Byla eI-2979-281/2018
Dėl vietinės rinkliavos permokos grąžinimo ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės Luminor Bank atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gedai Girdvainytei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Luminor Bank skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vietinės rinkliavos permokos grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja Luminor Bank AB (toliau – ir Bankas) teismui pateikė skundą, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018-04-06 atsisakymą grąžinti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo permoką Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4); 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Administracijos 53 743,4 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš Administracijos 3 747,63 Eur palūkanų už naudojimąsi permoka; 4) priteisti pareiškėjos naudai iš Administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo 53 743,4 Eur už laikotarpį nuo skundo priėmimo teisme iki visiško permokos grąžinimo.

5Paaiškino, kad 2015-08-10 Bankas kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti leidimą penkeriems metams įrengti dvi iškabas (ant dviejų pastato sienų), kuriose buvo atvaizduojamas Banko logotipas, t. y. trys atskirai prie sienų tvirtinamos raidės „D“, „N“ ir „B“. Atsakovė, atsakydama į Banko prašymą, nurodė leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo sąlygas, o vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas laikant, kad: 1) leidimas suteikiamas ne iškabai, o reklamai; 2) banko iškabų plotas buvo paskaičiuotas imant ženkliai didesnį plotą nei realus iškabų plotas. Nesutikdamas su tokiu rinkliavos dydžio nustatymu bei iškabų ploto apskaičiavimu, Bankas kreipėsi į teismą, o LVAT 2018-02-14 sprendimu konstatavo, kad Bankas įrengė ne išorinę reklamą, o iškabas, taip pat, padarė išvadą, jog Administracija neteisingai skaičiavo iškabų plotą. Be to, LVAT 2018-07-03 nutartimi išaiškino, kad vietinė rinkliava turi būti perskaičiuojama 2018-02-14 sprendime nurodytu būdu už 2015-10-01 – 2017-10-01 laikotarpį, t. y. teismo sprendimas galioja retrospektyviai, santykiams, kurie susiklostė tarp Banko ir Administracijos praeityje. Kadangi nuo 2017-10-01 Bankas pakeitė pavadinimą iš AB DNB bankas į Luminor Bank AB, dvi iškabos su raidėmis „D“, „N“ ir „B“ ant pastato Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje, kabėjo lygiai 2 metus, t. y. nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01. Vadinasi, nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01 galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2015-09-15 leidimas išorinei reklamai įrengti, kurio pagrindu bankas už leidimą per 2 metus daliniais mokėjimais administracijai iš viso sumokėjo 55 197 Eur. Akcentavo, kad per 2 metus mokėtina suma turėjo sudaryti 1 453,60 Eur (726,80 Eur x 2 m.), tačiau Bankas sumokėjo 55 197,00 Eur, t. y. permoka sudaro 53 743,40 Eur.

6Atsakovė nepagrįstai skaičiuoja mokėtiną vietinę rinkliavą Bankui už penkis metus, o ne už du. Pažymėjo, kad Bankas prašė suteikti leidimą 5 metų laikotarpiui, tačiau santykiai tarp Banko ir Administracijos buvo susiklostę laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01, t. y. tuomet, kai iškaba buvo pakabinta ant Konstitucijos pr. 21A pastato, Vilniuje. Tai reiškia, kad iškaba kabėjo lygiai 2 metus, o 2017-09-30 santykiai tarp šalių pasibaigė. Tokiu vietinės rinkliavos apskaičiavimu už papildomus 3 metus, kai santykiai tarp šalių yra pasibaigę, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti pinigų už 3 metus. Skaičiuojant vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai iškabos nebus eksploatuojamos, atsakovė siekia nepagrįstai pasipelnyti. Teigia, kad nėra pagrįsta skaičiuoti vietinę rinkliavą už pasibaigusius santykius, kai rinkliavos mokėtojas nebegali pasinaudoti suteiktomis teisėmis. Aplinkybę, kad teisiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę, patvirtina ir tai, kad šiuo metu ant pastato Konstitucijos pr. 21A, Vilniuje, vietoje dviejų iškabų su raidėmis „D“, „N“, „B“, kabo dvi naujos iškabos, t. y. naujas Banko pavadinimas „Luminor“. Dėl šios iškabos įrengimo Bankui 2017-09-29 buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą nuo 2017-10-01, t. y. iškart po ankstesnio leidimo panaikinimo ir dviejų iškabų su raidėmis „D“, „N“, „B“ išardymo. Taigi Bankas šiuo metu moka vietinę rinkliavą už kitos iškabos toje pačioje vietoje eksploatavimą, todėl nesąžininga ir neteisinga skaičiuoti vietinę rinkliavą už prieš tai toje pačioje vietoje buvusias kitas iškabas tuo pačiu metu.

