Byla 2A-14/2013
Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič ir Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovių atstovui advokatui Arūnui Koskui, atsakovo atstovams V. D. ir advokatei Daliai Zeleckienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-576-357/2011 pagal ieškovių V. P. ir A. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Mažeikių ligoninei, tretieji asmenys R. B., L. P., R. S., V. N., dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės V. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: priteisti iš atsakovo VŠĮ Mažeikių ligoninės ieškovės V. P. naudai 101 654 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo VŠĮ Mažeikių ligoninės ieškovės A. P. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė V. P. nurodė, kad 2003-08-06 ieškovė, jusdama didelius skausmus, nuvyko į Mažeikių ligoninę, kur buvo gydoma, sveikatos būklė negerėjo, 2003-08-11 atlikta rentgenograma, tačiau nediagnozuota priežastis – stuburo (Šmorlio) išvarža, 2003-08-12 atlikus kompiuterinį tomografinį tyrimą taip pat įrašyta neteisinga diagnozė – degeneraciniai distrofiniai pooperaciniai randiniai pakitimai ketvirtame bei penktame juosmens ir pirmame kryžmens slanksteliuose. Po paskirtos tempimo procedūros savijauta pablogėjo, stiprus skausmas buvo jaučiamas ne tik dešinėje kojoje, bet išplito į kairę koją, ieškovė kitą dieną nejautė abiejų kojų pėdų, be vaikštynės nebegalėjo vaikščioti, dešine pėda liesti žemės, tačiau gydytojas R. B. nekeitė gydymo taktikos, tik nutraukė tempimo procedūras. 2003-08-17 gydytojas R. B. išrašė ieškovę iš ligoninės dėl tolimesnės neurochirurgo konsultacijos, tačiau 2003-08-18 ieškovė dėl skausmų vėl nuvežta į Mažeikių ligoninės nervų skyrių, iš kur savo organizuotu automobiliu ji skubiai išvyko į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur ieškovei iš karto buvo atlikti reikiami tyrimai – buvo rasta trūkusi medialinė išvarža, diagnozuota –Hernia Disci Intervertebralis L3-L4 Medialis, Compressio Caudae Eguinae. Ieškovei buvo skubiai atlikta operacija, kurios metu pašalinta išvarža, po operacijos skausmas sumažėjo, tačiau ieškovė galėjo vaikščioti tik su specialia vaikštyne. Reabilitaciniam gydymui ieškovė buvo išsiųsta į VŠĮ Abromiškių reabilitacinę ligoninę, po kurios galėjo valdyti tik kairę koją, dešinės kojos parezė yra išlikusi. Ieškovė nurodo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, galiojusio žalos sveikatai padarymo metu, 3 straipsnio nuostatos (Nr.1-1562). VŠĮ Mažeikių ligoninės medikai elgėsi nepakankamai rūpestingai kaip savo srities profesionalai, nedėjo maksimalių pastangų (nesivadovavo maksimalių pastangų principu), suteikiant ieškovei medicinines paslaugas, neparinko tinkamiausio gydymo būdo. Ieškovė patyrė neturtinę ir turtinę žalą dėl VŠĮ Mažeikių ligoninės neteisėtų gydytojų veiksmų. Buvo pažeista ieškovės teisė gauti tinkamiausią ir kokybišką gydymą labiausiai atitinkantį jos kaip pacientės interesus, labiausiai atitinkantį atvykusio į gydymo įstaigą paciento sveikatos būklę. Dėl netinkamos diagnozės nustatymo, ieškovė laiku nebuvo nukreipta neurochirurgo konsultacijai ir jai laiku neatlikta skubi disko išvaržos operacija, jos sveikata negrįžtamai sužalota – sutrikdytos biosocialinės funkcijos: galimybė judėti, dirbti, pačiai save apsitarnauti. Nors ieškovei skubos tvarka 2003-08-25 Kauno medicinos universiteto klinikos gydytojai atliko operaciją – pašalino išvaržą, tačiau luošumas (pėdų parezė) liko visam laikui, nes dėl gydytojų R. B., V. N., L. P. ir R. S. neteisingai nustatytos ligos diagnozės (gydymo klaidų, neteisingos parinktos gydymo taktikos, delsimo nukreipti pacientę neurochirurgo konsultacijai) žuvo nervinis audinys, valdantis kojų pėdų pakėlimą. Dėl netinkamai parinkto gydymo būdo, tempimo procedūrų buvo komplikuota ligos eiga, išprovokuoti nauji sunkinantys ligą simptomai, skausmas. Ieškovės susirgimą depresija sąlygojo jos luošumas, atsiradęs dėl sveikatos sužalojimo ir kaip ieškovės sveikatos sužalojimo pasekmė – nuolat ir be perstojo esantis didelis fizinis skausmas nugaros juosmens srityje, kojų skausmas, ko pasekoje ji yra priversta nuolat vartoti skausmą mažinančius vaistus. Dėl sveikatos sužalojimo sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės, kadangi dėl jų kamuojamų fizinių skausmų ji negalėjo nueiti ar net važiuoti transporto priemone didesniu atstumu, susitikti su draugais, giminėmis taip dažnai, kiek galėdavo tai daryti jai nesant luošai. Šie jos išgyvenimai yra ypač dideli, kadangi juos sukėlė gyvybiškai svarbus dalykas – sveikatos sužalojimas. Taip pat ieškovė V. P. turtinės žalos prašė priteisti 101 654 Lt. Nurodė, kad dėl invalidumo prarado pragyvenimo šaltinį, neteko pajamų, todėl prašė priteisti vienkartinę išmoką 7448 Lt, netektas pajamas iki sueis pensijinis amžius 41 496 Lt. Dėl sveikatos sužalojimo buvo priversta parduoti namą, todėl prašė priteisti papildomas išlaidas būsto išlaikymui 2453,25 Lt (už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2006-04-01) ir 15 307,24 Lt už 13 metų. Taip pat įgyto būsto vertės skirtumą 7500 Lt. Ieškovė patyrė ir patiria papildomas išlaidas vaistams nuo skausmo įsigyti ir prašė priteisti 27 450 Lt.

