Byla 2A-447-370/2017
Dėl skolos grąžinimo (trečiasis asmuo – T. S.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų K. G. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams K. G. S., J. S., J. S. dėl skolos grąžinimo (trečiasis asmuo – T. S.),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. M. patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) solidariai iš atsakovų K. G. S., J. S. ir J. S. priteisti 57 924 Eur skolos pagal 2002-02-20 ir 2004-11-17 paskolos sutartis bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo laiku negrąžintos 57 924 Eur dydžio skolos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) iš atsakovų K. G. S. ir J. S. ieškovui solidariai priteisti 7 819,74 Eur dydžio skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku negrąžintos 7 819,74 Eur dydžio skolos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) solidariai iš atsakovų K. G. S. ir J. S. priteisti 14 191,38 Eur skolos pagal 2011-06-09, 2011-07-25 ir 2012-05-09 paskolos sutartis bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku negrąžintos 14 191,38 Eur dydžio skolos už laikotarpį nuo 2015-05-31 iki 2015-08-17 (151,31 Eur) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku negrąžintos skolos 14 191,38 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2002-02-20 sudaryta paskolos sutartimi jis atsakovams K. G. S. ir J. S. paskolino 55 000 JAV dolerių (218 531,50 Lt (pagal tuometinį Lietuvos banko nustatytą kursą 1 JAV doleris = 3 9733Lt)). Atsakovai pasiskolintą pinigų sumą įsipareigojo grąžinti iki

    42002-12-20, tačiau grąžino tik 18 531,50 Lt. Atsakovai matydami, kad nustatytu laiku skolos ieškovui negrąžins, pasiūlė pakeisti sutartį ir atidėti likusios skolos grąžinimo terminą. Ieškovui sutikus 2004-11-17 šalys pakeitė pirminę paskolos sutartį nauja paskolos sutartimi, pagal kurią atsakovai įsipareigojo 200 000 Lt skolos likutį (218 531,5 Lt – 18 531,5 Lt) grąžinti iki

    52005-06-01. 2004-11-17 atsakovų surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis, kuriame pastarieji įpareigoja grąžinti 200 000 Lt skolą iki 2005-06-01, atitinka įstatymo reikalavimus keliamus paskolos sutarčiai. Atsakovams savo pareigos ieškovui sutartyje nustatytu laiku grąžinti skolą neįvykdžius, ji priteistina ieškovui.

