Byla 2A-428-544/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-420/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 704 Lt žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrovėje apdraustas butas, esantis ( - ), priklausantis D. T., 2010-05-29 buvo užlietas vandeniu. Bute buvo apgadinta 16,8 m2 bei 39 m2 sienų. 2010-06-01 sudaryta lokalinė sąmata, pagal kurią užpylimu sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 704 Lt. Šią draudimo išmoką D. T. sumokėjo, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovą, kuris yra buto, esančio virš aplieto buto, savininkas (CK 6.263 str. 1 d., 6.266 str., 6.270 str., 6.1015 str.). 2010-08-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti patirtą turtinę žalą, tačiau į pretenziją nebuvo reaguota (b. l. 3-4).

3Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-01-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir D. T. 2008-10-22 sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2008-10-21 buvo apdraustas butas, esantis adresu ( - ). Ieškovo 2010-05-31 surašytame turto sugadinimo akte nurodyta, jog 2010-05-29 D. T. priklausantis butas buvo užpiltas vandeniu, apgadinta 16,8 m2 bei 39 m2 miegamojo sienų, tokiu būdu padarant jai žalą, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo yra viršutinio buto ( - ), savininkas atsakovas A. Č.. UAB „Paslaugos būstui“ gyvenamojo namo apžiūros aktu nustatė, kad buto ( - ) kambario kampe yra trūkusi gipso kartono plokštė, vandens nubėgimo žymių nepastebėta, o į butą ( - ) patekti nepavyko, pro skylę duryse pastebėta, kad bute atliekami remonto darbai, todėl galėjo įvykti užpylimas. Ieškovas atlygino D. T. dėl buto apliejimo padarytą nustatytą 704,00 Lt turtinę žalą ir 2010-07-16 pretenzija pareikalavo, kad atsakovas šią žalą atlygintų ieškovui. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2010-10-22 akto ir suvestinės duomenis, atsakovui priklausančiame bute šalto vandens skaitiklis Nr. 08 7190684 ir karšto vandens skaitiklis Nr. 08 7158979 įrengti 2008-12-30. Jie buvo pakeisti 2012-05-02 ir pakeitimo metu jų rodmenys buvo 00000, ką patvirtina 2012-05-02 vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktas. 2010-10-22, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po užpylimo, tiek šalto, tiek karšto prietaisų apskaitos prietaisų rodmenys taip pat buvo nuliniai. Atsakovui priklausantis butas po įvykio nebuvo apžiūrėtas, duomenų, kad ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų apžiūrėti butą ir nustatyti užliejimo šaltinį, o atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, nepateikta, taip pat nebuvo tirta užpylimo galimybė iš kitų butų ar kitų šaltinių. Ieškovas atsakovo kaltę grindžia prielaidomis, nes net paties ieškovo 2010-05-31 turto sugadinimo akte nurodyta, jog atsakingas asmuo tik numanomas. Todėl, teismo manymu, aplinkybė, jog užpylimas įvyko būtent iš atsakovo buto, šiuo atveju nėra akivaizdi ir aiški, o ieškovas neįrodė konkretaus atsakovo nerūpestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu, nepateikė patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog 2010-05-29 atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis ( - ) ir užliejimo žymės yra būtent šio įvykio pasekmės. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo negalintis nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo (b. l. 74-76).

