Byla 2K-21-942/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam I. B. (I. B.), nuteistojo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, vertėjai Loretai Kireilytei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. (I. B.) bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, I. B. įpareigotas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą 5864,56 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam paskirtas įpareigojimas – šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį I. B. nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, jis įpareigotas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą 5864,56 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam paskirtas įpareigojimas – šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė I. B. paskirta laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, I. B. įpareigotas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą 5864,56 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam paskirtas įpareigojimas – šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. Iš I. B. nukentėjusiajam A. M. priteista 5864,56 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pripažinta nukentėjusiojo teisė į civilinio ieškinio dalies dėl 740,88 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat iš I. B. nukentėjusiajam A. M. priteista 746,97 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

2Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendis, kuriuo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo I. B. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas: pripažinta nuteistojo I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo, prašiusių nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

41. I. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2014 m. kovo 13 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje – „Olympic casino“, esančio Klaipėdoje, Naujojo Uosto g. 1, VIP salėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – apie penkis kartus kumščiu smogė į veidą A. M., kuris nuo smūgio nugriuvo ant greta buvusio staliuko, ir padarė jam šiuos sužalojimus: masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto, nosies nugarėlės ir dešinio paakio srityse, su muštinėmis žaizdomis kairės akies apatinio voko išorinėje srityje bei nosies srityje, nedidele kraujo išlieja po kairės akies obuolio jungine, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio dvigalvio raumens apatinio galo sausgyslės plyšimą, nosies kaulų lūžimą, sukėlusius nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį bei „Olympic casino“ darbą.

52. Kasaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

62.1. Kasatorius skundžia teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų padarymo. Jis teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atitinkamai be pagrindo nepritaikė BK 40 straipsnio nuostatų, leidžiančių atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Byloje nustatyta, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, paaiškino visas tyrimui reikšmingas su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, nurodė, jog gailisi dėl savo veiksmų. Tokias pačias aplinkybes jis parodė ir apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas išprovokuotas nukentėjusiojo A. M. elgesio. Be to, jis atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (2000 Eur), ligonių kasos patirtas išlaidas dėl nukentėjusiojo gydymo ligoninėje (442,74 Eur), taip pripažindamas faktines aplinkybes ir patvirtindamas nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas kasatoriaus parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, netinkamai interpretavo jo pasakytų žodžių esmę ir kontekstą, juos įvertindamas tariamu nusikalstamo elgesio heroizavimu. Kasatorius apeliacinės instancijos teisme norėjo paaiškinti, kad veikai įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, tačiau tai nereiškia, kad jis neigė padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to nesigailėjo. Duodamas parodomus apeliacinės instancijos teisme, kasatorius, be kita ko, išreiškė susirūpinimą dėl savo keturių dukterų, paaiškindamas teismui, jog nenorėtų, kad jo dukteris kas nors žemintų jų sutuoktinių akivaizdoje, tačiau tai buvo pasakyta apibūdinant nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, prieš tai aiškiai išreiškus nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio pasiduodant provokacijai.

72.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad yra nustatyta dar viena kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, neteisingai įvertino nukentėjusiojo veiksmus kaip rizikingus, o ne provokuojančius, ir ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neišdėstė teisinių tokio sprendimo argumentų. Teismas nukentėjusiojo veiksmus nepagrįstai įvertino kaip rizikingus – tariamai padarytus dėl neatsargumo, nes bylos medžiaga patvirtina nukentėjusiojo veikos tyčinį pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K166/2013, 2K-386/2012): jis šiurkščiai įžeidė kasatoriaus žmoną pašalinių žmonių akivaizdoje, taip siekdamas pademonstruoti nepagarbą; tyčia ant žemės numetė kazino žetoną, norėdamas pažeminti; be to, nukentėjusiojo asmenybė konfliktiška, jis turi polinkį pažeisti viešąją tvarką. Taigi kasatorius mano, kad nukentėjusiojo elgesys turėjo būti vertinamas ne kaip rizikingas, bet kaip provokuojantis, ir tai yra pagrindas švelninti jam skirtiną bausmę, nes paties nukentėjusiojo tyčinė provokuojančio pobūdžio veika nulėmė kasatoriaus veiksmus.