7Administracijos veiksmai buvo neteisėti, nes būtent jais bankui buvo padaryta žala, kurios dydis atitinka 53 743,40 Eur permokos ir palūkanų dydį. Bankas turėjo sumokėti žymiai didesnę vietinės rinkliavos sumą negu kad jam priklausė, permokėtų pinigų negalėjo naudoti savo veikloje, t. y. negalėjo šių pinigų skolinti ir už tai gauti pajamas palūkanų pavidalu. Todėl prašomos priteisti palūkanos bei procesinės palūkanos taip pat yra Banko patirti minimalūs nuostoliai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

9Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad Administracijos 2018-04-06 atsisakymas grąžinti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo permoką negali būti bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, nes skundžiamas raštas nesukėlė Bankui kokių nors teisinių pasekmių, taip pat, parengdama ir Bankui išsiųsdama skundžiamą raštą, Administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažeidusių Banko teisę ar įstatymų saugomą interesą. Skundžiamu raštu bankui nėra suformuluojamos jokios privalomo elgesio taisyklės, nenustatytos privalomos vykdyti pareigos, nesuteikta teisių bei nepritaikyta poveikio priemonių, kaip tai yra atliekama individualiu administraciniu aktu. Toks dokumentas laikytinas informaciniu raštu, kuriame Administracija išdėstė savo poziciją (atsisakymą) dėl Banko Administracijai pateikto reikalavimo grąžinti permoką. Todėl daro išvadą, kad skundžiamas dokumentas nesukėlė bei jį panaikinus nesukeltų Bankui jokių teisinių pasekmių.

11Teigia, kad galutiniu 2018-02-14 LVAT sprendimu jokia tariama „permoka“ nebuvo konstatuota, Administracijai joks įpareigojimas, susijęs su vietinės rinkliavos dalies grąžinimu, jos perskaičiavimu proporcingai laikotarpiui, kurį Banko išorinė reklama buvo naudojama, ar kitais panašiais veiksmais, nustatytas nebuvo. Atsakovės teigimu, tiek iš LVAT 2018-02-14 sprendimo, tiek iš LVAT 2018-07-03 nutarties dėl pastarojo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, akivaizdu, kad nė viename iš šių sprendimų Administracijai nėra įpareigojimo, retrospektyviai perskaičiavus vietinę rinkliavą teismo nurodytu būdu, grąžinti Bankui dalį jo sumokėtos rinkliavos. Taigi šiuo atveju Bankas, o ne Administracija šiuos teismų procesinius sprendimus aiškina nepagrįstai plečiamai, priešingai viešajam interesui ir teisinių santykių stabilumui. Teigia, kad Administracijos protokolinių sprendimų (atitinkamai 2015-08-19 ir 2015-09-09) dalys, kuriomis Bankui buvo nustatytas vietinės rinkliavos dydis, jas panaikinus LVAT sprendimu nustojo galioti būtent nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo protokolinių sprendimų priėmimo dienos. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos, kaip viešieji finansai, yra planuojamos iš anksto ir tokia situacija, kai vietinė rinkliava, sumokėta teisėtai išduoto ir galiojančio administracinio akto pagrindu, vėliau, reikalaujama grąžinti iš biudžeto, prieštarauja teisėto finansų valdymo principams bei viešajam interesui ir negali būti toleruojama bei teismo sprendimu įteisinama.

