buvo šališkas;

4610) Teismas visas savo išvadas grindė bylos medžiaga. Aplinkybė, jog teismas rėmėsi UAB „Creditum“ atstovų paaiškinimais, teiginiais ir pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo apeliantams spręsti dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir/ar teismo šališkumo, rungimosi principo tarp šalių pažeidimo. Teismas visos bylos nagrinėjimo būdu šalims leido teikti visus turimus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, tikslinti procesinius dokumentus. Dalies žyminio mokesčio nesumokėjimas ir tokio procesinio dokumento priėmimas neteikia pagrindo išvadai dėl teismo šališkumo;

4711) Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl liudytojos R. Ž. melagingų parodymų. R. Ž. prieš apklausą prisiekė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo bei dėl to gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Ši liudytoja paaiškino realią faktinę situaciją, kada, kaip ir kieno paliepimu ji užregistravo ginčo sandorius. R. Ž. niekada netvirtino, kad žinojo apie sutarties apsimestinumą, tačiau paaiškino, kad jai sandoriai pasirodė įtartini, kadangi buvo sudaryti daug ankščiau negu buvo pateikti bendrovei;

4812) Neatitinka tikrovės apeliantų teiginys, jog teismas atsisakė apklausti kaip liudytoją D. P. Iš teismo posėdžio 2013 m. balandžio 30 d. protokolo matyti, jog D. P. buvo apklaustas ir davė byloje paaiškinimus, iš kurių turinio akivaizdu, jog jis nematė ir negali patvirtinti rinkmenos perdavimo UAB „Creditum“ fakto;

4913) Neatitinka tikrovės apelianto K. P. argumentai dėl tariamų dokumentų egzistavimo byloje, jų nuslėpimo nuo apeliantų. Akivaizdu, jog apeliantai visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ir tam imasi visokių neteisėtų priemonių bei prasimanymų apie tariamus bylos lapus, dokumentus, jų dingimą;

5014) Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas be motyvų pripažino niekiniu UAB „Creditum“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2006/11/28. Teismui pripažinus niekiniu sandorį, kuris buvo patvirtintas akcininkės sprendimu, tuo pagrindu buvo pripažintas niekiniu ir akcininkės sprendimas, kuriuo buvo pritarta fiktyviam sandoriui;

51Trečiasis asmuo G. Z. sutiko su apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti, o teismo sprendimą panaikinti.

52Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

531) Atsakovas UAB „Creditum“ užsiiminėja skolų išieškojimo verslu. Kadangi pagal CPK nuostatas UAB „Creditum“ negali atstovauti asmenų teisme, todėl bendrovė sudaro įsiskolinimo išieškojimo pavedimo sutartis, sutartis dėl teisinės pagalbos, pagal kurias UAB „Creditum“ surašo ieškinius, parengia dokumentus teismui. UAB „Creditum“ klientui nurodo konkretų advokatą, kuris atstovaus klientą teisme, ir šis sudaro dar vieną - atstovavimo sutartį su UAB „Creditum“ nurodytu advokatu. Tokiu būdu UAB „Creditum“ kartu su savo advokatu išieško iš skolininko lėšas ir už tai gauna sėkmės mokestį. Taigi advokatas gauna klientą atstovauti teisme ir pajamas. Tokiu principu veikiantis advokatas yra susijęs su UAB „Creditum“. Kadangi tokia verslo praktika verčiasi teisėjos Virginijos Gudynienės sutuoktinis K. G., teisėja privalėjo nusišalintinu nuo bylos, kurioje pareikštas ieškinys UAB „Creditum“, nagrinėjimo (sutuoktinių pajamos yra bendra nuosavybė). Kadangi K. G. ir UAB „Creditum“ veikia išvien, kartu atstovauja tą patį fizinį asmenį, o sėkmės atveju procesui pasibaigus UAB „Creditum“ dar gauna sėkmės mokestį, todėl K. G. sutuoktinė teisėja neturėjo teisės nagrinėti bylų, kuriose UAB „Creditum“ yra atsakovas ir ieškovas pagal UAB „Creditum“ priešieškinį. Teisėjos nenusišalinimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Pažymėjo, kad ši aplinkybė jai nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl negalėjo pareikšti nušalinimo teisėjai, tačiau teisėja šias aplinkybes žinojo ir turėjo nusišalinti;

