Byla A-2808-520/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karjerų linija“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Žvyro karjerai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karjerų linija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (7)-1.7-2887 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą priimti ir išnagrinėti bendrovės 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas išdavimo (toliau – ir Prašymas).

6Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Tarnybai Prašymą išduoti jam leidimą Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių II žvyro telkinio (toliau – ir Telkinys) dalyje (10,2934 ha plote) naudoti naudingąsias iškasenas, tačiau Tarnyba, vadovaudamasi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, 42 ir 48.7 punktais, Sprendimu nepagrįstai nusprendė Prašymo nenagrinėti. Pareiškėjas nurodė, kad Prašymo pateikimo metu pareiškėjas nuomos teise (o nuo 2014 m. spalio 8 d. nuosavybės teise) Telkinyje valdė penkis žemės sklypus (unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) (toliau visi kartu – ir Žemės sklypai)), kuriuose galima suformuoti racionalų 10,2934 ha ploto kasybos sklypą. Tarnyba 1999 m. gruodžio 3 d. išdavė (2000 m. balandžio 12 d. papildė, o 2005 m. rugpjūčio 25 d. patikslino) UAB „Žvyro karjerai“ Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99 312,78 ha ploto Telkinyje pagal šio leidimo priedą – Telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartį (toliau visi dokumentai kartu – ir Galiojantis leidimas).

7Pareiškėjo teigimu, Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo pageidaujama naudoti Telkinio dalis patenka į UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančiu leidimu skirto Telkinio kasybos sklypo plotą, nes Žemės sklypai į UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančiu leidimu priskirtas Telkinio išteklių naudojimo ribas nepatenka, t. y. Prašymu siekiamo įgyti leidimo ir Galiojančio leidimo objektas nesutampa, todėl Prašymo tenkinimo atveju nėra pagrindo keisti ar naikinti Galiojantį leidimą. Atsakovas, netinkamai aiškindamas Taisyklių 42 ir 48.7 punktų nuostatas, sąvoką „telkinio išteklių naudojimo ribos“ nepagrįstai prilygina sąvokai „kasybos sklypas“. Pagal Taisyklių 4, 34–37 punktus leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (toliau – ir leidimas) objektas gali būti tiek visas gelmių išteklių telkinys, tiek ir jo dalis, o leidimo objektą konkretizuojantys duomenys yra nurodomi sutartyje. Nagrinėjamu atveju konkreti 312,78 ha ploto Telkinio dalis, kuri Galiojančiu leidimu suteikta naudoti UAB „Žvyro karjerai“, yra konkretizuojama prie Galiojančio leidimo pridėtoje Telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartyje (toliau – ir Naudojimo sutartis). Pagal Naudojimo sutarties 4, 7, 16 punktus UAB „Žvyro karjerai“ Telkinyje turi teisę naudoti ne viso ploto, t. y. 312,78 ha, Telkinio žvyro išteklius, o tik tą Telkinio ploto dalį, kurią ji naudoja teisėtu pagrindu (nuomos ir pan.).

8Pareiškėjas nurodė, kad pagal Galiojantį leidimą UAB „Žvyro karjerai“ parengtas ir Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintas Telkinio išteklių naudojimo kasybos ir rekultivavimo projektas apima Telkinio 75,52 ha plotą, į kurį Žemės sklypai neįeina. Į minėtą faktinį kasybos sklypą patenka tik UAB „Žvyro karjerai“ valdomi žemės sklypai, kuriuose yra vykdomi žvyro gavybos darbai. Kadangi UAB „Žvyro karjerai“ neturi jokių teisių į pareiškėjui priklausančius Telkinio Žemės sklypus, Galiojančio leidimo pagrindu ji neturi jokių teisių naudoti ir po Žemės sklypais esančių Telkinio išteklių. Priešingas Galiojančio leidimo nuostatų aiškinimas prieštarautų Taisyklių 22.10, 61.5, 62.2.4, 62.2.7 punktams, kuriuose nustatyta, kad žemės gelmių išteklių naudojimas galimas tik teisėtu pagrindu naudojamame žemės sklype. Atsakovo vykdomas netinkamas teisės normų aiškinimas ir taikymas pažeidžia pareiškėjo, kaip Žemės sklypų savininko, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms monopolizuoti gamybą bei rinką, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, draudžiančiai ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalims, reikalaujančioms, kad žemės ištekliai būtų naudojami racionaliai ir kompleksiškai. Sprendimas neatitinka viešojo intereso, kad po Žemės sklypais esantys žvyro ištekliai būtų nuosekliai eksploatuojami, nes šiuo metu eksploatuojant tik dalį žvyro išteklių yra daroma žala valstybei ir pareiškėjui.

9Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10Atsakovas, vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, paaiškino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo valdomi Žemes sklypai nepatenka į UAB „Žvyro karjerai“ skirto Telkinio išteklių naudojimo ribas, nes Žemės sklypų dalys patenka į Telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartimi prie leidimo Nr. 52-99 UAB „Žvyro karjerai“ skirto kasybos sklypo vakarinį pakraštį. Naudojimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad leidimo turėtojui skiriamas 312,78 ha kasybos plotas, kurio ribos nustatytos prie sutarties pridėtame plane, todėl UAB „Žvyro karjerai“ turi galiojantį leidimą naudoti Telkinio išteklius 312,78 ha plote, o pagal Taisyklių 20.2, 35.5 punktus kasybos sklypo ribos gali būti keičiamos tik panaikinant ūkio subjektui išduoto leidimo galiojimą ir išduodant pakartotinį leidimą naudoti to paties objekto išteklius. Pareiškėjo teiginys, kad Naudojimo sutarties 4 punktas nesuteikia Galiojančio leidimo turėtojui teisės 312,78 ha kasybos sklype vykdyti kasybos, o tik nurodo išteklių Telkinio ploto dydį, prieštarauja Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytai kasybos sklypo sąvokai, kuri apima naudotojui suteikiamą telkinio (arba jo dalies) plotą. Tarnybos išduodami leidimai suteikia teisę leidimo turėtojui kasybos sklype vykdyti išteklių naudojimą. UAB „Žvyro karjerai“ Telkinio žvyro išteklius naudoja pagal 2011 m. kovo 3 d. patvirtintą naudojimo (kasybos ir rekultivacijos) projekto papildymą, kuris apima Telkinio 75,52 ha plotą.

11Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog UAB „Žvyro karjerai“ neturi leidimo naudoti išteklius kitame, nei naudojimo projekte nurodytame plote, prieštarauja Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai, nustatančiai, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys, gavę Tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba pažeidžia Konstituciją ir Konkurencijos įstatymą, yra subjektyvi ir nepagrįsta pareiškėjo nuomonė. Šioje byloje pareiškėjo keliamas klausimas yra tapatus klausimui, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 pagal UAB „Gruntuva“ skundus, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009.

12Atsakovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo įteisinimas naudingųjų iškasenų gavybai yra viena iš išteklių naudojimo sutarties sąlygų. Telkinio išteklių naudotojas, vykdydamas naudingųjų iškasenų gavybą jam skirto kasybos sklypo ribose, atsižvelgdamas į gamybos poreikius, palaipsniui įsisavina naujus žemės plotus, išsinuomodamas ją iš valstybės arba įsigydamas iš privačių žemės savininkų. Pareiškėjas yra vienas iš žemės savininkų, kurių žemės sklypai patenka į UAB „Žvyro karjerai“ skirto kasybos sklypo plotą. Tarnyba neneigė pareiškėjo teisės savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiais Žemės sklypais – naudoti pagal paskirtį, parduoti, išnuomoti ir pan., tačiau akcentavo, kad juose slūgsantys žemės gelmių ištekliai nepriklauso žemės savininkui, be to, įsigydamas Žemės sklypus pareiškėjas turėjo žinoti, kad juose slūgsantys valstybei priklausantys žvyro ištekliai yra skirti naudoti kitam ūkio subjektui. Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas vykdyti kasybos darbus pagal telkinio išteklių naudojimo projektą arba žemės gelmių naudojimo planą yra viena telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygų. Šie dokumentai gali būti rengiami visam skirto kasybos sklypo plotui arba jo daliai, priklausomai nuo įgytos teisės disponuoti žemės sklypu, tačiau yra privaloma išpildyti sąlygą, kad faktinė kasybos darbų būklė karjere atitiktų parengto dokumento sprendinius. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad paliekant neeksploatuojamus po pareiškėjo valdomais Žemės sklypais slūgsančius žvyro išteklius, pažeidžiamas viešasis interesas bei daroma žala valstybei.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti arba bylą nutraukti ir skundą palikti nenagrinėtą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog Prašymu siekiamo įsigyti leidimo objektas ir UAB „Žvyro karjerai“ pagal Galiojantį leidimą suteiktas objektas nesutampa. Pagal Galiojantį leidimą UAB „Žvyro karjerai“ leidimas buvo išduotas visam smėlio ir žvyro Telkiniui, todėl vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, Galiojančio leidimo objektas yra Telkinys. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad Prašyme išduoti leidimą naudoti naudingąsias iškasenas nurodyti Žemės sklypai patenka būtent į to paties Telkinio, kuriam išduotas Galiojantis leidimas, ribas. Todėl tiek Galiojančiame leidime nurodytas, tiek Prašymu siekiamas įgyti objektas yra tapatus, t. y. Telkinys. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis Taisyklių 42 ir 48.7 punktais, Prašymas negalėjo būti nagrinėjamas ir turėjo būti grąžintas pareiškėjui. Teisė kreiptis į administracinį teismą siejama su aplinkybe, kad dėl klausimo, dėl kurio inicijuojamas naujas ginčas, nebūtų įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kai kilęs teisės klausimas buvo ginčijamas teisme ir dėl to yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad su prašymu išduoti leidimą naudoti naudingąsias iškasenas Telkinyje esančiuose Žemės sklypuose UAB „Karjerų linija“ (minėtą prašymą pateikė UAB „Gruntuva“, kurios teisės ir pareigos reorganizacijos būdu perduotos UAB „Karjerų linija“) į Tarnybą pirmą kartą kreipėsi dar 2008 m. kovo 5 d., tačiau Tarnyba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1.7-1248 atsisakė tenkinti prašymą išduoti leidimą naudoti Telkinio išteklių dalį dėl to, kad dėl objekto, kuriam prašoma išduoti leidimą, jau buvo išduotas leidimas ir sudaryta Naudojimo sutartis, kurių galiojimas nėra panaikintas. Minėtas Tarnybos sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 pareiškėjo UAB „Gruntuva“ skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tapačioje administracinėje byloje, nagrinėjama byla nutrauktina.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Karjerų linija“ skundą tenkino: panaikino Sprendimą, įpareigojo Tarnybą teisės aktuose nustatyta tvarka priimti ir išnagrinėti UAB „Karjerų linija“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas išdavimo, taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žvyro karjerai“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

18Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 42 ir 48.7 punktais ir išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, Sprendimu pranešė pareiškėjui, kad Prašymas nenagrinėjamas ir grąžinamas pareiškėjui, nes jo pageidaujama naudoti Telkinio dalis patenka į UAB „Žvyro karjerai“ išteklių naudojimo sutartimi prie leidimo Nr. 52-99 skirto kasybos sklypo plotą, o Tarnyba neturi teisinio pagrindo panaikinti UAB „Žvyro karjerai“ išduoto leidimo Nr. 52-99 galiojimą. Teismas, vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1, 4, 8 dalimis, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Taisyklių (2012 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 440 redakcija) 2, 4, 22.10, 34–37, 42, 48.7 punktais, pažymėjo, kad žemės gelmių išteklių naudojimas yra susijęs su teise į žemės sklypus (faktine žemėnauda). Teismo vertinimu, priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, kad leidimo formos užpildymas, joje įrašant konkretaus telkinio pavadinimą, besąlygiškai suteikia leidimo turėtojui išskirtinę teisę eksploatuoti visą jame įvardijamą telkinį, nepriklausomai nuo leidimo turėtojo teisių į tą telkinį patenkančius žemės sklypus.

19Teismas konstatavo, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 34–35 punktų nuostatas leidimo objektas gali būti tiek visas žemės gelmių išteklių telkinys, tiek ir jo dalis, o konkretūs duomenys, tiksliai apibūdinantys leidimo objektą, yra nustatomi sutartyje. Todėl aiškinant leidimo turinį, taip pat nustatant leidimo objektą, nepakanka tik formaliai vertinti leidimo rekvizitus, kartu būtina įvertinti konkrečios sutarties sąlygas, kuriomis konkretizuojamas leidimo turinys, inter alia ir konkrečiam subjektui (leidimo turėtojui) suteikiama konkretaus telkinio dalis, kurioje pastarasis turi teisę naudoti žemės gelmių išteklius, t. y. leidimo objektas. Teismas nustatė, kad Prašymo pateikimo metu UAB „Karjerų linija“ nuomos teisėmis valdė Žemės sklypus, kurie patenka į Telkinio teritoriją, o nuo 2014 m. spalio 8 d. Žemės sklypai tapo UAB „Karjerų linija“ nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba UAB „Žvyro karjerai“ 1999 m. gruodžio 3 d. išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99 (leidimas papildytas 2000 m. balandžio 12 d.), kuriuo, be kita ko, UAB „Žvyro karjerai“ suteikė teisę nuo 2000 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties (priedėlis 2) sąlygas.

20Teismas darė išvadą, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio nuostatas naudoti žemės gelmių išteklius leidžiama tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, kuriame, be kita ko, turi būti numatytos žemės sklypo ribos ir plotas. Teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad UAB „Žvyro karjerai“ žvyro gavybos darbus Telkinyje vykdo pagal Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. patvirtintą UAB „Žvyro karjerai“ Trakų rajono Serapiniškių žvyro ir smėlio telkinio II sklypo dalies išteklių naudojimo ir rekultivavimo projektą (toliau – ir Telkinio naudojimo projektas), kuriame nustatyta, kad kasybos darbai vykdomi 75,52 ha plote, kurį UAB „Žvyro karjerai“ valdo valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog Prašymu siekiamo įgyti leidimo objektas sutampa su Galiojančio leidimo objektu, o jame pateiktas faktinės situacijos vertinimas prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms.