  3. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2011-06-09 atsakovui K. G. S. paskolino 18 000 Lt, 2011-07-25 – 21 000 Lt, o 2011-10-11 – 10 000 Lt, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti per vieną savaitę nuo pareikalavimo dienos. 2012-05-09 ieškovas papildomai paskolino atsakovui K. G. S. 27 000 Lt (7 819,74 Eur), skolą K. G. S. įsipareigojo grąžinti iki 2012-06-15. Ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą grąžinti ieškovui paskolintus pinigus pagal paskolos sutartis. Šis reikalavimas įteiktas atsakovui K. G. S. pasirašytinai 2015-04-30, tačiau paskolos negrąžintos, todėl atitinkamai už termino įvykdyti prievolę pažeidimą skaičiuotinos palūkanos.
  4. Kadangi visos išvardintos paskolos buvo suteiktos atsakovui K. G. S. esant santuokoje su J. S., todėl pagal jas atsakingi abu sutuoktiniai solidariai.
  5. Atsakovė J. S. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, jog ji yra solidariai atsakinga už buvusio sutuoktinio ir jo brolio tariamai prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė nėra sandorio šalis, todėl jos solidari atsakomybė nėra preziumuojama, ją turėjo įrodyti ieškovas, tačiau jis kartu su ieškiniu nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškinio reikalavimą dėl solidarios atsakomybės pagal minėtus įsipareigojimus taikymo.
  7. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovo K. G. S. ir jos santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimu. Nutraukiant šalių santuoką, buvo lygiomis dalimis pasidalytas bendras sutuoktinių turtas, o šalys neturėjo jokių įsipareigojimų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė žinojo apie atsakovų ir ieškovo 2004-11-17 pasirašytą raštelį ar kad vėliau jį pripažino. Apie šiuos buvusio sutuoktinio įsipareigojimus atsakovė teigė sužinojusi tik gavusi procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje ir santuokos nutraukimo byloje dėl proceso atnaujinimo.
  8. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovai yra gavę minėtas pinigines lėšas ir kad jos buvo panaudotos vieno ar kito atsakovo šeimų poreikiams tenkinti.
  9. Atsakovė 2012-05-06, bei 2011-06-09, 2011-07-25 ir 2012-05-09 paskolos sutarčių taip pat nepasirašė ir jokių lėšų nesiskolino.
  10. Atsakovė nesutiko ir su ieškinio reikalavimais reiškiamais kitiems atsakovams.
  11. Atsakovas J. S. atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  12. Atsakovo teigimu, jis nėra skolingas ieškovui, niekada asmeniškai jokių pinigų iš jo nesiskolino. Jo nuomone, ieškovas turi reikšti pretenziją UAB „Novera“, nes būtent ji iš ieškovo priėmė pinigus – 40 000 JAV dolerių ir 16 000 Lt nekilnojamojo turto projekto ( - ), įsigijimui iš Turto fondo.
  13. Atsakovas nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, jog perdavė 200 000 Lt (57 924 Eur) sumą, nes realiai perdavė tik 16 000 Lt ir 40 000 JAV dolerių sumą grynaisiais, o šis faktas užfiksuotas UAB „Novera“ įmonės 2002-02-20 kasos pajamų orderiuose LT/N Nr.020220 ir USD/N Nr.020221.
  14. Atsakovas K. S.atsiliepime prašė ieškovo A. M. ieškinio netenkinti.
  15. Atsakovas nurodė, kad pinigų perdavimą ir įsipareigojimą juos grąžinti turėjo įrodyti ieškovas, tačiau į bylą nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos gavėjui buvo perduotas paskolos dalykas, taip pat iš pateiktų paskolos raštelių nėra matyti, kas ir iš ko gavo lėšas.
  16. Ieškovo reikalavimo nepagrįstumą patvirtina pačios ieškovo įrodinėjamos paskolų suteikimo aplinkybės (pirmoji negrąžinta paskola buvo suteikta 2004 m., dar trys paskolos – 2011 ir dar vėliau paskola - 2012 metais). Ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, nesulaukdamas pirminės skolos grąžinimo net 7 metus, nebūtų suteikęs tam pačiam skolininkui naujų paskolų, kol nebus grąžinta pirminė. Ieškovas kaip protingas ir sąžiningas skolintojas privalo įsitikinti atsakovo galimybe skolą grąžinti. Kiekvienas asmuo privalo elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai.
  17. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės įstatyme reglamentuotos formos paskolos sutarties, todėl remtis liudytojų parodymais ieškovas negali ir tokie įrodymai negali būti vertinami.
  18. Atsakovo teigimu, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai, ieškovui nepateikus jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą atsakovui, o ieškovo pateikti raštai negali būti vertinimai kaip paskolos rašteliai. Ieškovas dirbo valstybės tarnyboje, atsakovai buvo verslininkai, todėl akivaizdu, kad jei tarp šalių būtų susiklostę paskoliniai santykiai, būtų buvus sudaryta įstatyme reglamentuotos formos paskolos sutartis.
  19. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams pagal 2002-02-20 paskolos raštelį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu: 1) ieškinį tenkino atsakovų K. G. S. ir J. S. atžvilgiu ir atmetė J. S.atžvilgiu; 2) ieškovui A. M. solidariai iš atsakovų K. G. S. ir J. S. priteisė 57 924 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos negrąžintos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 03 15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos pagal 2002-02-20 ir 2004-11-17 susitarimą dėl termino pratęsimo; 3) iš atsakovo K. G. S. ieškovui A. M. priteisė 14 191,38 Eur skolos pagal 2011-06-09, 2011-07-25 ir 2011-10-11 paskolos sutartis; pagal 2012 05 09 sutartį – 7 819,74 Eur skolos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų negrąžintų skolų sumų, pagal visas paskolos sutartis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 03 15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) iš atsakovo J. S. ieškovui A. M. priteisė 723,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 10,3 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai; 5) iš K. G. S. ieškovui A. M. priteisė 880,24 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 10,3 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