12Atsakovės teigimu, neegzistuoja jokia Bankui gražintina vietinės rinkliavos permoka, todėl atitinkamai negali būti konstatuotas ir Administracijos naudojimasis šia Banko apskaičiuota suma kaip neva neteisėtai gautomis lėšomis. Administracija neturi teisinės pareigos grąžinti Bankui kokias nors vietinės rinkliavos sumas. Banko sumokėtą dalį vietinės rinkliavos nėra pagrindo laikyti kokia nors permoka, todėl už visą laikotarpį nuo leidimo įrengti išorinę reklamą, kuomet reklaminis įrenginys jau įrengtas ir visą laiką, nuo pat pirmosios jo įrengimo dienos, atliko savo reklaminę funkciją, iki šio leidimo panaikinimo paties Banko prašymu, jokio pagrindo priteisti iš Administracijos kokias nors tariamas permokas ir su jomis siejamas palūkanas nėra.

13Detalizavo, kad apskaičiuodama Bankui vietinę rinkliavą Administracija šią rinkliavą perskaičiavo už tą laikotarpį, būtent kuriam Bankas 2015-08-10 buvo pateikęs Administracijai prašymą, t. y. 5 (penkerių metų laikotarpiui). Toks rinkliavos perskaičiavimo būdas atitinka teisinį reglamentavimą ir paties Banko prisiimtus įsipareigojimus, pateikiant 2015-08-10 prašymą dėl Leidimo išdavimo būtent penkeriems metams. Pažymėjo, kad laikotarpį, kuriam yra pageidaujamas gauti leidimas išorinei reklamai įrengti ir eksploatuoti, savo prašymuose Administracijai nurodo patys pareiškėjai. Kadangi Bankas, kaip minėta, savo 2015-08-10 prašyme Administracijai nurodė pageidaujantis gauti leidimą įrengti išorinę reklamą penkeriems metams, būtent toks leidimas, t. y. suteikiantis teisę įrengti išorinę reklamą penkeriems metams, buvo išduotas Bankui. Bankui suteiktos teisės naudoti Leidimą visus penkerius metus jis nerealizavo ne dėl kokių nors išorinių, nuo Banko valios nepriklausiusių aplinkybių, o vien tik savo pageidavimu (pakeitė pavadinimą) ir iniciatyva (norėjo naujo leidimo). Atsakovė, išdavusi Bankui leidimą jo paties prašytam penkerių metų laikotarpiui, nenumatant šiame leidime jokios išimties dėl proporcingo rinkliavos perskaičiavimo tuo atveju, jeigu Bankas nuspręstų leidime suteikta teise naudotis trumpiau, negu numatyta leidime. Todėl tai yra paties verslo subjekto atsakomybė, verslo rizikos ir atitinkamų sprendimų prisiėmimas. Kreipdamasis į Administraciją su prašymu išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, Bankas turėjo pats įvertinti savo turimą poreikį reklaminiam įrenginiui esamu pavadinimu, priimti dėl to atitinkamą sprendimą ir pateikti Administracijai prašymą. Taigi Bankas penkerių metų laikotarpį pasirinko savo nuožiūra, todėl Administracija nėra už tai atsakinga.

14Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Teismas

konstatuoja:

16Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pagrindo grąžinti pareiškėjai iš Administracijos 53 743,4 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01, priteisti 3 747,63 Eur palūkanų už naudojimąsi permoka ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 53 743,4 Eur už laikotarpį nuo skundo priėmimo teisme iki visiško permokos grąžinimo.