21Galiojančiame leidime nurodoma, kad Telkinio žvyro ištekliai gali būti naudojami tik pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas, kurioje nustatytas konkretus leidimo turinys, t. y. UAB „Žvyro karjerai“ (leidimo turėtojui) suteikiama konkreti Telkinio dalis, kurioje jis turi teisę naudoti žemės gelmių išteklius. Teismo vertinimu, Naudojimo sutarties 4 punkto nuostata, kad „šia sutartimi kasybos sklypas „Naudotojui“ skiriamas 312,78 ha plote“, pati savaime nereiškia 312,78 ha ploto Telkinio kasybos sklypo, kuriame Galiojančio leidimo turėtojas turi teisę naudoti Telkinio žvyro išteklius, nes šioje nuostatoje tik patikslinama, kokiame (kokio ploto) Telkinyje, tačiau ne kokiame Telkinio plote yra galima Galiojančio leidimo turėtojo kasybos veikla. Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų galima teigti, kad Galiojantis leidimas apima visą 312,78 ha ploto Telkinį, Naudojimo sutarties punkte turėtų būti nurodoma, jog „Naudotojui“ skiriamas visas 312,78 ha ploto kasybos sklypas, tačiau tokios nuostatos minėtoje sutartyje nėra. Teismas nustatė, jog Naudojimo sutarties 7 punkto nuostata, kad „išteklių naudojimo ribos sutampa su išsinuomotos žemės riba skirtame kasybos sklype“, patvirtina aplinkybę, jog būtent išteklių naudojimo ribos apsprendžia faktinį kasybos sklypo plotą, kuris pagal Telkinio naudojimo projektą apima 75,52 ha plotą, UAB „Žvyro karjerai“ valdomą valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu. Teismas konstatavo, kad pagal Naudojimo sutarties 4, 7, 16 punktus UAB „Žvyro karjerai“ turi Galiojantį leidimą naudoti ne visą 312,78 ha ploto Telkinio žvyro išteklių dalį, o tik tą (šiuo metu 75,52 ha ploto) Telkinio dalį, kuri Galiojančio leidimo turėtojo valdoma teisėtais pagrindais.

22Įvertinęs Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-1927 turinį, teismas nustatė, kad Prašymo pateikimo momentu UAB „Gruntuva“ nuosavybės teise valdomuose ir pareiškėjo nuomojamuose Žemės sklypuose nebuvo vykdomi jokie žvyro gavybos darbai, o 2011 metais parengtame Telkinio naudojimo projekto papildyme šiuose plotuose taip pat nebuvo numatyta vykdyti kasybos darbus. Atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad Prašymo Tarnybai pateikimo metu UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančio leidimo pagrindu turėjo teisę vykdyti žvyro kasybos darbus ne visame Telkinyje, kurio bendras plotas sudaro 312,78 ha, tačiau tik UAB „Žvyro karjerai“ teisėtai valdomuose žemės sklypuose, kurių bendras plotas sudaro 75,52 ha. Į šį plotą Žemės sklypai nepateko ir žvyro gavybos darbai juose nebuvo vykdomi. Teismo vertinimu, kadangi UAB „Žvyro karjerai“ neturi jokių teisių į Žemės sklypus, todėl Galiojančio leidimo pagrindu ji neturi teisės naudoti ir po Žemės sklypais esančių Telkinio žvyro išteklių, o į Galiojančiu leidimu UAB „Žvyro karjerai“ priskirtas Telkinio išteklių naudojimo ribas Žemės sklypai nepatenka. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypai nėra Galiojančio leidimo objektas ar jo dalis, Prašymo tenkinimo atveju nebūtų pagrindo naikinti (keisti) Galiojantį leidimą.

23Aplinkybę, kad Žemės sklypai nepatenka į UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančiu leidimu priskirtas Telkinio išteklių naudojimo ribas, patvirtinta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009. Teismas atmetė Tarnybos teiginį, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas yra tapatus Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtai administracinei bylai Nr. I-3492-764/2008, užbaigtai įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009, nes šioje byloje ginčijamas kitas Tarnybos sprendimas, t. y. pareiškėjo reikalavimai ir jų pagrindimas nėra tapatūs administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 pareiškėjo UAB „Gruntuva“ keltiems reikalavimams ir jų pagrindimui.

24Teismas nepripažino pagrįstu Tarnybos teiginio, kad Galiojančiu leidimu UAB „Žvyro karjerai“ buvo rezervuota teisė eksploatuoti naudinguosius išteklius visame Telkinio plote, nes sprendė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia Tarnybai teisės suteikti naudingųjų iškasenų telkinio rezervacijas. Priešingas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimas suformuotų tokią teisinę situaciją, pagal kurią joks kitas asmuo, išskyrus Galiojančio leidimo turėtoją, teisėtai valdantis ir naudojantis į Telkinį patenkančius žemės sklypus, neturėtų galimybės šiuose sklypuose teisės aktuose nustatyta tvarka vykdyti naudingųjų iškasenų gavybos veiklos iki to momento, kol UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančio leidimo pagrindu vykdys Telkinyje naudingųjų iškasenų gavybos veiklą. Teismo vertinimu, tokia situacija būtų nesuderinama su Konstitucijos 23, 46 straipsniais, taip pat Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi. Teismas, nenustatęs, kad šiuo atveju yra Taisyklėse nustatytas pagrindas atsisakyti nagrinėti Prašymą, darė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti Sprendimą ir Tarnybą įpareigoti Prašymą išnagrinėti iš esmės.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1, 5 dalimis atmetė UAB „Žvyro karjerai“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ su pareiškėjo skundu, kuris tenkintinas, nesutiko.

26III.

27Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Tarnyba 2000 m. balandžio 12 d. išdavė UAB „Žvyro karjerai“ leidimą Nr. 52-99 naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius. Leidimu Nr. 52-99 UAB „Žvyro karjerai“ suteikta teisė naudoti Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal Naudojimo sutarties sąlygas. Naudojimo 4 punkte nurodyta, kad leidimo turėtojui skiriamas 312,78 ha kasybos sklypas, kurio ribos nurodytos prie sutarties pridėtame plane. Tai reiškia, kad UAB „Žvyro karjerai“ turi teisę 312,78 ha kasybos sklype vykdyti išteklių naudojimą laikydamasi sutarties sąlygų, o žemės sklypo įteisinimas naudingųjų iškasenų gavybai yra viena iš išteklių naudojimo sutarties sąlygų. Naudojimo sutarties 16 punktas įpareigoja bendrovę pradėti vykdyti žvyro išteklių gavybą kasybos sklypo plotuose, išsidėsčiusiuose už valstybės išperkamos žemė ribos, tik sudarius žemės nuomos sutartį arba įteisinus žemės nuosavybę, ir Naudojimo sutarties sąlygą UAB „Žvyro karjerai“ nuosekliai vykdo, palaipsniui įsisavindama naujus jai skirto naudoti telkinio žemės plotus.

292. Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad UAB „Žvyro karjerai“ turi galiojantį leidimą naudoti ne visą 312,78 ha ploto telkinio žvyro išteklių dalį, o tik tą (šiuo metu 75,52 ha ploto) telkinio dalį, kuri leidimo turėtojo valdoma teisėtais pagrindais, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina Naudojimo sutarties 7 ir 16 punktus, kurie tik nustato leidimo turėtojo išteklių naudojimo sąlygas. Leidimo turėtojui leidimo išdavimo metu nebūtina turėti žemės naudojimo teisę visame leidimu suteikiamame kasybos sklype. Naudojimo sutarties 7 punkto nuostata „išteklių naudojimo ribos sutampa su išnuomotos žemės riba skirtame kasybos sklype“ tik nurodo, kur faktiškai vykdomi kasybos darbai. Kasybos sklypo kontūras yra tapatinamas ne su žemėnaudos ar žemės nuosavybės kontūrais, o tik su detaliai ištirto ir naudotojui skirto naudingųjų iškasenų telkinio kontūrais. Sprendžiant leidimo išdavimo klausimą, skiriamo kasybos sklypo ribos nustatomos vadovaujantis detaliai išžvalgyto telkinio kontūrais bei atsižvelgiant į telkinio išsidėstymo vietos žemės savininkų bei naudotojų derinimus. Kasybos sklypas gali būti skiriamas ir dalyje detaliai išžvalgyto telkinio, tačiau visais atvejais šie klausimai sprendžiami leidimo išdavimo metu, o skiriamo kasybos sklypo planas yra neatsiejamas išteklių naudojimo sutarties priedas.

303. UAB „Žvyro karjerai“ skirto kasybos sklypo plotas sudaro 312,78 ha, kaip nurodyta Naudojimo sutarties 4 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teiginys, jog kasybos sklypo skyrimas 312,78 ha plote, gali reikšti ir tai, kad kasybos sklypas gali būti kurioje nors šio ploto dalyje, yra nepagrįstas. Naudojimo sutarties 7 punkte, kurio nuostatomis iš esmės grindžiamas skundas, yra įtvirtinta tik viena iš išteklių naudojimo sutarties sąlygų, kurią leidimo turėtojas nuosekliai vykdo. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojama, kad žemės gelmių išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, tačiau teisės aktai nenustato, jog žemės gelmių naudojimo planas (iki 2013 m. gruodžio 31 d. – žemės gelmių naudojimo projektas) rengiamas visam kasybos sklypui, t. y. leidimo turėtojas šiuos privalomus dokumentus gali rengti visam skirto kasybos sklypo plotui arba jo daliai.

314. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, kad Tarnyba nepagrįstai teigia, jog Galiojančiu leidimu UAB „Žvyro karjerai“ buvo rezervuota teisė eksploatuoti naudinguosius išteklius visame Telkinio plote, nes atsakovas tokių teiginių neišsakė ir teisės aktai nenustato rezervacijos teisės eksploatuoti naudinguosius išteklius. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados, kad tokia situacija nesuderinama su Konstitucijos 23 straipsniu ir prieštarautų Konstitucijos 46 straipsniui, taip pat Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad UAB „Žvyro karjerai“ turima teise naudoti išteklius suvaržoma pareiškėjo teisė savo nuožiūra valdyti jam priklausančius Telkinyje esančius Žemės sklypus, yra nemotyvuotos.

325. Nagrinėjama situacija yra analogiška administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009 analizuotai situacijai. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, o pareiškėjas yra UAB „Gruntuva“ teisių ir pareigų perėmėjas. Tiek UAB „Gruntuva“ 2008 metais, tiek pareiškėjas 2014 metais kreipėsi į atsakovą ir į teismą iš esmės siekdami tų pačių teisinių pasekmių, t. y gauti leidimą naudoti naudingąsias iškasenas, esančias Telkinyje po pareiškėjo valdomais Žemės sklypais, ir teisę gauti leidimą grindė tuo pačiu pagrindu, jog pareiškėjas valdo Žemės sklypus, kuriuose prašoma išduoti leidimą naudoti naudingąsias iškasenas, o UAB „Žvyro karjerai“ nėra išsinuomojęs šių sklypų ar įteisinęs jų nuosavybę. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu, nes spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti ir pareiškėjo UAB „Karjerų linija“ skundą palikti nenagrinėtą arba jį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Tiek UAB „Gruntuva“ 2008 metais, tiek pareiškėjas 2014 metais kreipėsi į Tarnybą su prašymais išduoti leidimą naudoti naudingąsias iškasenas toje pačioje Telkinio dalyje, t. y. tuose pačiuose Žemės sklypuose, ir abiem atvejais Tarnyba neišdavė leidimo vadovaudamasi tais pačiais Taisyklių 42 ir 48 punktais, kurie nuo 2008 metų nėra pasikeitę. Tiek 2008 m. kovo 5 d., tiek ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir vėliau į teismą iš esmės siekdamas tų pačių teisinių pasekmių, t. y gauti leidimą naudoti naudingąsias iškasenas (smėlio ir žvyro išteklius), esančius Telkinio dalyje po pareiškėjo valdomais Žemės sklypais, o aplinkybė, jog 2008 m. kovo 5 d. be šių buvo keliami ir kiti atskiri reikalavimai šiuo atveju neturi reikšmės. Nors lingvistiškai pareiškėjas reikalavimą įpareigoti Tarnybą išduoti leidimą pakeitė reikalavimu įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą, šie skirtumai nepaneigia pareiškėjo reiškiamo ir jau išnagrinėto reikalavimo tapatumo. Savo teisę gauti leidimą tiek anksčiau, tiek ir dabar pareiškėjas grindė tuo pačiu pagrindu, t. y. jog pareiškėjas valdo Žemės sklypus, kuriuose prašoma išduoti leidimą naudoti naudingąsias iškasenas ir kuriuose atlikta detali žvalgyba bei aprobuoti smėlio–žvyro telkiniai, o UAB „Žvyro karjerai“ nėra išsinuomojęs šių sklypų ar įteisinęs jų nuosavybę. Aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje buvo skundžiamas ne Tarnybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. 1.7-1248, o 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (7)-1.7-2887 taip pat neturi įtakos vertinant nurodytų administracinių bylų tapatumą, nes administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

352. Nagrinėjamu atveju UAB „Žvyro karjerai“ leidimo objektas yra Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypas, o UAB „Karjerų linija“ Prašyme nurodyti Žemės sklypai patenka į būtent to paties telkinio, kuriam išduotas leidimas, ribas, t. y. tiek leidimo, tiek UAB „Karjerų linija“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymu siekiamo įgyti leidimo objektas yra tas pats – Serapiniškių smėlio ir žvyro telkinio II sklypas, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Sprendimą bei įpareigoti Tarnybą priimti ir išnagrinėti UAB „Karjerų linija“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia skaidyti objektą (Serapiniškių smėlio ir žvyro telkinio II sklypą) į mažesnius objektus, tačiau galiojantys teisės aktai tokią galimybę nustato tik iki leidimo naudoti tą objektą išdavimo, o šiuo atveju leidimas jau yra išduotas.

363. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sulygino dvi skirtingas sąvokas „kasybos sklypas“ ir „kasybos sklypo ribose esantis plotas, kuriam parengtas žemės gelmių naudojimo planas“ (iki 2014 m. vasario 21 d. – naudojimo projektas). Naudojimo sutarties 7 ir 9 punktuose nustatyta sąlyga, jog naudoti (kasti) leidime nurodytus išteklius galima tik išsinuomojus ar įteisinus nuosavybę į atitinkamus kasybos sklypo plote esančius žemės sklypus, tačiau pagal nuomojamus ar nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir parengtus naudojimo planus / projektus nustatoma išteklių naudojimo riba neturi jokios įtakos Naudojimo sutartyje nustatytam kasybos sklypo plotui. Teisės aktai nenustato įpareigojimo leidimo turėtojui iškart gavus leidimą parengti naudojimo planą visam kasybos sklypui, nes ištekliai išgaunami ir naudojami etapais priskirtame kasybos sklype, įgyjant teisę naudoti ar valdyti žemės sklypus ir parengiant žemės gelmių naudojimo planą. Aplinkybę, jog kasybos sklypas sietinas su atitinkamu naudotojui leidimu suteikiamu telkiniu (ar jo dalimi), o ne su konkrečiu valdomu ar naudojamu žemės sklypu, patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinis teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009 paliko nepakeistą. Iš dokumentų matyti, jog kasybos sklypas UAB „Žvyro karjerai“ skirtas visame 312,78 ha plote, o ne pirmosios instancijos teismo nurodytame 75,52 ha plote. UAB „Žvyro karjerai“ leidimu priskirtą kasybos sklypo 312,78 ha plotą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009.

37Pareiškėjas UAB „Karjerų linija“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas su UAB „Žvyro karjerai“ pasirašytos Naudojimo sutarties neanalizuoja kaip visumos, vengia ją aiškinti sistemiškai, neatsižvelgia į šios sutarties nuostatų tarpusavio ryšį, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas suabsoliutina minėtos sutarties 4 punkto nuostatą, jog šia sutartimi kasybos sklypas „Naudotojui“ yra skiriamas 312,78 ha plote, ignoruodamas teismo atliktą tos nuostatos lingvistinę analizę bei neatsižvelgdamas į sutarties 7 ir 16 punktuose įtvirtintas sąlygas. Atsakovo deklaratyvi pozicija, kad išteklių naudojimui skirto kasybos sklypo įsisavinimas gali būti vykdomas palaipsniui ir kad leidimo turėtojui leidimo išdavimo momentu nebūtina turėti žemės naudojimo teisę visame leidimu suteiktame kasybos sklype, nesuderinama su teisės normomis (Žemės gelmių įstatymo 2 str., 12 str. 4 d., 18 str. 2 d. 5 p., Taisyklių 2, 4, 22.10, 61.5, 62.2.4, 62.2.7 p.). Pareiškėjas taip pat cituoja Atvirais kasiniais eksploatuojamų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo 6 punktą.

39Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teiginys apie Tarnybos „tarp eilučių“ išsakomą poziciją apie „rezervacijos teisę“, jog Tarnyba nepagrįstai teigia, kad Galiojančiu leidimu UAB „Žvyro karjerai“ buvo rezervuota teisė eksploatuoti naudinguosius išteklius visame Telkinio plote, yra taiklus ir tinkamas. Tarnyba neteisingai ir nepagrįstai tapatina laipsnišką telkinio įsisavinimą, galimą numatyti žemės gelmių naudojimo projekte arba žemės gelmių naudojimo plane, su galimybe ateityje vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą tuose Telkinio žemės sklypuose, kuriuos naudoti ir valdyti UAB „Žvyro karjerai“ neturi teisės ir nėra jokių pagrįstų aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad tokią teisę ateityje įgis. Teisės aktų, reguliuojančių naudingųjų iškasenų gavybą, normos vienareikšmiai patvirtina, kad viena iš privalomų sąlygų pripažinti teisę eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinį yra teisės į šio telkinio žemę buvimas. Toks teisės normų ir sutartinių nuostatų aiškinimas, kai teigiama, jog išimtinė teisė įsisavinti visą telkinį gali būti grindžiama tik menama prielaida, kad ateityje galbūt bus įgyta žemės nuosavybės ar naudojimo teisė, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi iš esmės prieštarauja Konstitucijos bei Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti, jog pareiškėjas taip pat galėtų vykdyti laipsnišką Telkinio išteklių įsisavinimą jam priklausančiuose Žemės sklypuose.

40Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad iš UAB „Žvyro karjerai“ parengto bei atsakovo 2011 m. kovo 3 d. patvirtinto Telkinio dalies išteklių naudojimo kasybos ir rekultyvavimo projekto papildymo matyti, jog UAB „Žvyro karjerai“ turi Galiojantį leidimą naudoti Telkinio žvyro išteklius pagal jų naudojimo sutarties sąlygas tik Telkinio 75,52 ha plote. Pareiškėjas nurodo, kad nei Žemės gelmių įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato, jog žemės gelmių naudojimo planas rengiamas ne visam asmeniui suteikto kasybos sklypo plotui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009, kuri šios bylos šalims turi res judicata ir prejudicinę galią, yra aiškiai konstatuota, kad po Žemės sklypais esantys Telkinio ištekliai nepatenka į Galiojančio leidimo apimtį, t. y. Galiojantis leidimas neapima Telkinio dalies, kurioje yra pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai. Nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo Žemės sklypai nepatenka į UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančiu leidimu priskirtas Telkinio išteklių naudojime ribas, dar kartą neįrodinėjama ir jos atsakovas negali kvestionuoti. Pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009.

41Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 nagrinėtas skundas ir šioje byloje nagrinėjamas skundas nėra tapatūs, nes skundai nėra dėl to paties administracinio akto, skiriasi skundų dalykas ir pagrindas. Šioje byloje pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo siekiamo įgyti leidimo objektas ir UAB „Žvyro karjerai“ turimo leidimo objektas nesutampa, todėl keisti ar naikinti UAB „Žvyro karjerai“ leidimą tam, kad UAB „Karjerų linija“ prašymas būtų nagrinėjamas ir tenkinamas, nėra reikalinga. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009 yra vienas iš faktinių pagrindų šioje byloje.