5Ieškovė A. P. nurodė, kad dėl motinos V. P. blogos sveikatos būklės (jau po operacijos), mokydamasi II kurse (Klaipėdos universitete pedagogikos fakultete) turėjo 2 metams pertraukti studijas universitete, nes turimos šeimos lėšos buvo reikalingos ieškovės vaistams įsigyti ir už studijas nebuvo galimybės sumokėti, motina nepajėgė savimi pasirūpinti, nes fiziškai buvo labai silpna. Ieškovė A. P. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, tą sąlygojo ieškovės ir dukters glaudus dvasinis ryšys, dukters išgyvenimai dėl ieškovės blogos ir negerėjančios sveikatos būklės, jos baiminimasis dėl savo mamos ateities. Ieškovės didelius išgyvenimus sąlygojo ir tai, jog ji yra vienintelis vaikas šeimoje ir artimesnio žmogaus, išskyrus ieškovę, ji neturėjo. Todėl, remiantis CK 1.5 straipsniu, ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių V. P., A. P., atsakovo VŠĮ Mažeikių ligoninės po 39,27 litus valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš V. P. 200 litų kelionės išlaidų ekspertui A. C., pervedant iš teismo depozito ieškovės apmokėtą sumą. Teismas nurodė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, neįrodė 2003-08-06 ir 2003-08-21 laikotarpiu gydytojų pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimo, žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir padarytos žalos pasekmės (kojos negalios), o vertinant gydytojų kaltę, jų elgesys vertinamas apdairaus, rūpestingo, atidaus gydytojo elgesio standartu ir atsakovas VŠĮ Mažeikių ligoninė įrodė, kad tokiomis pat aplinkybėmis apdairus, rūpestingas, tos pačios ar aukštesnės kvalifikacijos gydytojas būtų pasielgęs taip pat ir nebūtų išvengęs žalos (CK 6.248 str.). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2003-08-06 V. P. atvyko į Mažeikių ligoninę gydytojos neurologės A. S. siuntimu, dėl strėnų, dešinės kojos skausmų. Priėmimo skyriuje V. P. apžiūrėjo neurologas gydytojas R. B., kuris nurodė, kad ligonė skundžiasi stipriais skausmais dešinėje kojoje bei šlubavimu, skausmai prasidėjo prieš tris savaites, pacientė prieš 5 metus buvo operuota dėl tarpslankstelinio disko išvaržos. Gydytojas įvertino objektyvią būklę ir nustatė diagnozę – juosmeninė radikulopatija, numatė atlikti bendrus kraujo ir šlapimo tyrimus, paskyrė medikamentinį gydymą, diadinamines sroves juosmens srityje, juosmens bei dešinės kojos masažą, gydomąją fizinę kultūrą ir hospitalizavo ligonę į įstaigos nervų ligų skyrių. 2003-08-07 gydytoja reabilitologė S. U. patvirtino gydytojo R. B. paskirtą gydymą, taikytą nuo 2003-08-07 iki 2003-08-18. Gydytojas R. B. 2003-08-08 nurodęs, kad išlieka stiprūs skausmai, papildomai paskyrė vaistus nuo skausmo. 2003-08-11 gydytojas R. B. paskyrė atlikti stuburo juosmeninės srities rentgenogramas, tą pačią dieną rentgenogramos atliktos ir gydytojos L. P. tyrimo metu nustatyta stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė (degeneraciniai pakitimai) ir L5 slankstelio pseudoposterolistezė (nežymus slankstelio kūno pasislinkimas atgal). 2003-08-12 gydytojas R. B. paskyrė stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuris buvo atliktas tą pačią dieną, tyrimo metu nustatyti degeneraciniai – distrofiniai bei pooperaciniai randiniai pakitimai L4-S1 slankstelių lygmenyje. Gydytojas R. B. medicinos dokumentuose pažymėjo, kad stuburo disko išvarža nerasta. 2003-08-13 yra gydytojo R. B. įrašai, kad skausmai ir kojos aptirpimas išlieka, 2003-08-14, kad paskauda tai vieną, tai kitą koją, stuburo judesiai riboti. 2003-08-18 V. P. apžiūrėta nervų ligų skyriaus vedėjo neurologas gydytojas V. N. ir gydytojo R. B., kurie įvertino negerėjančią būklę. Gydytojas R. B. pacientei išrašė siuntimą neurochirurgo konsultacijai, paskyrė ambulatoriniam gydymui medikamentus ir išrašė namo. 2003-08-19 vakare V. P. buvo atvežta į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo budinti gydytoja R. S.. Gydytoja R. S. pasiūlė pacientei kitą dieną iš ryto vykti į Kauno medicinos universiteto klinikas neurochirurgo konsultacijai ligoninės transportu, tačiau pacientė atsisakė, nurodydama, kad jai geresnį automobilį skirs jos darbdavys – Mažeikių pieninė. Gydytoja nustatė diagnozę: būklė po operacijos, radikulopatija ir paskyrė tyrimus bei gydymą. 