  2. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus nustatė, kad atsakovai K. G. S. ir J. S. 2002-02-20 pasirašė raštelį, kuriuo abu atsakovai iš ieškovo pasiskolintus 55 000 JAV dolerių įsipareigojo gražinti iki 2002-12-20. 2004-11-17 rašteliu K. G. S. ir J. S. įsipareigojo 200 000 Lt skolą grąžinti iki 2005-06-01. 2011-06-09 raštelyje K. G. S. nurodė gavęs iš A. M. 18 000 Lt ir šią sumą įsipareigojo grąžinti iki pirmo pareikalavimo per dvi darbo dienas. 2011-07-25 raštelyje K. G. S. nurodė pasiskolinęs iš A. M. 21 000 Lt ir įsipareigojo visą paskolą grąžinti ieškovui pareikalavus per vieną savaitę nuo pareikalavimo dienos. 2011-10-11 raštelyje K. G. S. nurodė gavęs iš A. M. 10 000 Lt ir šią sumą įsipareigojo grąžinti per vieną savaitę nuo pareikalavimo. 2011-05-09 raštelyje K. G. S. nurodė pasiskolinęs iš A. M. 27 000 Lt ir visą sumą įsipareigojo gražinti iki 2012-06-15 (t. 1, b. l. 118).
  3. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą, kuris gali būti nustatomas ir pasitelkiant sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193-6.195 str.). Teismas nurodė, kad prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui.
  4. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad paskoliniai santykiai pagal 2002-02-20 skolos raštelį siejo ieškovą ir UAB „Novera“. Byloje nesant rašytinės paskolos sutarties, nors tokia forma yra privaloma sutarčiai, sudaromai su juridiniu asmeniu, teismo vertinimu, vien dvi kasos pajamų 2002-02-20 orderių kopijos, pasirašytos UAB „Novera“ buhalterio A. P. ir patvirtintos vieno iš atsakovų J. S. parašu bei UAB „Novera“ spaudu (orderio Serija LT/N Nr. 020220, kuriuo iš A. M. priimta 16 000 Lt kaip paskola turto adresu ( - ), iš Turto fondo įsigijimui ir orderio serija USD/N Nr. 020221, kuriuo iš A. M. priimta 40 000 USD kaip paskola turto adresu ( - ), iš Turto fondo įsigijimui), nevertintos kaip tinkami rašytiniai įrodymai, juolab, kad į bylą nepateikti šių orderių originalai, apklaustas buhalteris nurodė, kad pinigus perdavė ne ieškovas, o K. G. S., paaiškinęs, kad šiuos pinigus paskolino A. M., o pats kasos pajamų orderių kopijų turinys savaime neįrodo paskolinių santykių su UAB „Novera“ buvimo.
  5. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, paskolos raštelių turinį, taip pat šalių paaiškinimus, susijusius su paskoliniais santykiais, sprendė, kad nors paskolos tikslas iš tikrųjų galėjo būti pastato ( - ) įsigijimas, tačiau ieškovas pinigus sutiko paskolinti tik atsakovams S. taip užsitikrindamas paskolos grąžinimą. Teismo vertinimu, aplinkybės kam po to buvo perduoti ir panaudoti pinigai, kuriam tikslui buvo skolintasi, neturi reikšmės šalių santykius kvalifikuojant kaip paskolinius, kaip ir aplinkybės, kad paskolos davėjui buvo žinoma (arba ne), kad jo paskolinti pinigai bus panaudoti UAB „Novera“ veikloje įsigyjant nekilnojamąjį turtą, neturi reikšmės ir nedaro paskolos sutarties negaliojančia atsakovų S. atžvilgiu, patiems atsakovams patvirtinus, kad ieškovas sutiko skolinti tik jiems asmeniškai pasirašant paskolos raštelį ir įvardijant save kaip paskolos gavėjus.
  6. Teismas nesutiko ieškinio reikalavimą, kylantį iš 2002-02-20 paskolos, atmesti dėl praleistos ieškinio senaties. Teismo vertinimu, abiejų atsakovų S. 2004-11-17 pasirašytas pakvitavimas, kuriuo jie įsipareigoja grąžinti ieškovui 200 000 Lt skolą iki 2005-06-01, atsižvelgiant į jo teksto prasmę, laikytinas atsakovų veiksmais, liudijančiais skolos likučio pripažinimą, kurie, remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutraukė senaties terminą paskolos pagal 2002-02-20 negrąžintai daliai išieškoti, terminą. Minėtas pakvitavimas išduotas būtent kaip įsiskolinimo pagal pirmąjį, 2002-02-20 paskolos raštelį, negrąžintos paskolos dalies patvirtinimas ir rodo, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl terminų grąžinti paskolos dalį (200 000Lt) pratęsimo.
  7. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovei J. S. konstatavęs, kad vien faktas, jog paskolos sutartis K. G. S. pasirašė būdamas santuokoje su atsakove J. S., neleidžia prievolių, kylančių iš šių paskolinių santykių, laikyti sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis.
  8. Teismo vertinimu, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), o procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai (šiuo atveju ieškovui), siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolintasi buvo šeimos interesais, namų ūkiui ar nuosavybei išlaikyti ar kad buvo atsakovės J. S. sutikimas, ieškovas nepateikė.
  9. Be to, teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad ginčo paskolos sutartys aiškiai nėra susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių S. bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo (CK 3.109 str. 1 d. 1 p.) ar bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.). Byloje nėra duomenų kad šios prievolės yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.), kad paskolinti pinigai buvo naudojami šiais tikslais ar bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, byloje susijusioje su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 4 p.), taip pat, kad dėl ginčo paskolų sutarčių sudarymo buvo gautas atsakovės J. S. sutikimas arba, kad ji vėliau būtų patvirtinusi tokį sutikimą, taip pat nėra įrodymų, kad jos sudarytos šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliantai K. G. S. ir J. S. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