82.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs papildomą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nusprendęs nešvelninti bausmės, netinkamai individualizavo bausmę ir pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pripažinta dar viena kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėjo būti vertinama jo naudai nustatant nusikalstamos veikos pavojingumą ir tuo pagrindu švelninant jo baudžiamąją atsakomybę. Kasatorius pažymi, kad byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savanoriškas žalos atlyginimas ir tai, kad nusikaltimui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas elgesys, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, nusikalstama veika nebuvo loginė ankstesniojo gyvenimo ir elgesio pasekmė, o paprasčiausiai buvo nulemta nepalankiai susiklosčiusių sąlygų ir aplinkybių. Esant visoms šioms aplinkybėms, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, nesušvelninęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

92.4. Taip pat, kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami klausimą dėl turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, t. y. jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Todėl nukentėjusiojo pateikta UAB ( - ) „S.“ plastikos chirurgo Dr. D. R. pažyma dėl preliminarios nukentėjusiajam reikalingos operacijos kainos, priešingai nei sprendė teismai, nėra tinkamas įrodymas patirtai turtinei žalai pagrįsti. Kasatorius pažymi, kad žalos atlyginimo funkcija yra išimtinai kompensacinio pobūdžio, todėl reikalaujant žalos atlyginimo negali būti siekiama pasipelnymo ar praturtėjimo tikslų. Būsimos žalos priteisimas sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų, tačiau tokiu atveju privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, nes tai parodo konkretaus gydymo būtinumą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo pateikta privačios klinikos pažyma dėl preliminarios operacijos kainos yra daugiau informacinio pobūdžio raštas nei konkretaus ir reikalingo gydymo plano patvirtinimas, juolab kad nukentėjusiajam reikalinga operacija galėjo būti atlikta nedelsiant po patirto sužalojimo apmokant iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau nei gydymosi ligoninėje metu, nei iki šiol nukentėjusiajam tokia operacija neatlikta ir jis išlaidų dėl to nepatyrė, o tai iš esmės verčia abejoti operacijos būtinumu.

103. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei priteisti nukentėjusiajam A. M. jo patirtas atstovavimo išlaidas, susijusias su kasaciniu procesu.

11Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydami BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų, nuostatas.

12Esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai, kurie lėmė neteisingą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimą bei taikymą, reiškėsi tuo, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams, negalėjo būti pripažinti įrodymais, be to, teismai neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

133.1. Kasatorius pažymi, kad jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013). Teismai neteisingai I. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jie atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte aprašytos veikos požymius. Byloje esantis vaizdo įrašas pavirtina, kad I. B. fiziškai smurtavo prieš sėdintį ir jokio judesio neatliekantį nukentėjusįjį A. M., kurio veiksmai – numetimas ant žemės žetono, kurį iš karto pakėlė krupjė, vertintini kaip menkaverčiai. Tai patvirtina, kad I. B. buvo visiškai abejingas aplinkai, apimtas pykčio demonstravo savo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį ir toks jo elgesys leidžia spręsti apie jo nusikalstamus veiksmus esant menkavertei priežasčiai. Tai, kad I. B. veiksmai buvo chuliganiško pobūdžio, patvirtina ir jo požiūris į šalia sėdinčią sutuoktinę, kitus VIP salėje buvusius asmenis, kuriems matant, jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, bei nuteistojo elgesys iš karto po to, kai A. M. buvo sužalotas, t. y. kai I. B. kartu su sutuoktine iš karto po įvykio paliko kazino salę nebandydamas išspręsti susidariusios situacijos, o siekdamas išvengti atsakomybės už savo chuliganiškus veiksmus.

143.2. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, jog nuteistojo I. B. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), suformavo remdamasis tuo, kad: 1) nuteistojo žmonos žetono numetimas savaime suponavo konfliktinę situaciją; 2) nukentėjusysis įžeidinėjo nuteistojo žmoną. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo A. M. veiksmai, numetant nuteistojo žmonos žetoną ant žemės, negali būti vertinami kaip provokuojantys ir tiek pavojingi, kad galėjo nulemti nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, juolab kad pats nuteistasis, užimdamas ne savo vietą ir nereaguodamas į prašymą ją apleisti, nulėmė tokius nukentėjusiojo veiksmus. Be to, iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad žetono numetimas nelėmė ir neišprovokavo nuteistojo nusikalstamų veiksmų, nes I. B. smurtinių veiksmų ėmėsi tik vėliau, kai nukentėjusysis, nesiveldamas į konfliktą, ramiai sėdėjo savo vietoje ir nereagavo į nuteistojo pretenzijas. Kita vertus, nuteistasis turėjo visas galimybes situaciją išspręsti kreipdamasis į kazino personalą, tačiau sąmoningai pasirinko nusikalstamą veikimą, motyvuodamas ir pateisindamas jį menkaverte priežastimi.

15Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog nepaneigta, kad nuteistojo nusikalstamą veikimą išprovokavo tai, jog nukentėjusysis įžeidinėjo nuteistojo I. B. žmoną. Šią aplinkybę patvirtino tik nuteistasis, jo žmona I. B. ir liudytojas A. K., tačiau jų parodymai prieštaravo kitų objektyvių liudytojų parodymams, todėl net ir apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovavo. Tačiau, nepaisant to, kad įvykį matę nesuinteresuoti liudytojai nepatvirtino nuteistojo I. B. ir jo žmonos versijos, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamasis šios aplinkybės buvimą ar nebuvimą, rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (1) „T.“ lošimo namų vadovo T. Z. raštu, 2) portalo http://klaipeda.diena.lt publikacija „( - )“ (T. 1, b. 1. 85, 86), t. y. duomenimis, kurie apibūdina A. M. asmenybę, tačiau niekaip nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, todėl neatitinka nei leistinumo, nei liečiamumo reikalavimų ir nepatvirtina net tarpinio fakto, kuris galėtų būti naudojamas pagrįsti tarpinėms aplinkybėms, o per jas – ir įrodinėtinas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2011, 2K-80-942/2015). Taigi apeliacinės instancijos teismas ne tik nenustatė nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų, kurie būtini taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bet ir padarė išvadas vadovaudamasis įrodymais, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

163.3. Argumentuodamas netinkamą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą, kasatorius nurodo, kad nuteistasis iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pabaigos atlygino tik nedidelę nusikalstama veika padarytos žalos dalį – 300 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiajam jis papildomai sumokėjo 700 ir 1000 Eur. Taigi iš viso nuteistasis nukentėjusiajam atlygino 2000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nedetalizavo šios sumos paskirties, nors nuteistasis šia suma galėjo kompensuoti procesines išlaidas, kurios taip pat buvo priteistos nukentėjusiajam. Tokiu atveju sumokėta suma negalėtų būti vertinama BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam 5864,56 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 7364,56 Eur, todėl net ir laikant, kad 2000 Eur buvo sumokėta siekiant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o ne proceso išlaidas, nuteistojo atlyginta žalos dalis laikytina nežymia. Taip pat kasatorius mano, kad, siekiant tinkamai taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turėtų būti vertinama reikšminga aplinkybių visuma, o ne formalus žalos sumokėjimas. Iš teismų praktikos matyti, kad aptariama lengvinanti aplinkybė yra taikoma ne tik įvertinus konkrečios žalos sumos, atlygintos nukentėjusiajam, dydį, bet ir atsižvelgiant į tai, kaip nuteistasis pats vertina pinigų sumokėjimo faktą, nes tai parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą ir leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-362-942/2015). Nagrinėjamu atveju nuteistasis I. B. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio nepripažįsta, nes yra nekaltas dėl padarytos tokio dydžio žalos, kaltu prisipažino tik iš dalies, negatyviai savo veikos nevertino, išgyveno tik dėl jam gresiančios atsakomybės, o ne dėl nusikalstamos veikos padarinių. Todėl teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažinę esant nuteistojo I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

173.4. Nors kasatorius nesutinka su teismų pripažintomis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose įtvirtintomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau mano, kad jeigu jos ir būtų pripažintos kaip teisėtai pritaikytos, vis dėlto negalima jų sureikšminti, nes nustatant galutinę bausmę nuteistajam būtina įvertinti ir kitas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015). Nuteistasis I. B. smurtinius veiksmus atliko tyčia, nesigailėjo dėl savo poelgio, atvirkščiai, neatsiprašė nukentėjusiojo A. M., nesiteiravo apie jo savijautą ir viso proceso metu siekė pateisinti savo elgesį, todėl jam paskirta bausmė neatitinka ne tik BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, bet ir prieštarauja bausmės tikslams, protingumo ir teisingumo principams. Anot kasatoriaus, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies aiškinimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo I. B. skirti, visų pirma, švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, antra, mažesnę bausmę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo vidurkis.