2003-08-20 V. P. apžiūrėjo nervų ligų skyriaus vedėjas neurologas gydytojas V. N., kuris nurodė, kad pacientei skauda abi kojas, sunkiai paeina, negali pagulėti ant nugaros, išlieka jutimo sutrikimai, atsirado pėdų parezė, nustatė diagnozę - ,,arklio uodegos“ sindromą, paskyrė medikamentinį gydymą bei su V. P. aptarė jos vykimo į Kauno medicinos universiteto klinikas galimybes. Įrašai patvirtina, kad 2003-08-21 anksti ryte ieškovė išvyko į Kauną, 2003-08-21 kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur nustatyta, kad stuburo disko išvarža spaudžia caudae equinae šakneles. 2003-08-25 V. P. atlikta operacija, kurios metu pašalinta trūkusi išvarža. Teismo teigimu, byloje yra pateikta 2004-02-05 Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvada, kurioje nurodoma, kad gydytojas R. B. ligos istorijoje Nr.5653/666 pažymėjo apie negerėjančią būklę, tačiau gydymo taktikos nekeitė, gydytoja L. P. tyrimo išvadoje nepažymėjo apie nustatytą diagnozę, būdingą Šmorlio išvaržai, dokumentuose nėra duomenų, kodėl buvo nutrauktos tempimo procedūros, taikytas stuburo tempimas išprovokavo tarpslankstelinio disko išvaržos simptomų paūmėjimą. 2003-08-18 gydytojai V. N. ir R. B. neįtarė ir nediagnozavo tarpslansktelinio disko išvaržos, neorganizavo neurochirurgo konsultacijos ar pervežimo neurochirurgo konsultacijai į kitą ligoninę ligoninės transportu, nepaėmė parašo, patvirtinančio atsisakymą nuo siūlomo gydymo. Hospitalizacijų metu nebuvo sudarytos sutartys su pacientu, klinikinis atvejis įstaigoje neanalizuotas, nepriimti sprendimai užtikrinti paslaugų kokybę. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia šiomis audito išvadomis, kurias iš esmės paneigia ekspertizių išvados, prof. E. J. išvada, byloje apklaustų ekspertų paaiškinimai. Valstybinei medicininio audito inspekcijai 2004-01-21 pateiktoje Prof. E. J. išvadoje nurodoma, kad stuburo tempimo procedūros yra viena iš galimų gydymo priemonių, jos negali sukelti išvaržos atsiradimo, bet gali išprovokuoti simptomų paūmėjimą, susirgimo eiga pasireiškė progresuojančiais neurologiniais simptomais iki kojų paraparezės. Taip pat nurodoma, kad pacientę reikėjo nukreipti į neurochirurgijos skyrių pirmą kartą išrašant iš ligoninės, nes tuomet buvo nustatytas ligos progresas, užsitęsusi kietojo dangalo maišo ir jo turinio kompresija sukėlė neurologinius sutrikimus. Taip pat teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr.73-1-826-04 atliktas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus pareigų atlikimo, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas V. P.. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertai 2005-04-04 atliko teismo medicininį-deontologinį tyrimą (b.l. 29, baudž. byla). Specialistų išvadoje Nr. DG 55/05(01) nurodoma, kad V. P. VšĮ Mažeikių ligoninės nervų ligų skyriuje 2003 m. rugpjūčio mėnesį nuo 6 d. iki 18 d. buvo gydoma tinkamai. Atsižvelgiant į ligonės nefrologinę būklę, kompiuterinės tomogramos radinius, 2003-08-12 pradėta taikyti stuburo tempimo procedūra, yra paprastai taikoma, esant stuburo degeneraciniams pažeidimams. Galimybė, kad ši procedūra galėjo išprovokuoti stuburo tarpslankstelinio disko išsiveržimą yra mažai tikėtina. Specialistų išvados 2 punkte nurodyta, kad gydytoja R. S. 2003 m. rugpjūčio 19 d., paguldydama V. P. į nervų lygų skyrių, pasielgė tinkamai. Specialistų išvados 3 punkte nurodyta, kad V. P. VšĮ Mažeikių ligoninės nervų ligų skyriuje 2003 m. rugpjūčio mėnesį nuo 19 d. iki 21 d. buvo taikytas adekvatus konservatyvus gydymas ir rekomenduota neurochirurgo konsultacija, nes įtarta tarpslankstelinio disko išvarža. Specialistų išvados 5 punkte nurodyta, kad tarp medikų veiksmų ir stuburo tarpslankstelinio disko išsiveržimo ir „arklio uodegos“ suspaudimo, sukėlusio abiejų pėdų parezę, tiesioginio priežastinio ryšio nėra. Civilinėje byloje Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyrius 2008-01-21 atliko teismo medicininę ekspertizę, kurioje nurodyta, kad gyd. R. B. 2003-08-06, remdamasis V. P. nusiskundimais: stipriais juosmens ir dešinės kojos skausmais bei šlubavimu, atsižvelgdamas į tai, kad prieš 5 metus buvo operuota dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, nustatė teisingą simptominę diagnozę – juosmeninė radikulopatija. Radikulopatijos priežasčiai nustatyti pasiuntė ją tolimesniam ištyrimui ir paskyrė simptominį gydymą. Paskirtas