542) Ji į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta tik 2013 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendime aptardamas akcininkės veiksmus rėmėsi liudytojų parodymais, duotais iki 2013 m. kovo 19 d. Bet po to, kai į bylą įtraukė G. Z. trečiuoju asmeniu, proceso nepradėjo iš naujo, tęsė toliau. Tokiu būdu teismas nepagrįstai rėmėsi byloje K. P., R. Ž. paaiškinimais, kuomet ji (G. Z.) negalėjo dalyvauti byloje, teikti prieštaravimus, klausimus ir pan.;

553) Nuo 2007 m. kovo 14 d. UAB „Creditum“ disponavo juridinių asmenų duomenų rinkmena - ji buvo perduota UAB „M2 technologijos“, kad ši sukurtų programą remiantis šiais duomenimis. Tuo metu programa, kuria remiantis duomenys galėtų būti renkamai, dar tik buvo pradėta kurti - be pradinių duomenų ji negalėjo būti sukurta, todėl UAB „Creditum“ savo jėgomis surinkti duomenų negalėjo - nebuvo įmonėje techninių galimybių, nebuvo ir darbuotojų, kurie tokią funkciją vykdytų.

56IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

57Apeliacinis skundas netenkintinas.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

59CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokio prašymo nepagrindus (CPK 178 str.). Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, bylos pobūdį (ginčai kilę iš sutartinių teisinių santykių) bei tai, kad apeliantai neprašo kviesti į bylą ir papildomai apklausti pirmosios instancijos teisme apklaustus liudytojus bei kvieti ir apklausti naujus liudytojus, teisėjų nenustatė būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nenustatyta ir tokių aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų tikslingas. Nors bylos faktinės aplinkybės sudėtingos, tačiau visos, kurios turi esminę reikšmę bylos teisingam išnagrinėjimui, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, išsamiais šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Papildomi žodiniai paaiškinimai dėl ginčo išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių nėra būtini. Savo poziciją dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių apeliantai ir kiti proceso dalyviai turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į jį bei papildomuose paaiškinimuose, teikiant įrodymus. Šia galimybe šalys pasinaudojo.

60Apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžiamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimu (CPK 177, 183 ir 185 str.), bylą išnagrinėjo teismo šališkumu (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), teigiant, kad dėl šių esminių procesinių pažeidimų byla buvo neteisingai išspręsta (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

61Dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo

62Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

63Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, ir jų pagrindu pagrįstai nusprendė dėl atsakovo UAB „Creditum“ priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tai, kad apeliantai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, neįrodo, jog pirmosios teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 183, 185 str.)

64Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad byloje esančių įrodymų visetas leidžia prieiti pagrįstą išvadą, jog ginčijama 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr. CRD buvo fiktyvi, t. y. šia sutartimi buvo imituota ūkinė operacija (duomenų rinkmenos panauda bei pirkimas-pardavimas, CK 6.629 str. 1 d. ir 6.305 str. 1 d.), o toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str.). Sandorio fiktyvumą įrodo ne vien tas faktas, kad nurodytas sandoris nebuvo apskaitytas UAB „Creditum“ buhalterijoje, nors tokią prievolę numatė įstatymai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 16 str. 1 d., 12 str. 4 d.), bet ir pagrindžia byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas K. P. objektyviai nebuvo sukūręs duomenų rinkmenos (sutarties objektas) ir realiai negalėjo perduoti to, ko nesukūrė UAB „Creditum“. Kadangi nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.), šias aplinkybes (dėl sandorio objekto sukūrimo ir jo perdavimo UAB „Creditum“) turėjo įrodyti apeliantas K. P., tačiau to nepadarė ir ginčo fakto (sutarties objekto sukūrimo) įrodymais nepagrindė (CPK 177, 178str., 179 str. 1 d.).

