Byla e2A-235-524/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., L. N., VĮ Turto bankas ir pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjų R. V. ir V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., L. N., VĮ Turto bankas ir pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo, ir

Nustatė

2pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po Z. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Nurodė, kad 2013-08-29 mirė pareiškėjo R. V. mama ir pareiškėjo V. N. senelė Z. V.. Po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 63,24 kv. m. ploto butas, es. ( - ). Pareiškėjas R. V. kartu su Z. V. minėtame bute gyveno iki jos mirties, šiame bute gyvena ir šiuo metu. Pareiškėjo V. N. veiksmai dėl palikimo priėmimo pasireiškia tuo, kad prisidėjo prie buto išlaikymo, kartu su R. V. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, prižiūrėjo butą, rūpinosi juo, naudojosi likusiais bute baldais ir daiktais. Nei vienas iš pareiškėjų į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė.

3Suinteresuoti asmenys R. V. ir L. N. atsiliepime į ieškinį fakto nustatymui neprieštaravo. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys R. V. ir L. N. (2015-09-09 teismo posėdžio metu) nuomonę pakeitė, sutikdamos tik dėl pareiškėjo R. V. reikalavimo tenkinimo. Suinteresuotų asmenų R. V. ir L. N. ir jų atstovo nuomone pareiškėjas V. N. palikimo nėra priėmęs, jokių aktyvių veiksmų, patvirtinančių pastarojo siekį įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, neatliko.

4Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

5Plungės rajono apylinkės teismas 2015-10-19 priėmė sprendimą, juo pareiškėjo R. V. pareiškimą tenkino, o pareiškėjo V. N. pareiškimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. po motinos mirties liko gyventi motinai priklausiusiame bute, jame gyvena ir šiuo metu, padedamas socialinių darbuotojų moka komunalinius mokesčius, pagal išgales rūpinosi buto priežiūra, naudojosi bute likusiais baldais ir namų apyvokos daiktais. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, tokie jo veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 str. 2 d. Spręsdamas pareiškėjo V. N. reikalavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas V. N. paveldimame bute neapsigyveno, gyveno tame pačiame name tik kitame bute, t.y. turėjo kitą gyvenamą vietą, R. V. sutikimu lankydavosi bute, nakvodavo ir galimai padėjo atlikti kai kuriuos smulkius buto priežiūros darbus (krosnies glaistymą, sienų dalinį tapetavimą ir pan.). Tačiau faktinis buto valdytojas buvo ne V. N., bet R. V.. Teismas V. N. materialinės pagalbos teikimą R. V., vertino kaip geranorišką pagalbą asmeniškai R. V. dėl pastarojo gyvenimo būdo.

6Apeliaciniu skundu pareiškėjas (apeliantas) V. N. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo dalį, kuria netenkintas apelianto reikalavimas ir priimti naują sprendimą – apelianto reikalavimą tenkinti. Teigia, kad jo veiksmai dėl palikimo priėmimo pasireiškia tuo, kad apeliantas prisidėjo prie šio buto išlaikymo, kartu su R. V. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, prižiūrėjo butą, rūpinosi juo, naudojosi Z. V. baldais ir daiktais. Mano, jog teismas netinkamai vertino, kad apelianto prisidėjimas pinigais prie pagrindinio paveldimo turto išlaikymo yra geranoriška pagalba asmeniškai R. V., nes pats R. V. teisme patvirtino aplinkybes, kad V. N. buvo išreiškęs R. V. savo ketinimus ir valią dėl paveldimo turto po Z. V. mirties, ko pasekoje ir skirdavo pinigines lėšas buto išlaikymui, prisidėjo aktyviais darbais, gerinant buto būklę. Teigia, kad teismas sukūrė netinkamą situaciją, kai L. N., nepriėmusi palikimo, įstojo į šią bylą, tačiau jai suteikta teise iš R. V. pusės, tapo asmeniu, užsivedusiu paveldėjimo bylą, o iš savo brolio V. N. šią teisę yra bandoma atimti.