gydymas negalėjo komplikuoti ligos eigos ir išprovokuoti sunkinančius ligos simptomus. Gyd. L. P., vertindama 2003-08-11 rentgenogramą ir kompiuterinę tomogramą, pastebėjo trečiame juosmens slankstelyje būdingus Šmorlio išvaržai pakitimus, stuburo juosmeninės-kryžmeninės dalies osteochondrozės požymius, 5-ojo juosmens slankstelio pseudoposterolistezę. Išvaržos nebuvo matyti. Visa tai neigiamos įtakos V. P. ligos eigai neturėjo. Gyd. R. S., įvertinusi V. P. nusiskundimus ir turimus ištyrimo duomenis, teisingai patalpino ją į nervų ligų skyrių tolimesniam stacionariniam ištyrimui ir gydymui. Tai pabloginti V. P. sveikatos būklės negalėjo. Gyd. V. N. nusprendė, kad V. P. neurochirurgo konsultacija būtina. Jai buvo išrašytas siuntimas, nenurodant gydymo įstaigos, nes tai pacientės pasirinkimas. Gyd. V. N. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad jis, apžiūrėdamas V. P., įtarė jai nepilną nugaros smegenų „arklio uodegos“ srityje spaudimą ir 2003-08-20 skambino į KMUK dėl jos perkėlimo į šią kliniką. Šie gyd. V. N. veiksmai buvo teisingi ir negalėjo pabloginti V. P. sveikatos būklės. Valstybinės medicinos audito inspekcijos 2004-02-05 išvadoje Nr. 4R-121-485K konstatuoti atskirų gydytojų veiksmai bei jų paaiškinimai, priekaištaujama, kad jie neorganizavo neurochirurgo konsultacijų, nevertino kompiuterinės tomogramos veiksmingumo, paminėti kai kurie organizaciniai trūkumai. Bet priekaištai gydytojams neatsispindi ir nepatvirtinti medicininėje dokumentacijoje ir liudytojų apklausos protokoluose. Be to, V. P. pareiškusi, jog pati vyks gydytis privačiai. Teismas nurodė, kad specialistų ir ekspertizės išvados vertintinos kaip atitinkančios CPK 212 - 213 straipsnius ir Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnį reikalavimas akto tiriamojoje ir išvadų dalyje turi būti ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai, atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, o išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Teismo teigimu, akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad buvo išanalizuota dokumentinė medžiaga apie V. P. medicinos duomenis ir jų vertinimus, ekspertų buvo pasirinktas tyrimo metodas – išanalizavus medicininius dokumentus, įvertinus jų duomenis, atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, t. y. kiek teisingi, kliniškai pagrįsti ir adekvatūs buvo Mažeikių ligoninės gydytojų veiksmai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. 2008-06-05, 2010-01-14 teismo posėdžių metu (b.l.21,22,146,t.2,b.l.6-17,t.3) byloje apklausti ekspertai papildė ekspertizės išvadas. Ekspertas G. V. nurodė, kad tempimo procedūrą taikyti galima ir diagnozavus išvaržą, ir atlikus operaciją, ir gydymas iššaukti komplikacijų negalėjo, pagal nuotraukas rekomenduoti operacijos nebuvo būtina, skiriamas konservatyvus gydymas trunka 4-6 savaites ir tik po to skiriamas operacinis gydymas. Nurodė, kad su audito išvada nesutinka, nes gydymo efektas nėra gaunamas greitai, nėra nurodyta, per kiek laiko turi būti nukreipiama neurochirurgo konsultacijai. Tempimas gali sukelti simptomų (skausmo), bet ne ligos paūmėjimą, ir auditorius išvadoje nurodo pagal simptomų-skausmo paūmėjimą. Ekspertas A. V. nurodė, kad gydymo taktika buvo gera, konservatyvus gydymas nebūna šimtaprocentinis, nors taikomas gydymo pradžioje, neskubama operuoti. Pėdų parezė atsirado dėl ligos degeneracijos, bet ne dėl gydymo. Skausmas galėjo sustiprėti dėl tempimo procedūros ir dėl to buvo nutraukta procedūra. Nurodė, kad stuburo skausmas nereikalauja specialaus transporto ir nėra įstatymu apspręsta, kada ligoninės administracija privalo pasirūpinti pervežimu. Ieškovės pretenzijos atsirado dėl per mažo bendravimo su paciente, bet ne dėl gydymo. Ekspertas A. C. nurodė, kad Mažeikių ligoninė neturėjo neurochirurgo specialisto ir galėjo suteikti tik pirminę pagalbą, palengvinti būklę. Ieškovei galėjo skaudėti, ji sako tiesą, nes tai yra būdingas simptomas, neurochirurgo konsultacija ir operacija nebuvo uždelsta, nes pirminė pagalba teikiama apie 12 dienų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir iš bylos įrodymų negalima konstatuoti, kad medicinos paslaugos buvo teikiamos, nededant maksimalių atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangų. 2003-08-06 pacientei atvykus į ligoninę, ji