Byla 1A-327-309/2017
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nukentėjusiesiems M. L., M. Š., nuteistajam R. A., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė R. A. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant R. A. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

5Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. kovo 3 d. 20.15 val. iki 2017 m. kovo 4 d. 10.05 val. (viena para).

6Priteista iš R. A. M. L. 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81. R. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 3 d., apie 20.05 val., ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,63 promilės), pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems tarnybines pareigas, t. y. neklausė policijos pareigūnų – ( - ) AVPK ( - ) r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. L. ir ( - ) AVPK ( - ) r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Š. teisėtų reikalavimų nesipriešinti, sugriebęs abiem rankomis M. L. už uniforminės striukės, tampė, bandė parversti ant žemės, M. L. ir M. Š. siekiant R. A. uždėti antrankius, jis įspyrė M. L. vieną kartą į dešinės kojos kelį, M. Š. – taip pat vieną kartą į dešinį kelį, taip jiems sukeldamas fizinį skausmą, t. y. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams.

92. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir priimti R. A. naują – išteisinamąjį nuosprendį.

102.1. Skunde apeliantas nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimdamas šį nuosprendį teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

11Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio pažeidimo

122.2. Skunde teigiama, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos padarymo vietą, formaliai nurodyta, jog nuteistasis pasipriešino policijos pareigūnams ( - ), t. y. nurodytas sodybos sklypo adresas, kuris su gyvenamuoju namu užima 0,2 ha. Taigi kaltinamajame akte nėra aiškiai apibrėžta galbūt padarytos nusikalstamos veikos vieta. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad ir valstybinis kaltintojas teismo posėdžio metu pripažino šį BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimą ir nurodė, kad šiuo atveju nėra būtina patikslinti kaltinamąjį aktą BPK įstatymo nustatyta tvarka, pakanka žodžiu kaltinamajam nurodyti, kad nusikalstama veika padaryta „( - ), prie įėjimo į gyvenamąjį namą“. Atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato kaltinamojo akto tikslinimo informuojant kaltinamąjį apie patikslintas aplinkybes žodžiu – įstatymas aiškiai apibrėžia kaltinamojo akto tikslinimo tvarką ir kaltinamojo akto formą (BPK 254 straipsnio 3 dalis, 220 straipsnis). Teigia, kad nagrinėjamu atveju tiksli galbūt padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta yra svarbi formuojant nuteistojo gynybinę poziciją. Vertinant nuteistojo galimybę pasipriešinti bei padaryti tam tikrus sužalojimus, yra svarbu įvertinti, ar konkrečioje vietoje (gyvenamojo namo patalpa, gyvenamojo namo kiemas ir t. t.) nuteistasis apskritai turėjo galimybę pasipriešinti ir savo veiksmais sukelti fizinį skausmą dviem pareigūnams. Ši aplinkybė yra svarbi ir liudytojų parodymų vertinimo kontekste (M. Š. nurodė, kad įvykio vieta – gyvenamojo namo prieangis, M. L. – prie įėjimo į gyvenamąjį namą). Mano, kad vien minėtas pažeidimas yra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu.

