Byla 2-2431-803/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovui BAB bankui SNORAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

3dalyvaujant ieškovei D. M. (buvusi pavardė K.), atstovui adv. S. K., atsakovo BAB banko SNORAS atstovui A. M.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovui BAB bankui SNORAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

5Teismas

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

71. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (b. l. 1-4).

82. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia jos su atsakovu 2011-04-13 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. BS090130P992320373 dėl 49 998,15 Lt vertės obligacijų įsigijimo; 2) taikyti restituciją ir pripažinti ieškovės sumokėtą 49 998,15 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS. Ieškovė nurodė, jog nuo 2009 metų sutaupytas lėšas laikydavo AB banke SNORAS, investuodama į terminuotus indėlius, o indėlių sutartis pratęsdavo vieneriems metams iki 2011 metų. Paaiškino, jog 2011 m. balandžio 13 d. nuvykus į banką pratęsti terminuotų indėlių sutarčių, banko darbuotoja primygtinai siūlė vietoje terminuotų indėlių sutarčių sudaryti indėlio sertifikato bei obligacijų įsigijimo sutartis. Pažymėjo, jog apie investavimo riziką atsakovo darbuotoja jos neinformavo, tiesiog nurodydama apdraudimo aplinkybę, o ieškovė, palyginusi siūlomas palūkanų normas už skirtingus investavimo produktus, sudarė ginčijamą Obligacijų pirkimo sutartį. Pažymėjo, jog banko darbuotoja privalėjo įvertinti ieškovės kaip investuotojos patirtį investuojant į įvairius finansinius produktus bei išmanymą apie investicinius bankinius produktus, tačiau minėtų aplinkybių neįvertino. Nurodė, jog nėra baigusi specialių mokslų, neturi žinių apie įvairius finansinius produktus, neturi investavimo patirties, tačiau visas santaupas norėjo laikyti saugiai ir užtikrintai. Pažymėjo, jog pasitikėjo banko darbuotoja ir tikėjo jos pateikta informacija bei siūlymais, todėl dėl susidariusio klaidingo įspūdžio sudarė ginčijamą indėlio obligacijų pirkimo sutartį. Mano, jog buvo suklaidinta atsakovo įgalioto atstovo dėl esminių sandorio aplinkybių, o žinodama apie tai, kad obligacijos nėra apdraustos ir yra labai rizikingas investavimo produktas, nebūtų sudariusi obligacijų įsigijimo sutarties bei prisiėmusi nepagrįstai didelės rizikos. Pažymėjo, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta iš esmės suklydus, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.90 straipsnį.

93. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17a-28). Nurodė, kad ieškovė atsakovo klientė buvo nuo 2009 metų: 2009-02-03 sudarė terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20090203P990060, 2010 m. investavo į atsakovo vertybinius popierius (sudarė sandorį dėl indėlio sertifikato įsigijimo), o 2011-04-13 sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110413P990007, kurios pagrindu ieškovės įsigijo 500 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma. Pažymėjo, jog byloje esantys ir atsakovo papildomai pateikiami dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti didesnę piniginę grąžą, ir tai jai buvo neabejotinai suprantama. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei sukeliamas pasekmes. Ieškovei pageidaujant bei remiantis teisės aktų reikalavimais 2010-02-05 su ieškove buvo sudaryta tipinė Aptarnavimo sutartis, kuriai galiojant bei kurią vykdant sudarytas ginčijamas sandoris. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad sudarant sutartį, ieškovei nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos. Pažymėjo, kad savo parašu ieškovė patvirtino, jog visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį; kad ji su jomis sutiko ir jos išreiškė jos valią; parašu taip pat patvirtino, kad ji yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotoja buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir suprato jų pasekmes. Mano, jog ieškovė negalėjo nepastebėti tiek ginčijamo sandorio, tiek Aptarnavimo sutarties nuostatų, kurios yra prie pat jos parašų. Pažymėjo, jog ieškovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnio ir 178 straipsnio reikalavimus, neįrodė, jog nesusipažino su pasirašomais dokumentais. Taip pat nurodė, jog iškilus neaiškumams dėl ginčijamo sandorio ar su jo sudarymu susijusiomis rizikomis, ieškovė visada galėjo konsultuotis su atsakovo darbuotojais tiek telefonu, tiek atvykus į atsakovo klientų aptarnavimo padalinį, be to, ieškovė nebuvo verčiama sudarinėti ginčo sandorį. Atsakovo teigimu, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog po ginčijamo sandorio sudarymo kreipėsi į atsakovą dėl minėtų dokumentų pateikimo ir jų negavo, taigi akivaizdu, jog ieškovė nesikreipė į atsakovą ne dėl to, kad negavo atitinkamų dokumentų, bet dėl to, jog su jais nesusipažino ginčijamos sutarties pasirašymo metu. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovas prieš sudarydamas ginčijamą sandorį nesurinko informacijos apie ieškovės finansinę padėtį, investavimo tikslus ir patirtį, kadangi ieškovė savo parašu duomenų anketoje patvirtino, jog atsisako suteikti atsakovui informaciją, kartu patvirtindama, jog supranta atsisakymo pasekmes – atsakovo negalėjimą nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra ieškovei tinkamos. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl vertintina, kad atsakovas nepateikė ieškovei klaidinančios informacijos ir ieškovė nesuklydo. Pažymėjo, jog ieškovė nutarė, kad yra pajėgi savarankiškai įvertinti su investavimu į atsakovo vertybinius popierius susijusią riziką. Mano, jog tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovei su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką. Pažymėjo, jog obligacijos pagal 2007-05-31 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr.1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 58 punktą laikomos nesudėtingomis finansinėmis priemonėmis, todėl obligacijų įsigijimo sąlygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Atsakovo teigimu, akivaizdu, jog ieškovė siekė investuoti lėšas į atsakovo vertybinius popierius tikėdamasi gauti didesnę grąžą. Nurodė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad banko darbuotoja primygtinai siūlė sudaryti indėlio sertifikato bei obligacijų įsigijimo sutartis, o darbuotojai buvo apmokyti. Atsakovo teigimu, darbuotojų mokymų apie obligacijas medžiagos 4 puslapio pirmoje eilutėje aiškiai nurodoma, jog draudimas obligacijoms negalioja, o banko darbuotojai sudarant Obligacijų sutartis vadovavosi 2008-02-08 obligacijų platinimo banke instrukcija, pagal kurią banko darbuotojas turėjo pasidomėti, ar klientas buvo susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos banko obligacijų emisijos sąlygomis, o tuo atveju, jeigu klientas nebuvo susipažinęs, banko darbuotojas turėjo Prospekto ir emisijos galutines sąlygas atspausdinti bei juos įteikti klientui.

104. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 62-79). Manė, jog ieškovė negalėjo nepastebėti terminuoto indėlio sutarčių ir ginčo sutarties formų skirtumo. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovė negali teigti suklydusi. Pažymėjo, kad nežinojimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti asmens suklydimą esminiu, nes jo suklydimą realiai sąlygojo ne atsakovo nuslėpta ar netinkamai atskleista informacija, o įstatymo nežinojimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčo sutarties sudarymo ji teiravosi ar derėjosi su banko darbuotoju tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Pasak trečiojo asmens, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis atsakovas privalėjo sudaryti su kiekvienu asmeniu, kuriam buvo teikiamos investicinės paslaugos. Vadovaujantis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1 K-22, ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos 59 punktu, finansų maklerio įmonė (atsakovas), prieš pradėdama teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo sudaryti su klientu rašytinį susitarimą, kuriame nustatomos pagrindinės kliento ir finansų maklerio įmonės teisės ir pareigos. Nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, o taip pat atitinkamai ir visos jos nuostatos bei susiję dokumentai turėjo būti žinomi ieškovei. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra nustatyta teisės aktais. Nurodė, jog ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarties, ji turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę. Pažymėjo, jog ieškovė buvo ilgametė banko klientė, jame laikė savo santaupas, todėl bankas neturėjo motyvo suklaidinti ieškovės ar suteikti jai melagingą informaciją, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovę.

115. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog indėlio sutartį pratęsdavo kiekvienais metais, o banko darbuotoja buvo kaip draugė; pastaroji ir nurodė, kad investavusi į obligacijas nieko nepraras. Nurodė, jog banke užtruko labai trumpai, pasirašant sutartį banko darbuotoja nedavė paskaityti, todėl sutarties neskaitė, tik ją pasirašė, kadangi pasitikėjo atsakovu. Paaiškino, jog investuoti atsakovo banke pasiūlė motina, nurodžiusi, jog atsakovo banke mokamos geros palūkanos. Pažymėjo, jog apie indėlius ir obligacijas bei investavimo į minėtus produktus riziką nieko nežinojo.

126. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Papildomai paaiškino, jog suklaidinimas neskaičius sutarties sąlygų neįmanomas. Nurodė, jog ieškovė ilgą laiką investavo atsakovo banke, pasitikėdama juo, be to, ieškovė prisipažino, jog sutartį pasirašė neskaičiusi. Pažymėjo, jog sutartį sudaro vienas puslapis, todėl ieškovė turėjo galimybę be didelių laiko sąnaudų susipažinti su sutarties turiniu. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė turėjo teisę išsiaiškinti visas sutarties sąlygas, todėl to nepadariusi turi prisiimti sutarties sudarymo riziką.

13Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

147. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu BAB banku SNORAS, atstovaujamu Panevėžio filialo taupomojo skyriaus vyresniosios vadybininkės G. M., 2011-04-13 sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110413P990007, kurios pagrindu įsigijo 500 vnt. obligacijų už 49 988,15 Lt (b. l. 6). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. P994717 (specialioji dalis) tarp ieškovo ir BAB banko SNORAS pasirašyta 2010-02-05 (b. l. 29). Byloje taip pat pateikta 2010-02-05 sudaryta kliento aptarnavimo sutartis (bendroji dalis) bei priedas Nr. 1-F (b. l. 30-33). Ieškovė 2012-01-10 pateikė atsakovui AB bankui SNORAS 49 988,15 Lt sumos Kreditorinį reikalavimą (b. l. 38-40). Byloje pateikta 2014-02-03 kreditoriaus reikalavimų ataskaita, iš kurios nustatyta, kad patvirtintas ieškovės 51 232,88 Lt sumos finansinis reikalavimas BAB banko SNORAS bankroto byloje (b. l. 41).

158. Ieškovė įrodinėja, jog ginčijamą sutartį pasirašė iš esmės suklydusi, t. y. manydama, kad obligacijoms galioja indėlių draudimas. Ieškovės teigimu, jos valią sudaryti ginčijamą sandorį lėmė banko darbuotojos apgaulingi veiksmai, suklaidinę ieškovę dėl investavimo produktams taikomos draudiminės apsaugos bei atsakovo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių įstatyme (toliau – FPRĮ) nurodytos pareigos informuoti klientus apie galimas rizikas, supažindinti su siūlomu investavimo produktu nevykdymas.

169. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

1710. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, ir kt).

1811. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Be to, siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, investuotojas galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-68/2014, ir kt.).

1912. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog finansų tarpininko (tiksliau – atsakovo darbuotojos) suteikta informacija apie tai, jog obligacijos yra apdraustos nuo atsakovo nemokumo, suklaidino ieškovę, o ji dėl klaidingai suteiktos informacijos galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (CPK 178 straipsnis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė pasirašė 2011-04-13 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110413P990007 (b. l. 6). Minėtoje sutartyje nenurodytas įsigytų investavimo produktų (obligacijų) draudimas (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog sutarties neskaitė, ją pasirašė pasitikėdama banko darbuotoja, kuri buvo kaip draugė, ir įrodinėjo aplinkybę, jog dėl sutarties pasirašymo trukmės (truko labai trumpai) nebuvo informuota apie obligacijų nedraudžiamumą. Pažymėtina, jog sutarties tekstas nedidelės apimties (vos vienas puslapis), todėl vertintina, kad susipažinimas su sutarties turiniu prieš ją pasirašant nebūtų užtrukęs. Kita vertus, sutiktina su atsakovo argumentu, jog ieškovė nebuvo verčiama pasirašyti ginčijamą sutartį, byloje nenustatyta, jog ieškovę ribojo laikas pasirašant ginčijamą sutartį ir ji negalėjo paskaityti pasirašomos sutarties ar detaliau pasidomėti investavimo į obligacijas sąlygomis. Be to, pažymėtina, jog ieškovė turėjo galimybę perskaityti Obligacijų pasirašymo sutarties sąlygas grįžusi į namus, taigi turėjo visas galimybes pasidomėti, ar obligacijos yra draustos ir nutraukti Obligacijų pasirašymo sutartį gerokai anksčiau nei buvo iškelta atsakovui bankroto byla. Byloje neginčijamais šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė dar 2009-02-03 su atsakovu sudarė terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20090203P990060, po metų investavo į atsakovo vertybinius popierius, o atsakovas sandorį įvykdė (b. l. 34), todėl tikėtina, jog ieškovė domėjosi kitomis investavimo galimybėmis ir jai buvo paaiškintos obligacijų įsigijimo galimybės bei sąlygos. Vertintina, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog neigiamos tokio sandorio sudarymo pasekmės tenka ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, pažymėta, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

2013. Kaip jau buvo minėta 10 punkte, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, o prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

2114. Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Šiam faktui nustatyti neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, buvo 29 metų amžiaus, įgijusi kirpėjos, turizmo srities išsilavinimą, turėjo investavimo patirties (investavo atsakovo banke nuo 2009 metų). Pažymėtina, kad nors ieškovė yra neprofesionali investuotoja, tačiau nurodytos aplinkybės neabejotinai leido ieškovei suvokti galimas pasekmes, t. y. aplinkybę, jog obligacijos nėra draudžiamos. Be to, ieškovės amžius bei investavimo patirtis yra pakankama atskirti indėlį nuo obligacijos ir įvertinti kitas svarbias aplinkybes. Taip pat vertintina, jog ieškovei dėl įgytos patirties turėjo būti suprantama, kad yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, juolab, kad ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis), o ieškovė paaiškino, jog investuoti paskatino ieškovės motina, nurodžiusi, kad atsakovo bankas moka „geras palūkanas“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė „sujungusi su motina dvi sąskaitas, kadangi mokamos didesnės palūkanos“. Taigi iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė žinojo už investavimo produktus mokamas palūkanas, todėl tikėtina, jog domėjosi ir kitais investavimo produktais, t. y. obligacijomis, ir ginčijamą sutartį sudarė dėl didesnės palūkanų normos.

2215. Nors ieškovė įrodinėja, kad jai bankas suteikė neprofesionalios investuotojos statusą, tačiau ir minėta aplinkybė neatleidžia ieškovės nuo pareigos pasidomėti investavimo produktu, juolab kad 12 punkte pažymėta, jog minėto finansinio produkto suvokimui nereikia specialaus išsilavinimo, o jis pakankamai pažįstamas ir vidutiniam vartotojui.

2316. Nenustatyta, jog atsakovo darbuotoja pažeidė FPRĮ 22 straipsnio reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, jog ieškovė pasirašė ginčijamą sandorį, tokiu būdu patvirtindama, jog visos sutarties sąlygos su ja aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, ji su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią (b. l. 6). Be to, pažymėtina, jog tiek 2010-02-05 Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. P994717 (specialioji dalis), tiek Klientų aptarnavimo sutartis taip pat pasirašytos, o jas pasirašydama ieškovė patvirtino gavusi minėtus dokumentus (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė nenurodė objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jai nebuvo suteikta informacija ir tokiu būdu pažeistas FPRĮ 22 straipsnis.

2417. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog atsakovas nepasidomėjo ieškove, kaip neprofesionalia investuotoja, o atsakovo darbuotoja neįvertino jos išmanymo apie investicinius bankinius produktus. Byloje pateiktas Kliento aptarnavimo sutarties priedas Nr. 1-F, iš kurio matyti, jog ieškovė savo parašu patvirtino atsisakymą pateikti banko prašomą informaciją ir tokiu būdu suprato, jog bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias negalės nustatyti, ar ieškovei tinkamos atitinkamos investavimo priemonės (b. l. 33; CPK 178 straipsnis).

2518. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais vertintina, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė aplinkybės, galinčios pagrįsti ginčijamo sandorio pripažinimą dėl suklydimo, todėl nėra pagrindo ieškovės ieškinio tenkinti (CPK 178 straipsnis).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

2719. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo atlyginti teismo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškinį atmetus, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2820. Atsakovas BAB bankas SNORAS bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patyrė 429,29 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 123-125). Įvertinus tai, kad byloje nenagrinėti sudėtingi teisės ir fakto klausimai, o trečiąjį asmenį advokatai atstovavo ne vienoje panašioje byloje, vertintina, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti trečiojo asmens turėtų išlaidų dydį, kad bylą pralaimėjusiai ieškovei nebūtų perkelta trečiojo asmens nepagrįsto išlaidavimo kompensavimo našta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.). Taikant CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę spręstina, kad trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina atlyginti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Laikytina, kad ši suma yra pagrįsta ir realiai atitinka trečiojo asmens patirtas už suteiktas atstovavimo paslaugas išlaidas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

2921. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme išlaidos sudaro 10,16 Eur, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei.

30Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

31atmesti ieškovės D. M. ieškinį.

32Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( - ) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

33Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės D. M. (a. k. ( - ) 10,16 Eur (dešimt eurų 16 euro ct) bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,... 2. sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovei D. M. (buvusi pavardė K.), atstovui adv. S. K., atsakovo... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. 1. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės... 8. 2. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti... 9. 3. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį... 10. 4. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktame... 11. 5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai... 12. 6. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo... 13. Teismas... 14. 7. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu BAB banku SNORAS, atstovaujamu... 15. 8. Ieškovė įrodinėja, jog ginčijamą sutartį pasirašė iš esmės... 16. 9. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas... 17. 10. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant, ar buvo suklysta,... 18. 11. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 19. 12. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog... 20. 13. Kaip jau buvo minėta 10 punkte, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas... 21. 14. Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas),... 22. 15. Nors ieškovė įrodinėja, kad jai bankas suteikė neprofesionalios... 23. 16. Nenustatyta, jog atsakovo darbuotoja pažeidė FPRĮ 22 straipsnio... 24. 17. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog atsakovas nepasidomėjo ieškove,... 25. 18. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais vertintina, jog ieškovė... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. 19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 28. 20. Atsakovas BAB bankas SNORAS bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Trečiasis... 29. 21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme... 30. Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas... 31. atmesti ieškovės D. M. ieškinį.... 32. Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( - ) trečiojo asmens,... 33. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės D. M. (a. k. ( - ) 10,16 Eur... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...