630.1. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia skolos rašteliais, sudarytais 2004-11-17 (skola 57 924 Eur, pasirašė K. G. S. ir J. S.), 2012-05-09 (skola 7 819,74 Eur), 2011-06-09, 2011-07-25 ir 2011-10-11 (skola (14 191,38 Eur), kuriuos pasirašė K. G. S., tačiau jie neatitinka esminių paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat sumą ar kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinos paskolos. Pinigų perdavimo ir įsipareigojimo juos grąžinti aplinkybes nagrinėjamu atveju turėjo pagrįsti ieškovas, tačiau į bylą nėra pateikta leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos gavėjui buvo perduotas paskolos dalykas, o iš pateiktų raštelių nėra aišku, kas ir iš ko gavo lėšas. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai savo poziciją dėl susiklosčiusių paskolinių santykių egzistavimo grindė liudytojo parodymais, nes šalys nebuvo sudariusios rašytinės įstatyme reglamentuotos formos paskolos sutarties (CK 1.93 str. 2 d.).

730.2. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad, ieškovo teigimu, pirmoji negrąžinta paskola suteikta dar 2004 metais, o kitos paskolos – 2011, 2012 metais. Atsižvelgiant į tai, abejotina, jog ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, atsakovams negrąžinus pirmos skolos 7 metus, būtų suteikęs naujų paskolų.

830.3. Ieškovo reikalavimo nepagrįstumą patvirtina aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimų tikslinimu – 2015-03-13 ieškovas pateikė reikalavimus dėl skolos priteisimo remiantis vienais įrodymais, o 2015-08-17 patikslintą ieškinį grindė papildomais tariamai paskolinius santykius patvirtinančiais įrodymais, prašydamas iš atsakovų priteisti didesnę sumą.

930.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė egzistuojant tęstinumo santykiams tarp 2002-02-20 raštelio ir 2004-11-17 raštelio. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo ir galėjo savo ieškinį grįsti tik 2002-02-20 paskolos rašteliu, kaip atitinkančiu tokiam dokumentui keliamus reikalavimus (2004-11-17 neatitinka paskolos rašteliui keliamų reikalavimų), tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, ieškinio reikalavimams pagal šį raštelį yra suėjusi ieškinio senatis, kurio termino ieškovas atnaujinti neprašė.

1030.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo valstybės tarnautojas, o atsakovai – verslininkai, spręstina, kad šalys savo paskolinius santykius būtų įforminusios įstatyme nustatytos formos paskolos sutartimi, o tokio dydžio sumos būtų pervestos bankinių pavedimų pagalba, o ne perduotos grynaisiais pinigais. Be to, kyla klausimas, ar ieškovas, būdamas valstybės tarnautojas, galėjo turėti tiek piniginių lėšų, kad turėtų galimybę suteikti tokio dydžio paskolas fiziniams asmenims.

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. M. teismo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1132.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas yra tinkamai pagrindęs bendrą atsakovų skolos ieškovui sumą, kurią sudaro reikalaujamos grąžinti sumos pagal

122004-11-17, 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11 ir 2012-05-09 paskolos sutartis.

1332.2. Apeliantai, teigdami, kad į bylą nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos gavėjui buvo perduotas paskolos dalykas, patys prieštarauja savo pozicijai, išsakytai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y., kad 2002-02-20 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas neva UAB „Novera“ paskolino 55 000 JAV dolerių, o paskolos raštelį pasirašė atsakovai K. G. S. ir J. S.; taip pat, kad likusias paskolas pagal 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11, 2012-05-09 atsakovas K. G. S. yra gavęs ir sutinkąs jas grąžinti ieškovui. Šios aplinkybės patvirtintos ir teismo posėdžio metu.

1432.3. Teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, spręsdamas apie tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius ir atsakovų pareigą grąžinti skolas.

1532.4. Apeliantai, iš pradžių kritikuodami savo pačių surašytus ir pasirašytus paskolos raštelius, kaip neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų, o paskui teigdami, kad ieškovas galėjo ir turėjo ieškinį grįsti 2002-02-20 paskolos rašteliu, nors iš esmės jų visų turinys yra vienodas (K. G. S. nurodo pasiskolinęs pinigus ir įsipareigoja juos grąžinti), paneigia apeliantų iškeltas abejones dėl paskolos raštelių neatitikties įstatymo keliamiems reikalavimams paskolos sutartims.

1632.5. Pagal kasacinio teismo praktiką, paskolos raštelis atitinka rašytinės paskolos sutarties reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad paskolos sutartys buvo sudarytos tinkama forma, o sutarties dalykas – pinigai – perduoti atsakovams, kurie įsipareigojo juos grąžinti.

1732.6. Apeliantai teigdami, kad ieškovas, būdamas protingas ir sąžiningas, neatgavęs skolos pagal pirmą paskolą, atsakovams dar būtų skolinęs pinigų, nutyli reikšmingas aplinkybes, t. y., kad paskolos sutarčių sudarymo metu atsakovai buvo pakankamai žinomi ir turtingi verslininkai, o ieškovo skolinama suma buvo žymiai mažesnė už atsakovų valdytą turtą. Be to, atsakovus esant sąžiningus nurodė ir jo tarnybos draugas S. S., kuris teisme paliudijo matęs skolinamų pinigų perdavimo faktą.

1832.7. Nesutiktina, kad paskolinių santykių (pinigų perdavimo) faktas buvo įrodinėjamas tik liudytojo S. S. parodymais. Ieškovas pinigų perdavimo faktą grindė į bylą pateikta rašytine paskolos sutartimi (paskolos rašteliu), kurį surašė ir pasirašė atsakovai. Liudytojas tik patvirtino aplinkybes, nurodytas paskolos raštelyje.