buvo apžiūrėta ir atsižvelgiant į apžiūros rezultatus ir ieškovės skundus (surinktą anamnezę), nustatyta diagnozė, V. P. būklė buvo sekama, atliekami tyrimai. Byloje aptarti įrodymai paneigia ieškovės motyvą dėl tempimo procedūros netinkamo taikymo, nes tai nebuvo priešingas gydymui veiksmas, ši procedūra nedavė laukto gydymo rezultato, galėjo sukelti tik simptomo (skausmo) paūmėjimą, dėl kurio ir buvo nutraukta ši procedūra. Teismas nurodė, kad ligonės netransportavimas neurochirurgo konsultacijai (ko atsisakė pati ieškovė ir išreiškė pageidavimą vykti savo organizuotu transportu) nelaikytinas Mažeikių ligoninės gydytojų nerūpestingumu, nes ieškovė dėl to ar kito dėmesio stokos jeigu ir išgyveno, šie jausmai nebuvo kojų negalios priežastimi. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Teismas sprendė, kad faktinis priežastinis ryšys ir V. P. atsiradusi žala – kojų negalia atsirado nepriklausomai nuo ligos diagnozavimo momento, gydymo Mažeikių ligoninėje metodikos, netransportavimo neurochirurgo gydymui, ieškovės ligos pasekmė – kojų negalia per laiką iš dalies atsistatė ir negrįžtamo proceso neatsirado. Teismo teigimu, ieškovės nurodomi emociniai išgyvenimai, depresija galėjo atsirasti ir dėl ligos, jautrumo, ieškovės subjektyvaus požiūrio, asmeninių savybių. Teisinis priežastinis ryšys – ieškovės nurodomi turtinės ir neturtinės žalos padariniai t.y. būsto pardavimas, papildomos išlaidos, pajamų netekimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, neįgalumas, yra nutolę nuo tų veiksmų ( 2003 08 06 iki 2003 08 21 diagnozės tikslinimo, gydymo pobūdžio (tempimo), neurochirurgo konsultacijai siuntimo išdavimo, transporto neorganizavimo), kuriuos įrodinėjo ieškovė. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Mažeikių ligoninės gydytojų veiksmai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas V. P., buvo adekvatūs, o audito išvadose, kuriomis remiasi ieškovė, nustatyti tik formalūs pažeidimai, kurie nenulėmė žalos atsiradimo, ieškovė neįrodė atsakovo gydytojų neteisėtų veiksmų bei tų aplinkybių, kad atsakovo gydytojų veiksmai (jų neatidumas, kvalifikuotumas) yra priežastiniame ryšyje, t. y. lėmė ieškovės kojos negalią (žalą sveikatai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui neatsirado prievolė atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Neturtinės žalos atsiradimo faktas neįrodytas, kaip ir byloje nenustatytos kitos deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodė, kad ieškovės motyvai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio iš esmės nedetalizuotini, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų atlyginti žalai (CK 6.247 str.). Dėl V. P. dukters A. P. prašymo atlyginti jai 5000 litų neturtinę žalą teismas nurodė, kad prašymas neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pagrindų, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovės V. P. ir A. P. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Baudžiamojoje byloje Nr.73-1-826-04, kurioje atliktas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus pareigų atlikimo, Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertai atliko teismo medicininį-deontologinį tyrimą. Atlikus tyrimą baudžiamojoje byloje buvo pateikta specialisto išvada. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akte yra aprašomi duomenys, kurie buvo nurodyti minėtoje specialisto išvadoje. Ekspertizės akte vadovaujamasi ne byloje esančiais objektyviais duomenimis, o ištirti tik trečiųjų asmenų R. B., L. P., R. S., V. N. parodymai. Akivaizdu, kad šių asmenų parodymai yra subjektyvūs, kadangi šioje byloje jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu minėtame ekspertizės akte yra visiškai nesiremiama ieškovės V. P. parodymais. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje ekspertizė buvo atlikta šališkai, tokiu būdu pažeidžiant CPK 214 straipsnio 1 dalį. Be to, ekspertizės akte iš esmės nėra atsakoma į kai kuriuos klausimus, o atsakant remiamasi prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nėra pagrįstos medicinine dokumentacija ir liudytojų parodymais. Teismas, sprendimą grįsdamas ekspertizės, kuri iš esmės yra šališka ir dėl to neteisėta, išvadomis pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų leistinumą bei nešališką teismo procesą.