65Iš ginčo 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. CRD bei tos pačios dienos perdavimo - priėmimo akto turinio akivaizdu, kad K. P. perduoda, o UAB ,,Creditum“ priima naudotis iki 2010 m. sausio 31 d. neatlygintinai, o po šios datos - pirkimui-pardavimui konkretų apibrėžtą daiktą – susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmeną. Taigi šalys susitarė dėl sandorio dalyko ir jį perdavė (CK 6.629, 6.632, 6.305, 6.306 str.). Nors apeliantas K. P. teigia, kad sutarties dalykas buvo perduotas tą pačią dieną (2006 m. lapkričio 28 d.), tačiau apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė, kad tokios struktūros rinkmena, kokia numatyta sutarties priede Nr. 1, buvo sukurta ir naudota. Iš byloje esančių įrodymų yra pakankamas pagrindas teigti, kad nei sutarties pasirašymo metu (2006 m. lapkričio 28 d.), nei vėliau tokia rinkmena nebuvo sukurta, t. y. ji objektyviai neegzistavo.

66Nors pirmosios instancijos teisme apeliantas K. P. teigė (2 t., 195 b. l.), kad jo programinę įrangą, kuri surinkinėjo ir nusiurbinėjo informaciją iš interneto, ir tokiu būdu buvo surinkta duomenų rinkmena, sukūrė jo pažįstamas programuotojos Darius, tačiau šio teiginio nepagrindė įrodymais (CPK 178, 179 str.).

67Apeliaciniame skunde K. P. teigia, kad teismas atsisakė apklausti liudytoją D. P., tačiau toks teiginys prieštarauja bylos duomenims, nes šis liudytojas buvo apklaustas. Be to, jo parodymais remiasi apeliaciniame skunde apeliantas. Įvertinus paminėto liudytojo aprodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nepagrindžia apelianto K. P. teiginio apie ginčo rinkmenos sukūrimą, nes dėl duomenų rinkmenos sukūrimo liudytojas ieškovo UAB „Alfa grupė“ vadovas D. P. davė bendro pobūdžio parodymus apie tai, kad 2006 m. kovo – balandžio mėnesiais jis matė pas K. P. duomenų bazę, tačiau nekonkretizavo kokie tai duomenys ar tai ginčo rinkmena (6 t., 74, 75 b. l). Šių aplinkybių nenustatė ir byloje apklausti liudytojai (specialistai) E. M. ir R. L. (6 t., 85-87, 90, 91 b. l.).