1932.8. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada apie 2002-02-20 paskolos raštelio tęstinumą, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikia paaiškinimų, kokiu tikslu K. G. S. ir J. S. pasirašė 2004-11-17 paskolos raštelio pakeitimą, kuriuo įsipareigojo grąžinti 200 000 Lt. Pažymėtina, kad paskolos sutarties pakeitimą pasiūlė, surašė ir pasirašė patys apeliantai, todėl, pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kylančios abejonės dėl sutarties sąlygų turėtų būti aiškinamos ieškovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

2032.9. Apeliantai skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, netirtomis ir nevertintomis pirmosios instancijos teisme (dėl paskolų sumų negalimumo perduoti grynųjų pinigų pavidalu, taip pat dėl ieškovo galimybės disponuoti tokiomis pinigų sumomis). Šiems argumentams paneigti apeliantas kartu su atsiliepimu teikia naujus įrodymus (savo ir sutuoktinės turto deklaracijas, patvirtinančias turinę padėtį ir suteiktas atsakovams paskolas).

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
  2. Ieškovas A. M. patikslintame ieškinyje teismo prašė solidariai iš atsakovų J. S., K. G. S., J. S. pagal į bylą pateiktus skolos raštelius (jų originalus), surašytus 2002-02-20, 2004-11-17, priteisti 57 924 Eur skolą, o pagal 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11, 2012-05-09 skolos raštus – iš atsakovų K. G. S. ir J. S. solidariai priteisti 22 011,12 Eur (18 000 Lt + 21 000Lt + 10 000Lt + 27 000Lt) (t. 1, b. l. 118).
  3. 2002-02-20 skolos raštelyje nurodyta, kad: „Mes: St. K. ir S. J. iš A. M. pasiskolintus 55 000 USD (penkiasdešimt penkis tūkstančius) įsipareigojame grąžinti 2002-12-20“.
  4. 2004-11-27 skolos raštelyje nurodyta, kad: „Mes, S. K. ir S. J. įsipareigojame grąžinti A. M. skolą sumoje 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių) iki 2005 m. birželio 1 d.“.
  5. 2011-06-09 skolos raštelyje nurodyta, kad: „Aš K. S., a. k. ( - ) iš A. M. gavau 18 000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų). Šią sumą įsipareigoju grąžinti iki pirmo pareikalavimo per dvi darbo dienas. Pinigus gavau K. S. (parašas)“.
  6. 2011-07-25 skolos raštelyje nurodyta, kad: „Aš, K. G. S., a. k. ( - ), gyv. ( - ), iš A. M. pasiskolinau 21 000 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį litų). Įsipareigoju grąžinti visą paskolą A. M. pareikalavus per vieną savaitę nuo pareikalavimo dienos“.
  7. 2011-10-11 skolos raštelyje nurodyta, kad: „Aš, K. G. S. iš A. M. gavau 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų). Įsipareigoju pinigus grąžinti per vieną savaitę po pareikalavimo“.
  8. 2012-05-09 skolos raštelyje nurodyta, kad: „Aš, K. G. S., a. k. ( - ), gyv. ( - ), iš A. M. pasiskolinau 27 000 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius litų). Įsipareigoju visų sumą grąžinti iki birželio 15 d. 2012 m.“.
  9. 2002-02-20 ir 2004-11-27 skolos raštelius pasirašė K. G. S. ir J. S., o 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11, 2012-05-09 skolos raštelius – atsakovas K. G. S.. Ieškovas reikalavimą skolą iš J. S. solidariai su skolos raštelius pasirašiusiais asmenimis grindė jos ir vieno iš atsakovų K. G. S. gyvenimo santuokoje faktu.
  10. Ieškovas į bylą taip pat pateikė 2014-12-19 reikalavimą dėl paskolintų pinigų grąžinimo, adresuotą K. G. S., kuriuo pareikalavo pagal 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11 skolos raštelius grąžinti pasiskolintus 76 000 Lt, su kuriuo K. G. S. susipažino 2015-04-30 (t. 1, b. l. 78).
  11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai atsakovų K. G. S. ir J. S. atžvilgiu (solidariai priteisė skolą pagal skolos raštelius), tačiau ieškinio reikalavimus J. S. atžvilgiu atmetė nenustatęs, kad minėtos skolos būtų imtos ir naudotos šeimos interesais ir (ar), kad J. S. žinojo ir (ar) pritarė tokių veiksmų atlikimui.
  12. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė atsakovai K. G. S. ir J. S. (ieškovas skundo dėl atmesto patikslinto ieškinio dalies dėl skolos išieškojimo iš J. S. neteikė), todėl nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo dalies, kuria tenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas iš atsakovų J. S. ir K. G. S. priteisti ieškovui negrąžintą skolą, grindžiamą paskolos rašteliais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  13. Iš apeliacinio skundo argumentų spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas visų pirma kvestionuojamas dėl to, kad nebuvo tinkamai įvertintas paskolos raštelių turinys. Apeliantų teigimu ieškovas, turėdamas pareigą, neįrodė pinigų perdavimo ir įsipareigojimo juos grąžinti pagal paskolų raštelius fakto, t. y. leistinais įrodymais nepatvirtintas paskolos dalyko perdavimas, todėl paskolos rašteliai neatitinka CK įtvirtintos formos reikalavimų, o nesant tinkamos rašytinės formos – draudžiama remtis liudytojų parodymais, siekiant pagrįsti paskolos dalyko perdavimo faktą.
  14. Pagal CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).
  15. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).