17Kadangi atsakovė teigia, jog ši administracinė byla apskritai negali būti nagrinėjama, pirmiausiai teismas įvertins ginčijamo akto pobūdį, t. y. ar ginčas dėl Administracijos 2018-04-06 atsisakymo grąžinti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo permoką Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4) teisėtumo gali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra skundžiamas Administracijos 2018-04-06 raštas, kuriuo atsakovė atsisako tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti 54 359 Eur dydžio permoką ir sumokėti palūkanas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš esmės sprendžiama dėl pagrindo grąžinti vietinės rinkliavos už išorinę iškabą permoką, taigi ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto apimtį. Ginčijamu aktu atsisakyta pareiškėjai grąžinti vietinės rinkliavos permoką, taigi aktas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, nes jos teisėtas interesas atgauti permokėtą įstatymų nustatytą pinigų sumą už vietinę rinkliavą yra galimai pažeistas. Ginčijamas aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, konkretaus asmens, šiuo atveju pareiškėjos, atžvilgiu, jo taikymas yra vienkartinis. Taigi teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais argumentais, kad tokio Administracijos 2018-04-06 rašto Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4) teisėtumas ir pagrįstumas teisme negali būti nagrinėjamas.

18Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 1 punktą, vietinė rinkliava apibūdinama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas įskaitant ir už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą. Būtent savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo atvejus, delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.

19Taigi ginčo teisiniams santykiams taip pat taikytini Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-09-29 sprendimu Nr. 1-1713 (toliau – ir Nuostatai), kurių paskirtis yra nustatyti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą dydį, vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas, vietinės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarką ir atsakomybę už vietinės rinkliavos nemokėjimą (Nuostatų 2 punktas).

20Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Administracijos apskaičiuoto vietinės rinkliavos dydžio, tačiau šalys nesutinka dėl termino už kurį vietinė rinkliava privaloma mokėti. Pareiškėja teigia, kad vietinė rinkliava mokėtina už faktiškai naudotą iškabą, atsakovės teigimu, vietinės rinkliavos mokėjimo terminas ir atitinkamai vietinės rinkliavos bendra suma apskaičiuojama pagal paraiškoje išduoti leidimą nurodytą terminą.

21Vadovaujantis Nuostatų 3 punktu, vietinę rinkliavą moka fizinis ar juridinis asmuo (toliau – vietinės rinkliavos mokėtojas), už Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens išduotą leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą Savivaldybės teritorijoje.

22Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2015-08-10 pateikė paraišką Administracijai, prašydama išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą penkeriems metams, adresu Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, reklamos plotas 64 kv. m. Administracijos Išorinės reklamos komisija 2015-08-19 protokoliniu sprendimu nusprendė logotipus pastato viršutinėje dalyje vertinti kaip reklamos ploto įrengimą ir siūlyti Administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui išduoti leidimą reklamai pastato viršutinėje dalyje penkeriems metams. Nurodė, kad leidimas bus išduotas sumokėjus nustatytą 137 951 Eur rinkliavą. Pareiškėjai 2015-09-15 išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, kurios plotas apskaičiuotas 260 kv. m., leidimo Nr. Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6).

23Pareiškėja 2017-08-25 pateikė paraišką Administracijai dėl leidimo įrengti išorinę reklamą penkeriems metams, adresu Konstitucijos pr. 21A, Vilnius, Administracija 2017-09-29 išdavė leidimą įrengti išorinę reklamą pareiškėjos nurodytu adresu. Pareiškėja Administracijai 2017-09-18 pateikė prašymą panaikinti 2015-09-15 išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą

24Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6). Administracija 2017-09-29 raštu Nr. A51-65197/17 pranešė pareiškėjai apie leidimo įrenti išorinę reklamą Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6) galiojimo panaikinimą nuo 2017-09-29.

25Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018-02-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-131-438/2018 panaikino Administracijos Išorinės reklamos komisijos 2015-08-19 ir

262015-09-09 protokolinių sprendimų dalis, kuriose nustatytas vietinės rinkliavos dydis ir plotas už kurį ji imama bei 2015-09-15 leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6), taip pat įpareigojo Administraciją vietinę rinkliavą skaičiuoti pareiškėjai vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 9 punktu, o reklamos plotą – Rinkliavos nuostatų 13 punktu.

27Pareiškėja 2018-03-15 pateikė pretenziją Administracijai, prašydama atsižvelgti į LVAT 2018-02-14 sprendimą ir iki 2018-03-30 grąžinti Bankui 53 359 Eur dydžio permoką ir sumokėti 3 512,08 Eur palūkanas, iš viso 57 871,08 Eur. Administracija 2018-04-06 raštu

28Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4) pareiškėjos prašymo dėl permokos grąžinimo netenkino, argumentuodama, kad LVAT 2018-02-14 sprendimu atsakovei nustatytų pareigų turinys neapima retrospektyvių įpareigojimų, o yra nukreiptas į ateitį. Pareiškėja 2018-04-23 pateikė Administracijai patikslintą pretenziją, prašydama grąžinti Bankui 53 824,2 Eur dydžio permoką ir 3 753,27 Eur palūkanas, iš viso 57 577,47 Eur sumą. Administracija, atsakydama į pareiškėjos patikslintą pretenziją, 2018-05-07 raštu pakartotinai pažymėjo, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimo neturi teisinio pagrindo.

29Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018-07-03 nutartimi administracinėje byloje

30Nr. A-131-438/2018, išaiškindamas 2018-02-14 sprendimą, pažymėjo, kad 2018-02-14 pastarojo sprendimo dalis, kuria Administracija įpareigota vietinę rinkliavą skaičiuoti pareiškėjai vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 9 punktu, o reklamos plotą – Rinkliavos nuostatų 13 punktu, o taip pat šio punkto antrąją dalimi, galioja santykiams tarp Luminor Bank AB ir Administracijos, susiklosčiusiems skaičiuojant vietinę rinkliavą pareiškėjai už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-09-30.

31Administracija 2018-07-03 raštu antstoliui I. G. nurodė, kad, atsižvelgiant į LVAT

322018-07-03 nutartyje pateiktą išaiškinimą, bendras reklamos plotas sudaro 94,78 kv. m., vietinės rinkliavos dydis už vienerius metus – 727 Eur. Argumentuojant tuo, kad pareiškėja teikė prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą penkerių metų terminui, pareiškėjos mokėtina vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą penkerių metų laikotarpiui yra 3 635 Eur.

33Nagrinėjamu atveju reikšminga ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-05 nutartis Nr. A-2808-520/2016). Kadangi administracinės bylos Nr. A-131-438/2018 šalys buvo tos pačios, teismas remiasi LVAT 2018-02-14 sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad Administracija vietinės rinkliavos dydį nepagrįstai apskaičiavo vadovaudamasi Rinkliavos nuostatų 8 punktu, nors turėjo taikyti Rinkliavos nuostatų 9 punktą, taigi rinkliavos dydį Administracija turi perskaičiuoti. Taip pat aktualus minėtas LVAT 2018-07-03 išaiškinimas, kad 2018-02-14 sprendimo dalis, kuria Administracija įpareigota vietinę rinkliavą skaičiuoti pareiškėjai vadovaujantis Rinkliavų nuostatų 9 punktu, o reklamos plotą – Rinkliavos nuostatų 13 punktu, o taip pat šio punkto antrąją dalimi, galioja santykiams tarp Luminor Bank AB ir Administracijos, susiklosčiusiems skaičiuojant vietinę rinkliavą pareiškėjai už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-09-30. Teismas neturi pagrindo iš naujo šių aplinkybių aptartį ir vertinti.