42Atsakovas Tarnyba atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad jis sutinka su UAB „Žvyro karjerai“ apeliaciniu skundu ir jį palaiko, todėl prašo jį patenkinti.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad jis sutinka su Tarnybos apeliacinio skundo argumentais bei reikalavimais, ir prašo juos tenkinti.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos patenkinti: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nes UAB „Žvyro karjerai“ turimo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir pareiškėjo Tarnybai pateikto Prašymo objektas sutampa. Žemės gelmių išteklių ir ertmių objektas, jo duomenys pagal Taisyklių 34.4 punktą nurodomi leidime, o ne žemės gelmių išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartyje. UAB „Žvyro karjerai“ išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99 nurodytas objektas – Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo ištekliai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, kad yra išduotas Galiojantis leidimas visam objektui – Serapiniškių telkinio II sklypui, nėra pagrindo nagrinėti prašymo dėl leidimo daliai šio objekto išdavimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Taisyklėse nenustatyta galimybė iš dalies pakeisti leidimą ar tam tikroje objekto dalyje jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismo argumentas dėl kitų asmenų teisės savo nuožiūra valdyti jiems priklausančius Telkinyje esančius Žemės sklypus pažeidimo yra nepagrįstas, nes į sklypo savininko valdymo teisės (teisės turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį) turinį nepatenka teisė naudoti žemės gelmes. Leidimo išdavimo nei Žemės gelmių įstatymas, nei Taisyklės nesieja su objekto nuosavybės teisės turėjimu.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

49Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. (7)-1.7-2887 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas UAB „Karjerų linija“ skunde suformulavo šiuos reikalavimus: panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą teisės aktuose nustatyta tvarka priimti ir išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl leidimo naudoti naudingąsias iškasenas išdavimo.

50Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Karjerų linija“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Tarnybai prašymą išduoti jam leidimą naudoti naudingąsias iškasenas, esančias Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo, kuriame atlikta detali žvalgyba ir aprobuoti smėlio–žvyro ištekliai, 10,2934 ha kasybos sklype (I t., b. l. 13). Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad jis nuomos teise valdo Žemės sklypus, patenkančius į Telkinio teritoriją, ir šiuose Žemės sklypuose galima suformuoti racionalų 10,2934 ha Telkinio išteklių kasybos sklypą, kuris nepatenka į UAB „Žvyro karjerai“, kuriai 1999 m. gruodžio 3 d. išduotas, 2000 m. balandžio 12 d. papildytas bei 2005 m. rugpjūčio 25 d. patikslintas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, priskirtas Telkinio išteklių naudojimo ribas. Pareiškėjas pateikė duomenis apie jo Prašymo pateikimo metu nuomojamus Žemės sklypus, iš kurių matyti, kad Žemės sklypai nuosavybės teise priklauso UAB „Gruntuva“, nuomos sutartys sudarytos 2014 m. birželio 30 d. ir galioja iki 2021 m. birželio 30 d. (I t., b. l. 23–32). Byloje nustatyta, kad po atlikto UAB „Karjerų linija“ ir UAB „Gruntuva“ reorganizavimo prijungimo būdu, kurio metu UAB „Gruntuva“ buvo prijungta prie UAB „Karjerų linija“, nuo 2014 m. spalio 8 d. visi Žemės sklypai tapo UAB „Karjerų linija“ nuosavybe (I t., b. l. 110–114, 140–146). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Karjerų linija“ yra UAB „Gruntuva“ teisių ir pareigų perėmėja.

51Tarnyba 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (7)-1.7-2887 pranešė pareiškėjui, kad vadovaudamasi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, 42 ir 48.7 punktais, pareiškėjo prašymo nenagrinėja, nes pareiškėjo pageidaujama naudoti Telkinio dalis patenka į UAB „Žvyro karjerai“ išteklių naudojimo sutartimi prie leidimo Nr. 52-99 skirto kasybos sklypo plotą, o Tarnyba neturi teisinio pagrindo panaikinti UAB „Žvyro karjerai“ išduoto leidimo Nr. 52-99 galiojimą (I t., b. l. 33). Papildomai atsakovas paaiškino, kad leidimo Nr. 52-99 galiojimo panaikinimo klausimas pagal UAB „Gruntuva“ skundą 2008–2009 metais buvo nagrinėjamas teismuose, bei nurodė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009.

52Primintina, kad Taisyklių 42 punktas nustato, jog Tarnyba, gavusi daugiau nei vieno pareiškėjo prašymus (ir šių Taisyklių reikalavimus atitinkančius dokumentus), nurodytus šių Taisyklių 41 punkte, išduoti leidimą naudoti tą patį objektą, nagrinėja tik tuos vėliau pateiktus prašymus, kurie gauti iki leidimo naudoti šį objektą išdavimo. Gauti po minėto leidimo išdavimo prašymai kartu su jų lydimaisiais dokumentais nenagrinėjami ir grąžinami pareiškėjui. Pagal Taisyklių 48.7 punktą leidimas (taip pat pakartotinis) juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, neišduodamas, jeigu dėl objekto, kuriam prašoma išduoti leidimą, anksčiau jau buvo išduotas leidimas ir sudaryta naudojimo sutartis, kurių galiojimas nėra panaikintas.

53Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą, skundą iš esmės grindė tuo, kad atsakovas neteisingai nustatė, jog pareiškėjo pageidaujama naudoti Telkinio dalis patenka į UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančiu leidimu skirto Telkinio kasybos sklypo plotą, nes Žemės sklypai į UAB „Žvyro karjerai“ Galiojančiu leidimu priskirtas Telkinio išteklių naudojimo ribas nepatenka, t. y. Prašymu siekiamo įgyti leidimo ir Galiojančio leidimo objektas nesutampa. Pareiškėjo teigimu, konkreti 312,78 ha ploto Telkinio dalis, kuri leidimu Nr. 52-99 suteikta naudoti UAB „Žvyro karjerai“, yra konkretizuojama prie šio leidimo pridėtoje Naudojimo sutartyje, kurios 4, 7 ir 16 punktuose nurodyta, kad UAB „Žvyro karjerai“ Telkinyje turi teisę naudoti ne viso ploto, t. y. 312,78 ha, Telkinio žvyro išteklius, o tik tą Telkinio ploto dalį, kurią ji naudoja teisėtu pagrindu (nuomos ir pan.). Galiojančio leidimo pagrindu UAB „Žvyro karjerai“ parengtas ir Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintas Telkinio išteklių naudojimo kasybos ir rekultivavimo projektas apima Telkinio 75,52 ha plotą, į kurį Žemės sklypai neįeina. Kadangi UAB „Žvyro karjerai“ neturi jokių teisių į pareiškėjui priklausančius Telkinio Žemės sklypus, Galiojančio leidimo pagrindu ji neturi jokių teisių naudoti ir po Žemės sklypais esančių Telkinio išteklių. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas netinkamai aiškina Taisyklių 42 ir 48.7 punktų nuostatas, o sąvoką „telkinio išteklių naudojimo ribos“ nepagrįstai prilygina sąvokai „kasybos sklypas“.

54Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo argumentus, todėl tenkino skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pagal Naudojimo sutarties 4, 7 ir 16 punktus UAB „Žvyro karjerai“ turi galiojantį leidimą naudoti ne visą 312,78 ha ploto Telkinio žvyro išteklių dalį, o tik tą (šiuo metu – 75,52 ha ploto) Telkinio dalį, kuri Galiojančio leidimo turėtojo valdoma teisėtais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 2 straipsniu, 12 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Taisyklių 2, 4, 22.10 punktais, žemės gelmių išteklių naudojimas yra susijęs su teise į žemės sklypus (faktine žemėnauda), o priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, kad leidimo formos užpildymas, joje įrašant konkretaus telkinio pavadinimą, besąlygiškai suteikia leidimo turėtojui išskirtinę teisę eksploatuoti visą jame įvardijamą telkinį, nepriklausomai nuo leidimo turėtojo teisių į tą telkinį patenkančius žemės sklypus. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniuose skunduose teigia, kad Galiojančiu leidimu UAB „Žvyro karjerai“ buvo skirtas 312,78 ha ploto kasybos sklypas, o ne 75,52 ha plotas, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Naudojimo sutarties 7 ir 16 punktuose nurodytas sąlygas bei teisės aktų, reglamentuojančių asmenų teisę naudoti žemės gelmių išteklius, nuostatas ir visiškai be teisėto pagrindo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žvyro karjerai“ nustatytą faktinį kasybos ploto sklypą siejo su šio asmens turima žemės naudojimo teise. Be to, apeliantai nurodo, kad buvo išnagrinėtas tapatus ginčas, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ apeliaciniame skunde prašo bylą nutraukti. Pažymėtina, kad minėtai apeliantų pozicijai pritaria ir trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija. Pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

55Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų ir atsikirtimų į apeliacinius skundus argumentus, pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su šios bylos ir kitos bylos, baigtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu, (ne)tapatumu, ir ar buvo teisinis pagrindas šią bylą nutraukti pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą.

56Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas atsisako priimti skundą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nustačius šias aplinkybes, kai skundas jau yra priimtas nagrinėti, byla turi būti nutraukta pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą.

57Iš ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto formuluotės matyti, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

58Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ši byla negali būti nutraukta dėl išnagrinėtos Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinės bylos Nr. I-3492-764/2008, nes šioje byloje ginčijamas kitas, nei minėtoje administracinėje byloje, Tarnybos sprendimas ir pareiškėjo reikalavimai nėra tapatūs administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 pareiškėjo UAB „Gruntuva“ pareikštiems reikalavimams. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šioje byloje pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra grindžiami visiškai kitomis aplinkybėmis, nes išanalizavus abiejų bylų skundų pagrindimą, ankstesnėje byloje nagrinėto ginčo pobūdį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime nustatytus faktus, matyti, kad iš esmės abiejų skundų pagrindą sudarančios aplinkybės sutampa.

59Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje paduoto skundo faktiniu pagrindu įvardijamas aplinkybes (skundo pagrindą), įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime yra nustatyti faktai ir teisiniai santykiai, kurie negali būti ginčo objektas kitoje administracinėje byloje (ABTĮ 96 str. 4 d.).

60ABTĮ 58 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai.

61Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką; o įrodymų „naujas“ įvertinimas kitame procese nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą Esertas prieš Lietuvą). Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė bendrąjį principą, kad nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali būti suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio dalimi, tik jei tai pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu; sprendimą iš principo galima panaikinti tik siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai (esminiu trūkumu gali būti pripažinta jurisdikcijos klaida, rimti teisminio proceso pažeidimai, piktnaudžiavimas valdžia ir pan.).

62UAB „Gruntuva“ skundas administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 buvo grindžiamas tuo, kad leidimas Nr. 52-99 buvo išduotas visoje Telkinio teritorijoje – 312,78 ha, negavus žemės savininko sutikimo, neturint teisės naudoti žemę, ignoruojant valstybės ir privačių žemės savininkų interesus, kad UAB „Gruntuva“ turi būti išduotas leidimas eksploatuoti Telkinio žvyro išteklius jai priklausančioje žemėje, tačiau Tarnyba nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą, nurodydama, kad leidimas jau yra išduotas UAB „Žvyro karjerai“. Pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „Gruntuva“ taip pat buvo nurodęs, kad Naudojimo sutartyje Tarnyba, įvirtinusi, jog sutartimi kasybos sklypas naudotojui skiriamas 312,78 ha sklype, viršijo įgaliojimus. Skunde buvo suformuluoti reikalavimai: panaikinti Tarnybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą, įpareigoti Tarnybą panaikinti UAB „Žvyro karjerai“ išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, išduotą 1999 m. gruodžio 3 d., papildytą 2000 m. balandžio 12 d., patikslintą 2005 m. rugpjūčio 25 d., ir šio leidimo priedėlį Naudojimo sutartį ta apimtimi, kiek leidimas ir Naudojimo sutartis suteikia teisę UAB „Žvyro karjerai“ eksploatuoti žemės gelmių išteklius 14 ha laisvos žemės plote, kuri ribojasi su UAB „Gruntuva“ nuosavybės teise priklausančia žeme, bei UAB „Gruntuva“ nuosavybės teise priklausančios žemės 10,49 ha plote; įpareigoti Tarnybą išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes UAB „Gruntuva“ priklausančioje žemėje (10,49 ha) bei valstybinėje žemėje (14 ha). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs aplinkybes, susijusias su leidimo Nr. 52-99 ir Naudojimo sutarties apimtimi ir turiniu bei su Galiojančio leidimo pagrįstumu ir teisėtumu, o svarbiausia – su UAB „Gruntuva“ teise ir galimybe eksploatuoti žemės gelmių išteklius, esančius jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, kuria neturi teisės naudotis ir nesinaudoja UAB „Žvyro karjerai“, įvertinęs įrodymus, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime nustatė, kad Tarnyba UAB „Žvyro karjerai“ yra išdavusi patikslintą leidimą Nr. 52-99, leidžiantį nuo 2000 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. naudoti Telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal pridedamos Naudojimo sutarties sąlygas, o teisės aktai nenustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių telkinį gali būti išduodamas tik sklypo savininkui, žemės gelmių naudojimo pagrindas yra naudojimosi teisė, o žemės gelmės išimtinai yra valstybės nuosavybė. Šiuo sprendimu nebuvo nustatyta, kad UAB „Žvyro karjerai“ leidimas yra išduotas į mažesnį nei 312,78 ha kasybos sklypą, o Tarnyba įpareigota panaikinti Naudojimo sutarties 4 punktą, kuriame nurodyta, kad šia sutartimi UAB „Žvyro karjerai“ kasybos sklypas skiriamas 312,78 ha plote, kurio dalis nuosavybės teise priklausė UAB „Gruntuva“ (dabar priklauso UAB „Karjerų linija“). Minėtos aplinkybės nustatytos, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 16, 17 straipsniais; Taisyklių 48.7 punktu.

63Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1355/2009 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Šioje nutartyje nurodyta, kad Naudojimo sutartis, kurios pagrindu UAB „NCC Industri“ (Tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-104 buvo nustatyta, kad ši sutartis galioja UAB „Žvyro karjerai“) buvo skirtas 312,78 ha ploto kasybos sklypas, nėra nei ginčijama, nei nuginčyta teismine tvarka, kad pagal Naudojimo sutarties 16 punktą teisė kasti žvyro išteklius sklypo dalyje iki kelio Senieji Trakai–Šventininkai buvo suteikta su išlyga, jog bus išsinuomota valstybės išperkama žemė, o likusi žemė – išsinuomota arba bus įteisinta jos nuosavybė. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino faktą, kad UAB „Žvyro karjerai“ nekasa išteklių visoje jiems suteikto sklypo dalyje ir neturi teisės jų kasti pareiškėjo (UAB „Gruntuva“) nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype. Taip pat buvo pasisakyta dėl Taisyklių 48.7 punkto nuostatų taikymo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žvyro karjerai“, t. y. kad Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 48.7 punktu, pagrįstai atsisakė tenkinti UAB „Gruntuva“ 2008 m. kovo 5 d. prašymą ir išduoti leidimą, nes leidimas Nr. 52-99 ir Naudojimo sutartis yra galiojantys.