  16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-86-330/2017).
  17. Teisėjų kolegijai įvertinus paskolos raštelių turinį matyti, kad ne visuose paskolos rašteliuose yra atskirai nurodyta, kad pinigai yra gauti (raštelių turinys formuojamas įvairiai, pvz., pasiskolintus pinigus įsipareigoju grąžinti, gavau ir įsipareigoju grąžinti, pasiskolinau ir įsipareigoju grąžinti), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau formuojamą teismų praktiką, priešingai nei teigia apeliantai, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pinigai nebuvo perduoti (paskolos sutartis nesudaryta). Nagrinėjamu atveju reikšmingomis laikytinos aplinkybės, nustatytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aiškinantis šalių santykius ir paskolų sudarymo aplinkybes.
  18. Iš į bylą pateiktos medžiagos, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų, šalių procesinių dokumentų, kuriuose buvo teikiami bylai reikšmingi paaiškinimai, darytina išvada, kad byloje ginčo dėl to, jog atsakovai (-as) surašė ir pasirašė paskolos raštelius, o K. G. S. pagal juos gavo pinigus, nebuvo. Atsakovas K. G. S. skolas pagal 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11, 2012-05-09 raštelius bylą nagrinėjant 2016-09-01 teismo posėdyje pripažino, neneigė, kad žadėjo šias sumas grąžinti. Ginčas tarp šalių iš esmės vyko dėl pirmųjų dviejų paskolos raštelių, pasirašytų abiejų atsakovų (2002 ir 2004 metais), nurodant, kad 2002-02-20 skolos rašteliu K. G. S. buvo perduota ne 55 000 USD suma, bet 40 000 Eur ir 16 000 Lt suma (atsakovas pripažino pinigus skaičiavęs), o ši pinigų suma buvo įnešta į UAB „Novera“, siekiant įgyvendinti investicinį projektą, susijusių su patalpomis, esančiomis ( - ), t. y. K. G. S. ne tik nesutiko su gauta suma pagal 2002-02-20 raštelį, bet ir šiuo pagrindu nemanė turintis pareigą grąžinti pinigų sumą, kuri buvo skirta UAB „Novera“, o atsakovai minėtą skolos raštelį pasirašė tik dėl to, kad ieškovas to paprašė. Tačiau iš esmės nebuvo kilęs ginčas, kad pinigai atsakovui K. G. S. buvo perduoti. Priešingai, atsakovai įrodinėjo, kad ieškovo pinigai buvo įnešti į UAB „Novera“ kasą ir panaudoti projekto vystymui, taip patvirtindami pinigų perdavimo faktą.
  19. 2004-11-27 skolos raštelio atsakovai apskritai nepripažino nurodydami, kad jis pasirašytas esant konfliktinei situacijai. Savo ruožtu byloje ieškovas 2004-11-27 skolos raštelio atsiradimą aiškino tuo, kad atsakovams grąžinus tik dalį skolos pagal 2002-02-20 raštelį ir atsakovams prašant, 2004-11-27 skolos rašteliu pratęstas likusios skolos pagal 2002-02-20 skolos raštelį grąžinimo terminas iki 2005-06-01.
  20. CPK 187 straipsnyje įtvirtinta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 str. 1, 2 d.). Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio kodekso 187 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantų skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai, kuriais kvestionuojamas paskolų raštelių turinys (pinigų perdavimas), jų atitikimas CK normoms, nors faktas, kad pinigai pagal juos buvo perduoti (gauti) pripažintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ginčas iš esmės kilo tik dėl pagal 2002-02-20 paskolos raštelį perduotos sumos dydžio ir atsakovų pareigos ją grąžinti, taip pat 2004-11-27 skolos raštelio atsiradimo aplinkybių, atmestini, kaip prieštaraujantys byloje nustatytiems ir šalių pripažintiems faktams. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neprisiėmęs skolinės prievolės paskolos davėjui, nepasirašytų skolos raštelio su įrašu „gavau“, „pasiskolinau“, „pasiskolintus“, patvirtinančiu konkrečios paskolos sumos suteikimą esamuoju (bet ne būsimuoju) laiku. Tuo atveju, jei raštelyje būtų užfiksuotas tik ketinimų skolintis ateityje faktas, aktualus būtų ne atsakovo (-ų), bet priešingos šalies – ieškovo (kaip paskolos davėjo) įsipareigojimas (pasirašytinai) suteikti paskolą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos nagrinėjamu atveju spręsti apie paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovų egzistavimą, juolab, kad liudytoju apklaustas S. S. patvirtino, kad 2002-02-20 ieškovas atsakovams pinigus perdavė, t. y. matė pinigų perdavimo faktą (t. 1, b. l. 117), o atsakovas K. G. S. 2016-09-01 teismo posėdyje nurodė, kad į S. S. buvo kreiptasi, ieškant asmenų, galinčių paskolinti pinigų.
  21. Nagrinėjamu atveju ieškovui reikalavimą priteisti skolą grindžiant į bylą pateiktais paskolų rašteliais (jų originalais), kurie, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką atitinka paskolinių teisinių santykių įforminimui keliamus reikalavimus (CK 6.871 str. 3 d.), nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog ieškovas neturėjo teisės remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.), juolab, kad šis argumentas niekaip nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismui ieškinio reikalavimus tenkinus pagal byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą (CPK 185 str.).
  22. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
  23. Minėta, kad atsakovai nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl 200 000 Lt pagal