7Suinteresuoti asmenys R. V. ir L. N. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Savo poziciją grindžia atsiliepime į pareiškimą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir pagrindais.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11Byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. V. motina ir pareiškėjo V. N. senelė Z. V. mirė ( - ) Po palikėjos mirties liko 63,24 kv. m. ploto butas, es. ( - ). Kadangi Plungės rajono apylinkės teismas 2015-10-19 priėmė sprendimą, juo pareiškėjo R. V. pareiškimą tenkino, o pareiškėjo V. N. pareiškimą atmetė, ir tik dėl pastarojo teisės į minėto turto nuosavybės teisės įgijimą yra paduotas apeliacinis skundas, todėl šioje byloje nagrinėjamas tik pareiškėjo V. N. teisės į minėto turto nuosavybės teisės įgijimą, t.y. palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

12Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

13Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos faktiniai duomenys neįrodo, kad faktinis buto valdytojas buvo V. N.. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes.

14Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).

15Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. P. ir kt. v. Kauno valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2011).

16Apelianto teigimu, jo veiksmai dėl palikimo priėmimo pasireiškė tuo, kad apeliantas prisidėjo prie šio buto išlaikymo, kartu su R. V. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, prižiūrėjo butą, rūpinosi juo, naudojosi Z. V. baldais ir daiktais, be to, buvo išreiškęs R. V. savo ketinimus ir valią dėl paveldimo turto po Z. V. mirties, ko pasekoje ir skirdavo pinigines lėšas buto išlaikymui, prisidėjo aktyviais darbais, gerinant buto būklę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas neįrodė, kad savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą.

17Pirmiausia, apeliantas, teigdamas, kad skirdavo pinigines lėšas buto išlaikymui, tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad buto išlaikymo mokesčiai buvo sumokami iš R. V. gaunamų socialinių išmokų. Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytą minėtą aplinkybę, į suinteresuotų asmenų argumentus, į tai, kad apeliantas buto išlaikymą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma tikėtinai nepagrindžia minėtos apelianto nurodytos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo prieš tai nustatyta aplinkybe, apeliantas jos nepaneigė jokiais įrodymais, o pateikė tik tas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos ir įvertintos, todėl ir šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

18Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis prižiūrėjo butą, negali būti pakankamu pagrindu, sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Pirmiausia, apeliantas ginčo bute negyveno nei iki, nei po palikėjo mirties. Antra, kaip neginčijamai nustatyta pirmosios instancijos teismo (šios aplinkybės apeliantas neginčija, ją pripažino savo pareiškimu), minėtame bute, iki ir po palikėjos mirties gyveno(-a) pareiškėjas R. V.. Apeliantas niekaip nepaaiškino ir neįrodė, kokiu būdu jis prižiūrėjo palikėjos turtą, jei jį faktiškai prižiūrėjo bute gyvenantis pareiškėjas R. V., kuris, kaip anksčiau minėta, mokėjo buto išlaikymo mokesčius. Dėl minėtų priežasčių, apelianto nurodyta aplinkybė apie buto priežiūrą atmestina, kaip nepagrįsta.

19Apeliantas teigia, kad buvo išreiškęs R. V. savo ketinimus ir valią dėl paveldimo turto po Z. V. mirties. Tačiau nustačius, kad apeliantas jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimui neatliko, vien tik savo noro priimti palikimą išreiškimas (pasyvus veiksmas) negali būti laikomas palikimo priėmimu, nes, kaip minėta, palikimas, faktiškai jį pradėjus valdyti, priimamas aktyviais veiksmais.

20Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Apelianto nurodyti argumentai teismo išvadų nepaneigia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, ištyrė visumą byloje nustatytų aplinkybių, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą ir palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

22Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po Z.... 3. Suinteresuoti asmenys R. V. ir L. N. atsiliepime į ieškinį fakto nustatymui... 4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto... 5. Plungės rajono apylinkės teismas 2015-10-19 priėmė sprendimą, juo... 6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas (apeliantas) V. N. prašo pakeisti Plungės... 7. Suinteresuoti asmenys R. V. ir L. N. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. V. motina ir pareiškėjo V. N. senelė... 12. Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo... 13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos faktiniai duomenys... 14. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta... 15. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 1... 16. Apelianto teigimu, jo veiksmai dėl palikimo priėmimo pasireiškė tuo, kad... 17. Pirmiausia, apeliantas, teigdamas, kad skirdavo pinigines lėšas buto... 18. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis prižiūrėjo butą, negali būti... 19. Apeliantas teigia, kad buvo išreiškęs R. V. savo ketinimus ir valią dėl... 20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo... 21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 22. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 23. Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą palikti nepakeistą...