34Apibendrinant šias faktines aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai 2015-09-15 išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6). Pastarasis leidimas įrengti išorinę reklamą panaikintas 2017-09-29. Taigi pareiškėja leidimą įrengti išorinę reklamą turėjo laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2017-09-29. Pagal LVAT 2018-07-03 išaiškinimą, atsakovės atžvilgiu nustatytas įpareigojimas perskaičiuoti pareiškėjos atžvilgiu mokėtiną vietinę rinkliavą pagal Rinkliavos nuostatų 9 punktą, 13 punktą ir 13.2 papunktį, galioja pareiškėjos ir Administracijos teisiniams santykiams už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-09-30, t. y. retrospektyviai. Teismas nesutinka su atsakovės nurodomais teiginiais, kad laikotarpis, už kurį perskaičiuojama mokėtina vietinė rinkliava yra 5 metai, nes tokį laikotarpį pareiškėja nurodė 2015-08-10 paraiškoje dėl leidimo išdavimo. Akcentuotina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos (jos turinio) aspektu plečiamasis aiškinimas nėra galimas (šiuo klausimu pagal analogiją žr., pvz., LVAT 2012-07-05 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A602?200/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 24, 2012 m.; 2013-04-11 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-724/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vietinės rinkliavos mokėtoju šiuo atveju gali būti laikomas tik tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi išduotą leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą Savivaldybės teritorijoje. Taigi pareiškėja buvo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 3 punkto prasme tik laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-09-30. Kas reiškia, kad tik už šį laikotarpį pareiškėjai teko pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

35Sprendžiant dėl vietinės rinkliavos permokos grąžinimo pagrindų, teismas nesutinka su atsakovo nurodomais teiginiais, kad permokos atveju pagrindas grąžinti nėra įtvirtintas, todėl grąžinimas negalimas. Vadovaujantis Nuostatų 25 punktu, sumokėta vietinė rinkliava/ar jos dalis, proporcinga leidimu suteiktos teisės naudojimosi laikotarpiui, grąžinama, kai: 1) leidimas neišduodamas; 2) pasikeitus įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems išorinę reklamą, vietinės rinkliavos mokėtojas negali pasinaudoti išduoto leidimo suteiktomis teisėmis; ši nuostata taikytina, kai visa rinkliavos suma sumokama iki leidimo išdavimo. Teismas tokių vietinės rinkliavos grąžinimo pagrindų sąrašą vertina kaip nebaigtinį ir nedraudžiantį grąžinti vietinės rinkliavą jos permokos atveju. Pažymėtina, kad principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria non oritur ius), šiuo atveju neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti neteisėtai gautą sumą. Pažymėtina, kad niekas iš savo neteisėtų veiksmų negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių teisių. Nagrinėjamu atveju Administracijos neteisėti veiksmai išduodant leidimą įrengti išorinę reklamą

36Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6) ir apskaičiuojant šiuo pagrindu vietinės rinkliavos dydį pareiškėjos atžvilgiu yra konstatuoti LVAT 2018-02-14 sprendime, kuriuo pastarasis leidimas kartu su protokoliniais sprendimais dėl vietinės rinkliavos dydžio bei ploto, yra panaikintas. Taigi Administracija negali gauti naudos dėl to, kad neteisingai skaičiavo vietinės rinkliavos dydį už faktiškai pareiškėjos naudotą leidimą iškabai. Atsižvelgiant į tai, Administracijos 2018-04-06 atsisakymas grąžinti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo permoką Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4) yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir Administracija įpareigojama grąžinti pareiškėjai 53 743,4 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01, nes pareiškėja neturėjo mokėti vietinės rinkliavos už papildomus 3 metus, kai pareiškėja leidimu nesinaudojo, o be kita ko, šis leidimas apskritai buvo panaikintas.

37Dėl trečiojo ir ketvirtojo pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti 3 747,63 Eur palūkanų už naudojimąsi permoka ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 53 743,4 Eur už laikotarpį nuo skundo priėmimo teisme iki visiško permokos grąžinimo, teismas pažymi, kad pareiškėja šių palūkanų priteisimo reikalauja vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiems mokėjimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011). Kadangi ginčo rinkliavos atveju nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai palūkanų priteisimo nenustato nei rinkliavos mokėtojo, nei savivaldybės atžvilgiu, laikytina, kad pareiškėjos prašomos palūkanos nepriteistinos.

38Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, ginčijamas Administracijos 2018-04-06 atsisakymas grąžinti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo permoką Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4) naikintinas, o Administracija įpareigojama grąžinti pareiškėjos naudai iš Administracijos 53 743,4 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Nutarė

40Pareiškėjos akcinės bendrovės Luminor Bank skundą tenkinti iš dalies.

41Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-04-06 atsisakymą grąžinti vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo permoką Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4).

42Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją grąžinti pareiškėjai akcinei bendrovei Luminor Bank 53 743,4 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 40 euro centų) vietinės rinkliavos permokos už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-10-01.

43Likusioje dalyje pareiškėjos akcinės bendrovės Luminor Bank skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėja Luminor Bank AB (toliau – ir Bankas) teismui pateikė skundą,... 5. Paaiškino, kad 2015-08-10 Bankas kreipėsi į Administraciją su prašymu... 6. Atsakovė nepagrįstai skaičiuoja mokėtiną vietinę rinkliavą Bankui už... 7. Administracijos veiksmai buvo neteisėti, nes būtent jais bankui buvo padaryta... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus... 9. Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su... 10. Paaiškino, kad Administracijos 2018-04-06 atsisakymas grąžinti vietinės... 11. Teigia, kad galutiniu 2018-02-14 LVAT sprendimu jokia tariama „permoka“... 12. Atsakovės teigimu, neegzistuoja jokia Bankui gražintina vietinės rinkliavos... 13. Detalizavo, kad apskaičiuodama Bankui vietinę rinkliavą Administracija šią... 14. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus... 15. Teismas... 16. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės... 17. Kadangi atsakovė teigia, jog ši administracinė byla apskritai negali būti... 18. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 19. Taigi ginčo teisiniams santykiams taip pat taikytini Vietinės rinkliavos už... 20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Administracijos... 21. Vadovaujantis Nuostatų 3 punktu, vietinę rinkliavą moka fizinis ar juridinis... 22. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2015-08-10... 23. Pareiškėja 2017-08-25 pateikė paraišką Administracijai dėl leidimo... 24. Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6). Administracija 2017-09-29 raštu Nr. A51-65197/17... 25. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018-02-14 sprendimu... 26. 2015-09-09 protokolinių sprendimų dalis, kuriose nustatytas vietinės... 27. Pareiškėja 2018-03-15 pateikė pretenziją Administracijai, prašydama... 28. Nr. A51-27301/18(3.3.2.5E-EM4) pareiškėjos prašymo dėl permokos grąžinimo... 29. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018-07-03 nutartimi... 30. Nr. A-131-438/2018, išaiškindamas 2018-02-14 sprendimą, pažymėjo, kad... 31. Administracija 2018-07-03 raštu antstoliui I. G. nurodė, kad, atsižvelgiant... 32. 2018-07-03 nutartyje pateiktą išaiškinimą, bendras reklamos plotas sudaro... 33. Nagrinėjamu atveju reikšminga ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad... 34. Apibendrinant šias faktines aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai 2015-09-15... 35. Sprendžiant dėl vietinės rinkliavos permokos grąžinimo pagrindų, teismas... 36. Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6) ir apskaičiuojant šiuo pagrindu vietinės... 37. Dėl trečiojo ir ketvirtojo pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti 3... 38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjos akcinės bendrovės Luminor Bank skundą tenkinti iš dalies.... 41. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-04-06 atsisakymą... 42. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją grąžinti... 43. Likusioje dalyje pareiškėjos akcinės bendrovės Luminor Bank skundą atmesti... 44. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...