    222002-02-20 ir 2004-11-17 skolą patvirtinančius dokumentus priteisimo, nurodydami, kad pinigai buvo skolinami UAB „Novera“, be to, pasak apeliantų, ieškovas įmonei skolino ne 2002-02-20 paskolos raštelyje nurodytą 55 000 USD sumą, bet 40 000 USD ir 16 000 Lt, šį faktą įrodinėdami UAB „Novera“ 2002-02-20 kasos pajamų orderio serija LT/N Nr. 020220 ir kasos pajamų orderio serija Nr. USD/N Nr. 020221 kopijomis, kuriose nurodyta, kad 16 000 Lt ir 40 000 USD priimti iš A. M.; ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys – paskola įmonei UAB „Novera“ nekilnojamojo turto, adresu ( - ), įsigijimui iš Turto fondo (t. 1, b. l. 211-212). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas iš atsakovų J. S. ir K. G. S. pagal 2002-02-20 skolos raštelį ir 2004-11-17 susitarimą dėl termino pratęsimo priteisė 57 924 Eur įvertinęs įrodymų visetą (paskolos sutarties tarp ieškovo ir įmonės nebuvimą, šalių ir liudytojo įmonės buhalterio paaiškinimus, iš kurių nustatyta, kad pinigus iš ieškovo paėmė atsakovas K. G. S. ir juos nunešė buhalteriui, orderių originalų nepateikimą teismui ir kt. aplinkybes) ir nustatęs, kad nors aplinkybių visuma leidžia teigti, kad paskolos tikslas galėjo būti pastato, esančio ( - ), įsigijimas, tačiau paskolos rašteliui esant pasirašytam su atsakovais, kurie pripažino, kad ieškovas sutiko pinigus paskolinti tik jiems tiesiogiai pasirašant paskolos raštelį, vėlesnis pinigų panaudojimas nėra reikšmingas kvalifikuojant tarp ieškovo ir atsakovų buvus paskolinius santykius. Pažymėtina, kad apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jokių argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas pagal byloje nustatytus faktus, nenurodė (CPK 178 str.), o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingos, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvados (CPK 185 str.). Nė viename iš paskolos raštelių nėra užsimenama apie UAB „Novera“ ir jai suteikiamas paskolas, į bylą nepateikta jokių kitų rašytinių paskolos sutarčių. Priešingai, lingvistinis 2002-02-20 paskolos raštelio aiškinimas suponuoja išvadą, kad paskolos davėjas buvo ieškovas A. M., o paskolos gavėjai atsakovai J. S. ir K. G. S., kurie įsipareigojo paskolos raštelyje nurodytą pinigų sumą grąžinti iki nustatyto termino. Atsižvelgiant į tokį paskolos raštelio turinį bei nesant konkrečių šalis (ieškovą ir atsakovus) siejusių paskolinių santykių paneigiančių patikimų rašytinių įrodymų (kaip minėta, į bylą nebuvo pateikti vieninteliai rašytiniai įrodymai, siejami su UAB „Novera“, – kasos orderių originalai, o buhalteris, apklausiamas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių, išskyrus tai, kad pinigus jam padavė atsakovas K. G. S., pasakydamas, kad juos perdavė ieškovas) teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir padarė pagrįstą išvadą dėl paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovų (-o) egzistavimo, o byloje nesant įrodymų apie skolų grąžinimą ir paskolų raštelių originalams esant pas ieškovą (kreditorių), teisėjų kolegija sprendžia esant pakankamam pagrindui spręsti tiek apie suteiktas paskolas, tiek apie jų negrąžinimo faktą.

  24. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja tęstinumo santykiai tarp 2002-02-20 raštelio ir 2004-11-17 raštelio, kuris, jų teigimu, neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, o reikalavimas pagal 2002-02-20 skolos raštelį turėjo būti atmestas dėl ieškinio senaties.
  25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).
  26. Reikalavimams dėl skolos grąžinimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo žinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.). CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 str. 3 d.).
  27. Kaip minėta, 2002-02-20 skolos raštelyje buvo nurodyta, kad: „Mes: S. K. ir St. J. iš A. M. pasiskolintus 55 000 USD (penkiasdešimt penkis tūkstančius) įsipareigojame grąžinti 2002-12-20“, o 2004-11-27 raštelyje, kad: „Mes, S. K. ir S. J. įsipareigojame grąžinti A. M. skolą sumoje 200 000 Lt (su šimtai tūkstančių) iki 2005 m. birželio 1 d.“.
  28. Pirmosios instancijos teismas 2004-11-27 raštelį vertino kaip 2002-02-20 atsakovų skolos pripažinimą ir termino jai grąžinti pratęsimą, nutraukusį ieškinio senaties terminą pagal