68Pagrįsdamas savo teiginius dėl duomenų rinkmenos sukūrimo, apeliantas įvardijo byloje pateiktą CD diską su įrašytais duomenimis apie juridinius asmenis bei jo elektroninį susirašinėjimą su UAB „M2 technologijos“ darbuotojais. Įvertinęs šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog CD formate esantys duomenys yra tie patys, kurie, apelianto teigimu, buvo perduoti UAB „Creditum“, o susirašinėjimas tarp K. P. ir UAB „M2 technologijos“ vyko jau po sutarties pasirašymo (el. laiškai pateikti nuo 2007 m. kovo 14 d.). Be nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje pateiktame diske esančios bylos sudarymo data yra 2011 m. kovo 25 d., t y. po penkerių metų nuo ginčijamos sutarties sudarymo. Iš byloje pateiktų K. P. ir UAB „M2 technologijos“ susirašinėjimo laiškų matyti, kad K. P., bendraudamas el. paštu su UAB „M2 technologijos“ atstovais dėl juridinių asmenų rinkmenos (2 t., 97-98, 3 t., 29, 5 t., 85-101), tokius laiškius siųsdavo iš darbinio el. pašto (k.petraitis@creditum) ir pasirašinėdavo kaip UAB „Creditum“ direktorius K. P., o ne kaip fizinis asmuo, tikėtina betarpiškai sukūręs ginčo rinkmeną. Tai leidžia teigti, kad apeliantas K. P., derindamas klausimus dėl juridinių asmenų su UAB „M2 technologijos“, veikė kaip bendrovės vadovas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas K. P. neįrodė, kad iki 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties pasirašymo jis (asmeniškai ar per kitus asmenis) rinko ir sistemino duomenis apie juridinius asmenis, o gautų duomenų pagrindu buvo sukurta duomenų rinkmena (sutarties objektas). Priešingai, būtent atsakovas UAB „Creditum“ pateikė sutartis, sudarytas UAB „Creditum“ vardu su trečiaisiais asmenimis (Registrų centru, VĮ Regitra, Statistikos departamentu), kurios įrodo, kad dėl duomenų apie juridinius asmenis gavimo bendrovė pasitelkė trečiuosius asmenis (2 t., 99-106; 4 t., 121; 5 t., 68-72;156-159; 187-192 b. l.). UAB „Creditum“ buvo išrašytos sąskaitos pagal šias sutartis ir jos apmokamos iš bendrovės lėšų (4 t. 121-176; 5 t., 78 b. l.). Byloje pateikta ir 2007 m. kovo 14 d. tarp UAB „Creditum“ (užsakovas) ir UAB „M2 technologijos“ (vykdytojas) pasirašyta Informacinės sistemos sukūrimo sutartis Nr. 0703-03, kuria vykdytojas įsipareigojo atlikti informacinės sistemos, skirtos įmonių duomenims kaupti ir administruoti, programavimo ir kitus darbus (1 t., 151-153 b. l.). Nors atsakovas UAB „Creditum“ pripažino, kad iki kreipimosi į UAB „M2 technologijos“ turėjo duomenų bazę, tam tikrus juridinių asmenų duomenis, tačiau sutiktina su UAB „Creditum“, kad byloje nepateikta įrodymų, jog tokie duomenys buvo surinkti būtent apelianto K. P. Netgi pripažinus, kad tam tikrus duomenis apie juridinius asmenis surinko apeliantas K. P. asmeniškai ar per kitus asmenis, tačiau ginčijamos sutarties pasirašymo metu ir iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo atsakovo UAB „Creditum“ darbuotojas (administracijos vadovas). Taigi apeliantas K. P. turėjo ne tik įrodyti, kad iki sutarties pasirašymo metu (2006 m. lapkričio 28 d.) jis buvo sukūręs duomenų rinkmeną (sutarties objektą), tačiau ir tai, kad sukurtas nematerialus turtas (2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu, priimtu VĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standarto tarybos, patvirtinto 13-ojo verslo apskaitos standarto „Nematerialusis turtas“5 p.) buvo jo asmeninė nuosavybė. Šios aplinkybės byloje taip pat neįrodytos.

69Pagal susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutarties Nr. CRD ir šios sutarties pagrindu pasirašytos rinkmenos perdavimo-priėmimo akto nuostatas (sutarties 1.3 p., akto 1.1 p.), K. P. turėjo perduoti UAB „Creditum“ sutarties objektą (juridinių asmenų duomenų rinkmeną) elektroniniu paštu info@creditum.lt arba CD, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad vienu iš šių būdų rinkmena buvo realiai perduota UAB „Creditum“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apeliantas K. P. tvirtino, kad dėl didelės rinkmenos apimties tokie duomenys negalėjo būti perduoti el. paštu, todėl buvo įkelti į UAB „Creditum“ kompiuterio serverį (2 t. 196 b. l.), tačiau šių aplinkybių taip pat neįrodė (CPK 178, 179 str.).

70Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2006 m. lapkričio 28 d. susisteminta juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr. CRD pagrįstai pripažinta niekine, todėl tokios sutarties pagrindu atsiradusios šalių (UAB „Creditum“ ir K. P.) teisės ir pareigos taip pat negalioja. Niekinio sandorio negalima patvirtinti (CK 1.78 str. 1, 5 d., 1.80 str. 1 d. ), o dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl niekinio 2006 m. lapkričio 28 d. sandorio Nr. CRD netenka galios UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės G. Z. sprendimas Nr. 2006/11/28, kuriuo buvo patvirtinta niekinė sutartis.

71Nuginčijus pradinį sandorį (dėl juridinių asmenų duomenų rinkmenos), teismas pagrįstai pripažino negaliojančia ir jo pagrindu sudarytą 2011 m. balandžio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2011/04/12-1.

72Pripažinęs sandorius negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė restitucijos taikymo klausimą (CK 1.80 str. 2-3 d., 6.145, 6.146 str.). Apeliantai nepateikė argumentų dėl teismo pritaikytos restitucijos, jos būdo, masto bei priteistų palūkanų, todėl spręsti dėl to kitaip nei išsprendė pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo.

73Dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo

74Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas (teisėja), priėmęs skundžiamą sprendimą, buvo šališkas (neobjektyvus), nes priėmė atsakovo UAB „Creditum“ priešieškinį, nors jis nebuvo tinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu; neobjektyviai vertino bylose esančius duomenis, akivaizdžiai rėmėsi vien priešingos šalies argumentais (motyvais), išsakytais procesiniuose dokumentuose; peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas; apeliantui K. P. perdavė ne visus į bylą pateiktus dokumentus. Su tokais apeliantų teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes apeliantų teiginiai neįrodyti, ir teisėjų kolegija nenustatė faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti teismo nešališkumu.

75Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, turi teisę, remiantis CPK 65-66 straipsniuose nurodytais pagrindais teikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Kaip vieną iš teismo (teisėjos) šališkumo įrodymų apeliantai nurodė aplinkybę, kad teismas priėmė netinkamai apmokėtą UAB „Creditum“ priešieškinį, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų ši aplinkybė iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantams nekėlė abejonių teismo objektyvumu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu apeliantai nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančiai teisėjai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai klausimai dėl netinkamai sumokėto žyminio mokesčio už teismui pateiktą procesinį dokumentą (įskaitant priešieškinį) sprendžiame CPK įtvirtintu trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 str.). Tuo atveju, jei pradinėje priešieškinio priėmimo stadijoje teismas tokio trūkumo nepastebėjo, jį galima ištaisyti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o tai ir buvo padaryta.

76Kita apeliantų nurodyta aplinkybių grupė (neobjektyviai ištirti bylos duomenys; ieškinio ir priešieškinio ribų peržengimas; sprendimas pagrįstas priešingos šalies motyvais), kuriais grindžiamas bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumas, iš esmės susijęs su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, tačiau, kaip buvo konstatuota, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Ta aplinkybė, kad teismas, sutikdamas su priešingos šalies (UAB „Creditum“) reikalavimais, iš dalies rėmėsi šios šalies argumentais, neteikia pagrindo išvadai dėl teismo nešališkumo. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, paneigiančiais teisėjo nešališkumo prezumpciją. Apeliantų nesutikimas su bylą nagrinėjančios teisėjos atliktais procesiniais veiksmais (priešieškinio priėmimu), priimtu teismo sprendimu, patenkinant UAB „Creditum“ reikalavimus, negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas, konstatuojant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

77Byloje nenustatyta aplinkybių, jog kažkokie byloje pateikti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti K. P., todėl tuo pagrindu, kuriuo grindžiamas teisėjo šališkumas dėl, tikėtina, apeliantui K. P. neperduotų dokumentų, atmestinas kaip nepagrįstas.

78Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

79Dėl trečiojo asmens G. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundą

80Priėmus apeliacinį skundą, bylos šalys privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 str. 1 d.). Iš pastarosios nuostatos sprendžiama, kad atsiliepime į apeliacinį skundą bylos šalys ar kiti proceso dalyviai turi teisę išsakyti savo argumentus (prieštaravimus) dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių (skundo pagrindo) ir pareikštų reikalavimų, tačiau asmeniui, teikiančiam atsiliepimą į skundą, nesuteikta teisė reikšti naujų reikalavimų, nurodyti naujus pagrindus dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo. Šios teisės suteiktos išimtinai apeliantui (-ams) (CPK 306 str. 1 d.).

81Trečiasis asmuo G. Z. apeliacinio skundo nepateikė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ji sutiko su apeliantu apeliaciniu skundu, tačiau argumentų dėl jo turinio nepateikė. Atsiliepimą ji grindė kitais pagrindais, kurie galėtų būti nurodyti apeliaciniame skunde, kurio, kaip paminėta, G. Z. nepateikė, todėl jos nurodytų argumentų teisėjų kolegija neturėtų vertinti, tačiau dėl to, kad G. Z. teigia buvus teismo proceso metu šiurkščių procesinių pažeidimų, sprendžia, jog tikslinga dėl trečiojo asmens teiginių pasisakyti.

82G. Z. teigia, kad teismas neturėjo teisės remtis liudytojų, kurie buvo apklausti iki jos įtraukimo į bylą (2013 m. kovo 19 d.), parodymais. Be to, ją įtraukus į bylą, procesas buvo tęsiamas ir ji negalėjo pareikšti prieštaravimų, pateikti klausimų K. P. ir R. Ž. Taip buvo pažeistos jos procesinės teisės.

83Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu įtraukus G. Z. į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, bylos nagrinėjimas dėl to buvo atidėtas, o į šį teismo posėdį atvykusi liudytoja nebuvo apklausta. Po šio teismo posėdžio įvyko dar du, tačiau nei viename iš jų G. Z. nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai. Jokių prašymų bylą nagrinėjančiam teismui ji nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. Z. teisė dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti prašymus nebuvo pažeista. Nors liudytoja R. Ž. buvo apklausta iki G. Z. įtraukimo į bylą, tačiau, esant būtinumui, dėl šios liudytojos pakartotinės apklausos teismas turėjo teisę svarstyti, jei būtų R. Z. prašymas, tačiau tokio prašymo nebuvo. Be to. G. Z. nenurodė, kokius bylai reikšmingus klausimus jį neturėjo galimybės pateikti, kviesti tokią liudytoją pakartotinai apklausai apeliacinės instancijos teisme neprašė ir apeliantai.

84Atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodytas ir kitas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumas, grindžiamas atsakovo UAB „Creditum“ ir teisėjos vyro advokato K. G. tarpusavio ryšiu. Kadangi teisėjos nešališkumas yra pagrindas konstatuoti buvus neteisėtos sudėties teismą, ir tokia faktinė aplinkybė yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą patikrinti nurodytas aplinkybes.

85Iš atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų motyvų galima spręsti, kad G. Z. įsitikinimas dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi pagrįstas atsakovo UAB „Creditum“ ir jos vyro, advokato K. G. verslo santykiais, tačiau šios aplinkybės neįrodytos, grindžiamos tik prielaidomis (CPK 178, 179 str.). Teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų (pvz. paslaugų sutarties) ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti UAB „Creditum“ ir advokato K. G. tarpusavio ryšį. Nagrinėjamoje byloje advokatas K. G. taip pat neatstovauja nei UAB „Creditum“, nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teisėja V. Gudynienė dėl jos vyro K. G. betarpiškų darbinių ryšių su bylos šalimi UAB „Creditum“ galėjo būti suinteresuota priimti atsakovui UAB „Creditum“ palankų sprendimą ir dėl to buvo šališka (CPK 6, 64-66 str.).