64Nagrinėjant šią administracinę bylą UAB „Gruntuva“ teisių ir pareigų perėmėjas nepateikė įrodymų, jog leidimas Nr. 52-99 ir Naudojimo sutartis ar jos dalis yra pripažinti negaliojančiais, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Žvyro karjerai“ išduotu leidimu Nr. 52-99 ir Naudojimo sutartimi bei jos sąlygomis ir šių dokumentų turiniu, vertindamas tuos pačius įrodymus, kurie buvo vertinami ir minėtoje išnagrinėtoje administracinėje byloje (leidimą Nr. 52-99, Naudojimo sutartį ir prie jos pridėtą planą, UAB „Žvyro karjerai“ teisėtai valdomą žemės sklypą), nustatė kitus faktus, t. y. kad UAB „Žvyro karjerai“ pagal Galiojantį leidimą turi teisę į 75,52 ha kasybos plotą ir šiuo atveju nėra kliūčių pareiškėjui išduoti leidimą naudoti dalį Telkinio.

65Šioje administracinėje byloje buvo pateikti įrodymai, kad UAB „Žvyro karjerai“ žvyro gavybos darbus Telkinyje vykdo pagal Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. patvirtintą UAB „Žvyro karjerai“ Trakų rajono Serapiniškių žvyro ir smėlio telkinio II sklypo dalies išteklių naudojimo ir rekultivavimo projektą, kuriame nurodyta, kad kasybos darbai vykdomi 75,52 ha plote, kurį UAB „Žvyro karjerai“ valdo valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu (I t., b. l. 37), tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad šis projektas pakeitė Naudojimo sutartį, kuri yra priedėlis prie leidimo Nr. 52-99. Iš šio projekto įvadinės dalies matyti, kad rengiant projektą buvo įvertinta, jog leidimas Nr. 52-99 išduotas 16 349 tūkst. kv. m žvyro ištekliams eksploatuoti 312,78 ha ploto kasybos sklype, patikslintas šiame projekte kasybos sklypo plotas yra 328,98 ha, Telkinio naudojimo sutartimis išnuomoti žemės sklypai užima 75,52 ha (II t., b. l. 76). Pareiškėjas, remdamasis šiuo projektu, šioje byloje teisiškai nepagrindė jo nurodomos aplinkybės, jog UAB „Žvyro karjerai“ pagal Galiojantį leidimą suteikta teisė tik į dalį Telkinio, t. y. tik į 75,52 ha, t. y. kad projektas pakeitė Galiojančiu leidimu nustatytą kasybos plotą – 312,78 ha. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, jog kasybos sklypas – žvalgybos metu ištirta žemės gelmių dalis, apimanti nustatyta tvarka patvirtintą iškasenų išteklių kiekį ir naudotojui suteikiamą telkinio (arba dalies) plotą. Pagal Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

66Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Naudojimo sutarties nuostatas aiškino, atsižvelgdamas į Konstitucijos ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, ir nurodė, kad Galiojančio leidimo turėtojo teisės išgauti žvyrą negalima traktuoti kaip absoliučios, neatsižvelgiant į kitų asmenų teises savo nuožiūra valdyti jiems priklausančius Telkinyje esančius žemės sklypus. Teisėjų kolegija, vertindama šių argumentų pagrįstumą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ankstesnėje administracinėje byloje jau buvo išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su Žemės sklypų savininko teisėmis naudoti žemės gelmių išteklius. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju yra sprendžiami klausimai apie žemės gelmes, kurios nuosavybės teise priklauso valstybei (Žemės gelmių įstatymo 2 str.), o ne Žemės sklypų savininkui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos Žemės sklypų savininko teisės ar teisėti interesai, kuriuos saugo Konstitucija ir kiti įstatymai.

67Apibendrinant pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir tenkintini, nes pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo paneigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nustatytus prejudicinius faktus ir tenkino pareiškėjo skundo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

69Atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ apeliacinius skundus tenkinti.

70Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

71Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karjerų linija“ skundą atmesti.

72Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karjerų... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Tarnybai... 7. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo... 8. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Galiojantį leidimą UAB „Žvyro karjerai“... 9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.... 10. Atsakovas, vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje ir 3... 11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog UAB „Žvyro karjerai“... 12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo įteisinimas naudingųjų... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad su prašymu išduoti leidimą... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 18. Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 42 ir 48.7 punktais... 19. Teismas konstatavo, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies... 20. Teismas darė išvadą, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio... 21. Galiojančiame leidime nurodoma, kad Telkinio žvyro ištekliai gali būti... 22. Įvertinęs Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-1927... 23. Aplinkybę, kad Žemės sklypai nepatenka į UAB „Žvyro karjerai“... 24. Teismas nepripažino pagrįstu Tarnybos teiginio, kad Galiojančiu leidimu UAB... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 26. III.... 27. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 28. 1. Tarnyba 2000 m. balandžio 12 d. išdavė UAB „Žvyro karjerai“ leidimą... 29. 2. Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi ir 3... 30. 3. UAB „Žvyro karjerai“ skirto kasybos sklypo plotas sudaro 312,78 ha,... 31. 4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta,... 32. 5. Nagrinėjama situacija yra analogiška administracinėje byloje Nr.... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ apeliaciniame skunde... 34. 1. Tiek UAB „Gruntuva“ 2008 metais, tiek pareiškėjas 2014 metais... 35. 2. Nagrinėjamu atveju UAB „Žvyro karjerai“ leidimo objektas yra Vilniaus... 36. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sulygino dvi skirtingas sąvokas... 37. Pareiškėjas UAB „Karjerų linija“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus... 38. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas su UAB „Žvyro karjerai“ pasirašytos... 39. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teiginys apie Tarnybos... 40. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad iš UAB „Žvyro karjerai“ parengto bei... 41. Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme... 42. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14... 49. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie... 50. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Karjerų linija“ 2014 m.... 51. Tarnyba 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (7)-1.7-2887 pranešė... 52. Primintina, kad Taisyklių 42 punktas nustato, jog Tarnyba, gavusi daugiau nei... 53. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą, skundą iš esmės grindė... 54. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo... 55. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų ir atsikirtimų į... 56. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui nėra suteikta teisė bei... 57. Iš ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto formuluotės matyti, kad tapačiais skundai... 58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ši... 59. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išnagrinėtoje administracinėje... 60. ABTĮ 58 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių... 61. Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl... 62. UAB „Gruntuva“ skundas administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 buvo... 63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d.... 64. Nagrinėjant šią administracinę bylą UAB „Gruntuva“ teisių ir pareigų... 65. Šioje administracinėje byloje buvo pateikti įrodymai, kad UAB „Žvyro... 66. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Naudojimo sutarties nuostatas... 67. Apibendrinant pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 69. Atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo... 70. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d.... 71. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karjerų linija“ skundą... 72. Sprendimas neskundžiamas....