112. Byloje buvo pateiktos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos audito išvados. Šiose išvadose yra nustatyta, kad ieškovei V. P. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos netinkamai ir nekokybiškai, tokiu būdu pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, kurios numato paciento teisę į kokybišką ir kvalifikuotą sveikatos priežiūrą. Visi nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo V. P. trūkumai yra nurodyti minėtose išvadose. Šios išvados įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstos, todėl tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priimant sprendimą jos buvo galiojančios ir teismas privalėjo jomis remtis.

123. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas V. P. formalių pažeidimų buvo padaryta, tačiau teismas ieškinį atmetė. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią gydytojui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas, yra keliami maksimalūs atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004).

134. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės A. P. reikalavimo priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą. Teismas tik nurodė, kad šis reikalavimas neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, tačiau jokių išsamesnių argumentų bei motyvų nenurodė.

14Atsakovas VšĮ Mažeikių ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

151. Nepagrįstas ieškovių argumentas, kad teismo medicinos ekspertizė atlikta byloje yra neobjektyvi. Vertinant V. P. klinikinį atvejį buvo atlikti keli ekspertiniai vertinimai: baudžiamojoje byloje buvo pateikta 2005-04-04 specialisto išvada, o civilinėje byloje – 2008-01-21 ekspertizės aktas. Šiuos įrodymus teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.

162. Teismas sprendime įvertino visus įrodymus esančius byloje, tame tarpe ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitą ir konsultanto profesoriaus E. J. išvadą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtos institucijos išvados yra nuneigtos ekspertizės akto išvadomis, ekspertų paaiškinimais.

173. Teismas, spręsdamas profesinės atsakomybės klausimą, vertindamas, ar yra gydytojų kaltė, jų elgesį pagrįstai lygino su apdairaus, rūpestingo, atidaus gydytojo elgesio standartu, kuriuo laikytinas teismo ekspertų sukurtas modelis. Ekspertai patvirtino VšĮ Mažeikių ligoninės gydytojų veiksmų tinkamumą ir tą aplinkybę, kad ir jie tokioje situacijoje būtų taip pat pasielgę, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad VšĮ Mažeikių ligoninės gydytojų kaltės nėra.