183.5. Netinkamą CK 6.250 straipsnio taikymą kasatorius grindžia tuo, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, vienus kriterijus laikė svaresniais už kitus. Toks kriterijų vertinimas negali būti laikomas teisėtu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008, 2K-200/2010, 2K-410/2013, 2K-364-696/2015). Teismai, sumažindami prašomos neturtinės žalos sumą, ypač pabrėžė liekamųjų reiškinių nebuvimą, nors šie yra akivaizdūs ir matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, be to, nevertino kitų reikšmingų žalos nustatymui kriterijų, tokių kaip sveikatos sutrikdymo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas ir kt. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiojo nosies lūžio, pooperacinių randų ant dešinės rankos gydymas užtruks ilgą laiko tarpą, nukentėjusysis bus priverstas po operacijų kęsti patinimus, mėlynes, o rezultatas bus matomas tik po pusantrų metų. Taigi patirti sužalojimai ir dvasiniai išgyvenimai yra ilgalaikiai, sužalojimai ir gydymas veido srityje yra nenuslepiami, keliantys didesnį diskomfortą. Tai vienareikšmiškai paveiks nukentėjusįjį ir ateities požiūriu – pooperaciniu laikotarpiu jis negalės dirbti, palaikyti socialinių ryšių. Kadangi teismų praktikoje pasisakoma, jog turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, padėsiančios tinkamai nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, šiuo atveju teismai turėjo vertinti ir tai, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, pateisindamas savo elgesį menkaverte priežastimi, apie nukentėjusiojo sveikatą nesiteiravo, nukentėjusiojo neatsiprašė, o visa tai paaštrino ir dvasinius nukentėjusiojo išgyvenimus. Visi nurodyti svarbūs neturtinės žalos dydžio kriterijai nebuvo įvertinti ir lėmė netinkamą neturtinės žalos dydžio nustatymą. Be to, teismai nesivadovavo susiformavusia teismų praktika, o tai savaime rodo, kad priteista neturtinė žala nėra teisinga ir protinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis siekia nuo 10 000 Lt (2896, 20 Eur) iki 30 000 Lt (8688,60 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-2007, 2K-235/2007, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-117/2010), tuo tarpu teismai vietoje iš nuteistojo prašomos priteisti 50 000 Lt (14481 Eur) priteisė tik 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio (nesunkiai sutrikdžius sveikatą tyčiniais smurtiniais veiksmais) bylose.

193.6. Toliau kasaciniame skunde pasisakoma dėl teismų padarytų klaidingų išvadų dėl patirtų procesinių išlaidų pripažinimo ir jų dydžio. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteisė tik 167,97 Eur patirtų procesinių išlaidų advokato K. Stungio paslaugoms apmokėti iš prašomų 5000 Lt (1448,1 Eur). Iš esmės pagrindiniai teismų argumentai, kodėl nebuvo priteista visa 5000 Lt (1448,10 Eur) procesinių išlaidų suma, buvo tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog advokatas K. Stungys dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, be to, atvyko ir dalyvavo tik viename 2014 m. lapkričio 19 d. teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus nuomone, teismų išvada, kad jeigu byloje advokatas veikė ne savo vardu, atstovaujamasis negali prisiteisti procesinių išlaidų, prieštarauja ne tik BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatai, bet ir teisingumo bei protingumo principams. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, ką konkrečiai atliko advokatas K. Stungys, vykdydamas teisinių paslaugų sutartį ir siekdamas tinkamai atstovauti kliento interesams, būtent: K. Stungys susipažino su kliento jam pateiktais procesiniais bylos dokumentais, parengė ieškinio ir jo priedų projektą, vyko iš Vilniaus į Klaipėdą tartis su klientu A. M. dėl kitų šios bylos aplinkybių, 2014 m. rugsėjo 10 d. parengė prašymą pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (šis darbas truko 2 val.), 2014 m. lapkričio 19 d. civilinį ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui (darbas apėmė 2 val.), 2014 m. lapkričio 19 d. teismo posėdis Klaipėdos miesto apylinkės teisme tęsėsi nuo 9.05 iki 11.25 val. (bendra trukmė – 2.20 val., 2014 m. lapkričio 19 d. kelionėje iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal sugaišo 6 val., susipažinimas su byla, pasiruošimas posėdžiui truko 4 val. Taigi advokatas, atstovaudamas A. M., sugaišo daugiau kaip 16 val., kurios, skaičiuojant pagal teisinių paslaugų sutartyje numatytus valandos įkainius (1 val. – 380 Lt), gerokai viršija 5000 Lt sumą. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ignoravo. Taigi, kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, teigdami, jog nesant byloje advokato vardu rengtų procesinių dokumentų, reiškia, kad advokatas nedirbo šioje byloje ir nukentėjusysis neturėjo nurodytų išlaidų, nors šiuo atveju klientas, t. y. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M., pats nurodė, kokius dokumentus advokatas K. Stungys jam parengė ir kokius papildomus darbus atliko, o neturėdamas teisinio išsilavinimo, nukentėjusysis nebūtų savarankiškai parengęs minėtų procesinių dokumentų.

20Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino pirmiau aptartas įstatymo nuostatas, kurios tiesiogiai liečia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. interesus, jis buvo priverstas kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant apeliacinį skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas, atmetus nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą, nepriteisti jam 600 Eur patirtų išlaidų už advokato (R. Jurkos) teisines paslaugas apeliacinio proceso metu laikytinas ydingu ir nepagrįstai varžančiu nukentėjusiojo padėtį.

214. Nuteistojo I. B. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovo advokato R. Jurkos kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

22Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

235. Nukentėjusiojo A. M. atstovo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai nuteistojo I. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jie atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte aprašytos veikos požymius, t. y., jo nuomone, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas reiškėsi tuo, kad teismai nuteistojo neteisėtus veiksmus kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį reikėjo tai padaryti.

245.1. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).

255.2. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ginčas tarp I. B. ir A. M. kilo dėl užimtos vietos prie žaidimo stalo kazino klube: I. B. ir jo sutuoktinei J. B. atsisėdus į laisvas žaidėjų vietas, kuriose anksčiau sėdėjo A. M. ir G. N., A. M. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, tyčia demonstratyviai numetė nuo stalo J. B. lošimo žetoną ant žemės, vartojo necenzūrinius ir I. B. įžeidžiančius žodžius. Atsakydamas į tokius A. M. veiksmus, išprovokuotas nukentėjusiojo ir supykęs I. B. panaudojo prieš jį smurtą – kumščiu penkis kartus smogė į veidą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismai sprendė, kad I. B. smurtinio elgesio paskatos buvo asmeninės, o ne chuliganiškos, taigi, nenustatę būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, teisingai I. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo atstovo kasacinio skundo teiginiai, kad A. M. veiksmai negali būti vertinami kaip provokuojantys ir tiek pavojingi, kad nulemtų nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, pagrįsti tik kasatoriaus subjektyviu vertinimu ir neatitinka bylos medžiagos. Nors iš tiesų, atsižvelgiant į aptariamą situaciją, I. B. elgėsi neadekvačiai, tačiau jo veiksmus paskatino ir paaiškina būtent netinkamas A. M. elgesys, šiuo atveju nuteistojo veikos motyvų analizė nesuteikia pagrindo išvadai, kad pagrindinis jo veikos aspektas buvo noras priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taigi, pripažinus, kad nuteistojo I. B. veiksmus lėmė konkrečios asmeninės priežastys, chuliganiškos paskatos pagrįstai buvo pašalintos iš kaltinimo. Be to, nuteistojo I. B. veiksmai, kai jis konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš žmogų tokiu savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir „Olympic casino“ darbą, buvo įvertinti kvalifikuojant juos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

26Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi)

276. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

286.1. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

296.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose I. B. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. M. į veidą, nors ir abejojo, ar galėjo sužaloti jam ranką. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu I. B. taip pat nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, atsiprašė dėl to, be to, jis atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos. Tačiau šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad I. B. nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos proceso metu duotų nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai – aiškino juos kaip pareigą apginti žmoną, nurodė manantis, jog negalėjo kitaip pasielgti, be to, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, o jo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsiprašymas teisme buvo tik formalūs. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir šiuo pažiūriu baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai, paneigiantys galimybę pripažinti I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra teisingi, atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę ir teismų praktiką. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra teisinio pagrindo.

30Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą)

317. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

327.1. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo I. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteisė 5864,56 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos. Bylos duomenimis, I. B. nukentėjusiajam iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo atlygino 300 Eur, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – dar 1700 Eur, taigi iš viso nukentėjusiajam atlygino 2000 Eur. I. B. taip pat yra visiškai atlyginęs Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos patirtas 442,74 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuteistasis I. B. yra atlyginęs nors ir ne didžiąją, tačiau pakankamai didelę ir reikšmingą visos nusikalstama veika padarytos žalos dalį, teismai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi, palyginęs nusikalstama veika padarytos žalos ir nuteistojo atlygintos jos dalies santykį, apeliacinės instancijos teismas tinkamai išsprendė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės klausimą ir teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

33Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys)

348. Netinkamą BK 59 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymą kasatoriai grindžia keliais aspektais: viena vertus, nukentėjusiojo atstovas teigia, kad nukentėjusiojo A. M. veiksmai buvo menkaverčiai, todėl negali būti vertinami kaip provokuojantys nuteistąjį nusikalsti prieš jį, be to, apeliacinės instancijos teismas pripažindamas įrodytą aplinkybę – tai, kad nukentėjusysis įžeidinėjo nuteistojo sutuoktinę ir kad tai taip pat paskatino nuteistąjį padaryti nusikalstamą veiką, rėmėsi leistinumo bei liečiamumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais (padarytas esminis BPK 20 straipsnio 1–4 dalių pažeidimas), kita vertus, nuteistasis I. B. kasaciniame skunde pateikia argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius tai, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo ne rizikingo, o provokuojančio pobūdžio.

358.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

368.2. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę konstatavo pripažinęs, jog A. M. tyčia numetė nuteistojo sutuoktinės J. B. lošimo žetoną ant žemės bei pavadino ją įžeidžiančiu žodžiu, ir šiuos nukentėjusiojo veiksmus vertino kaip rizikingus, kurie nulėmė nuteistojo nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Tačiau, atsižvelgdama į šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės aiškinimą teismų praktikoje ir byloje nustatytų nukentėjusiojo moraliai nepriimtinų veiksmų, nukreiptų į nuteistajam artimą asmenį ir paskatinusių jį nusikalsti, tyčinį, įžeidžiantį pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nustatytus nukentėjusiojo A. M. veiksmus turėjo teisiškai vertinti kaip provokuojančius, o ne rizikingus, ir šiuo požiūriu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip minėta, provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai išprovokuoja kaltininką ir šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdo nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusysis A. M., tiek ir nuteistasis J. B. buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tai taip pat turėjo įtakos šiai konfliktinei situacijai kilti.

37Kita vertus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas įrodinėtinas aplinkybes. Nors aiškindamasis, ar nukentėjusysis įžeidinėjo nuteistojo sutuoktinę, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi duomenimis, apibūdinančiais nukentėjusiojo konfliktišką asmenybę, ir šiuos duomenis netinkamai interpretavo kaip netiesioginius įrodymus, nes jie iš tiesų nepagrindžia jokių tarpinių faktų, reikšmingų nustatant minėtą byloje įrodinėtiną aplinkybę, tačiau, nepaisant šio įrodinėjimo proceso trūkumo, teismo išvadas lėmė teisingas įrodymų vertinimas vadovaujantis vienu esminių baudžiamajame procese galiojančių in dubio pro reo principu, t. y. teismas pripažino, kad, kilus pagrįstų abejonių dėl šios aplinkybės, visas abejones ir neaiškumus vertina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

38BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių taikymo

399. Abu kasatoriai mano, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Nuteistasis I. B., tai argumentuoja tuo, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs papildomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 2 dalies 6 punkte, tačiau nesušvelninęs bausmės, netinkamai individualizavo bausmę, o nukentėjusiojo A. M. atstovas advokatas R. Jurka teigia, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas nuteistajam paskyrė savo rūšimi ir dydžiu per švelnią bausmę.

409.1. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

419.2. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Taigi, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).

42Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016).

439.3. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam I. B. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos.

44Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas I. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmes atitinkamai dešimt ir šešis mėnesius bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir 7 dalimi, nustatydamas jam įpareigojimus per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą 5864,56 Eur turtinę žalą ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, teismas nurodė ir rėmėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalies, 55, 61 straipsnių nuostatomis bei atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Nukentėjusiojo atstovo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad I. B. tyčia smurtavo, nesigailėjo, nesidomėjo nukentėjusiojo savijauta, viso bylos proceso metu stengėsi pateisinti savo elgesį, teismų buvo įvertintos sprendžiant dėl veikos pavojingumo ir nepripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. I. B. teiginys, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas privalėjo sušvelninti jam bausmę, taip pat nepatvirtina, jog buvo pažeisti BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskyrė vieną švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, kurios dydžius nustatė mažesnius nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), motyvuotai pripažino, kad dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo. Kitaip vertinti šią situaciją ir pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis ir paskyrė per griežtą bei neteisingą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

45Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos išsprendimo

4610. Nuteistojo I. B. nuomone, teismai, apskaičiuodami nusikalstama veika jam padarytą turtinę žalą, nepagrįstai vadovavosi ( - ) UAB „S.“ plastikos chirurgo Dr. D. R. pažyma dėl preliminarios nukentėjusiajam reikalingos nosies bei potrauminių ir pooperacinių randų dešiniajame žaste chirurginės operacijos kainos, kuri, anot kasatoriaus, nėra tinkamas įrodymas patirtai turtinei žalai pagrįsti, nes realių išlaidų nukentėjusysis nėra patyręs, todėl teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies normas ir BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu.

4710.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

4810.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė ( - ) UAB „S.“ plastikos chirurgo Dr. D. R. pažyma, kuri patvirtina potrauminių ir pooperacinių randų bei nosies chirurginių operacinių tikslingumą ir preliminarią jų kainą – 20 000 Lt (5792,40 Eur). Pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu vadovavo kaip tinkamu įrodymu, pripažino, kad nukentėjusysis fizinę žalą patyrė dėl nuteistojo I. B. veiksmų, ši žala akivaizdi ir jos pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

4910.3. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus pagal nuteistojo kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų sprendimai priteisti iš nuteistojo I. B. nukentėjusiajam A. M. 5792,40 Eur už ateityje numatomas atlikti nosies ir randų chirurgines operacijas remiantis nukentėjusiojo pateikta ( - ) UAB „S.“ plastikos chirurgo Dr. D. R. pažyma atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Teisės požiūriu nurodyti teismų argumentai yra tinkami pagrįsti nukentėjusiajam A. M. priteistos turtinės žalos dydį.

5010.4. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Iš nagrinėjamoje byloje priimtų teismų sprendimų matyti, kad tokias aplinkybes teismai aiškinosi ir nustatė visus išvardytus šiuo atveju būsimų gydymo išlaidų požymius, t. y. tai, kad jos susijusios su A. M. sveikatos sutrikdymo (rankos raumens sausgyslės plyšimo, nosies kaulo lūžio) padarinių šalinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, skirtingai nei teigia nuteistasis, žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad teismai, įvertinę būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinę nukentėjusiojo reikalavimą priteisti būsimas gydymosi išlaidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

51Dėl neturtinės žalos priteisimo

5211. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

5311.1. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

5411.2. Nukentėjusiojo A. M. atstovas kasaciniame skunde teigia, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nesilaikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų bei nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio (nesunkiai sutrikdžius sveikatą tyčiniais smurtiniais veiksmais) bylose. Šie kasacinio skundo teiginiais ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

55Nukentėjusysis A. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo I. B. 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei kitus neturtinio pobūdžio praradimus priteisė jam 1500 Eur. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – be fizinio skausmo, patirtą pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti, sumažėjusias bendravimo galimybes, judėjimo laisvę, taip pat atsižvelgė į nuteistojo kaltės formą. Kita vertus, teismas nustatė ir įvertino tai, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, pablogėjusių nukentėjusiojo darbo ir socialinių santykių. Apeliacinės instancijos teismo taip pat pažymėjo, kad plastinių operacijų tikslingumas savaime nesuponuoja liekamųjų reiškinių buvimo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgė į nukentėjusiojo bei kaltininko skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą. Priešingai nei teigiama nukentėjusiojo atstovo kasaciniame skunde, teismas įvertino patirtus išgyvenimus ir laiko aspektu, o tai, kad nukentėjusiajam iš karto nebuvo atlikta nosies operacija, nesudaro pagrindo dar labiau didinti neturtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas taip pat akcentuoja nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kurio, anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai nevertino apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, tačiau teisėjų kolegijos pažymi, kad teismas įvertino nuteistojo tyčinę kaltės formą, tuo tarpu nukentėjusiojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kuris šiuo atveju, priešingai nei teigia kasatorius, negali būti vertinamas vien tik neigiamai (nors nuteistasis nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, tačiau iš dalies atlygino jam padarytą žalą), nėra didesnį neturtinės žalos atlyginimą lemiantis kriterijus, lygiavertis su kitais teismo įvertintais esminiais neturtinės žalos dydžio kriterijais. Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam A. M. iš nuteistojo I. B. priteistas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis ant veido, žasto, muštinėmis žaizdomis ant veido, nosies kaulų lūžiu bei rankos raumens sausgyslės plyšimu, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvarios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad provokuodamas nuteistąjį nusikalsti nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, laikytina, kad teismo nustatytas 1500 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai laikėsi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, bei formuojamos teismų praktikos panašiose bylose.

56Dėl proceso išlaidų

5712. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

5812.1. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis I. B., tiek nukentėjusysis A. M. Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Taigi pripažinta, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo iš dalies pagrįstas. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kita vertus, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas, nutaręs visiškai netenkinti nukentėjusiojo A. M. prašymo priteisti jam iš nuteistojo I. B. išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, priėmė BPK 106 straipsnio 2 dalies normai ir teismų praktikai dėl jos taikymo prieštaraujantį sprendimą. Taigi nukentėjusiojo atstovo kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo išlaidų advokatui nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje priteisimo laikyti pagrįstais. Byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas, patvirtinanti, kad nukentėjusysis A. M. už advokato teisines paslaugas apeliacinio proceso metu sumokėjo 600 Eur. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje priteisiamus šių išlaidų dydžius, nukentėjusiajam priteistina 150 Eur šioms išlaidoms atlyginti.

5912.2. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas taip pat prašo iš nuteistojo I. B. priteisti nukentėjusiajam A. M. 700 Eur advokato R. Jurkos dalyvavimo kasaciniame procese išlaidoms apmokėti (prie kasacinio skundo pridėta sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys 700 Eur sumokėjimą). Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Kaip ir bylos nagrinėjamo apeliacine tvarka atveju, byla kasacine tvarka taip pat nagrinėjama pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovo kasacinius skundus, tačiau jie abu tenkinami iš dalies, todėl, atsižvelgiant į jau aptartą teisinį reglamentavimą ir aktualių teisės normų aiškinimą bei taikymą teismų praktikoje, advokato darbo sąnaudas šiuo konkrečiu atveju, teismų praktikoje priteisiamus dydžius, iš nuteistojo I. B. nukentėjusiajam A. M. priteistina 250 Eur.

6012.3. Nukentėjusiojo kasaciniame skunde taip pat keliamas proceso išlaidų už advokato darbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apmokėjimo klausimas, tačiau jis iš esmės susijęs su faktinių aplinkybių vertinimu. Teismai nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog advokatas K. Stungys dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar rengiant procesinius dokumentus, taip pat pripažino, kad advokatas K. Stungys dalyvavo tik viename teismo posėdyje, ir tuo pagrindu sumažino prašomą priteisti 5000 Lt (1448,10 Eur) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą iki 167,97 Eur. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pagrindo konstatuoti, kad teismai nesilaikė BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nėra.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

62Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendį.

63Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio aplinkybę, kad nuteistojo I. B. (I. B.) veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ir pripažinti, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuteistojo I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

64Priteisti iš nuteistojo I. B. (I. B.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. 150 Eur išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

65Priteisti iš nuteistojo I. B. (I. B.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. 250 Eur išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą kasacine tvarka kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

66Kitas nuosprendžių dalis palikti galioti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą,... 4. 1. I. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo... 5. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 6. 2.1. Kasatorius skundžia teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo... 7. 2.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad yra nustatyta dar... 8. 2.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs papildomą BK 59... 9. 2.4. Taip pat, kasatoriaus nuomone, teismai, spręsdami klausimą dėl... 10. 3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovas advokatas R. Jurka... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje... 12. Esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai, kurie lėmė neteisingą BK 59... 13. 3.1. Kasatorius pažymi, kad jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl... 14. 3.2. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, jog nuteistojo I. B.... 15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog nepaneigta, kad... 16. 3.3. Argumentuodamas netinkamą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą,... 17. 3.4. Nors kasatorius nesutinka su teismų pripažintomis BK 59 straipsnio 1... 18. 3.5. Netinkamą CK 6.250 straipsnio taikymą kasatorius grindžia tuo, kad... 19. 3.6. Toliau kasaciniame skunde pasisakoma dėl teismų padarytų klaidingų... 20. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo... 21. 4. Nuteistojo I. B. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovo... 22. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo... 23. 5. Nukentėjusiojo A. M. atstovo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde... 24. 5.1. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar... 25. 5.2. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ginčas tarp I. B. ir A. M.... 26. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios... 27. 6. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 28. 6.1. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 29. 6.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 30. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios... 31. 7. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai... 32. 7.1. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo I. B. nukentėjusiajam ir... 33. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios... 34. 8. Netinkamą BK 59 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymą kasatoriai grindžia... 35. 8.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę... 36. 8.2. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad... 37. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad... 38. BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių taikymo ... 39. 9. Abu kasatoriai mano, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio... 40. 9.1. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti... 41. 9.2. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę... 42. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik... 43. 9.3. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu,... 44. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas I. B.... 45. Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos išsprendimo... 46. 10. Nuteistojo I. B. nuomone, teismai, apskaičiuodami nusikalstama veika jam... 47. 10.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos... 48. 10.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M.... 49. 10.3. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus pagal nuteistojo kasaciniame... 50. 10.4. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei.... 51. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 52. 11. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 53. 11.1. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250... 54. 11.2. Nukentėjusiojo A. M. atstovas kasaciniame skunde teigia, kad,... 55. Nukentėjusysis A. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo... 56. Dėl proceso išlaidų... 57. 12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 58. 12.1. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis I. B.,... 59. 12.2. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas taip pat prašo iš nuteistojo... 60. 12.3. Nukentėjusiojo kasaciniame skunde taip pat keliamas proceso išlaidų... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 62. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendį ir... 63. Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 64. Priteisti iš nuteistojo I. B. (I. B.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui... 65. Priteisti iš nuteistojo I. B. (I. B.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui... 66. Kitas nuosprendžių dalis palikti galioti nepakeistas....