13Dėl įrodymų vertinimo

142.3. Skunde nurodoma, kad R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai apibūdino jo ir policijos pareigūno M. L. tarpusavio santykius, kurie daugiau nei 15 metų yra konfliktiški, nurodė to priežastis. R. A. nuosekliai teigė, kad po to, kai V. A. su pareigūne M. Š. nuėjo į namo vidų, M. L. „jų (M. L. ir R. A.) asmeninio įsisenėjusio konflikto pagrindu“ spyrė jam į koją ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad R. A., liudytojos V. A., nukentėjusiųjų M. L. ir M. Š. parodymai patvirtina, jog konfliktas tarp M. L. ir jo pažįstamo R. A. kilo namo kieme esant tik jiems dviem. Atkreipia dėmesį, kad teismas, laikydamas R. A. parodymus mažiau patikimais (nepatikimais), lyginant su M. L. parodymais, tokių savo išvadų nemotyvavo. Pažymi, kad iš byloje esančios specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, jog be visų kitų sužalojimų, R. A. padarytas gilus odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, kairės alkūnės sąnaryje-dilbyje. Sužalojimai blauzdoje ir alkūnės sąnaryje-dilbyje padaryti kietais bukais daiktais, pvz. batu apmauta koja, dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais. Dėl šių sužalojimų R. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mano, kad minėta specialisto išvada patvirtina nuteistojo parodymus, kad būtent M. L. jam spyrė ir tokiu būdu pradėjo konfliktą. Teismas šio įrodymo nevertino, jokių motyvų, kodėl šiuo įrodymu nesiremia, nenurodė.

152.4. Skunde taip pat pažymima, kad teismo posėdžio metu atsakydamas į gynėjo klausimus M. L. patvirtino, jog su R. A. juos sieja ilgametė pažintis, bendras darbas policijoje, nurodė, kad jam dirbant ( - ) apylinkės inspektoriumi, R. A. bandė kištis į jo darbą, be to, jie periodiškai susitinka policijos asociacijos renginiuose. Pasak nuteistojo gynėjo, M. L. parodymai iš esmės yra tapatūs R. A. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, išskyrus vienintelę aplinkybę – kad tarp jo ir R. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai.

162.5. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad būtent R. A. pranešė apie įvykį ir jo kvietimu atvyko policijos ekipažas. Šiuo atveju R. A. laikė save nukentėjusiuoju, o M. L., matydamas situaciją kieme (V. A. veiksmai), laikė R. A. pažeidėju ir galimu įtariamuoju, padariusiu nusikalstamas veikas. Taigi vien ši situacija galėjo būti neteisėtų M. L. veiksmų pagrindas. Kartu gynėjas akcentuoja, kad liudytoja V. A. nurodė, jog būtent M. L. po to, kai R. A. buvo išvežtas į policijos komisariatą, liepė jai rašyti pareiškimą dėl R. A. smurto artimoje aplinkoje, nurodydamas, kad priešingu atveju ji bus sulaikyta už tai, kad antrą kartą dėl jos kaltės kviečiama policija. Šiuos parodymus V. A. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas R. A. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas. Mano, kad M. L. suinteresuotumą bylos baigtimi galėjo sąlygoti ir tai, kad įvykio metu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ bei antrankiai, o šių specialiųjų priemonių panaudojimas yra griežtai reglamentuotas. Panaudojimas šių priemonių nesant teisėto pagrindo užtraukia atsakomybę policijos pareigūnui. Nurodo, kad R. A. su pareiškimu yra kreipęsis į ( - ) rajono apylinkės prokuratūrą dėl neteisėto specialiųjų priemonių panaudojimo jo atžvilgiu, šis prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

172.6. Skunde taipogi pažymima, kad liudytoja M. Š. negalėjo nurodyti, kokių teisėtų reikalavimų R. A. nevykdė, kaip ir negalėjo nurodyti, kokius veiksmus atliko R. A. ir M. L. iki to momento, kai ji pamatė R. A. gulintį ant žemės, o M. L. besistengiantį uždėti R. A. antrankius. M. Š. tik nurodė aplinkybes, kuriomis buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, t. y. tik R. A. ir M. L. tarpusavio veiksmų pasekmes.