184. CK nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais, todėl ieškovė A. P. teisės reikalauti neturtinės žalos už motinos patirtą žalą sveikatai neturi.

19Trečiasis asmuo UAB ,,BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atsakomybei kilti, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

20IV. Apeliacinio teismo argumentai

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

23Byloje keliamas teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas.

24Dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos civilinės atsakomybės

25Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).

26Spręsdamas klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.).

27Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. P. savo ieškinį grindė tuo, kad jai atvykus į Mažeikių ligoninę 2003 m. rugpjūčio 6 d., jai nebuvo teisingai nustatyta diagnozė, kad pagal jos subjektyvius ir objektyvius ligos duomenis buvo neteisingai ir neprofesionaliai parinktas gydymo būdas, skubos tvarka neatlikta chirurginė operacija (ar ji nenukreipta tokiai oracijai) ir šių gydytojų veiksmų (neveikimo) pasėkoje jai buvo sužalota sveikata, jos kairės kojos pėda iki šiol nejudri, dėl ko ji liko iš dalies nedarbinga ir patyrė dvasinius išgyvenimus bei fizinį skausmą.

28Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį ieškovės nurodytais pagrindais, išsamiai išanalizavo civilinės ir baudžiamosios bylos duomenis, rėmėsi juose esančiomis 2005 m. balandžio 4 d. medicininio-deontologinio tyrimo (baudž. bylos l. 29), 2008 m. sausio 21 d. medicininės ekspertizės (t. 1, b. l. 235-239) išvadomis, atlikusių ekspertizes ekspertų teismo posėdyje duotais paaiškinimais ir sprendė, kad ieškovei teiktos medicininės paslaugos buvo tinkamos kokybės, jos sveikatos sutrikdymas sąlygotas ne atsakovo gydytojų veiksmų (neveikimo), o pačios ieškovės susirgimų, ir ieškinį atmetė.

29Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija sutinka ir išsamiau teismo išdėstytų ir išanalizuotų aplinkybių dėl ieškovės ligos eigos ir dėl jai taikytų gydymo būdų neanalizuoja.

30Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja specialisto ir ekspertizės išvadų, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimą teismas, teisingumą ir prašo įvertinti byloje esančią audito išvadą, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apeliacinio skundo ribas, plačiau pasisako dėl šių aplinkybių.

31Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti ieškovės V. P. apeliaciniame skunde išdėstytas abejones dėl ekspertizės ir specialisto išvadų teisingumo, paskyrė byloje pakartotinę deontologinę ekspertizę, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai (ekspertizės aktas t. 4, b. l. 56-71). Ši ekspertizė iš esmės patvirtino ankstesnių ekspertizių išvadas ir nustatė, kad V. P. jos gydymosi Mažeikių ligoninėje nuo 2003-08-06 iki 2003-08-18 laikotarpiu buvo nustatyta diagnozė, atitinkanti jos tuometinę būklę, kad gydymo taktika – tempimo procedūra, galėjo tik sustiprinti skausmus, bet neturėjo tiesioginės įtakos jos diagnozei – stuburo išvaržai ir kad nebuvo būtinybės skubiai chirurginei operacijai pagal medicininiuose dokumentuose užfiksuotą simptomatiką.

32Kilus abejonių dėl tam tikrų ekspertų išvadų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti ekspertizę atlikę specialistai – Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas G. M. ir Neurochirurgijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus neurologė I. S.. Jie patvirtino, kad Mažeikių ligoninės gydytojų ieškovei taikyti gydymo veiksmai ir gydymo taktika buvo teisingi, kad nebuvo nustatytos ,,arklio uodegos“ suspaudimo sindromas, kuris būtų sąlygojęs būtinybę skubiai operacijai ir kad ieškovės sveikatos sutrikimų priežastis – jos iki šiol turėti susirgimai, o ne gydytojų veiksmai (neveikimas).

33Įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo pripažinti atsakovo darbuotojų (gydytojų) nepakankamą atidumą, dėmesingumą ar profesionalumo stoką, gydant ieškovę V. P.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad gydytojų veiksmus teismas turi vertinti ne galutinio rezultato, kuris dažnai būna neišvengiamas dėl subjektyvių priežasčių, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. viešoji įstaiga Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011). Todėl nenustačius gydymo eigoje gydytojų neteisėtų veiksmų ar nepateisinamo neveikimo, net ir esant nepageidaujamam galutiniam rezultatui, gydytojų civilinė atsakomybė negalima.

34Dėl audito išvadų vertinimo

35Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje esančia Valstybinės medicininio audito inspekcijos (toliau – Audito) išvada, kurioje nustatyti gydytojų neteisėti veiksmai, konstatuoti lokalinių teisės aktų pažeidimai ir nevertino šios išvados kaip didesnę įrodomąją reikšmę turinčio įrodymo (t. 3, b. l. 48-53).

36Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialiais rašytiniais įrodymais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią laikytini dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų. Neabejotinai, audito inspekcija laikytina valstybine institucija. Tačiau ši įstatymo nuostata nėra absoliuti, nes toliau pasakyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymais, įrodymais.

38Kaip minėta, byloje esančios dvi ekspertizės išvados ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada, paneigia Audito išvados teiginius, esą V. P. buvo taikytas netinkamas gydymo metodas. Be to, vykdydamas Audito išvadoje keliamus reikalavimus, atsakovas 2004 m. vasario 20 d. surengė klinikinę konferenciją (t. 2, b. l. 101), kurioje gydytojų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Audito išvadoje nurodyti kai kurie pažeidimai-kad nėra ligonės parašo dėl siūlomo gydymo, dėl jai suteiktos informacijos, nebuvo sudarytos sutartys su pacientu, pažeistos registracijos taisyklės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra tik formalūs ir negalintys turėti jokios įtakos žalai atsirasti ar padidėti.

39Dėl A. P. reikalavimų

40Ieškovės V. P. dukra A. P. nurodė, kad dėl savo motinos ligos ir negalios išgyveno, patyrė tiek materialinių, tiek dvasinių sunkumų, jai teko pertraukti studijas, todėl prašė atlyginti jai neturtinę žalą. Apeliaciniu skundu ieškovės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nenagrinėjo visai.

41Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės A. P. ieškinio reikalavimas, jo pagrindas yra betarpiškai susijęs su V. P. ieškiniu, jo tenkinimas galimas tik patenkinus V. P. reikalavimus. Teismui nustačius, jog ieškovės V. P. ieškinys nepagrįstas ir netenkintinas, nebuvo pagrindo išsamiau pasisakyti ir dėl kitos ieškovės – A. P. ieškinio. Net ir nustačius, kad ji išgyveno dėl motinos ligos, jos patiriamų skausmų ar kad dėl to turėjo nutraukti studijas, tai neturėtų teisinės reikšmės, nekonstatavus atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir netaikant atsakovui civilinės atsakomybės dėl V. P. gydymo.

42Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir šias išlaidas prašė priteisti iš ieškovių. Teisėjų kolegijos manymu, kadangi ieškovės sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį vadovaudamosi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo suteikta teise pacientams ginti savo teises bei reikalauti žalos atlyginimo, atsižvelgdamos į Valstybinės medicininio audito inspekcijos nustatytus atsakovo darbo organizavimo trūkumus, kurių pagrindu kilo abejonių dėl pažeistų teisių, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovių nepriteisiamos.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

46Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės V. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos:... 5. Ieškovė A. P. nurodė, kad dėl motinos V. P. blogos sveikatos būklės (jau... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovės V. P. ir A. P. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo... 10. 1. Baudžiamojoje byloje Nr.73-1-826-04, kurioje atliktas ikiteisminis tyrimas... 11. 2. Byloje buvo pateiktos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie... 12. 3. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad teikiant sveikatos... 13. 4. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės A. P. reikalavimo priteisti... 14. Atsakovas VšĮ Mažeikių ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. 1. Nepagrįstas ieškovių argumentas, kad teismo medicinos ekspertizė atlikta... 16. 2. Teismas sprendime įvertino visus įrodymus esančius byloje, tame tarpe ir... 17. 3. Teismas, spręsdamas profesinės atsakomybės klausimą, vertindamas, ar yra... 18. 4. CK nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo... 19. Trečiasis asmuo UAB ,,BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 20. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 23. Byloje keliamas teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir gydymo... 24. Dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos civilinės... 25. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai... 26. Spręsdamas klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, Lietuvos... 27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. P. savo ieškinį grindė tuo, kad jai... 28. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį ieškovės nurodytais... 29. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija sutinka ir išsamiau teismo... 30. Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja specialisto ir ekspertizės išvadų,... 31. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti ieškovės V. P. apeliaciniame skunde... 32. Kilus abejonių dėl tam tikrų ekspertų išvadų pagrįstumo, apeliacinės... 33. Įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi... 34. Dėl audito išvadų vertinimo... 35. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 36. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.... 37. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialiais rašytiniais įrodymais ir... 38. Kaip minėta, byloje esančios dvi ekspertizės išvados ir baudžiamojoje... 39. Dėl A. P. reikalavimų... 40. Ieškovės V. P. dukra A. P. nurodė, kad dėl savo motinos ligos ir negalios... 41. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės A. P. ieškinio reikalavimas, jo... 42. Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 46. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti...