Byla 2-1693/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo notaro A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1351-524/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovams A. C., P. J., M. J. ir notarui A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo V. Š..

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė : 1) pripažinti negaliojančia ieškovo su atsakovu A. C. sudarytą 2010-10-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovui A. C. žemės sklypą, o iš atsakovo A. C. priteisti ieškovui 359 000 Lt; 2) priteisti ieškovui subsidiariai iš atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D. 359 000 Lt žalai atlyginti bei iš visų atsakovų 5 procentus metinių procesinių palūkanų. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visų atsakovų kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises 359 000 Lt sumai.

5Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-10 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo tik atsakovo A. C. turtą 359 000 Lt sumai.

6Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas areštuoti ir subsidiarių atsakovų P. J., M. J. bei notaro A. D. turtą, nurodęs, kad antstolis aprašė atsakovo A. C. turto tik už 25 000 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-09 nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas bei turtines teises už 334 000 Lt sumą. Tenkindamas šį ieškovo prašymą papildomai areštuoti iš kitų atsakovų turtą, teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo A. C. turto buvo aprašyta tik už 25 000 Lt. Tai, teismo vertinimo, kelia abejonių dėl būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio sumą teismas pripažino fiziniams asmenims ženklia.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas notaras A. D. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-09 nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo notaro atžvilgiu panaikinti. Nusprendus kitaip, pakeisti turto arešto mastą, areštuojant turto už 11 334 Lt. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Notaro atžvilgiu turto areštas pritaikytas nepagrįstai. Notaro atsakomybė pagal ieškinį praktiškai negalima, be to, notaro profesinė civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu. Kadangi notarui ir atsakovui A. C. reiškiami skirtingo pobūdžio reikalavimai, notaras ir atsakovas A. C. nelaikytini subsidiariais skolininkais, taigi restitucijos taikymas bei žalos priteisimas iš notaro vienoje byloje negalimas.

122. Jeigu teismas bent preliminariai spręstų, kad notaras ir P. bei M. J. galėtų būti trys solidarūs skolininkai, tai 334 000 Lt arešto suma turėtų būti dalinama į tris lygias dalis bei įvertinus notaro 100 000 Lt civilinės atsakomybės draudimą, notaro turtas turėtų būti areštuojamas ne didesnei nei 11 334 Lt sumai.

13Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141. Teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-30 nutartis c. b. Nr. 2A-1425/2013) liudija, kad teismui gali būti reiškiami reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei tokio sandorio pasekoje patirtos žalos atlyginimo vienoje civilinėje byloje ir šie reikalavimai nėra sąlyginiai. Ieškovo pateikti įrodymai, faktinės ieškinio aplinkybės ir teisinis pagrindas leidžia teigti, kad išnagrinėjus bylą iš esmės gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas

152. Vien didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles yra nustatyta eilė nedraudiminių įvykių, kai draudimo išmoka nemokama, todėl nėra pagrindo arešto masto mažinimui 100 000 Lt suma, nesant duomenų, kad tokia draudimo išmoka šiuo atveju galėtų būti išmokėta.

163. Subsidiarių skolininkų tarpusavio atsakomybė yra solidari, tačiau nesant duomenų apie šių trijų skolininkų turtinę padėtį, nėra jokio pagrindo dalinti laikinųjų apsaugos priemonių masto tarp jų lygiomis dalimis. Patenkinus ieškinį, priteista suma gali būti išieškota iš bet kurio skolininko, o jų tarpusavio atgręžtiniams reikalavimams būtų taikytinos CK 6.9 straipsnio nuostatos.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas.

19Šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių subsidiaraus atsakovo (notaro) turtui taikymo pagrįstumo klausimas.

20Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui pagrįstumą, neatsižvelgė į bylos šalių interesų pusiausvyros principą, į apelianto statusą, turtinę padėtį, todėl skundžiama nutartis pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

21Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

22Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio pauliana ir CK 1.80, 1.82 straipsnių pagrindais, restitucijos taikymo bei žalos iš subsidiariai atsakingų asmenų (įmonės vadovo, jo sutuoktinės ir notaro) priteisimo. Apelianto (notaro) subsidiarią atsakomybę grindžia įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio patvirtinimu.

23Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

24Apelianto teigimu, ginčo atveju nėra vienos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikymui būtinos sąlygos, t. y. ieškinys notaro atžvilgiu šioje byloje nėra tikėtinai pagrįstas, apeliantas (notaras A. D.) ir atsakovas A. C. negali būti laikomi subsidiariais skolininkais, nes reiškiami skirtingo pobūdžio, sąlyginiai reikalavimai, kurie negali būti nagrinėjami vienoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su tokiais skundo argumentais, kartu pažymi, kad tam tikrais atvejais pripažinus sandorį negaliojančiu yra galimas ir civilinės atsakomybės instituto taikymas (CK 1.84 str. 3 d., 1.85 str. 2 d., 1.89 str. 2 d.). Tačiau restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas, tai du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Nagrinėjamoje byloje ieškinio turinys patvirtina, kad reikalavimai atsakovui A. C. ir atsakovui notarui A. D. reiškiami skirtingais pagrindais. Ir nors ieškovas atsiliepime į skundą remiasi teismų praktika, kurioje pripažinta teisė reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei dėl tokio sandorio patirtos žalos atlyginimo reikšti vienoje civilinėje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas jo cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-30 nutarties c. b. Nr. 2A-1425/2013 atitinkamą dalį, nurodė, kad žala, taikant civilinę atsakomybę, galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei pritaikius restituciją šalių turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebūtų visiškai atkurta. Kasacinis teismas pabrėžė, kad tokiu atveju, kai reikalavimų teisinė prigimtis yra skirtinga, yra svarstytina CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo būtinybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-250/2014). Todėl manytina, kad ir nagrinėjamos bylos atveju apelianto civilinės atsakomybės (dėl profesinių pareigų netinkamo vykdymo) klausimas analogiškai galėtų būti keliamas neatkūrus ieškovo turtinės padėties, buvusios iki ginčijamo sandorio sudarymo.

25Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės, ar nagrinėjamoje civilinėje byloje apelianto atžvilgiu galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamojoje praktikoje pasisakyta, kad nusprendus, jog yra pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-23 nutartis c. b. Nr. 2-882/2012)

26Dėl apelianto turtinės padėties

27Nepaisant abejonių dėl ieškovui palankaus apelianto atžvilgiu sprendimo šioje byloje priėmimo, o toks klausimas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl apelianto turtinės padėties, kuri gali būti vertinama kaip papildomas, teisiškai reikšmingas kriterijus, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

28Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones subsidiarių skolininkų atžvilgiu grindė didele ieškinio suma (359 000 Lt) bei pagrindinio skolininko (atsakovo A. C.) maža disponuojamo turto verte (antstolis aprašė turto už 25 000 Lt). Pažymėtina, kad teismų praktikoje būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo negalimumo įvykdyti tikimybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos. Tačiau apeliantas teisus teigdamas, jog ši prezumpcija nėra absoliuti, nes ją taikant teismas reikalavimo dydį turi vertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes. Tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Be to, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines tos bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar būtent jam ieškinio suma yra didelė, į jo veiklą, statusą ir pan.

29Apeliantas, būdamas notaras, su atskiruoju skundu pateikė profesinės civilinės atsakomybės privalomo draudimo liudijimo (poliso) sertifikatą, kuris patvirtina, kad notaro profesinė atsakomybė yra apdrausta 100 000 Lt. Vien ši aplinkybė leidžia apelianto turtinę padėtį vertinti kaip stabilią ir patikimą, o ieškovo atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, kad draudiminio įvykio atveju draudimo suma gali būti neišmokėta, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas. Apelianto statusas bei turimas profesinės veiklos draudimas leidžia daryti išvadą, kad yra paneigtas objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas ir teismui nebuvo pagrindo taikyti šias priemones apelianto atžvilgiu (CPK 178, 185 str.), juo labiau, ieškovo ieškinys užtikrintas kitų trijų atsakovų (A. C., P. ir M. J.) turto areštu.

30Remiantis išdėstytu, atskirojo skundo reikalavimas panaikinti taikytą apelianto (notaro) turto areštą tenkinamas.

31Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl subsidiarių skolininkų tarpusavio atsakomybės bei jų turto arešto masto neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

32Apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, sumokėjo 75 Lt žyminį mokestį (LITEKO duomenys). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį iš dalies pakeisti.

35Panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytas atsakovo notaro A. D., a.k. ( - ), turto areštas.

36Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Nutarties nuorašus išsiųsti bylos šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.