182.7. Taigi, apelianto nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatsižvelgė į EŽTT praktiką.

19Dėl BK 286 straipsnio taikymo

202.8. Nuteistojo R. A. gynėjo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. A. būtų sugadinęs policijos pareigūno M. L. rūbus, taip pat, kad R. A. savo veiksmais būtų sukėlęs fizinį skausmą M. L. ir M. Š.. Pažymi, kad nė vienas iš tariamų nukentėjusiųjų, skirtingai nei nuteistasis, nesikreipė į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimo nustatymo. Be to, M. L. nurodė, kad jis nematė, kada R. A. įspyrė M. Š., o M. Š. negalėjo nurodyti, ar R. A. įspyrė M. L.. Nors pats R. A. neneigė, kad galėjo įspirti tiek M. Š., tiek M. L., tačiau tai buvo nevalingi veiksmai po to, kai jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. M. Š. be kita ko nurodė, kad R. A. jai nesiekė įspirti tyčia ir sukelti jai fizinį skausmą. Taigi, jei policijos pareigūnams ir buvo sukeltas fizinis skausmas, tai nuteistasis padarė nevalingai.

212.9. Apelianto tvirtinimu, byloje taip pat nėra įrodymų, kad R. A. būtų grasinęs susidoroti, nužudyti. R. A. veiksmai, kuriuos jis neigia, jei tokie ir buvo (įsitvėrimas į striukės atlapus), buvo nukreipti ne prieš policijos pareigūną, vykdantį tarnybines pareigas M. L., o prieš pažįstamą M. L., kuris jam grasino ir spirdamas sužalojo koją – R. A. veiksmuose nebuvo tyčios, nukreiptos į siekį nevykdyti teisėtų policijos pareigūno reikalavimų bei jam pasipriešinti. Šiuo atveju, netgi atmetus ir nevertinant R. A. parodymų apie M. L. ir jo tarpusavio santykius, jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių, jo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kartu teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas R. A. apkaltinamąjį nuosprendį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymių buvimo R. A. veiksmuose ar jo dalyvavimo padarant minėtą nusikalstamą veiką, o taip pat dėl jo kaltės, nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, todėl R. A. atžvilgiu priimtas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

22Dėl civilinio ieškinio

232.10. Nuteistojo R. A. gynėjas nurodo, kad nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimais, priimamas ir nagrinėjamas civilinis ieškinys, kurio turinys atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau šiuo atveju byloje yra tik M. L. prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu ir nutarimas M. L. pripažinti civiliniu ieškovu, o civilinis ieškinys byloje nebuvo pateiktas. Taigi, nesant byloje dokumento, kuris atitiktų CPK 135 straipsnyje keliamus reikalavimus, teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti civilinio ieškinio. Pažymi, kad nors pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau M. L. nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė 300 Eur žalą: apklausiamas teisiamajame posėdyje M. L. tik nurodė, kad sugadinto laikrodžio „Swiss Military” vertė yra 300 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, o kartu ir ieškinio pagrįstumą, M. L. nepateikė. Nurodo, kad teismas, pažymėdamas, jog laikrodžio kaina internetinėse svetainėse yra netgi didesnė negu 300 Eur, nenurodė, kokiose būtent interneto svetainėse ieškojo palyginamųjų kainų, tokių duomenų byloje nebuvo, t. y. teismas rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad teismo sprendimas priteisti M. L. iš R. A. 300 Eur turtinei žalai atlyginti yra neteisėtas ir nepagrįstas.

243. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji prašė skundą atmesti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies – pripažinti nukentėjusiajam M. L. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

254. Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Ž. Kalinausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

26Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo

275. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013, Nr. 2K-297-222/2016).

285.1. Kartu pažymima, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016).

295.2. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame aiškiai nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Akivaizdu, kad kaltinamajame akte apelianto veika aprašyta atskleidžiant esmines faktines aplinkybes, kurios yra svarbios nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymui, o tai, kad kaltinime nenurodyta, jog nuteistasis R. A. neteisėtus veiksmus atliko būtent prie įėjimo į gyvenamąjį namą, (nurodyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra ( - )), nėra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas turi trūkumų ir tai galėjo turėti reikšmės formuojant nuteistojo gynybinę poziciją. Atkreipiamas dėmesys, kad įteikus R. A. pranešimus apie įtarimą, jis nenurodė, kad įtarimas jam būtų neaiškus, ar nesuprantamas, priešingai, nurodė, kad jis supranta, kuo yra įtariamas (b. l. 59, 68), o teisiamajame posėdyje prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, R. A. nurodė, kad kaltinimo esmę jis suprato (b. l. 128). Be to, ir iš nukentėjusiųjų M. L. bei M. Š. parodymų, ir iš liudytojos V. A., ir iš paties nuteistojo R. A. parodymų matyti, kad jie visi nurodė, jog R. A. neteisėtus veiksmus atliko prie įėjimo į namą, lauke, o ne gyvenamojo namo patalpoje. Taip pat pastebėtina, kad R. A. neneigė, jog galėjo įspirti policijos pareigūnams, tačiau tvirtino, kad tai galėjo padaryti ne tyčia, o griūdamas ant žemės. Taigi nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad šiuo atveju nėra galimybės įvertinti, ar R. A. apskritai turėjo galimybę pasipriešinti ir savo veiksmais sukelti fizinį skausmą policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. suprato kaltinimą ir aktyviai nuo jo gynėsi, darytina išvada, kad pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus, nepažeidžiantis kaltinamojo teisių į gynybą, o apeliacinio skundo teiginiai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsti.

30Dėl įrodymų vertinimo

316. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

326.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Akivaizdu, kad teismas pripažino R. A. kaltu pasipriešinus viešojo administravimo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams, t. y. padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo parodymus, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymus, taip pat teisiamajame posėdyje ištirtus rašytinius įrodymus. Iš nukentėjusiojo M. L. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog jam paklausus R. A., dėl kokios priežasties tarp pastarojo ir jo sutuoktinės kilo konfliktas, R. A. labai supyko, griebė jam už uniforminės striukės, bandė parversti ant žemės, o kai jis liepė R. A. leisti uždėti jam antrankius, pastarasis to padaryti neleido, muistėsi, mojavo rankomis, uždėjus antrankį ant vienos rankos, įspyrė jam (M. L.) į dešinės kojos kelį. Dėl to prieš R. A. buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Tazer“. R. A. nugriuvus ant žemės, tyrėja M. Š. uždėjo jam antrankį ant kitos rankos. Po to jis iškvietė į pagalbą kitą policijos ekipažą, kuris išvežė R. A. į policijos komisariatą. Tai, kad R. A. neleido uždėti jam antrankių, muistėsi, mojavo rankomis, patvirtino ir nukentėjusioji M. Š.. Ji taip pat nurodė, kad R. A. neklausė ir jos reikalavimo leisti uždėti antrankius, įspyrė jai į dešinės kojos kelį ir sukėlė fizinį skausmą. Taigi bylos duomenys liudija, kad neteisėtus veiksmus atliko būtent nuteistasis R. A., o ne nukentėjusysis M. L.. Duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentą, jog konfliktą pradėjo policijos pareigūnas M. L., nes jo ir R. A. santykiai jau daugiau nei 15 metų konfliktiški, byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis M. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog tarp jo ir R. A. niekada jokių konfliktų nebuvo, jie kartu niekada nedirbo, jokių piktumų tarp jų nei susitikus policijos komisariate, nei sąskrydžiuose, tarp jų niekuomet nebuvo (b. l. 128–130). Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. A. suprato, kodėl atvyko policijos pareigūnai (juo labiau, kad jis pats ir kvietė policiją (b. l. 21)), suprato, kad policijos pareigūnas M. L. atvyko ne aiškintis tarpusavio santykių, o atlikti savo tarnybinių funkcijų, tačiau teisėtų pareigūnų reikalavimų neklausė, jiems pasipriešino. Pastebėtina, kad pats R. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis buvo supykęs dėl M. L. pasakytų žodžių, muistėsi ir neleido jam uždėti antrankių, nes M. L. veiksmus siekiant uždėti jam antrankius vertino kaip neteisėtus (b. l. 131–132). Nors, kaip skunde nurodė apeliantas, tiek nukentėjusieji, tiek nuteistasis, tiek liudytoja V. A. patvirtino, kad įvykis kilo R. A. ir M. L. esant dviese, tai nepatvirtina skundo argumento, kad nukentėjusysis M. L. įspyrė R. A. ir taip pradėjo konfliktą. Šio argumento nepatvirtina ir skunde akcentuojama specialisto išvada Nr. ( - ) (b. l. 49), nes iš nuoseklių nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų M. L. ir M. Š. parodymų matyti, kad būtent dėl to, jog R. A. neklausė teisėtų reikalavimų nesipriešinti, muistėsi, neleido uždėti jam antrankių, tarp pastarojo ir M. L. įvyko grumtynės, prieš jį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ ir po jo panaudojimo R. A. nugriuvo ant žemės. Taigi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai R. A. galėjo būti padaryti minėtomis aplinkybėmis, o ne neteisėtais policijos pareigūno veiksmais, kaip skunde tvirtina nuteistojo gynėjas. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepaneigia ir liudytojos V. A. parodymai, kad ji pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką pasirašė būdama pasimetusi, taip pat tai, kad ikiteisminis tyrimas R. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas (b. l. 62). Duomenų, kad M. L. dėl kokių nors priežasčių, įskaitant ir tai, kad įvykio metu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ bei antrankiai, būtų suinteresuotas bylos baigtimi nėra, todėl šis nuteistojo gynėjo skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