86Dėl apeliantų prašymo skirti baudą

87Apeliaciniame skunde apeliantai prašė paskirti liudytojai R. Ž., kuri, jų įsitikinimu, davė melagingus parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, 5 000 Lt baudą. Kaip melagingus liudytojos parodymus apeliantai nurodė R. Ž. teiginius apie tai, kad panaudos sutartys UAB „Creditum“ apskaitoje buvo fiksuojamos užbalansinėje sąskaitoje, tačiau iš tikrųjų užbalansinė apskaita įmonėje iš viso nebuvo vedama. CPK nenumato, jog liudytojams, duodant neteisingus (melagingus) parodymus, gali būti skiriama procesinė sankcija – bauda. Pagal CPK 106 straipsnį teismas gali paskirti baudą tik šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio, tačiau CPK II dalies 3 skirsnio „Liudytojo parodymai“ nuostatos nenustato, jog už melagingų parodymų davimą liudytojui teismas gali paskirti baudą. Už melagingų parodymų davimą liudytojui gali kilti baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 235 straipsnyje. Liudytoja R. Ž. prisiekė įstatymų nustatyta tvarka ir buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vertinant jos parodymus, kurie nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ši liudytoja melavo, o apeliantai tokį teiginį grindė prielaida (CPK 177, 178 str.).

88Dėl bylinėjimosi išlaidų

89Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų UAB „Alfa grupė“ ir K. P. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Į tokių išlaidų atlyginimą neturi teisės ir trečiasis asmuo G. Z., veikianti atsakovo pagal priešieškinį K. P. pusėje.

90Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Creditum“ prašė priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 178, 179 str.).

91Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

92Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Alfa grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 4. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. tarp ieškovo ir K. P. buvo sudaryta... 5. Atsakovas UAB „Creditum“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:... 6. 1) pripažinti niekiniais, negaliojančiais ir panaikinti 2006 m. lapkričio 28... 7. 2) taikyti restituciją ir priteisti UAB „Creditum“ iš K. P. nepagrįstai... 8. 3) priteisti UAB „Creditum“ iš K. P. 5 proc. dydžio metinių procesinių... 9. 4) priteisti UAB „Creditum“ patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš... 10. Ieškinio nepagrįstumą ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovas... 11. Atsakovas taip pat prašė atnaujinti ieškinio senatį reikalavimui dėl 2006... 12. Pripažinus negaliojančia 2006 m. lapkričio 28 d. sutartį dėl susistemintos... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o... 15. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė... 16. Teismas nesutiko su atsakovu, kad 2006 m. lapkričio 28 d. susistemintų... 17. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus,... 18. Konstatavęs, kad susisteminta juridinių asmenų rinkmena 2006 m. lapkričio... 19. Teismas sprendė, kad niekinio sandorio pagrindu įgytos teisės perleidimas... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21. Ieškovas UAB „Alfa grupė“ ir trečiasis asmuo K. P. apeliaciniu skundu... 22. Skundas grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1) Teismas konstatavo ginčijamo sandorio fiktyvumą, tačiau šią aplinkybę... 24. 2) Teismas konstatavo, kad K. P. neįrodė rinkmeną esant jo asmeniniu turtu,... 25. 3) Teismas savo iniciatyva ėmė įrodinėti aplinkybes, kuriomis UAB... 26. 4) Teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl... 27. 5) Nepagrįstos teismo išvados, kad UAB „Creditum“ duomenis įsigijo pagal... 28. 6) Teismas sprendime padarė šališkas išvadas, nes sprendimo argumentus... 29. 7) Teismas nepagrįstai rėmėsi tikrovės neatitinkančiais liudytojos R. Ž.... 30. 8) Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti kaip liudytoją D. P. tuo pagrindu,... 31. 9) Teismas rinko ir analizavo įrodymus, susijusius su ginčo dalyku - UAB... 32. 10) Teismas neanalizavo įrodymų, susijusių su juridinių asmenų duomenų... 33. 11) Teismas buvo šališkas, nes priėmė UAB „Creditum“ priešieškinį... 34. 12) Teismas be motyvų pripažino niekiniu UAB „Creditum“ vienintelio... 35. Atsakovas UAB „Creditum“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 36. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 37. 1) Priešingai nei teigia apeliantai, teismas sprendime nurodė, kad įstatymai... 38. 2) UAB „Creditum“ realiai niekada nebuvo perduota susisteminta juridinių... 39. 3) UAB „Creditum“ nuo 2007 m. turėjo ir savo veikloje naudojo bei iki... 40. 4) Nesant įrodymų dėl sutarties dalyko ir jo perdavimo fakto, toks sandoris... 41. 5) Apeliantai nepagrįstai suabsoliutina atsakovo atstovų paaiškinimus dėl... 42. 6) Apeliantai nepagrįstai suabsoliutina aplinkybę dėl UAB „Creditum“... 43. 7) Apeliantai neteisingai interpretuoja ir aiškina UAB „Creditum“ raštų... 44. 8) Nei E. M., nei K. P. specialistas R. L. negalėjo patvirtinti fakto, kada... 45. 9) Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo. Klausimą dėl... 46. 10) Teismas visas savo išvadas grindė bylos medžiaga. Aplinkybė, jog... 47. 11) Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl liudytojos R. Ž. melagingų... 48. 12) Neatitinka tikrovės apeliantų teiginys, jog teismas atsisakė apklausti... 49. 13) Neatitinka tikrovės apelianto K. P. argumentai dėl tariamų dokumentų... 50. 14) Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas be motyvų pripažino... 51. Trečiasis asmuo G. Z. sutiko su apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti, o... 52. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:... 53. 1) Atsakovas UAB „Creditum“ užsiiminėja skolų išieškojimo verslu.... 54. 2) Ji į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta tik 2013 m. kovo 19 d. Kauno... 55. 3) Nuo 2007 m. kovo 14 d. UAB „Creditum“ disponavo juridinių asmenų... 56. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai... 57. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 59. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 60. Apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės... 61. Dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo... 62. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 63. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas... 64. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 65. Iš ginčo 2006 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. CRD bei tos pačios dienos... 66. Nors pirmosios instancijos teisme apeliantas K. P. teigė (2 t., 195 b. l.),... 67. Apeliaciniame skunde K. P. teigia, kad teismas atsisakė apklausti liudytoją... 68. Pagrįsdamas savo teiginius dėl duomenų rinkmenos sukūrimo, apeliantas... 69. Pagal susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutarties Nr. CRD ir... 70. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 71. Nuginčijus pradinį sandorį (dėl juridinių asmenų duomenų rinkmenos),... 72. Pripažinęs sandorius negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas... 73. Dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo... 74. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas (teisėja), priėmęs... 75. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą... 76. Kita apeliantų nurodyta aplinkybių grupė (neobjektyviai ištirti bylos... 77. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog kažkokie byloje pateikti procesiniai... 78. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos... 79. Dėl trečiojo asmens G. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundą... 80. Priėmus apeliacinį skundą, bylos šalys privalo, o kiti dalyvaujantys byloje... 81. Trečiasis asmuo G. Z. apeliacinio skundo nepateikė. Atsiliepimu į... 82. G. Z. teigia, kad teismas neturėjo teisės remtis liudytojų, kurie buvo... 83. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu... 84. Atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodytas ir kitas teismo sprendimo... 85. Iš atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų motyvų galima spręsti,... 86. Dėl apeliantų prašymo skirti baudą... 87. Apeliaciniame skunde apeliantai prašė paskirti liudytojai R. Ž., kuri, jų... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 89. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų UAB „Alfa grupė“ ir K. P.... 90. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Creditum“ prašė... 91. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 92. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....