    232002-02-20 paskolos raštelį, įvertinęs ne tik lingvistinį raštelių turinį, bet ir ieškovo paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš ieškovo ieškinio reikalavimų, kuriais prašyta solidaraus skolos pagal paskolos raštelius priteisimo, matyti, kad nors ieškovas pateikė 6 su atsakovais (-u) pasirašytus raštelius, kuriuose nurodytos sumos: 55 000 USD, 200 000 Lt, 18 000 Lt, 21 000 Lt, 10 000 Lt, 27 000 Lt, tačiau patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš esmės pagal 5 raštelius, neįskaičiuodamas 2002-02-20 raštelyje nurodytos 55 000 USD sumos. Toks ieškinio reikalavimo formulavimas atitinka ieškovo dėstytą poziciją, jog dalį pinigų (18 531,5 Lt) pagal 2002-02-20 grąžinus, likusiai 200 000 Lt sumai buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas 2004-11-27 raštu, taip pat ir raštelių turinį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vieninteliame iš ieškovo pateiktų raštelių (2004-11-27) nebuvo patvirtinimo apie pinigų gavimą, o tik nurodytas įsipareigojimas juos grąžinti, nors visuose kituose rašteliuose figūravo žodžiai „gavau“, „gavome“, „pasiskolintus“, „pasiskolinau“ kartu su įsipareigojimų atitinkamą pinigų sumą grąžinti iki rašteliuose nurodyto konkretaus termino arba pareikalavimo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, šis 2004-11-27 raštelis pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip atsakovų patvirtinimas apie skolos pagal 2002-02-20 raštelį likutį, kuris nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad reikalavimui grąžinti 200 000 Lt senaties terminas suėjo 2015-06-01, kai su ieškiniu į teismą kreiptasi 2015-03-15, t. y. nepraleidus senaties termino.

  29. Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas 2004-11-17 rašteliu, pagal kurį 200 000 Lt skolos grąžinimo terminas baigėsi 2005-06-01, todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino minėtam reikalavimui reikšti, apeliantų argumentas dėl praleistos ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybių, nėra teisiškai reikšmingas.
  30. Byloje nustačius, kad paskolos pagal į bylą pateiktus paskolos raštelius buvo suteiktos, taip pat teisiškai nereikšmingais laikytini apeliacinio skundo argumentai, susiję su skolos raštelių pasirašymo laikotarpiu (2002-02-20, 2004-11-27, 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11,

    242012-05-09), ieškovo neveikimu pakankamai atidžiai ir rūpestingai, ieškinio tikslinimo aplinkybėmis, taip pat ieškovo finansinėmis galimybės suteikti tokio dydžio paskolas. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija dėl šių apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl aukščiau nurodytų aplinkybių plačiau nepasisako, atitinkamai nepriimtini ir nevertintini ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai, kuriais grindžiama jo finansinė padėtis, juolab, kad didžioji dalis jų pateikti ne už ginčo laikotarpį (CK 314 str., 185 str.).

  31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą sprendimą (jo dalį) pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. M.... 4. 2002-12-20, tačiau grąžino tik 18 531,50 Lt. Atsakovai matydami, kad... 5. 2005-06-01. 2004-11-17 atsakovų surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis,... 6. 30.1. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia skolos rašteliais, sudarytais... 7. 30.2. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad, ieškovo teigimu, pirmoji... 8. 30.3. Ieškovo reikalavimo nepagrįstumą patvirtina aplinkybės, susijusios su... 9. 30.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė egzistuojant... 10. 30.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo valstybės tarnautojas, o... 11. 32.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas yra tinkamai... 12. 2004-11-17, 2011-06-09, 2011-07-25, 2011-10-11 ir 2012-05-09 paskolos sutartis.... 13. 32.2. Apeliantai, teigdami, kad į bylą nėra pateikta jokių leistinų... 14. 32.3. Teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir šalių... 15. 32.4. Apeliantai, iš pradžių kritikuodami savo pačių surašytus ir... 16. 32.5. Pagal kasacinio teismo praktiką, paskolos raštelis atitinka rašytinės... 17. 32.6. Apeliantai teigdami, kad ieškovas, būdamas protingas ir sąžiningas,... 18. 32.7. Nesutiktina, kad paskolinių santykių (pinigų perdavimo) faktas buvo... 19. 32.8. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada apie 2002-02-20 paskolos... 20. 32.9. Apeliantai skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, netirtomis ir... 21. Teisėjų kolegija... 22. 2002-02-20 ir 2004-11-17 skolą patvirtinančius dokumentus priteisimo,... 23. 2002-02-20 paskolos raštelį, įvertinęs ne tik lingvistinį raštelių... 24. 2012-05-09), ieškovo neveikimu pakankamai atidžiai ir rūpestingai, ieškinio... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....