33Dėl BK 286 straipsnio taikymo

347. Skunde nuteistojo gynėjas be kita ko nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog R. A. būtų sugadinęs policijos pareigūno M. L. rūbus, kad savo veiksmais būtų sukėlęs fizinį skausmą M. L. ir M. Š.. Mano, kad netgi nevertinant R. A. parodymų apie M. L. ir jo tarpusavio santykius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką – pastarojo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

357.1. Pažymima, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 187 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti, o ATPK 187 straipsnio 1 dalis pasipriešinimo būdo nenurodo. Būtent veikos padarymo būdas, t. y. fizinio smurto panaudojimas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti, lemia didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, leidžiantis atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012). ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009).

367.2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. A. neklausė policijos pareigūnų M. L. ir M. Š. teisėtų reikalavimų nesipriešinti, sugriebęs rankomis M. L. už uniforminės striukės, tampė, bandė parversti jį ant žemės, M. L. ir M. Š. siekiant R. A. uždėti antrankius, įspyrė M. L. ir M. Š. po vieną kartą į dešinius kelius, taip jiems sukeldamas fizinį skausmą, t. y. priešinosi policijos pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį ir negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 187 straipsnį. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. A. būtų sugadinęs policijos pareigūno M. L. rūbus, atkreipiamas dėmesys, kad tuo R. A. ir nebuvo kaltinamas – pastarasis buvo kaltinamas ir byloje nustatyta, kad jis priešinosi policijos pareigūnui M. L. be kita ko sugriebdamas jam už uniforminės striukės ir taip bandydamas parversti jį ant žemės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusieji M. L. ir M. Š. nuosekliai nurodė, jog R. A., grumtynių metu bandant uždėti jam antrankius, įspyrė jiems į dešines kojas ir sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, parodymus jie davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad nukentėjusieji būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad R. A., suprasdamas, kad jis turi paklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, jiems nepakluso, priešinosi – muistėsi, mojavo rankomis, taip siekdamas neleisti jam uždėti antrankių, pastarojo gynėjo skundo argumentas, kad R. A. M. L. ir M. Š. galėjo įspirti tik nevalingai, kai jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, o ne tyčia, atmetamas kaip nepagrįstas. Pastebėtina, kad nukentėjusioji M. Š. be kita ko nurodė, kad R. A. jai įspyrė grumtynių metu ir tik po to, kai jam nereaguojant į policijos pareigūno M. L. perspėjimą, kad gali būti panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, prieš jį buvo panaudotas minėtas prietaisas (b. l. 129–130). Kadangi visuma byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad R. A. veikė tyčia, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad nuteistasis fizinį skausmą policijos pareigūnams sukėlė nevalingai. Kartu pažymima, kad asmuo dėl jam sukelto fizinio skausmo neprivalo kreiptis į teismo medicinos ekspertus.

377.3. Esant visumai paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. A. policijos pareigūnų atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas jiems fizinį skausmą pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems tarnybines pareigas, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

38Dėl civilinio ieškinio

398. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.

408.1. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas rašytine forma. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau pagal teismų praktiką baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinio ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016).

418.2. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad jam vykdant tarnybines pareigas adresu: ( - ), R. A. nevykdė jo, kaip valstybės tarnautojo, atliekančio tarnybines pareigas, reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, ir pasipriešindamas sudaužė jo laikrodžio „Swiss Military“ stikliuką bei pažeidė sekundinę rodyklę, taip laikrodį sugadino ir padarė jam 300 Eur turtinę žalą (b. l. 42). Vyresniosios tyrėjos 2017 m. kovo 8 d. nutarimu M. L. pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 43). Nors nukentėjusysis M. L. civilinį ieškinį pareiškė paduodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui dokumentą, kuris įvardintas ne kaip civilinis ieškinys, o pareiškimas, atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškimas yra rašytinis, savo forma ir turiniu iš esmės atitinka civiliniam ieškiniui keliamus reikalavimus – iš jo aišku, kieno veiksmais ir kokios rūšies bei dydžio žala nukentėjusiajam padaryta, nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad civilinis ieškinys byloje nebuvo pateiktas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu R. A. nurodė, jog griūdamas galėjo netyčia sugadinti M. L. laikrodį, ir kartu pažymėjo, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, jog M. L. darbe laikrodis nereikalingas. Taigi akivaizdu, kad R. A. pripažino, jog jam yra pareikštas civilinis ieškinys ir nekėlė klausimo dėl ieškinio formos netinkamumo. Pastebėtina, kad su tuo, jog civilinis ieškinys byloje visgi pareikštas, sutiko ir nuteistojo gynėjas – jis baigiamųjų kalbų metu be kita ko nurodė: „Yra patvirtinta, L. yra prašymas pripažinti civiliniu ieškovu, čia viskas yra teisingai. Yra nurodyta, kad padaryta turtinė žala ir jokių abejonių gynybai nekyla“, „<...> manau civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas ir atmestas“ (b. l. 133–135). Tik apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas savo nuomonę minėtu klausimu pakeitė iš esmės – teigia, kad byloje yra tik M. L. prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu ir nutarimas M. L. pripažinti civiliniu ieškovu, o civilinis ieškinys byloje nebuvo pateiktas, todėl, nesant byloje dokumento, kuris atitiktų CPK 135 straipsnyje keliamus reikalavimus, teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti civilinio ieškinio. Sutikti su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Taip pat pažymima, kad formalūs civilinio ieškinio turinio pažeidimai nėra pagrindas konstatuoti, jog civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Teismų praktikoje formalūs civilinio ieškinio turinio pažeidimai (pvz., pareiškime nurodomas ne tas asmuo, kuris yra atsakingas už padarytą žalą) paprastai nelaikomi esminiu pažeidimu, kuris suvaržė asmens teises ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, su sąlyga, jei teisme civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas ir kaltinamojo (civilinio atsakovo) teisės buvo užtikrintos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

428.3. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016). Priešingu atveju, t. y. nustačius, kad ieškinys nepagrįstas, jis atmetamas. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

438.4. Kaip minėta, nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu 300 Eur sumai, nurodydamas, kad tokią žalą jis patyrė dėl to, jog R. A. įvykio metu sudaužė jo laikrodžio „Swiss Military“ stikliuką bei pažeidė sekundinę rodyklę ir taip laikrodį sugadino. Teisiamajame posėdyje M. L. paaiškino, kad jo laikrodis veikia tik iš dalies, jam padaryta 300 Eur dydžio žala, nes šveicariškas laikrodis „Swiss Military“ pirktas prieš trejus metus už 1 000 Eur, šiuo metu laikrodis praradęs savo funkcijas dėl suskilusio stiklo, o jį pakeisti, kaip jis išsiaiškino, nėra galimybės, nes tokio stiklo niekur nėra, be to, laikrodžių taisymo įmonėje jis sužinojo, kad laikrodis neremontuotinas. Taip pat pažymėjo, kad internetinėje prekyboje toks laikrodis, kaip jo, šiuo metu kainuoja 450 Eur (b. l. 128–129). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį laikė visiškai įrodytu ir jį patenkino visiškai, formaliai nurodydamas, kad palyginus interneto svetainėse nurodyto laikrodžio kainą, ji yra didesnė, negu prašoma priteisti turtinė žala. Sutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis, prašydamas priteisti jam 300 Eur turtinę žalą jokių dokumentų, patvirtinančių, kada ir už kokią sumą jis pirko laikrodį, nepateikė, bylos duomenys patvirtina tik tai, kad rankinis laikrodis „Swiss Military“ buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad laikrodžio stikliukas sudužęs, pats laikrodis yra veikiantis, tik užsilenkęs sekundinės rodyklės trumpasis galiukas ir ji neveikia (b. l. 33, 35, 36). Po apžiūros laikrodis grąžintas nukentėjusiajam M. L. (b. l. 37). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad laikrodžio nebegalima suremontuoti, nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos dydžio. Tačiau ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiojo teisės reikalauti atlyginti jam padarytą žalą. Kaip minėta, BPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

45Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti.

46Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš R. A. M. L. 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

47Nukentėjusiajam M. L. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

48Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės... 5. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino... 6. Priteista iš R. A. M. L. 300 Eur turtinei žalai atlyginti.... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1. R. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 3 d., apie 20.05 val., ( - ),... 9. 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas... 10. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo... 11. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219... 12. 2.2. Skunde teigiama, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos... 13. Dėl įrodymų vertinimo... 14. 2.3. Skunde nurodoma, kad R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio... 15. 2.4. Skunde taip pat pažymima, kad teismo posėdžio metu atsakydamas į... 16. 2.5. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas visiškai... 17. 2.6. Skunde taipogi pažymima, kad liudytoja M. Š. negalėjo nurodyti, kokių... 18. 2.7. Taigi, apelianto nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20... 19. Dėl BK 286 straipsnio taikymo... 20. 2.8. Nuteistojo R. A. gynėjo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų,... 21. 2.9. Apelianto tvirtinimu, byloje taip pat nėra įrodymų, kad R. A. būtų... 22. Dėl civilinio ieškinio ... 23. 2.10. Nuteistojo R. A. gynėjas nurodo, kad nors vadovaujantis Lietuvos... 24. 3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį... 25. 4. Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Ž. Kalinausko apeliacinis skundas... 26. Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo... 27. 5. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant... 28. 5.1. Kartu pažymima, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255,... 29. 5.2. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame aiškiai nurodyti padarytos... 30. Dėl įrodymų vertinimo... 31. 6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra... 32. 6.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Dėl BK 286 straipsnio taikymo... 34. 7. Skunde nuteistojo gynėjas be kita ko nurodė, kad byloje nėra jokių... 35. 7.1. Pažymima, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 187 straipsnio 1... 36. 7.2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. A.... 37. 7.3. Esant visumai paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Dėl civilinio ieškinio ... 39. 8. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 40. 8.1. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys... 41. 8.2. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu... 42. 8.3. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas... 43. 8.4. Kaip minėta, nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį... 46. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš R. A. M. L. 300 Eur... 47. Nukentėjusiajam M. L. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą,... 48. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....