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2014-01-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pagal bylos duomenis gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), pastatytas 2008 metais, todėl mažai tikėtina, kad nuo namo statybos pabaigos praėjus dvejiems metams vanduo į ieškovo draudėjos butą pateko dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar iš kitur, o ne iš viršuje esančių patalpų. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto duomenys įrodo, kad 2010-05-31 atsakovo bute buvo atliekami vidaus apdailos darbai, tačiau ieškovės darbuotojas į butą nebuvo įleistas. UAB „Paslaugos būstui" 2010-06-01 Gyvenamojo namo apžiūros akte nurodė, kad aiškindamasi buto užpylimo židinį nustatė, kad užpylimas galėjo įvykti iš atsakovo buto, kuriame atliekami remonto darbai, tačiau bendrovės atstovai į butą nebuvo įleisti. Byloje esant įrodymams dėl įvykio metu atsakovo bute buvo atliekamų vidaus apdailos darbų, tikėtina, kad užliejimas galėjo įvykti atsakovo butą remontuojančiam rangovui paveikus vandentiekio sistemą iki vandens apskaitos prietaisų. Todėl atsakovo į bylą pateiktas 2010-10-22 aktas apie situaciją gyvenamojoje patalpoje nėra patikimas įrodymas, pagrindžiantis užpylimo iš atsakovo buto negalimumą. Minėti įrodymai teismo turėjo būti pripažinti kaip teikiantys pagrindo tikėtinai išvadai, kad 2010-05-29 draudėjos butas buvo užpiltas iš atsakovo buto. Teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ir pažeisdamas įstatymus išnagrinėjo ir įvertino įrodymus ir dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai (b. l. 81-82).

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir ieškinį atmetė pagrįstai. Ieškovo nurodytas argumentas dėl to, kad naujos statybos name mažai tikėtinas vandens nutekėjimas iš kitų šaltinių, nepagrįstas ir remiamasi tik subjektyvia nuomone. Butą įsigijo 2009 metais, kai jame buvo atlikti vidaus apdailos darbai ir iki 2013 metų esminių apdailos darbų, kuriems būtų reikalingas vanduo, neatliko. Bute nebuvo įrengto nei vieno vandens čiaupo, o vietose, kuriose turėtų būti vandens čiaupai, buvo įsukti šio namo statytojų vamzdžių kamščiai. Ieškovo 2010-05-31 bute pastebėti asmenys atliko ne vidaus apdailos darbus, o elementarius tvarkymo, šiukšlių vežimo darbus ir jie neturėjo priėjimo prie vandens apskaitos prietaisų, todėl galimybės aplieti butą nebuvo. Argumentas, kad remontuojantys butą asmenys galėjo paveikti vandentiekio sistemą iki vandens apskaitos prietaisų, nepagrįstas ir dėl to, kad vandens apskaitos prietaisai jau buvo įrengti bendro naudojimo laiptinėje vandens apskaitos prietaisų skydinėje, kuri yra rakinama. Jo pateiktas 2010-10-22 aktas yra gautas iš AB „Klaipėdos vanduo" kontrolierių tarnybos specialisto, kuris, apžiūrėjęs vandens apskaitos prietaisus, gedimų ar pažeidimų neužfiksavo. Toks aktas turėtų būti vertinamas kaip padidintą įrodomąją galią turintis oficialiais rašytinis įrodymas, o jame nurodytos aplinkybės turėtų būti laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Kadangi ieškovo argumentai remiasi tik tikėtinomis išvadomis, tai teismas, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo, operatyvumo principus, laisvo įrodymų vertinimo principus, pagrįstai vertino jo pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą (b. l. 86-87).

6Apeliacinis skundas atmetamas, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, todėl visų jų nekartoja.

7Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas (draudėjas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo ieškinys, pareikštas CK 6.263 str. 1 d., 6.266 str., 6.270 str., 6.1015 str. pagrindais, dėl draudimo išmokos už žalą, kilusią dėl buto užliejimo vandeniu, priteisimo buvo atmestas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

8Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir D. T. 2008-10-22 sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2008-10-21 buvo apdraustas butas, esantis adresu ( - ) (b. l. 6-7). 2010-05-31 ieškovo surašytame turto sugadinimo akte nurodyta, jog 2010-05-29 D. T. priklausantis butas buvo užpiltas vandeniu, apgadinta 16,8 m2 bei 39 m2 miegamojo sienų, tokiu būdu padarant jai žalą, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo yra viršutinio buto – ( - ), savininkas, pas kurį patekti nepavyko, bet pro vietoje akutės (duryse), esančią skylę buvo matyti, kad bute vyksta apdailos darbai, ko pasekoje galėjo įvykti auštu žemiau esančio buto užliejimas (b. l. 8-12). UAB „Paslaugos būstui“ 2010-06-01 gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyta, kad buto Nr. 81 kambario kampe trūkusi gipso kartono plokštė, vandens nubėgimo žymių nepastebėta. Į butą Nr. 86 patekti nepavyko, spėjama, kad užpylimas galėjo įvykti neatsargiai atliekant remonto darbus (b. l. 14). 2010-05-29 buto, esančio ( - ), savininkas buvo atsakovas A. Č. (b. l. 19-20). Ieškovas, atlikęs žalos administravimo procedūrą, apskaičiavo draudėjai padarytos žalos dydį ir 2010-04-14 išmokėjo jai 704 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 15-18). Atsakovas nesutinka ieškovui sumokėti šią sumą kaip žalos atlyginimą.

9CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šių civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).

10Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo vandeniu, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

11Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo įsitikinimui nepasiekus nurodyto laipsnio, įrodinėjama aplinkybė laikoma neįrodyta. Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2010-05-29 atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis ir užliejimo žymės yra būtent šio įvykio pasekmės. Ieškovas savo teiginius, kad atsakovo bute buvo atliekami vidaus apdailos darbai, grindžia paties ieškovo surašytu Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei UAB „Paslaugos būstui“ Gyvenamojo namo apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad bute atliekami remonto darbai, nors pats nurodo, kad į butą patekti nepavyko, kad „spėjama“, jo užpylimas galėjo įvykti neatsargiai atliekant remonto darbus (b. l. 8-14). Tačiau, kaip pagrįstai teigia atsakovas, jam priklausantis butas po įvykio nebuvo apžiūrėtas. Patikimų ir objektyvių duomenų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl buto apžiūros su tikslu nustatyti užliejimo šaltinį ir kad atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, ieškovas nepateikė. Iš atsakovo buto Skaitiklių rodmenų suvestinės nuo 2008-12-30 iki 2012-05-02 duomenų, AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolierių tarnybos kontrolierės 2010-10-22 Akto, 2012-05-02 Vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo akto matyti, kad atsakovo bute šalto vandens skaitiklis Nr. 08 7190684 ir karšto vandens skaitiklis Nr. 08 7158979 įrengti 2008-12-30, o jų pakeitimo metu 2012-05-02 rodmenys buvo nuliniai, tokie pat jie liko ir iki 2012-05-02 (b. l. 32, 42-44). Šie duomenys paneigia, kad užliejimas galėjo vykti iš atsakovo buto, ir šių įrodymų turinio bei įrodomosios reikšmės neginčija ieškovas. Ieškovas nurodo, kad mažai tikėtina, jog naujos statybos name vanduo į ieškovo draudėjos butą pateko dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotėkų sistemos ar kitų šaltinių, tačiau tai tik abstrakti ir niekuo nepagrįsta prielaida. Atsakovo butas taip pat yra naujos statybos ir neseniai įrengtas, todėl vandens nutekėjimo galimybę taip pat reikėtų vertinti kaip mažai tikėtiną. Byloje liko nepaneigti atsakovo argumentai, kad jis butą pirko su apdaila ir iki 2013 m. apdailos darbų, kuriems būtų reikalingas vanduo, neatlikinėjo ir kad vandens apskaitos prietaisai yra įrengti bendrai naudojamoje laiptinėje vandens apskaitos prietaisų skydinėje, kuri yra rakinama, todėl pažeidimas iki vandens apskaitos prietaisų taip pat nebuvo galimas.

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė, jog D. T. priklausančio buto užpylimo židinys buvo būtent atsakovo butas, t. y. neįrodė visumos būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis visais byloje esančiais įrodymais ir byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles, nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (CPK 176–179, 185, 189 str.).

14Įrodymų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta.

15Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

16Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai