Byla e2A-722-555/2017
Dėl sutartinių palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22263-475/2016 pagal ieškovų A. B. ir L. Z. ieškinį atsakovui A. J. dėl sutartinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovai A. B. ir L. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo A. J. 5 136,91 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 8 d. iki ieškinio parengimo dienos (2016 m. birželio 23 d.), 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2009 m. kovo 30 d. su atsakovu A. J. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią A. B. ir V. Z. iš atsakovo lygiomis dalimis (po ½ dalį) pirko 0,1093 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Teisę pirkti žemės sklypą ieškovai įgijo 2009 m. kovo 30 d. teisių perleidimo akto pagrindu, R. B. lygiomis dalimis perleidus savo teises ir pareigas, kylančias iš 2008 m. sausio 23 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Preliminarios sutarties pagrindu atsakovui už žemės sklypą avansu buvo sumokėta 32 733,43 Eur (113 022,00 Lt) suma. Preliminarios sutarties 4.2. punktas nustatė pardavėjo (atsakovo) įsipareigojimą į Žemės sklypą įvesti komunikacijas, t. y. elektrą (10 kW galios), geriamą vandenį, buitines ir lietaus nuotekas, tačiau jie nebuvo tinkamai ir visiškai įvykdyti. Preliminarios sutarties 4.2. punkte nustatytų prievolių vykdymas pirkėjui turėjo esminės reikšmės, todėl preliminarioje sutartyje buvo nustatyta, jog šių prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas laikomas esminiu preliminarios sutarties pažeidimu (4.3. punktas), o pagal preliminariosios sutarties 4.5. punktą, nurodytų pardavėjo įsipareigojimų neįvykdymas sukėlė teisines pasekmes – pardavėjui kilo pareiga sumokėti pirkėjui 8 procentų dydžio metines palūkanas už avansu gautą pinigų sumą už visą laikotarpį iki tol, kol pardavėjas tinkamai ir visiškai įvykdys savo įsipareigojimus. Atsakovas ieškovams yra sumokėjęs sutartines palūkanas už laikotarpį iki 2014 m. liepos 8 d., tačiau nuo šio momento atsakovas sutartinių palūkanų nebemoka, taip pat iki šiol delsia tinkamai ir visiškai įvykdyti savo sutartinį įsipareigojimą žemės sklype įrengti numatytas komunikacijas. Atsakovas pripažino piniginę prievolę, kadangi jis ieškovams iki šiol mokėjo sutarto dydžio palūkanas. Ieškovai įrodinėjo, jog ieškovui ir toliau nevykdant savo sutartinių prievolių, už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (ieškinio parengimo diena), ieškovas turi sumokėti 5 136,91 Eur sutartinių palūkanų sumą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17962-475/2016, ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovas A. J. kreipėsi į teismą su prieštaravimais, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog ieškovų reikalavimas priteisti netesybas yra kildinamas iš pasibaigusios ir nebeegzistuojančios prievolės. Ieškovai buvo suinteresuoti įsigyti Žemės sklypą, todėl 2009 m. kovo 30 d. sudarė perleidimo aktą, tačiau 2009 m. kovo 30 d. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis jau buvo pasibaigusi ir nebeegzistavo, todėl ieškovai pagal šį aktą neįgijo jokių teisių (išskyrus teisę į nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, jei ji nesudaryta dėl atsakovo kaltės). Atsakovas šį aktą pasirašė vien tik tam, kad užsitikrintų, jog sudarius žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį su ieškovais, preliminarios sutarties šalis R. B. nereikš jokių pretenzijų. Tą pačią dieną, t. y. 2009 m. kovo 30 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nėra jokių nuostatų apie atsakovo įsipareigojimus iki žemės sklypo atvesti komunikacijas. Atsakovas įrodinėjo, kad jis pagal minėtą sutartį yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus ir jokios prievolės atvesti iki žemės sklypo komunikacijas neturi ir neturėjo. Ieškovams palūkanas geranoriškai mokėjo, nes žemės sklypo vietoje vystė visą gyvenamųjų kvartalą ir nenorėjo konfliktiškų santykių su ieškovais, manė, jog komunikacijų įvedimo darbai bus greitai užbaigti. Tuo tarpu, klausimas dėl tinkamo prievolės įvesti komunikacijas įvykdymo jau buvo iškeltas kitoje civilinėje byloje, kurioje konstatuota, jog komunikacijos yra įvestos ir įsipareigojimas jas nutiesti yra įvykdytas tinkamai. Atsakovas taip pat nurodė, kad prašomos priteisti palūkanos yra neprotingai didelės, sudaro beveik pusę žemės sklypo pirkimo kainos, o be to, yra prašomos priteisti už terminą, kuriam praleistas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus su jais nesutiko ir nurodė, jog ieškiniu yra prašoma priteisti palūkanas, kurių atsakovas neginčijo, jas pripažino ir vykdė, tuo tarpu atsakovo prievolė ieškovams susidėjo iš dviejų etapų, t. y. komunikacijų įvedimo ir jų perdavimo, todėl tik pilnas ir visapusiškas šių etapų įgyvendinimas gali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Ieškovai nesutiko ir su argumentu dėl nepagrįstai didelių palūkanų dydžio, nurodė, kad dėl jų dydžio buvo susitarta sutartimi, laisva šalių valia, tuo tarpu ieškovai iš atsakovo pirko žemės sklypą su sąlyga, kad žemės sklypas bus tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį iki 2008 m spalio 1 d., o savalaikis žemės sklypo paskirties pakeitimas ir komunikacijų į žemės sklypą įvedimas jiems buvo esminė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo prielaida ir sąlyga. Be to, ieškovai atsakovui sumokėjo beveik visos žemės sklypo kainos avansą, dėl ko atsakovas galėjo naudotis svetimais pinigais ir vystyti nekilnojamojo turto projektą ir iš to gauti didelės finansinės naudos. Ieškovai taip pat įrodinėjo, jog atsakovo netinkamas prievolių vykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl jis vyksta kiekvieną dieną, o ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 206 m. lapkričio 23 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. preliminariam (civilinėje byloje Nr. 2-11407-255/2016) ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. galutiniam (civilinėje byloje Nr. 2-3868-800/2015) sprendimams įsiteisėjus, aplinkybės dėl preliminarios žemės sklypo sutarties galiojimo ir palūkanų mokėjimo įgavo prejudicinio fakto galią, kurių įrodinėti nereikia. Dėl to atmestas atsakovo argumentas, kad ieškiniu pareikštas reikalavimas yra kildinamas iš pasibaigusios preliminarios žemės pirkimo pardavimo sutarties pagal nebeegzistuojančią prievolę – įvesti komunikacijas į žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1083-459/2016 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovams A. B. ir L. Z. nuosavybės teise priklausančiame sklype komunikacijų įvedimo, t. y. nebuvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, todėl teismas laikė, kad minėtoje byloje nustatyti faktai, negali būti pripažinti prejudiciniais šioje byloje. Byloje nenustatyta duomenų, kad atsakovas būtų pranešęs ieškovams apie tai, jog komunikacijos yra įrengtos ir gali būti perduotos priėmimo – perdavimo aktu, kaip tai numatyta preliminariojoje sutartyje bei vėlesniame 2013 m. spalio 19 d. susitarime, priešingai atsakovas už prievolės įvesti komunikacijas neįvykdymą mokėjo ženklias sumas, kas patvirtina, kad atsakovas prievolę, kylančią iš preliminariosios sutarties ir tai, kad ji yra neįvykdyta, pripažino. Atsakovas nepateikė ieškovams duomenų apie prievolės pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį įvykdymą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2016 m. birželio 23 d., tuo tarpu komunikacijos viešame registre įregistruotos tik 2016 m. spalio 30 d. Atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, preliminarios sutarties 4.2. punkte nustatytų įsipareigojimų į žemės sklypą įvesti komunikacijas bei perduoti jas perdavimo – priėmimo aktu, neįvykdė. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovai pareikštu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti netesybas, teismas pareikšt reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Nustatęs, kad atsakovas prievolės nevykdo nuo 2008 m. spalio 1 d. ir iki šiol palūkanų neginčijo bei iki 2014 m. liepos 8 d. jas mokėjo, įvertinęs , kad atsakovas yra verslininkas, kuris žemės sklypo vietoje vysto visą gyvenamąjį kvartalą, todėl teismas sprendė, kad palūkanų dydis yra pagrįstas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m lapkričio 23 d. galutinį sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Preliminaria sutartimi palūkanos buvo nustatytos už nepiniginės prievolės pažeidimą, todėl jos negali būti laikomos kompensuojamosiomis palūkanomis, o yra netesybos. Prievolė įvesti komunikacijas yra įvykdyta 2014 m. spalio mėn., ieškovas yra ženkliai praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovas neįsipareigojo pagal preliminariąja sutartį komunikacijas dar ir perduoti atskiru priėmimo – perdavimo aktu, kadangi toks perdavimas siejamas tik su ieškovo įsipareigojimu sumokėti kainos likutį, o ne su tinkamu atsakovės prievolės įvykdymu. Atsakovas savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį įvykdė tinkamai dar 2014 m. spalio 30 d., tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad komunikacijos viešame registre įregistruotos tik 2016 m. spalio 30 d., nereiškia, kad jos nebuvo įrengtos anksčiau, kadangi komunikacijų viešame registre įregistravimas atlieka tik duomenų išviešinimo funkciją, o ne fakto nustatomąją funkciją. Teismas klaidingai nustatė atsakovo prievolės įvykdymo momentą ir be pagrindo pripažino, kad sprendimo priėmimo dieną prievolė dar nebuvo įvykdyta. Netinkamai pritaikytos teisės normos dėl neprotingai didelių netesybų mažinimo, teismui jas atsisakius sumažinti. Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą, ieškovai prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. galutinį sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Žemės sklypo paskirties pakeitimas, komunikacijų įrengimas buvo esminė preliminarios sutarties sąlyga, tuo tarpu sudarant šią sutartį atsakovo parduodamas žemės sklypas nebuvo tinkamas naudoti pagal jo planuojamą tikslinę paskirtį. Pagal preliminarią sutartį atsakovui buvo sumokėtas avansas, kuris sudarė beveik visą žemės sklypo kainą. Tuo tarpu, šalių sudaryta sutartimi buvo numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais, laikotarpiu kol ieškovai negalėjo disponuoti žemės sklypu dėl jo trūkumų, nei turėjo piniginės lėšas, kurias galėjo investuoti kitur. Šalims preliminaria sutartimi susitarus dėl palūkanų, o ne dėl netesybų, įstatymai galimybės sumažinti sutartimi susitartų palūkanų dydžio nenumato. Atsakovas priėmimo – perdavimo aktu, kaip numatyta šalių įformintame susitarime, ieškovams neperdavė į žemės sklypą galimai įvestų komunikacijų, dėl ko ieškovai nežinojo apie į žemės sklypą įvestas komunikacijas ir nesant perdavimo, negalėjo objektyviai jomis naudotis. Atsakovas iki 2014 m. liepos 8 d. mokėjo palūkanas, tokiu būdu pripažino, kad nevykdė ir netinkamai įvykdė jam tenkančią prievolę įvesti komunikacijas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 30 d. ieškovai A. B. ir V. Z. su atsakovu A. J. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pirko 0,1093 ha žemės sklypą, esantį ( - ) Ieškovų teigimu, teisę pirkti minėtą žemės sklypą jie įgijo pagal 2009 m. kovo 30 d. teisių perleidimo aktą, kuriuo R. B. lygiomis dalimis ieškovams perleido savo teises ir pareigas, kylančias iš 2008 m. sausio 23 d. Preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl preliminarios sutarties sąlygos pakeisti žemės sklypo paskirtį bei, kad buvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nekyla. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai prašo atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti sutartines palūkanas dėl to, jog atsakovas laiku (iki 2008 m. spalio 1 d.) neįvykdė preliminariąja sutartimi (4.2 punktas) prisiimtų įsipareigojimų į parduodamą žemės sklypą atvesti komunikacijas. Preliminariosios sutarties 4.2 punkte nustatyta atsakovo prievolė iki 2008 m. spalio 1 d. į parduodamą žemės sklypą įvesti komunikacijas. Atsakomybė už šios prievolės tinkamą neįvykdymą numatyta preliminarios sutarties 4.5 punkte, t. y. parduodamo žemės sklypo pardavėjas, praleidęs sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą, iki pilnai ir tinkamai įvykdys preliminarios sutarties 4 punkte numatytas prievoles, privalo mokėti pirkėjui 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumokėto avanso sumos. Nagrinėjamos bylos atveju šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos preliminarios sutarties 4.5 punkto sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų pozicija ir sprendė, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius prievolės atlikti susitarime numatytus darbus, ieškovai įgijo teisę į kompensuojamąsias palūkanas. Sutarties nuostata dėl sumų, mokėtinų už sutarties pažeidimą, turėtų būti aiškinama taikant CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Snoras“ v. UAB „AS Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, o kompensuojamosios palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai (negautos pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kaip kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Darytina išvada, kad tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis), tuo tarpu netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių preliminariosios sutarties 4.5 punkte už tinkamą prievolių neįvykdymą nustatytos mokėtinos sumos pirkėjo naudai, įvardytos kaip palūkanos, mokėtinos nuo sumokėto avanso sumos. Įvertinus sutarties sąlygų visumą, nustačius, kad prievolė mokėti pinigų sumas skolininkui buvo už laiku neatliktus darbus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog tikrieji sutarties šalių ketinimai ir valia buvo susitarti vienai iš sutarties šalių taikyti netesybų institutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl preliminariosios sutarties sąlygose nustatytų palūkanų paskirties, nepagrįstai įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinę reikšmę suteikė nagrinėjamai civilinei bylai. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taikant šias procesines nuostatas pažymėta, kad šalys dalyvavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-11407-255/2011 nagrinėjime, kurioje įrodinėjimo dalykas buvo atsakovo prievolės tinkamas neįvykdymas per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2011 m. liepos 15 d. Nurodytoje byloje, sprendžiant reikalavimą dėl sutartyje nustatytų sumų už netinkamą prievolės įvykdymą priteisimo, buvo spręsta dėl skolininko įsipareigojimo atlikti darbus bei dėl priteistinų sumų dydžių, tačiau nebuvo keliamas klausimas dėl sutartyje įvardintų palūkanų, už netinkamą prievolės įvykdymą, paskirties ir tikslų Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir įvertindama tai, kad savo esme sutarties 4.5 punkte nustatyti mokėjimai už sutarties netinkamą įvykdymą atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokėtinos sumos laikytinos netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (palūkanomis nuo sumokėto avanso dalies) (CK 6.71 straipsnio1, 2 dalys). Netesybomis siekiama sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties bei skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai), t. y. šios sąlygos turi būti nustatytos, jeigu siekiama tam tikro asmens atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Byloje kyla ginčas ar sudarius pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, nepasibaigė apelianto prievolė vykdyti susitarimus, numatytus preliminariojoje sutartyje bei ar apeliantas yra tinkamai įvykdęs prievolę, nustatytą sutarties 4.2 punkte. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Sprendžiant dėl atsakovo prievolės vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-11407-255/2011 nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir jų tinkamas vykdymas. Tiek šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tiek šios bylos šalių sudarytas 2013 m. birželio 19 d. susitarimas, kuriame šalys pripažino prievolę vykdyti preliminariojoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad prievolė nutiesti komunikacijas atsakovui nepasibaigė ir sudarius pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sutartyje numatytos komunikacijos buvo nutiestos ir faktiškai eksploatuojamos nuo 2014 m. spalio 30 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę (sutartinę) atsakomybę, nustatė, kad komunikacijos, pradėtos įrenginėti 2009 metais, įrengtos 2016 m. spalio 30 d. Su šia išvada teisėjų kolegija nesutikti pagrindo neturi, kadangi pareiga pateikti įrodymus apie tinkamą prievolės įvykdymą, t. y. įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atsikirtimas (CPK 178 straipsnis) šiuo atveju tenka darbus atlikti įsipareigojusiam asmeniui-atsakovui. Surinktų byloje įrodymų pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atlikus darbus jų rezultatas buvo perduotas ieškovams ar, kad ieškovai turėdami galimybę, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apelianto valios, darbų rezultatu nesinaudojo. Apeliantas nurodo, jog sutartyje nebuvo numatyta sąlyga atikus darbus perduoti pagal atliktų darbų aktą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirstydamas įrodinėjimo naštą, teismas pagrįstai akcentavo tokio akto įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovai nedalyvavo Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2a-1083-459/2016 nagrinėjime, net ir įvertinus, kad minėtoje byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės apie komunikacijų įvedimą, pagrįstai apeliaciniame skunde nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės reikšmės nesuteikė nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 str. 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į sutarties turinį, susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius bei elgesį sutarties vykdymo laikotarpiu, pagrįstai pripažino atsakovo prievolę atlikti darbus, teisingai sprendė, jog darbai sutartyje nustatytu terminu nėra atlikti (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama priteista netesybų suma. Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sutarties 4.5 punkte šalys sutarė, kad jei pardavėjas vėluoja vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tai pirkėjas turi teisę skaičiuoti 8 procentus dydžio metines palūkanas nuo sumokėto avanso sumos iki visiško prievolės įvykdymo. Byloje yra pagrindas spręsti, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. atsirado skolininko pareiga vykdyti išvestinę (akcesorišką) prievolę mokėti netesybas. Spręstina, kad ginčo sutarties atveju ieškovams buvo aktualu, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai įvesti komunikacijas būtų įvykdyti laiku (Sutarties 4.3, 4.4 punktas). Tikėtina, kad termino pažeidimas lėmė tam tikrus ieškovų nuostolius, kurių įrodinėti šiuo atveju ieškovai neprivalo. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas už netinkamą prievolės įvykdymą mokėjo ženklias sumas. Netesybų 13 844,90 Eur (47 803,66 Lt) suma buvo sumokėta vykdant tiek įsiteisėjusius teismų sprendimus, tiek šalių sudarytą susitarimą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010) nėra pagrindo spręsti, kad šalių sutarta netesybų suma nustato nelygiavertę šalių padėtį, tiek susitarimo metu, tiek reikalavimo pareikšimo metu, prašoma priteisti per dieną suma nėra per didelė ar akivaizdžiai prieštaraujanti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, kadangi vėluojant atlikti sutartyje numatytus darbus kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas (apeliantas) privalo mokėti ne daugiau nei 0,02 procento dydžio netesybas nuo ieškovų sumokėtos sumos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi suteikta diskrecijos teise mažinti neprotingai dideles netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad pagrindo mažinti netesybų sumų nėra. Apeliaciniame skunde tai pat keliamas ieškinio senaties priteisti netesybas klausimas. Pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio senaties instituto, spręsdamas, jog šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų. Dėl šio teismo argumento pasisakyta nutarties 22 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant netesybų: reikalavimams priteisti netesybas pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IMG Company“ v. A. M., bylos Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „VIA Sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Atsižvelgdama į šią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, truko ilgiau nei šešis mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai priteisė netesybas už laikotarpius, ilgesnius nei šeši mėnesiai iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, prašomą priteisti netesybų sumą skaičiuojant už šešių mėnesių laikotarpį, t. y. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. galutiniu sprendimu ieškovams iš atsakovo priteista 5 136,91 Eur sutartinių palūkanų suma sumažintina iki 1 309,34 Eur sumos ir perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje. Nagrinėjamu atveju, pakeitus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, t. y. sumažinus ieškovų naudai iš atsakovo priteistą sutartinių palūkanų sumą, ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 25,49 procentais. Ieškovai byloje yra pareiškę prašymą priteisti jiems iš atsakovo 58,00 Eur žyminio mokesčio ir 895,40 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2016 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BP147/16, 2016 m. birželio 23 d. Kasos pajamų orderį Nr. 10/2016, 2016 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 281, 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BP208/16, 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų ataskaitą, 2016 m. lapkričio 3 d. Kasos pajamų orderį Nr. 19/2016. Šie įrodymai patvirtina tiek susidariusių išlaidų dydį, pagrįstumą, tiek ir jų realumą, t. y. ieškovai faktiškai atsiskaitė su juos atstovaujamu advokatu. Dėl to, atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 25,49 procentais, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.5 p., 8.19 p., ir 8.20 p.) ieškovams iš atsakovo priteistina 14,78 Eur žyminio mokesčio ir 228,24 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 243,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas byloje yra pareiškęs prašymą priteisti jam iš ieškovų 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė susidariusių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus – 2016 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija GA Nr. 2016/033, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra faktiškai atsiskaitęs už suteiktas advokato teisines paslaugas (jų realumo), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų plačiau nepasisako. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą, nesudaro pagrindo CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui bei šioje sąskaitoje nurodytų sumų paskirstymui (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014, 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010, Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-526-381/2016). Pirmosios instancijos teismas patyrė 5,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto), tačiau šias išlaidas perskirsčius proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos sudarytų mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 74,51 procentais, jam iš ieškovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovų 116,00 Eur žyminio mokesčio ir 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2016 m. gruodžio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija GA Nr. 2016/058, 2016 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 616 ir 2016 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas 617. Šie įrodymai patvirtina tiek susidariusių išlaidų dydį, pagrįstumą, tiek ir jų realumą, t. y. atsakovas faktiškai atsiskaitė su jį atstovaujamu advokatu. Dėl to, atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. tik 25,49 procentais, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.10 p.) atsakovui iš ieškovų priteistina 86,43 Eur žyminio mokesčio ir 335,30 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 421,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 210,87 Eur. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikę jų turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydį, pagrįstumą ir realumą patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. galutinį sprendimą pakeisti.

16Priteistą ieškovams A. B., a. k. ( - ) ir L. Z., a. k. ( - ) iš atsakovo A. J., a. k. ( - ) 5 136,91 Eur sutartinių palūkanų sumą sumažinti iki 1 309,34 Eur sumos, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos (1 309,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Priteistą ieškovams A. B., a. k. ( - ) ir L. Z., a. k. ( - ) iš atsakovo A. J., a. k. ( - ) 542,00 Eur žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 14,78 Eur sumos, o 895,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinti iki 243,02 Eur sumos.

18Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo klausimas.

19Priteisti atsakovui A. J., a. k. ( - ) iš ieškovų A. B., a. k. ( - ) ir L. Z., a. k. ( - ) po 210,87 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai